Dalia Daškevičiūtė

Vilniaus miestas turi naują komunikacijos strategiją, kuriai sukurti ir išvystyti prireikė devynių mėnesių. Naujas sostinės ženklas – Gedimino pilies bokšto kontūrai – viešai užsienyje bus pristatyti gegužės mėnesį Kopenhagoje vyksiančiame „Eurovizijos“ konkurse. Šiemet Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovausianti dainininkė Vilija Matačiūnaitė ir jos komanda bus pirmieji žmonės, visai Europai pristatysiantys naują Vilniaus simbolį. Mūsų sostinės logotipe pavaizduotas Gedimino pilies bokšto siluetas.

Vilniuje esančiame Bernardinų sode (buvusiame Sereikiškių parke) jau netrukus atsivers nuostabi gėlių kompozicija – iš našlaičių ir tulpių derinio suformuotas Vytis. Jau dabar galima įžvelgti našlaičių paveikslą, o per savaitę ar dvi pražys ir tulpės, kurios papildys Vyčio piešinį. Pernai rudenį atnaujintame Bernardinų sode dizaineriai iš Keukenhof gėlių parko ir P. Vileišio progimnazijos moksleiviai gėlininkams padėjo sodinti tulpes. Buvo pasodinta net 80 tūkst.

Vilniaus oro uosto teritorijoje galimai rastas sprogmuo. Atliekant statybos kasimo darbus, t.y. tiesiant išvažiavimo iš oro uosto kelią, 11:14 val. vietos laiku buvo rastas į sprogmenį panašus daiktas. Jis primena miną arba pabūklo sviedinį. ------------- Papildyta: 14.00 Į įvykio vietą atvykusios specialiosios tarnybos nustatė, kad rastas karo laikų aviacinis sviedinys. Jis yra 20-30 cm ilgio ir 15 cm skersmens. 13.40 val. sprogmuo išgabentas iš oro uosto teritorijos.

Dainininkė Vilija Matačiūnaitė, antradienį dalyvavusi spaudos konferencijoje Vilniuje, balsui.lt atskleidė, kiek yra pažengęs jos ir komandos pasiruošimas gegužės mėnesį Kopenhagoje vyksiančiam „Eurovizijos“ konkursui, kur atlikėja pristatys savo kūrybos dainą „Attention“. „Repetuojame kiekvieną dieną, tobuliname tai, ką jau esame paruošę. Pridėjome naujų elementų. Dabar ruošiamas mano sceninis kostiumas. Ne tik mano, bet apskritai viso pasirodymo įvaizdis ir apranga kuriami.

Vilniaus miestas turi naują savo ženklą, kuriam sukurti ir išvystyti prireikė devynių mėnesių. Būtent per tiek laiko ir gimsta kūdikiai. Vilniaus „kūdikis“ – Gedimino pilies bokšto kontūrai. Šis ženklas pirmiausia viešai bus pristatytas užsienio šalims gegužės mėnesį Kopenhagoje vyksiančiame tarptautiniame „Eurovizijos“ konkurse.

Maždaug trečdalis šalies avarijų yra susijusių su alkoholio vartojimu, daug žmonių tokiose avarijose žūsta. Reidų metu išaiškinama daug neblaivių vairuotojų. Ir statistika nerodo gerėjančių rezultatų. Taigi nebestebina faktas, kad kai kuriems vairuotojams apskritai užsimota neleisti vairuoti nors kiek išgėrus alkoholio.

Paskutiniu metu smarkiai eskaluojama rusų kilmės žmonių, gyvenančių kaimyninėse šalyse, padėtis. Stebėdami įvykius Kryme, kai kurie ne Rusijoje gyvenantys rusai taip pat nori tokių pokyčių. Pavyzdžiui, Estijoje neseniai vyko mitingas, kuriuo rusai norėjo parodyti, kad solidarizuojasi su rusais. Dar vienas toks mitingas Taline bus surengtas balandžio 20 dieną. Ką Estijos rusai galvoja, kaip jie gyvena, Balsui.lt pasakoja... lietuvis.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų karininkas Aurimas Navys mano, kad kiekvienas iš mūsų turi ginklą. Kokį? Atsakymas gali būti netikėtas. „Visi iš jūsų esate ginklo valdytojai, nes ginklas – tai informacija. Galiu pasakyti, kad karas jau vyksta, tik ne toks, kokį mes pratę įsivaizduoti. <...> Propaganda mūsų šalyje nori įtvirtinti savo galią, o mes turime turėti valios jai priešintis“, – penktadienį Seime dėstė A. Navys.

Gintaras Čiurlionis, Kibernetinio saugumo incidentų pasekmių valdymo grupės vadovas bei Informatikos ir ryšių departamento direktorius, penktadienį Seime, kalbėdamas apie pilietinę Lietuvos gynybą, miglotai užsiminė apie kibernetines atakas Lietuvoje ir jų atrėmimą. „Didžiausios grėsmės – elektroniniai karai ir ginklai. Juos turi 140 šalių. Labai slepiama, kas tai yra. Šiandien apie tai nežinoma ir nerašoma, o jei rašoma, tai tik smulkmenos.

Lietuvos šaulių sąjungos centro (LŠSC) valdybos narys Mindaugas Nefas penktadienį Seime surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje pilietinei gynybai aptarti, tvirtino: „Užpuolimo atveju yra tik du ginklai: kariuomenė ir visuomenė. Trečio ginklo nėra.“ M. Nefo manymu, Lietuvoje Šaulių sąjunga nėra iki galo išnaudojama. Stereotipiškai, anot M. Nefo, manoma, kad šaulys = karys, tačiau taip nėra.

Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, kalbėdamas apie pagrindinius valstybės gynybos pamatų aspektus, teigė, kad pirmiausia reikia ugdyti jaunimo pilietiškumą. „Norėčiau kalbėti apie tuos pagrindus, kurie sudaro nacionalinio saugumo pamatus, – penktadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos suorganizuotoje apskritojo stalo diskusijoje apie pilietinę gynybą kalbėjo A. Anušauskas.

Kauno P. Lukšio gatvėje esančiame bute trečiadienio vakarą buvo aptiktas kraupus radinys – jau pradėjęs irti vyriškosios lyties lavonas. Šalia jo gulėjo sumuštas 73 metų vyras. Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nužudymo. Kaip Balsui.

Referendumo „Tautos valia“ iniciatyvinės grupės narys Gintaras Jonas Aleknavičius įsitikinęs: valdžia karštligiškai bando stabdyti žmonių iniciatyvą ir pilietiškumą ir taip jais nepasitiki, kad tikrina kone kiekvieną parašą, padėtą už referendumo prieš žemės pardavimą užsieniečiams paskelbimą. Tai jis viešai dėstė ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje, pavadintoje „Dėl Tautos atsako valdžiai dėl pastarosios kėsinimosi į Lietuvos nepriklausomybę ir konstitucinę santvarką“, rėžė iš peties: to Lietuvos istorijoje esą dar nebuvo: Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), prezidentė ir visa vykdomoji valdžia kėsinasi į šalies konstitucinę sąrangą.

Viena didžiausių šalies televizijų neseniai rodė vaizdo reportažą apie tai, kad, paveikti Kremliaus propagandos ir Krymo įvykių, Estijoje bei Latvijoje gyvenantys rusų tautybės žmonės panoro solidarizuotis, todėl rengia streikus ir esą kai kurie net grasina, kad Baltijos šalyse gali įvykti panašių įvykių, kokie vyksta Kryme. Balsas.lt nusprendė rasti Estijoje bei Latvijoje gyvenančių žmonių ir išsiaiškinti, kiek tuose žodžiuose yra tiesos.

Klaipėdoje nerimsta prorusiškų pažiūrų asmenys. Didžiausias aktyvistas – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas, priklausantis politinei partijai „Lietuvos rusų sąjunga“, piktinasi, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) dėl kurstomos tautinės nesantaikos nusprendė laikinai stabdyti „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ retransliacijas. Politikas tai vadina cenzūra.

Kovo mėnesį, aštrėjant įvykiams Ukrainoje, dalis Lietuvos žmonių supanikavo: baimindamiesi karo šalyje, tautiečiai puolė pirkti ilgai negendančių maisto produktų: įvairių kruopų, cukraus. Netrukus pirkimo vajus aprimo, tačiau įvykiai Ukrainoje pastaroju metu tapo kaip niekada įtempti, ir dabar nebeaišku, ar lietuviai vėl pradėjo kaupti maisto atsargas, ar tiesiog ruošiasi šv. Velykoms.

Dešimtys tūkstančių gražiausių žiedų jau kelias dienas puošia sostinę – dešiniajame Neries krante, šalia Nacionalinės dailės galerijos, pražydo sakuros. Tai netruko suuosti vilniečiai ir sostinės svečiai, tad net paprastą darbo dieną čia gausu žmonių. Rausvaskruostes sakuras antradienio popietę tyrinėjo gausybė žmonių. Mamos su vaikais, močiutės su seneliais, klegančios merginos ar atsipalaidavę vaikinai – kas tik čia neapsilankė.

Rezonansinės bylos, besitęsiančios daugiau nei trejus metus, likimas neaiškus. Antradienio rytą turėjęs įvykti teismo posėdis dėl medikų, kaltinamų dėl draudžiamų tyrimų su žmonėmis, buvo rekordiškai trumpas. Vietoj liudytojų apklausos buvo paskelbta žinia, kad vienas iš paskirtos teisėjų kolegijos narių Audrius Sadauskas nuo balandžio 1-osios perkeltas dirbti į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Ir nieko neįvyko.

„Nenoriu reklamos“, „Reklamos gauti nepageidauju“, „Užkniso reklama!“ – tokie ir panašūs užrašai nuo pernai metų sausio 1-osios puikuojasi ant kai kurių gyventojų pašto dėžučių. Būtent tada įsigaliojo įstatymas, draudžiantis tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas to asmens nesutikimas. Nors brukamos reklamos kiekis smarkiai sumažėjo, vis dar atsiranda nepaisančių vartotojų teisių.

Šiukšlių šalyje kasmet daugėja – vienam lietuviui per metus jų dabar tenka apie 420 kg. Vadinasi, vis dažniau jas tenka išvežti ir vis labiau apkraunami sąvartynai. Valdžios institucijos su tuo kovoti bando didindamos mokesčius atliekų vežėjams. Tačiau finansinė našta perkeliama ant gyventojų pečių.

Kol vieni marinasi badu ar jaučia geriamojo vandens stygių, kiti maistą išmeta. Kasmet pasaulyje išmetama trečdalis pagaminto maisto, o tam maisto derliui užauginti išeikvojamo vandens kiekio pakaktų visų šalių vartotojų poreikiams patenkinti. Meta dešimtimis kilogramų Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, šie susirūpinimą keliantys faktai išaiškėjo praėjusią savaitę Bukarešte, Rumunijoje, kur vyko kasmetė Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regiono konferencija.

Per penkis mėnesius šalyje 484 viešojo maitinimo įstaigos buvo įvertintos ir paženklintos puodelių simboliais. Tai – tik 12 proc. visų Lietuvos kavinių, užkandinių bei restoranų, tačiau projektas įsibėgėja. Pagal viešojo maitinimo įmonių higienos būklės vertinimo projektą, viešojo maitinimo įstaigos vertinamos puodelių simboliais: nuo vieno (nepatenkinama higienos būklė) iki penkių (puiki higienos būklė) puodelių.

Praeina laikai, kai negali iškeikti nekenčiamo TV serialo herojaus ar nuspręsti veikėjų likimo. Praeina ir tie laikai, kai tiek daug norėjai paklausti kurio nors iš mėgstamų aktorių, tačiau neturėjai galimybių. Išmanieji TV serialų kūrėjai pasitelkia įvairias priemones, siekdami pagerinti savo produkcijos žiūrimumą ir priversti nenusigręžti žiūrovų.

Ne paslaptis, kad šiuolaikiniame pasaulyje labai paklausūs geri IT specialistai. Ne paslaptis ir tai, kad dauguma jų – labai jauni, perspektyvūs ir itin gerai uždirba. Tokių specialistų ieškoma visur, ir įmonės rungiasi, kokiais būdais juos prisivilioti. Apie konkurenciją dėl programuotojų tarptautinėje konferencijoje „Login 2014“ penktadienį kalba Laura Duksaitė, „Master Class Lietuva“ partnerė. „Programuotojai šiandien – svajonių jaunikiai.

Koks Vilnius galėtų būti ateityje? Ir ar jis pakankamai išmanus? Tokį klausimą penktadienį nusprendė pagvildenti Vilniaus miesto tarybos atstovė tarptautinėje konferencijoje „Login 2014“. „Ateities miestai – kur technologijos palengvina gyvenimą, kur gyvenimas yra efektyvus ir taupantis kaštus“, - taip apie ateities miestų galimybes ir perspektyvas kalbėjo Vilniaus miesto tarybos narė Indrė Jakaitytė. I.Jakaitytės manymu, Vilnių, kaip išmanų miestą, galima pristatyti per interneto svetainę www.

„Oho, kaip matau, esate griežikė. Užkietėjusi griežikė!“ – ištarė nauja stomatologė, pirmąkart man plačiai pravėrus burną. Nors moteris man į žabtus buvo sugrūdusi abi plaštakas, švepluodama ištariau: „Tai kad kas su manimi nakvojo, sakė, jog negriežiu. Aš jau klausiau apie tai!“ Ir išties, tai buvo penkta stomatologė, kuri teigė, jog naktimis griežiu dantimis. Tik pirmus kartus tuo netikėjau. „Visi mes esame griežikai, tik vieni tai daro dažniau, kiti rečiau.

Iš Centrinių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rūmų buvo evakuoti visi žmonės. Kaip Balsui.lt pasakojo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (VAPGV) atstovė Edita Zdanevičienė, 14:05 val. Bendrasis pagalbos numeris gavo pranešimą, kad VGTU gali būti cheminių medžiagų. Medžiagos tikriausiai išsiliejo, ir koridoriuose esantiems žmonėms pradėjo perštėti gerklę, graužė akis ir nosį.

Skaudi nelaimė ankstų trečiadienio rytą įvyko sostinės Antakalnio mikrorajone. Rudens gatvėje gyvenanti 27-erių moteris N. M. 3 val. ryto namie pagimdė kūdikį. Atvykę medikai konstatavo naujagimio mirtį. Kol kas nežinoma, ar naujagimis gimė negyvas, ar mirė vos gimęs. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius teigė negalįs suteikti išsamios informacijos, nes įvykio aplinkybės dar tiriamos.

2 600 litų – tokią piniginę baudą tenka sumokėti viršijusiems greitį, padariusiems avariją, sužeidusiems penkis žmones ir pasišalinusiems iš įvykio vietos. Ir, smulkmenėlė, įtariamiems sėdusiems neblaiviems prie vairo. Taip, galima sakyti, pasisekė buvusiam garsios advokatės Svetlanos Proninos žentui Arnui Tumėnui. Tokį nuosprendį antradienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Tiksliau, teisėja Aiva Survilienė. Teismo atstovė spaudai sirgo, tad pakomentuoti situacijos negalėjo.

(papildyta 14.02) Lietuvos prezidentė sako, kad jei pasitvirtintų informacija apie pirmadienį sulaikyto didžiausio bankrutavusio Ūkio banko akcininko Vladimiro Romanovo paleidimą, tai dar kartą įrodys, kad Rusijai neegzistuoja tarptautiniai įsipareigojimai ir tarptautinė teisė.

„Jei nebūčiau vartojęs, galbūt būčiau daug aukščiau nei dabar esu“, – tai vieno perspektyviausių jaunosios kartos lietuvių krepšininkų Jono Valančiūno ištarti žodžiai prieš mažiau nei dvejus metus. Tokius žodžius krepšininkas ištarė viešai, tapęs socialinės akcijos prieš alkoholio pardavimą nepilnamečiams veidu. Ir... pirmadienį buvo sulaikytas neblaivus prie vairo. Kanadoje naktį iš sekmadienio į pirmadienį vietos laiku krepšininkas buvo sulaikytas neblaivus prie vairo.

Prieš kelias dienas įsigalėjo Vyriausybės sprendimas padidinti alkoholio akcizą. Smulkieji verslininkai ir taip išgyvena ne pačius geriausius laikus, tad kaip mokesčio pakėlimas atsilieps jiems ir jų produkcijos pirkėjams? Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacijos vadovė bei AB Kauno alus generalinė direktorė Lina Šileikienė apgailestavo, kad toks nutarimas sumažins alaus vartotojų skaičių.

„Paskambink man, prašome, tai labai svarbu“, – dažnas, sulaukęs tokios žinutės iš nepažįstamo numerio, jau žino, kad jį atakuoja telefoniniai sukčiai. Tačiau lietuvius tokios žinutės pasiekia jau net iš tolimojo Somalio. Minėto turinio žinutę su nurodytu telefono numeriu pirmadienį gavo viena balsas.lt portalo darbuotoja. Moteris minėjo, kad tokią pat žinutę yra gavusi ir anksčiau – kovo 5-ąją.

Du guvūs senukai santykius aiškinasi magnetukais. „Stase, breakfast“, – žmonai taria senukas, vos nubudęs ryte. „If you want breakfast in bed, sleep in the kitchen!“ – piktai atšauna močiutė. Tai viena iš lietuviškų magnetukų reklamų, kuri jos autoriui vilniečiui Mariui Dijokui padėjo parduoti daugiau produkcijos, o seneliams – atrasti talentą vaidinti. Senatvė – graži ir linksma Vilniečiai Valentinas ir Stasė yra tikri straipsnio herojaus – 23-ejų M.Dijoko – seneliai.

Į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Meilė ir pasiskundė, kad pastaruoju metu vis pataiko nusipirkti nekokybiško maisto. Štai šį ketvirtadienį vienoje sostinės valgyklų nupirkusi sūnui bandelę su dešrele, vilnietė liko labai nemaloniai nustebinta. Tą pačią dieną nepasisekė ir su silke. Bandelė su staigmena „Norėjau nupirkti sūnui bandelę. Kai pirkau, bandelė buvo dar karšta – ką tik iškepta, tačiau tą dieną sūnus jos nenorėjo valgyti.

Per trumpą laiką antras lietuvis „Vikingų loto“ laimėjo didįjį prizą. Balandžio 1-ąją paaiškėjo, jog 420 tūkst. Lt minėtoje loterijoje laimėjo pensininkė iš Jurbarko. O vasarį autobuso vairuotojas iš Kauno laimėjo milijoną. Rodos, tokie paviešinti laimėjimai turėtų paskatinti lietuvius dažniau bandyti laimę loterijose ir tikėti galima sėkme, tačiau bilietų pardavimai rodo ką kita.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas atsigauna. Trečiadienį uostamiestį pagaliau pasiekė antrasis vadinamojo STS (angl. „Ship-to-Shore“) tipo kranas, kurio vertė – 25 mln. litų. Milžiniškų gabaritų kraną įsigijo bendrovė „Klaipėdos Smeltė“. Jo pirmtakas į bendrovės teritoriją atkeliavo praėjusių metų spalį. Dar vienas identiškas kranas bus atplukdytas šį birželį. Tai ženkliai padidins krovininių laivų aptarnavimą.

Pernai iš šalies emigravo daugiau nei 40 tūkst. tautiečių. Pusė tiek grįžo. Namo grįžtančių lietuvių nuo 2012-ųjų daugėja, tačiau to negana, kad nemažėtų bendras šalies gyventojų skaičius. Vien per pastaruosius metus gyventojų skaičius sumažėjo 27 400. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno tik 2,944 mln. žmonių. Lietuvių emigracijos bumas buvo pasiektas siaučiant krizei, 2011 m. Nuo to laiko emigruojančiųjų svetur mažėja. Tačiau yra kita bėda – Lietuva, kaip ir visa Europa, sensta.

Uždaryti kioskai ir kavinės ir mažai žmonių. Tokių pasakojimų apie Palangą ne sezono metu tenka girdėti dažnai. Nebent vyktų didelė šventė ar būtų gražus oras. Nidoje žmonių daugiau, parduotuvės ir kavinės veikia, tačiau viešbučių užimtumas nedidelis. Ar tai – neišnaudotas pajūrio kurortų potencialas, ar žmonės tiesiog sunkiai keičia įpročius lankytis ten ne tik vasarą? Vienur vaizdas nykus, kitur – neblogas Vilnietė Kristina Nidoje lankėsi prieš beveik tris savaites.

Lauko kavinių sezonas Vilniuje oficialiai atidaromas antradienį, balandžio pirmąją. Tačiau ne visų lauko kavinių savininkai skuba prašyti Vilniaus miesto savivaldybės išduoti leidimus. Vieni teigia esantys pasiruošę kad ir šiandien – jei tik bus geras oras – priimti klientus lauke, kiti sako, jog tai padaryti trukdo finansai.

Ankstyvas pavasaris paskatino žmones išsitraukti iš rūsių, sandėliukų ir garažų dviračius. Sostinės simboliu tampantys oranžiniai dviračiai antradienį taip pat išriedėjo į gatves. Tikimasi, kad šis sezonas bus dar sėkmingesnis nei pernai. Šiuo metu Vilniaus mieste yra 24 dviračių nuomos punktai, papildomus 12 planuojama įsteigti iki gegužės vidurio. Miesto dviračių sistemos duomenimis, pernai liepos–spalio mėnesiais 200 oranžinių dviračių važinėjosi beveik 6,6 tūkstančių žmonių.

Rinkėjai, dar neapsisprendę, už kurį kandidatą balsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, greitu metu galės tai nesunkiai padaryti – žinoma, jei sutaps jų ir kandidatų deklaruojamos vertybės. Laukiant rinkimų, buvo sumąstyta tarptautinė iniciatyva „Šeima – Europos turtas“. Gegužę paaiškės, kurie kandidatai įsipareigojo ginti šeimos vertybes. Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta minėta iniciatyva. Ji vykdoma visose ES valstybėse.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA. Lietuviai darbdaviai privengia bedarbių Paklausta, kaip į kurį laiką nedirbusius asmenis žiūri darbdaviai, psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė prisipažįsta apie tai kalbėjusi su daug darbdavių.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Išmokstama išgyventi Neseniai buvau savo noru tapusi bedarbe. Priežastis paprasta – nebesijaučiau laiminga ir išėjau iš darbo į niekur. Truputį pailsėjusi pradėjau aktyviai ieškoti darbo. Tačiau paaiškėjo nemaloni tiesa: norimos vietos užimtos, ir tikriausiai ilgam.

Marinuotos mėsos, paruoštos kepimui, pardavimai šią savaitę išaugo net trečdaliu. Be to, aktyviau perkamos kepsninės, prieskoniai mėsai ir anglys. Tai reiškia tik viena – barbekiu sezonas Lietuvoje atidarytas. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė patikino, kad šylančiam orui ir augančiai paklausai buvo pasiruošta – pirkėjams šiuo metu siūloma įvairesnių kepimui paruoštų mėsos produktų. Ne tik tradicinių šašlykų, bet ir kepsnių, dešrų ir dešrelių.

Per tūkstantį metų vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 proc. Meteorologė dr. Audronė Galvonaitė teigia, kad tai – labai daug. „Įsivaizduokite: jūsų vidutinė temperatūra yra 37 °C. Jei pastoviai ją matuodami pastebėsite, jog ji pakilo iki 37,5 °C, trečią dieną eisite pas gydytoją ir klausite, kas jums yra. Tas pats – ir su gamta.

Buvusio „Lietuvos“ kino teatro likimas – architektų rankose. Jo vietoje galėtų išdygti administracinės paskirties pastatas su Modernaus meno centru (MMC). Kovo mėnesį paskelbusi konkursą, penktadienį komisija išrinko prizininkus.

Vilniaus miesto savivaldybė atjungti šildymo vilniečiams artimiausiu metu neketina. Kauno – taip pat. Savivaldybės atsižvelgia į sinoptikų prognozes, o jos žada atšalimą. Taigi kitą savaitę dar teks mokėti už šilumą. Paprastai šildymas būna atjungiamas pirmą arba antrą balandžio savaitę, ir šiais metais anksčiau atėjęs pavasaris nieko nepakeis. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigia sulaukiantis pavienių gyventojų skambučių – žmonės prašo atjungti šilumą.