laiko persukimas

Nors laiko persukimas daugeliui jau tapo įprastu veiksmu, specialistai įspėja, kad tai gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Kauno klinikų gydytoja neurologė, miego specialistė Evelina Pajėdienė teigia, kad laiko persukimas sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį. Todėl gali būti jaučiamas nerimas, suprastėti miego kokybė ar net kankinti nemiga, kuri ilgainiui daro žalą žmogaus sveikatai.

Sekmadienį Lietuvoje atšauktas vasaros laikas ir įvestas žiemos laikas. Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, 4 valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal.  Žiemos laikas galioja iki paskutinio kovo sekmadienio. Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Kitąmet Lietuva turi priimti svarbų sprendimą, kokį laiką paliksime savo šalyje – vasaros ar žiemos, mat jau netrukus Europos Sąjungoje atsisakysime sezoninio laikrodžių persukimo. Nors Lietuvoje svarstyta apie likimą prie vasaros laiko, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir mokslininkai aršiai ginčijasi, kuris variantas būtų palankesnis mūsų sveikatai.

 Nors laiko persukimas dukart per metus jau tapo įprastu veiksmu, daugeliui žmonių šis laikotarpis atneša gana nemažai neigiamų pojūčių. Persukus laiką sutrinka žmogaus biologinis laikrodis, jautresniems tai paveikia tiek fizinę, tiek ir psichologinę savijautą: patiriamas stresas, kamuoja nerimas, nukenčia miego kokybė ar net kankina nemiga. Miego sutrikimai – bene dažniausia problema, su kuria susiduria laiko persukimui jautresni žmonės.

Mažiausiai dukart per metus kylančiam gyventojų nepasitenkinimui dėl laikrodžių persukimo ketinama padėti tašką – Seimas pradės konsultacijas su Europos Komisija dėl galimybės atsisakyti šios prievolės. Ketvirtadienį Seimas diskutavo, ar pritarti siūlymui pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl galimybės kiekvienai Europos Sąjungos narėms savarankiškai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo.

Kad atėjo šiltasis sezonas, galima suprasti ne tik iš bundančios gamtos, ilgėjančių dienų ar kalendorinio pavasario pradžios. Nuo sekmadienio Lietuvoje, kaip, beje, ir visoje Europos Sąjungoje, pradėsime gyventi vasaros ritmu – persuksime laikrodžio rodykles valanda pirmyn. Tai reiškia ne tik tai, jog ne už kalnų – vasara. Teks priprasti keltis ir gultis anksčiau. Kaip tai paveiks mūsų sveikatą ir darbingumą? Vasaros laiku gyvensime septynis mėnesius – iki paskutinio spalio sekmadienio.

Poryt turėsime persukti laikrodžių rodykles – vėl. Jau kone dešimtmetį lietuviai su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis pavasarį ir rudenį kaitalioja laiką. Kaskart prieš sukant laikrodžių rodykles valanda atgal ar pirmyn, vis dažniau sulaukiama neigiamos visuomenės reakcijos. Didesnis nepasitenkinimas kyla pavasarį, kai rodykles reikia pasukti valanda į priekį ir anksčiau keltis.

Sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Trečią valandą nakties laikrodžių rodykles reikia pasukti viena valanda pirmyn. Pagal šį laiką gyvensime septynis mėnesius – iki spalio pabaigos. Pernai balandį Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pasiūlė Vyriausybei daugiau dukart per metus nebesukti laikrodžių rodyklių, o likti gyventi vasaros laiku.

Jau praėjo tos trys laiko persukinėjimo šalininkų žadamos adaptacijos dienos, per kurias mūsų organizmas turėjo prisitaikyti prie žiemos laiko. Kaip jaučiatės? Ar nevargina bendri negalavimai, pagreitėjęs nuovargis, miego sutrikimai, irzlumas ir kiti iki tol taip įkyriai netrukdę dalykai? Nes būtent tokius požymiais gali pasireikšti natūralaus gyvenimo ritmo sutrikdymas, kurį sukelia dirbtinai sukurta biologinio ir astronominio laiko neatitiktis. Ir čia kalbama tik apie sveikus žmones.