Vasaros laiku gyvensime septynis mėnesius – iki paskutinio spalio sekmadienio. Vyriausybės nutarimu, šalyje laikas persukamas nuo 2003 metų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimu.
Kasmet politikai, medikai ir visuomenės veikėjai diskutuoja, ar verta sukioti laikrodį tai pirmyn, tai atgal. Organizmas taip jau „surėdytas“, kad nori būti pažadintas, pamaitintas ir paguldytas tuo pačiu laiku. O staigus priverstinis kėlimasis valanda anksčiau gali išvesti iš pusiausvyros.
Užsienio sveikatos specialistai yra įrodę, jog toks laikrodžių persukimas neigiamai veikia žmonių psichiką. O, kaip žinia, visos ligos – dėl nervų. Lietuvos medikai dar prieš kelerius metus pastebėjo, kad persukus laikrodžius persukimo padidėja patiriančių miokardo infarktą skaičius. Stokholmo medikai tai įrodė atlikę tyrimus – pirmą savaitę po laiko pakeitimo tokių infarktų skaičius padidėja 5 proc.
Be to, net širdies ligomis nesergantys žmonės jaučiasi mieguisti, nedarbingi. Prireikia mažiausiai savaitės, kad organizmas apsiprastų su pasikeitusiu laiku.
Akivaizdu, jog tai atsiliepia ne tik žmonių sveikatai bei nuotaikai, bet ir visai ekonomikai.
Tačiau tik po dvejų metų Lietuva kreipsis į Europos Komisiją dėl galimybės nepersukinėti laiko, nes 2016-aisiais šis klausimas Komisijos bus svarstomas iš naujo.
Taip
Ne
Nesvarbu
