l. bielinis

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) šie metai itin įtempti – vis daugiau valstiečių atskyla nuo Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos ir nusprendžia jungtis prie kitų partijų. Durimis trenkiant ir ryškiausiems valstiečių veidams, ekspertai įspėja lyderį ne tik apie kitų bendrapartiečių pasitraukimą, bet ir apie galimą rinkėjų atsigręžimą.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Naujausi partijų ir jų lyderių reitingai rodo nežymius pokyčius lentelėse. Populiariausi ir toliau išlieka socialdemokratai, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimas. Politologai sako, kad dabar yra palankus metas partijoms reikštis ir telkti politinį palaikymą. Tačiau kartu dviems partijoms siunčiamas ir įspėjimas – padarius bent menką klaidą, jų reitingai gali imti kristi. Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės santykiai, kai kurių politikų ir politologų vertinimu, išgyvena krizę. Anksčiau reguliariai susitikdavę politikai laiko pokalbiui neranda jau keletą mėnesių. Prezidentūra sako, kad susitikti neišeina dėl įtemptos premjerės darbotvarkės, o premjerės atstovė teigia, jog bendravimas su šalies vadovu vyksta kitais formatais.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Netrukus po to, kai tapo socialdemokratų lydere, Vilija Blinkevičiūtė užkariavo reitingų lentelę. Tiesa, tai nėra pirmas kartas jos karjeroje, kai rinkėjai apie šią politikę turi ryškią – arba labai teigiamą, arba labai neigiamą – nuomonę.

Kad netenkina vieni ar kiti Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto nariai, kalbama jau nuo pat jų paskyrimo, o gal net ir anksčiau. Apie tai kalba ir prezidentas, ir opozicija, ir net vienas kitas valdantysis. Ir nors daugiausiai kritikos sulaukia vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, politologai abejoja, ar I. Šimonytė imsis juos keisti, mat tai dviejų krizių akivaizdoje būtų pavojinga.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti laišką, remiantį LGBTQ bendruomenę, nors prieš kelias dienas buvo išreikšta visai kitokia Lietuvos pozicija. Politologai sako, kad po tokio nesusipratimo kilęs visuomenės pyktis yra savaime suprantamas, todėl prezidentui linki imti galvoti apie komunikaciją bei nustoti žaisti katės ir palės žaidimą. Vengrija priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.