laisvė

2012-07-01 įsigaliojęs Probacijos įstatymas įnešė pozityvių pokyčių tiek probacijos tarnyboms, tiek ir patiems nuteistiesiems. Viena iš Probacijos įstatyme numatytų naujovių – intensyvi probuojamojo priežiūra elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Šios priežiūros priemonės taikymas sudaro galimybę nuteistajam išeiti iš pataisos įstaigos 6 mėnesiais anksčiau nei galimas lygtinio paleidimo terminas.

Vakar Šiaulių apygardos teisme vykusiame posėdyje dėl 17-metės gimnazistės Nedos R. nužudymo į teisėjų klausimus teko atsakyti ilgai ieškotam liudytojui. Vakar taip pat paaiškėjo, kad žmogžudyste kaltinama Viktorija Vaitiekaitytė kameroje turėtu mobiliuoju telefonu kalbėjo valandų valandas. Pokalbių išklotinių – 500 lapų Išsiaiškinta, kad sausio 14-ąją kameroje rastu mobiliuoju telefonu su įkrovikliu V. Vaitiekaitytė naudojosi be paliovos.

Lietuvoje didžiausia galima laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tuo tarpu kitose šalyse laisvės atėmimo bausmių trukmė yra neribota – kartais buvo skiriamos bausmės, kurios truko ilgiau nei įprasto žmogaus gyvenimo trukmė. Topcultured.com siūlo susipažinti su didžiausiomis, kada nors skirtomis, laisvės atėmimo bausmėmis.

Žodžiai korupcija, cenzūra, šantažas ar išnaudojimas paprastai siejami su verslo, o ne kultūros pasauliu. Tačiau internetinio puslapio „ArtLeaks“ įkūrėjai pasiryžo sulaužyti stereotipus. Kaip praneša Vokietijos radijas „Deutsche Welle“, kultūrinės industrijos marketingo tikslais save pristato kaip kūrybiškos laisvės zona, kaip vieta, kurioje laužomos taisyklės ir kritiškai mąstoma, tačiau tarptautinės platformos sumanytojai pasiryžę papasakoti kitokią istoriją.

Tokie skandalai, kaip Rūtos Janutienės televizijos laidos apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę cenzūravimas, prisidėjo prie to, kad Lietuva naujausiame pasaulio žiniasklaidos laisvės reitinge ir vėl krito žemyn. Tiesa, Lietuvos pozicija vis dar išlieka gana solidi. Lietuva grėsmingai krenta Lietuva atsidūrė 33-ioje naujausio pasaulinio žiniasklaidos laisvės reitingo vietoje. Palyginti su 2012 metais, Lietuva smuktelėjo trimis pozicijoms žemyn.

Penktadienį vakare iš areštinės paleistas mero patarėjas Darius Simėnas, verslininkė Dalia Kuklierienė kol kas lieka už grotų. Penktadienį, sausio 18 dieną, paaiškėjus, kokia kardomoji priemonė skirta į laisvę išleistam Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui, į laisvę paleistas ir Panevėžio mero patarėjas Darius Simėnas.

Panevėžyje tyčiojamasi iš Sausio 13-osios brolijos – jos būstinė paversta nedezinfekuotų dėvėtų drabužių ir sendaikčių šiukšlynu. Tokį įspūdį laisvės gynėjams daro specifinio senų daiktų kvapo prisisunkusios ir dažniau nei jų pačių asocialių asmenų lankomos brolijos patalpos miesto centre.

 Šeši iš septynių įtariamųjų jau laisvėje, o Viktoro Uspaskicho paimtomis paskolomis iki šiol niekas nesidomėjo. Taip atrodo prieš mėnesį pradėtas skandalingas ikiteisminis tyrimas dėl iššvaistytų milijonų Nacionalinėje kredito unijoje.

„Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji ponios ir ponai! Susirinkome į šiuos istorinius rūmus paminėti mūsų tautai tragiškų įvykių. Širdingai dėkoju Lietuvos Respublikos Seimui nusprendusiam ta proga įteikti man garbingą Laisvės premiją. Šios premijos įteikimą suprantu, kaip Lietuvos laisvės lygos įvertinimą ne tik mano paties, bet visų lygos narių – gyvųjų ir jau išėjusiųjų. Vengdami okupacinės valdžios represijų mes ne tik nefiksavome narystės, bet kartu kovojome už laisvę.

Šį rytą atsibudau gyvas ir sveikas. Jau 22 antrą kartą per savo keturiasdešimt metų. Ir taip kasmet. Kasmet, kai sausio 13-osios rytą pramerkiu akis, išsiverdu rytinės kavos, tada vėl pamatau brangius man žmones. Tada prieinu prie lango ir nužvelgiu, ką veikia kaimynai. Kai kurie šiandien kasa sniegą. Tolėliau mama stumia vežimėlį su kūdikiu. Pagalvoju, gerai, kad niekas nesikeičia jau 22 metus, nes kaimynai užsiima kasdieniais darbais, bet prieš 22 metus buvo kitoks rytas.

Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, kalbėjęs iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, sakė, kad prieš 22 metus mes tikrai buvome kitokie, vilties, tikėjimo ir vienybės buvo tiek daug, kad nepabūgome priešo tankų. "Prieš 22-us metus, tuomet, mes tikrai buvome kitokie, mes turėjome tiek daug ryžto, tikėjimo ir vilties, kad turime gyventi kitaip - laisvai, savarankiškai valdyti savo kraštą, rūpintis žmonėmis. Mūsų tikslas buvo vienas - laisva Lietuva - ir tuomet jokie tankai mums nebuvo baisūs.

Sekmadienį Seime bus pristatytos dvi Laisvės gynėjų dienos minėjimui skirtos parodos: "Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausį" ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirta paroda "Laisvės šauklys". Parodoje "Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausį" eksponuojamos archyvinės fotografijos, kurios atskleidžia 1991 m. sausio agresiją prieš Lietuvos valstybę ir Laisvės gynimą ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panev...

Sekmadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvaus iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime ir Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje. Taip pat šalies vadovė pagerbs Sausio 13-osios aukas Antakalnio kapinėse. "Sausio 13-ąją susikibę rankomis ir dainuodami lietuviškas dainas, Lietuvos žmonės visam pasauliui parodė, kad vienybė ir tikėjimas nugali brutaliausią jėgą. Tragiški įvykiai paliko randą mūsų širdyse, tačiau nepalaužė tikėjimo laisve.

Ekonominės laisvės indekse Lietuva per metus palypėjo vienu laipteliu aukštyn ir atsidūrė 22-oje vietoje tarp 177 valstybių. Vertintojai ekonominės laisvės indekse Lietuvai skyrė 72,1 balo. Lyginant su praėjusiais metais šalies rezultatas buvo pagerintas 0,6 balo. Kaip ir ankstesniais metais Lietuva geriausiai buvo įvertinta finansinės, investicinės, prekybinės ir fiskalinės laisvės srityse. Tuo tarpu prasčiausiu rodikliu išliko korupcijos vertinimas.

Penktadienį nuo 8 val. ryto vyko jau gilias tradicijas turinti pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu valstybės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti prieš 22 metus žuvusius už Lietuvos laisvę.

Generalinė prokuratūra leido asmenims, kurie yra sekami, skųstis visoms instancijoms – nuo institucijos, kur atliekama kriminalinė žvalgyba, vadovo iki teismo. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Kriminalinės žvalgybos įstatymui, Generalinė prokuratūra peržiūrėjo ir atitinkamai pakoregavo poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę užtikrinimo nuostatas, suderino jas su naujojo įstatymo reikalavimais.

Bausmę už eismo įvykio, kurio metu žuvo trys vaikai, sukėlimą atliekančiam buvusiam policininkui Sauliui Paulikui nepavyko anksčiau laiko išeiti į laisvę. Tai praėjusią savaitę patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas, kurio žodis – galutinis. Gruodžio pradžioje S. Pauliko prašymo netenkino ir Vilniaus pataisos namų komisija, kurioje jis atlieka bausmę, komisija.

Pražuvusių dienų ieškodamas, išvykau šiomis dienomis į gimtąjį miestą. Akivaizdu, kad buvo užsnigęs – Kaunas tūnojo po sniegu. Ką gi, tai priminė tą jaunystės dieną, kai pamačiau filmą „Vyras ir moteris“, berods, Kauno kinoteatre „Laisvė“. „Laisvė“ ir „Romuva“, tai dvi mano paauglystės bažnyčios. Čia, ankštokų salių kinoprojektoriaus spinduliuose, garuojančiuose kaip smilkalai, plevendavo miesčioniuko sapnai. Išėjau iš „Vyro ir moters“, ir nešiausi per Laisvės alėją hipnotinę filmo melodiją.

Kiekvieną normalų žmogų sukrečia kai kas nors nužudomas. O jei nužudoma taip masiškai, taip tragiškai taip nesuvokiamai, o kartu, iš nusikaltėlio pusės, taip teatrališkai, kaip kad ką tik vienoje Amerikos mokykloje, visi suglumstame ir susigūžiame. Aišku viena – taip neturėtų būti. Tada kyla noras ką nors daryti. Geriausiai – ką nors greito ir aiškaus. Tačiau skubos darbą velnias gaudo. Skubos išvadas – irgi.

Atrodytų šiuolaikinė visuomenė atlaidžiai žiūri į laisvą elgesį sekse. Tačiau ar iš tiesų jaučiamės laisvesni, ar tikrai ta laisvė suteikia didesnį pasitenkinimą? Pasak psichoanalitikų, meilė šiandien „pažeminta“ iki mechaninio sekso, tarsi mes būtume gyvuliai, kuriems laikas nuo laiko reikia patenkinti poreikius. Atskirti jausmus nuo sekso – pats baisiausias dalykas, ką galima padaryti.

Kepurės, pirštinės, žieminiai batai ir paltai yra neatsiejami atributai vairuojant žiemą. Drabužiai su kuriais ketiname sėsti prie vairo gali turėti įtakos vairavimui. Kepurės ir gobtuvai kelia pavojų vairavimo saugumui, todėl prieš leidžiantis į kelionę juos derėtų nusiimti. „Galvos gobtuvas radikaliai sumažina matymo lauką, trukdo naudotis šoniniais veidrodėliais ir pastebėti kitus eismo dalyvius.

Be ilgos įžangos tiesiai ir be užuolankų sakau: „Laisvė reikšti savo nuomonę Lietuvoje nužudyta“. Jei esi populiarus žurnalistas, aukšto rango politikas ar žinomas menininkas – dar gali tikėtis, kad po „nešukuotos“ nuomonės paviešinimo tau neteks minti teismų slenksčius.

Didžiausia pasaulyje paieškos kompanija „Google“ pradėjo rinkti parašus, prašydama palaikyti laisvąjį internetą ir pasisakyti prieš interneto cenzūrą ir kontrolę, teigiama kompanijos pranešime. "Kai kurios vyriausybės nori įvesti cenzūrą ir kontrolę pasaulinėje interneto sistemoje. Tokie sprendimai gali būti priimti uždarajame tarptautiniame posėdyje, numatytame šių metų gruodį. Interneto ateitis priklauso nuo jūsų.

Šeštadienį Azerbaidžano sostinėje Baku policijos pareigūnai sulaikė apie 20 žmonių. Policija išsklaidė neteisėtai surengtą opozicijos mitingą, kuriame reikalauta paleisti parlamentą, praneša „RIA Novosti“. Protesto dalyviai skandavo šūkius „Laisvė“ ir „Atsistatydink“. Protestai siejami su vaizdo medžiaga, paviešinta rugsėjo pabaigoje, kurioje esą valdančiosios partijos deputatas siūlo parlamento nario kėdę už 1 milijono dolerių kyšį.

Nauja Europos gyventojų apklausa, kurią inicijavo koncernas „Ford“, parodė, kad nepaisant didėjančio susirūpinimo aplinkosauga, transporto spūsčių  miestuose ir augančių automobilio išlaikymo sąnaudų, nuosava transporto priemonė europiečiams vis dar yra svarbi gyvenimo dalis, simbolizuojanti judėjimo laisvę ir nepriklausomybę.

2012–ųjų Laisvės premija skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45–ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui. Ketvirtadienį už tokį nutarimą balsavo 64 Seimo nariai, 1 buvo prieš.

Antisemitinė partija „Laisvė“ („Svoboda“) bus atstovaujama Ukrainos parlamente po to, kai per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, remiantis balsavusiųjų apklausomis, surinks apie 12 proc. rinkėjų balsų, rašoma „Haaretz“, praneša lenta.ru. „Laisvė“, kuri laikosi nacionalistiškų ir antisemitinių požiūrių, taip pat pasisako prieš bendradarbiavimą su Rusija. Partijos lyderis Olegas Tiagnibokas jau susilaukė skundų dėl savo rasistinių ir antisemitinių pasisakymų.

Vargu ar yra Kretingoje bent vienas vyresnio amžiaus žmogus, kuris neprisimena mieste veikusio vilnonių audinių fabriko „Laisvė“. Jame dirbo per 1300 kretingiškių, o vilna būdavo siunčiama ne tik iš visos Sovietų Sąjungos, bet net ir iš Australijos. Miestas mieste, taip apie fabriką kalbėjo ne tik jame dirbusieji. „Laisvė“ turėjo savo bendrabučius, vaikų darželį, vakarinę mokyklą, leido net laikraštį. „Laisvės“ žlugimas kretingiškius paveikė labai stipriai.

Seime surengta konferencija skirta Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui paminėti. Gausiai į Seimą susirinkę svečiai pirmiausia išgirdo kardinolo Audrio Juozo Bačkio sveikinimą: „Kviečiu kiekvieną brolį ir seserį padėkoti viešpačiui už tai, ką Jis yra padaręs Lietuvos tautai. Nepriklausomybės atgavimą galima aiškinti racionaliai.

Grupė prieglobsčio prašytojų, protestuojančių dėl Vokietijos įstatymų, ribojančių imigrantų judėjimo laisvę, penktadienį, po 28 dienas trukusio žygio, atvyko į Berlyną. 20 žmonių iš skirtingų valstybių žygį pradėjo iš pietryčiuose esančios Bavarijos žemės ir sukorė beveik 600 kilometrų. Potsdamo mieste prie jų prisijungė dar 120 šalininkų. „Mes sustabdysime (...) priverstinai ribojamą apsistojimo trukmę ir uždarysime prieglobsčio prašytojų stovyklas, kuriose esame verčiami gyventi.

Kai jūsų vaikas auga ir tampa paaugliu, jam norisi daugiau laisvės, jis, tikriausiai, pradeda nebesutikti su jūsų vertybėmis ir jūsų nuomone. Toks paauglio elgesys yra visiškai normalus.

Baltarusijos žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beliackiui skirta šių metų Lecho Valensos (Lech Walesa) laisvės premija, praneša agentūra AFP. „Jis ištvermingai kovojo už laisvę ir pagarbą žmogaus teisėms“, - penktadienį pareiškė L. Valensos fondas. L. Valensos premija įteikiama nuo 2008 metų.

JAV nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ paskelbė ataskaitą apie laisvę internete ir teigia, kad per pastaruosius metus vyriausybės sugriežtino interneto apribojimus. „Freedom House“ įvertino interneto laisvę 47 valstybėse ir paskelbė, kad Estija užima pirmąją vietą, o JAV atsidūrė antroje vietoje. Valstybės buvo vertinamos pagal interneto prieinamumą, skelbiamos informacijos ribojimą ir interneto vartotojų teisių pažeidimus. Estijos interneto kultūra labai išvystyta.

Praėjusią savaitę Australijos aviacijos bendrovės „Qantas“ skraidintas krokodilas ištrūko iš narvo ir ėmė klaidžioti po lėktuve kroviniams skirtą patalpą. Orlaivio darbuotojai apie išsilaisvinusį krokodilą sužinojo nusileidę Melburno oro uoste ir atidarę lėktuvo krovinių skyrių. Šiandien aviacijos bendrovė patikino, kad skrydžio metu iš Brisbano į Melburną, krokodilas kažkokiu būdu sugebėjo išsilaisvinti iš narvo ir ėmė klaidžioti tarp kitų krovinių.

Penktadienio vakarą atlikėjos Lietuvoje populiarumo siekianti baltarusė Veronika Gordijevska savo gerbėjus sukvietė į naktinį klubą „Seacret“. Čia vyko jos koncertas ir dainos „Stali čiužimi“ vaizdo klipo pristatymas. V. Gordijevska per vakarą pakeitė kelis sceninius kostiumus, o didžiausia staigmena tapo ir lietuviškai uždainuota daina „Laisvė“. Į renginį užsuko ne tik rusiškos muzikos gerbėjai, bet ir geros atlikėjos bičiulės.

Įsigaliojus naujam probacijos įstatymui, masinio kalinių paleidimo nėra. Per kelis mėnesius į laisvę išėjo kelis kartus mažiau nuteistųjų nei pernai tuo pat metu. Nuo liepos įsigaliojus probacijos įstatymui arba įkalinimui alternatyviai bausmei, į laisvę paleisti 27 nuteistieji. Nors pagal naująją tvarką anksčiau laiko paleidžiami prašosi kone 700, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba.

Kuo geriau būti – samdomu darbuotoju ar verslininku? Vieno atsakymo į šį klausimą tikrai nėra – tai priklauso nuo kiekvieno individo atskirai. Kai kurie žmonės gimę būti verslininkais, mėgsta rizikuoti, nori būti patys sau bosai, priimti svarbius strateginius sprendimus. Kita vertus, daugybė žmonių jaučiasi komfortiškai dirbdami samdomą darbą, kopdami karjeros laiptais.

Teisingumo ministerijos duomenimis, iki rugpjūčio 10 dienos jau  gauti 666 nuteistųjų prašymai paleisti  į laisvę anksčiau laiko. Įsigaliojus naujoms Lygtinio paleidimo taisyklėms nuteistieji ėmė atakuoti lygtinio paleidimo komisijas, teikiančioms teismui jų prašymus. Komisijos sudarytos iš aštuonių narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Atstovai komisijos nariais paskirti vienerių metų laikotarpiui.

Vilniuje posėdžiaujantys XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimo dalyviai septintąją Laisvės premiją įteikė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Patackui. Premija A. Patackui skirta už kovą su okupantais dėl Bažnyčios tikėjimo, Lietuvos laisvės, pasiaukojimą ir darbą stiprinant valstybę. Premiją signatarui įteikė Laisvės fondo pirmininkas, Laisvės premijos fundatorius dr. Rimtautas Marcinkevičius.

Žmonių gyvenimas apsuptas daugybės mitų. O jau tie moterų mitai apie vyrus... Suprantate, ne tai, kad mes jai imtume ir aklai tikėtume. Be abejo, mes to nedarome. Tiesiog mitai, kaip tam tikri pasaulio suvokimo trafaretai, tiek stipriai įsišaknija mūsų sąmonėje, kad mes patys pradedame juos suvokti, kaip natūralų dalyką, lyg taip ir turėtų būti. Deja mitai neteikia absoliučiai jokios naudos. Žinot, jie labiau kenkia, kadangi jie skatina žmogų elgtis kitaip, neteisingai.

Žmogus gali būti gražus tiek savo išore, tiek vidumi, bet tik tol, kol būna savimi Tai padeda išlikti originaliam ir nuoširdžiam. Juk mums, M-O-T-E-R-I-M-S patinka, kai galime daryti, ką norime, dėvėti ką norime, eiti kur norime ir mėgautis gyvenimu – būti nepriklausomoms nuo aplinkybių, statusų ir rolių gyvenime, emocijų, tiesiog ta, kuri visada yra žavi, įdomi, mylima, paprasta ir gerbiama.

Vyrų ir moterų seksualinės fantazijos bei elgesys, kurio tikimasi iš partnerio, dažnai skiriasi, todėl tarp parterių gali atsirasti nesusipratimų. Kai moteris kalba apie seksualines fantazijas, ji dažniausiai omenyje turi įsivaizduojamus tam tikrus vaizdus ar veiksmų, kuriuos ji atliktų mylėdamasi, scenarijų.

Nuo liepos 1-osios įsigaliojo naujasis Probacijos įstatymas ir su juo susiję teisės aktai. Darbą įkalinimo įstaigose pradėjo ir lygtinio paleidimo komisijos. Kol kas jų nariai renkasi kartą per savaitę. Aptarti, kaip vyksta lygtinio paleidimo komisijų darbas, praėjusią savaitę į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (PN-AK) buvo susirinkusi Kalėjimų departamento vadovybė kartu su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi.

Buvęs „Al Qaedos“ lyderio Osamo bin Ladeno virėjas Ibrahimas al-Qosi buvo išlaisvintas iš amerikiečių bazės Kuboje ir grįžo į Sudaną, praneša Associated Press. 52 metų I. Al-Qosi į Sudano sostinę Chartumą buvo atgabentas liepos 10 dieną, jį pasitiko brolis ir tėvas. Chartume jam bus suteikta valstybinės reintegracijos programos parama.

28-ių metų V. B. birželio 28 d., atlikęs bausmę Marijampolės pataisos namuose, grįžo į savo namus Šilėnų km., Šiaulių rajone. Grįžo į namus, tačiau laisvėje išbuvo tik vieną parą...    V. B. grįžimą tą patį vakarą nutarė atšvęsti su draugais. Švenčiant vyriškiai pritrūko alkoholinių gėrimų, kurių parūpinti sutiko pats V. B. ir išpėdino jų pirkti į Šiaulių miestą. Nuėjo netoli, iki sodų bendrijos „Smiltelė", ir ten, jo teigimu, traukinių stotelėje ant suolelio užmigo.

Nuo liepos 1 d. teismai galės nurodyti lygtinai paleidžiamus nuteistuosius bei tuos, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, stebėti naudojant elektronines apyrankes. Nuo sekmadienio įsigaliojus naujam Probacijos įstatymui, lygtinio paleidimo sąlygos bus daug griežtesnės, taip siekiant užtikrinti kuo didesnį visuomenės saugumą.

Kalėjimų departamentas įsigijo 100 supaprastinto elektroninio stebėjimo  įrangos komplektų už 40 tūkstančių litų ir ketina praktiškai panaudoti jau šią vasarą. Teisingumo ministerija pristatė žurnalistams, kaip veiks elektroninio stebėjimo įrangą, kurią leista naudoti šalyje įsigaliojus Probacijos įstatymui. „Įsigijome 100 supaprastinto stebėjimo įrangos komplektų, kuriuos sudaro elektroninė apyrankė ir siųstuvas, kuriam energija tiekiama elektra.

Ar kada susimąstėte, kas vyksta su žmonėmis už aukšta tvora apjuostų kalėjimo sienų? Su kokiomis mintimis, kokias vertybes puoselėdami, jie ten patenka, ką išgyvena, ką naujo atranda, išmoksta, o gal netenka? Nedažnas esame susidūrę su šia neganda, todėl sunku įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus, gyvendamas nelaisvėje. Ingridos, kurios vyras sėdi už grotų Norvegijoje, ilgesingos akys išduoda, kad sunku ne tik jiems, kalintiems, bet ir jų laisvėje kantriai laukiantiems artimiesiems.

Nenumaldomai artėja liepos 1-oji, kai pradės veikti laisvę tūkstančiams nuteistųjų žadantis Probacijos įstatymas. Kas atsitiks liepos 1-ąją? Ar tikrai trijų tūkstančių nuteistųjų lavina plūstelės pro pravirus įkalinimo įstaigų vartus ir užgrius ir taip silpnus visuomenės pečius? Vienintelės šalyje moterims skirtos įkalinimo įstaigos – Panevėžio pataisos namų – direktoriaus pavaduotojai Reginai Stankuvienei pastaruoju metu vis dažniau tenka telefonu bendrauti su nuteistųjų artimaisiais.