kuro kainos

Pensilvanijos valstijos Betliejaus mieste, JAV, į degalinę „Shell“ atvykę klientai negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kaip kyla kuro kaina. Vaizdelyje matyti, kaip degalinės švieslentėje per 15 sekundžių vieno galono (3,785 litro) kaina pakilo nuo 3,99 iki 4,41 JAV dolerio. „Vidury to, kai pyliausi kurą“, – teigė vaizdelį nufilmavęs klientas.  Vaizdo įrašas užfiksuotas kovo 7-ąją ir netrukus sparčiai paplito socialiniuose tinkluose.

Į Lietuvos degalines, ypač esančias pietiniame pasienyje, rečiau užsuka tiek lengvųjų automobilių, tiek vilkikų vairuotojai. Jie pigesnių degalų vyksta į Lenkiją. Degalinių atstovai prašo valdžios imtis greitų sprendimų – mažinti degalams pridėtinės vertės mokestį (PVM) ar akcizus. Tuo metu Finansų ministerija ir ekonomistai tikina, kad mažesnis PVM degalų kainos nesumažins.

Lietuva vienu metu susiduria su keliais ekonominiais iššūkiais. Lietuviškų prekių nebepriima Kinija, taip pat sunkiau ir Lietuvai įsivežti kiniškas prekes. Be to, dar auga beveik visų prekių ir paslaugų kainos. O centriniai bankai jau kalba apie planus kelti palūkanas.

Gyvenimas toliau brangsta. Per metus kainos pakilo jau daugiau kaip 9 proc., ir galo brangimui dar nematyti. Brangsta ir maistas, ir šildymas. Tačiau yra, kas iš pakilusių kainų sau kraunasi padidintą pelną. Štai didmeninės degalų kainos ženkliai krenta jau antrą savaitę, tačiau degalinių švieslentėse didžiausios kainos įstrigo. Vairuotojai piktinasi verslininkų godumu. Panevėžietis Antanas su nerimu iš pašto dėžutės traukia komunalinių mokesčių sąskaitas.

Pasauliui išgirdus apie naują viruso atmainą omikron, naftos kainos staigiai smarkiai krito žemyn. Tačiau turbūt tik laikinai, kai tik paaiškės, kad viruso atmaina ne tokia ir baisi, šiandienines kuro kainas prisiminsime su ilgesiu, nes degalai brangs dar labiau. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Į Lenkiją lietuviai jau traukia ne tik dešros ar sūrio. Nors degalines skiria vos keli kilometrai, Lenkijoje benzino litras pigesnis daugiau kaip 20 centų. Akis badantį skirtumą jau pastebi pas kaimynus užsukantys tautiečiai. Kodėl to paties tinklo degalinėse lenkai už benziną prašo mažiau? Ir degalinės, ir ekspertai aiškina, kad kainų skirtumo liūto dalį lemia akcizai ir kaimynų zlotas. Visgi apetito esą nestokoja ir degalinių valdytojai Lietuvoje.

Brangstant degalams, vyriausybė nesvarsto, kaip juos gyventojams atpiginti, o atvirkščiai, jau parengė planą, kaip užkrauti papildomų mokesčių. Dėl siūlomų didesnių akcizų ir taršos mokesčių, degalai dar labiau pabrangs, o dyzelino kaina šoktelės net 30–40 centų. Šiaulietis Stasys jau ketvirtį amžiaus važinėja tik dyzeliniais automobiliais ir neketina šios tradicijos keisti. Sako, vairuoti tokią mašiną labiausiai apsimoka – už kokius 5 tūkst.

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje kopia į rekordines aukštumas. Vairuotojai piktinasi, kad degalai brangsta kas savaitę ir kol kas galo nematyti. Degalinių atstovai atšauna, kad dėl to kalta ne tik brangstanti nafta, bet ir po karantino pasaulyje išsijudinusi rinka. O pasak ekonomistų, nafta ne tik didina degalų kainą, bet ir kelia maisto produktų, įvairių kitų prekių transportavimo išlaidas.

Daugelis šalies degalinių tinklų didmeninėje rinkoje degalus perka iš tos pačios Mažeikių gamyklos „Orlen Lietuva“. Tačiau vairuotojams tų pačių degalų kaina gerokai skiriasi. Tai rodo 2021 m. birželio 14 d. Pricer.lt atliktas degalų kainų tyrimą populiariausiose degalinėse. Pigiausi ir brangiausi degalai Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, pigiausias A95 benzinas Vilniuje ir Kaune buvo degalinėje „Jozita“ – 1,19 euro.

Benzinas degalinėse Baltijos šalyse per praėjusius metus pabrango 13-16 proc., dyzelinas – 5-10 proc., rodo šią rinką stebinčios agentūros BNS duomenys. 95 markės benzino kainos „Circle K“ degalinėse Vilniuje pernai pakilo 15,9 proc., Taline – 13,3 proc., Rygoje – 13 proc., o dyzelino – atitinkamai 9,7 proc., 9,8 proc., 5,9 procento. Pigiausias tiek benzinas, tiek ir dyzelinas išliko Lietuvoje, o brangiausi šie degalai – Estijoje.

Kylančios kuro kainos dar gali nustebinti Kuro kainos kyla: kas laukia ateityje?/Ar teks mokėti daugiau/Gali tekti mokėti dar daugiau

Benzino, dyzelino ir suskystintų dujų kainos degalinėse Lietuvoje – mažiausios Baltijos valstybėse. Vidutinė benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,200 euro, Rygoje – 1,272 euro, Taline – 1,277 euro, dyzelino – atitinkamai 1,131 euro, 1,192 euro ir 1,257 euro. Litras suskystintų dujų Vilniuje kainavo vidutiniškai 0,549 euro, Rygoje – 0,565 euro, Taline – 0,649 euro.

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei pas didmenininką, balandį atvirkščiai – degalai pas didmenininką brango daugiau, nei degalinėse.

Paskutinę šių metų rudens dieną vykęs nafta eksportuojančių šalių kartelio OPEC susirinkimas sukūrė netikėtą žinią. OPEC narės, kurios išgauna apie 40 proc. viso pasaulio naftos sutarė sumažinti naftos gavybą 1,2 mln. barelių per dieną. Tai buvo pirmas toks susitarimas per paskutinius 8 metus. Maža to, prie susitarimo prisidėjo ir šalys, kurios nėra OPEC narės. Pastarosios ketina sumažinti naftos gavybą 600 tūkst. barelių per dieną.

Visus nustebinęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių susitikimas įpylė žibalo į naftos rinką. Kainos šoktelėjo net 6 proc. Ar tai jau reiškia pigaus kuro pabaigą, tv3.lt portalui atsako Lietuvos ekonomistai. OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.

Itin nuo bilietų pardavimo priklausantis viešasis transportas skaičiuoja sumenkusias pajamas. Viena priežasčių, kritusios kuro kainos, kurios paskatino gyventojus griebtis savų automobilių.  Vilniaus savivaldybės valdoma viešojo transporto bendrovė „Susisiekimo paslaugos“ praėjusiais metais gavo 56,825 mln. eurų pajamų - 3 proc. mažiau nei 2014 metais, kai jos buvo 58,55 mln. eurų. Anot bendrovės, pajamų smukimą lėmė mažesnis parduotų bilietų kiekis.

Dabar yra tas metų laikas, kai kiekvieno automano galvoje sukasi mintys apie atostogas. Vasara yra bene idealiausias metų laikas atostogoms, poilsiui nuo darbo, rutinos ir kitų dalykų, kurie gali erzinti ar išvesti iš kantrybės.  Jeigu šių metų atostogas planuojate praleisti kartu su automobiliu, natūralu, jog pradedate planuoti maršrutą, šalis, kurias norėtumėte aplankyti.

Nepavykus OPEC ir ne OPEC šalims susitarti dėl naftos gavybos įšaldymo sausio mėnesio lygyje, naftos kaina pradėjo ristis žemyn. Tokios žinios lietuviams turėtų būti malonios, tačiau ekonomistų nuomone, džiaugtis gali tekti ne ilgai. Dėl mažėjančių investicijų į naftos gavybą, smarkiai kritusių naujų gręžinių skaičiaus – ilguoju laikotarpiu kaina turėtų augti, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors didmeninė rinka atvira, pagrindinis naftos produktų tiekėjas Lietuvoje – monopolininkas „Orlen Lietuva“. Mažmenininkai perkantys kurą iš šios bendrovės tvirtina, kad ji siūlo geriausias sąlygas, tačiau degalinėse, kurios įsigyja kurą iš Suomijos, kainos – mažesnės. Energetikos ekspertas Vytautas Sidzikauskas teigia, kad Ūkio ministerijos, diplomatų ekonomikoje ir užsienio ambasadų atstovybėse vienas iš uždavinių – skatinti didmeninės rinkos plėtimąsi.

Praėjusią savaitę „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pirmą kartą nuo 2009 metų smuko žemiau 40–ties dolerių, šiuo metu – 37,93 doleriai už barelį, o WTI nafta – 35,62 doleriai už barelį. Tačiau Lietuvoje norint įsigyti pigesnio kuro reikia vykti į ne „firmines“ degalines, o žemės ūkiui kuro kainos ne tik, kad nemažėjo, bet augo. Seimo narys Stasys Brundza teigia, kad degalinių kainos nesikeičia taip kaip jos turėtų keistis.

Šalyje kyla nauja nerimo ir pykčio banga. Ne tik paprastus piliečius, bet ir Lietuvos žvaigždes į neviltį varo kone kasdien augančios kuro kainos. Važinėti benzinu varomais ratais jau prabanga. Taigi, mūsų įžymybės mąsto apie rimtus pokyčius: arba teks sėsti į mažesnius, taupesnius automobilius, arba imti pavyzdį iš Deivydo Zvonkaus ir įsigyti dviračius ar netgi arklius. „Kuro kainų klausimas man labai aktualus.

Pastaruoju metu ir toliau kuro kainoms kylant pasigirsta vis daugiau priekaištų jo gamintojams, pardavėjams ar valdžios atstovams, kurie reguliuoja mokesčius. Pasiguosti galima tik tuo, kad kuro kainos kyla visoje Europos sąjungoje, tiesa, kai kur jos pakilo tik keliais euro centais, o yra šalių kuriose kaina šoktelėjo dešimtimis euro centų. Šį kartą palyginsime dyzelino kainas su praėjusių metų gegužės kainomis, nuo kurios jau prabėgo 15 mėnesių.

Kuro kainos kyla kylant naftos kainoms, o šios visų pirma kyla dėl finansinių spekuliacijų, o ne dėl realių priežasčių. Lietuvos valstybė svertų mažinti kuro kainas turi nedaug – ji negali paveikti pasaulinių naftos kainos tendencijų, taip pat ją varžo įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), tačiau ji galėtų peržiūrėti akcizų dydžius, pakeisti importo tvarką, sumažinti kuro kokybės reikalavimus.

Europos aviacijos kompanijų nuostoliai 2012 metais dėl skolų krizės regione sieks apie 1,1 mlrd. dolerių. Apie tai teigiama oficialiame Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pranešime spaudai. Ankstesnėje prognozėje asociacija prognozavo, kad Europos kompanijų nuostoliai sieks tik 600 mln. dolerių. Kartu IATA nepakeitė visų didžiausių pasaulio aviacijos kompanijų metinio pelno prognozės. Kovą asociacija sumažino šį rodiklį nuo 3,5 mlrd. dolerių iki 3 milijardų.

Degalų kainos Didžiojoje Britanijoje gali išaugti po to, kai pirmadienį buvo paskelbta, jog bus uždaryta naftos perdirbimo gamykla, kuri tiekia 20 proc. šalies pietryčiuose sunaudojamų degalų. Darbo neteks iki 1 tūkst. žmonių, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Ekspertai nerimauja, jog uždarius Koritono (Coryton) naftos perdirbimo gamyklą spekuliantai ims dirbtinai kelti didmenines degalų kainas, dėl ko augs ir mažmeninės jų kainos.

Degalinių švieslentėse rodomos degalų kainos turbūt daugumai vairuotojų ne tik kad nepraskaidrina nuotaikos, bet dar ir ją sugadina. Atvėrę piniginę ir sumokėję pastebimai daugiau nei prieš porą metų, turbūt daugelis susimąsto, ką daryti, kad išlaidos degalams būtų kuo mažesnės. Palyginti kelerių metų duomenis (2009 m. kovą su 2012 m. geguže), degalai brango vidutiniškai 40–60 proc. Labiausiai (apytiksliai 60 proc.) pabrango dyzelinas, A95 benzinas brango apie 53 proc., A98 – apie 60 proc.

Kainų komisija prognozuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezono metu vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje bus 27,22 ct/kWh (be PVM). Palyginus su 2011–2012 metų šildymo sezono kaina, laukiamas vidutinės statistinės kainos Lietuvoje augimas yra 4 proc. Lyginant 2011–2012 metų šildymo sezono vidutinę statistinę kainą Lietuvoje su 2010–2011 metų šildymo sezonu, ji buvo 18 proc. didesnė.

Neseniai pasibaigęs rekordinis šildymo sezonas bei toliau kylančios kuro kainos neleidžia pamiršti, jog po kelių mėnesių ir vėl teks gerokai veržtis diržus mokant už šildymą. Daugelis mokame ne tik už šilumą namuose, bet ir už šildomą orą lauke: skaičiuojama, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais vienas butas senos statybos daugiabutyje vidutiniškai  per mėnesį iššvaisto šilumos už 200 Lt. Tačiau ne visi gyventojai krūpteli prisiminę, kiek jiems kainavo šiluma.

Lietuvių gyvenimo būdas artimas dalies JAV gyventojų, kurie darbovietę, parduotuvę, mokyklą pasiekia nuosavu automobiliu, kuriems automobilių  stovėjimo aikštelė svarbiau nei pėsčiųjų šaligatvis, kurie tikrai nuvers bet kurią vyriausybę, jeigu ji pakels benzino kainas. Lietuvos vyriausybė mažai ką gali padaryti keisdama automobilių kuro kainas, bet rėksnių, kurie ją apkaltins neveiklumu dėl šios situacijos tikrai bus pakankamai.

Nuo balandžio 1-osios Kaune centralizuotai tiekiama šiluma atpigs 1,5 proc., o karštas vanduo – 1,2 proc., skaičiuojant nuo bendros sumos su visais tradiciniais kainų padidėjimais, kurių paprastai per metus būna ne vienas. Galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina nuo balandžio sumažės dėl to, kad mažėja iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos ir perkamo kuro kainos.

Sparčiai augant degalų kainai Lietuvoje pasigirsta siūlymų mažinti akcizo tarifą benzinui. Finansų ministerija pabrėžia, kad toks žingsnis nepateisintų degalų kainų mažėjimo lūkesčių, o valstybės biudžetas prarastų pajamas. „Jei lyginsime kainas su kaimyninėmis valstybėmis, pamatysime, kad benzino kaina jose artėja prie penkių litų.

Didžioji mūsų šalies automobilininkų dalis teigia, kad automobilio taupumas jiems yra viena didžiausių vertybių. Bent jau taip atrodo užmetus akį į apklausų rezultatus, tačiau vaizdas gatvėse šiek tiek kitoks.

Brangstantys energijos ištekliai didžiausią grėsmę kelia pramonės, statybos ir transporto įmonių pelningumui. Žymesnis energijos kainų resursų šuolis reikštų, kad šie sektoriai gali patirti nuostolių. „Tyrimo rezultatai parodė, kad brangstant energijos ištekliams, pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė, statyba, transportas yra ypač pažeidžiami, nes kainai augant, gerokai išauga energijos išteklių sąnaudos, kurios gali žymiai paveikti įmonės pelningumą.

Pasaulinėse rinkose nafta jau kurį laiką pinga ir pastebimas jos kainos stabilizavimas, bet šalies degalinės kainų mažinti nežada. Kaip praneša LTV „Panorama“, Lietuvoje esančios degalinės greičiausiai degalų neatpigins, aiškindamos, kad naftos kaina sudaro vos trečdalį galutinės kainos. Juoduoju auksu vadinama nafta pasaulyje jau beveik mėnesį pardavinėjama pigiau – jaučiamas barelio kainos stabilizavimasis – apie 110 dolerių. Specialistai aiškina, kad pastebimos pigimo tendencijos.

Šios kadencijos Seime net kelis kartus mėginta reguliuoti kainas. Vienas – vaistų kainų reguliavimas – buvo įteisintas, tad nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos yra ribojamas prekybinis antkainis. Siekta apriboti ir maisto prekių prekybinius antkainius, tačiau, laimei, šis kainų reguliavimas nebuvo patvirtintas. Maisto prekių kainas nuspręsta stebėti specialiai tam sukurtame interneto puslapyje, tik nežinia, ar dar kas nors be puslapio kūrėjų, kreipia dėmesį į šią menkavertę informaciją.

Sėsti į nuosavą automobilį, važiuoti visuomeniniu transportu ar minti dviračio pedalus? Tokį klausimą jau svarsto ne viena šeima, matydama, kaip augančios degalų kainos ryja šeimos biudžetą. Ir vis dėlto – dažniau atsisakoma batų negu degalų. Penkių litų ribą už litrą populiariausio benzino turėtume perlipti vasarai neprasidėjus.

Dideliu greičiu kylančios kuro kainos įtakoja turizmo rinką - kelionių organizatorius „Novaturas“ praneša, jog nuo balandžio 1 d. kelionėms lėktuvu įveda kuro mokestį. Priklausomai nuo skrydžio trukmės, šis mokestis sieks 100-150 Lt. Panašiai į kylančias aviacinio kuro kainas praėjusią savaitę jau sureagavo dalis pasaulio avialinijų bei kelionių organizatorių. „Kelionių kainodarą sudarinėjame prieš sezoną – tai yra, šių metų kelionių kainos nustatytos dar praėjusiais metais.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad vyriausybė nesiims reguliuoti degalų kainų, nes jas lemia geopolitiniai procesai. Ministro pirmininko pasiteiravus, ar rekordiškai pabrangus degalams planuojama imtis kokių nors veiksmų, A. Kubilius teigė, kad dėl to jau ne kartą ieškota atsakymų. Degalų kainų kilimą nagrinėjo Konkurencijos taryba, dėl įgyvendintų priemonių kainas pavyko sumažinti keliolika centų.

Artūras Zuokas kol kas nekalba apie sostinės metro įgyvendinimo idėją, tačiau neatmeta, kad Vilniuje, sekant Ispanijos viešojo transporto pavyzdžiu, atpigs viešojo transporto paslaugos. „Metro? Na, rimtas klausimas. Manau, kad turime turėti gerą visuomeninio transporto sistemą, kuri būtų efektyvi, patraukli ir konkuruotų su lengvuoju privačiu transportu“, – Eltos klausiamas, ar sostinėje bus metro, sakė A. Zuokas.

Vieno D.Britanijos priemiesčio gyventojai rado naują būdą, kaip ignoruoti sparčiai didėjančias kuro kainas. Kiekviena dieną į darbą jie keliauja pedalų minimo pagalba varomais automobiliais "Torpedo bike". Ian Fardoe pabodo nuolatos augančios kuro kainos, todėl dviračių versle dirbęs vyras išrado būdą, kaip sumažinti savo išlaidas. Jis sukonstravo velomobilį, kuris turėtų padėti įveikti benzino kainų šuolius.

Baiminantis, kad benzino galono kaina Britanijoje šią vasarą galimai pasieks 8 svarus, grupė parlamento narių pasiūlė įvesti šalyje kuro normavimo programą, praneša „The Daily Mail“. Idėjos autoriai siūlo šeimoms nemokamai dalinti „energijos talonus“, kuriais žmonės galėtų padengti dalį išlaidų už kurą ar namų šildymą. Parlamentarai planuoja, jog nepanaudotus „energijos talonus“ gyventojai galėtų parduoti, o daug važinėjantys vairuotojai – įsigyti papildomai.

Degalų kainos pasiekė rekordiškai aukštą 1,21 svaro už litrą neetiliuoto benzino, praneša BBC, remdamasi „Experian Catalist“ analitikų pateiktais duomenimis. Laukiama, kad kuras brangs ir sausio mėnesį, kai šalyje įsigalios padidinto tarifo pridėtinės vertės mokestis (VAT). Ekspertai spėja, kad pridėtinės vertės mokesčio padidėjimas pabrangins kiekvieną litrą 2,5 penso, o naujas kuro mokestis pridės dar 1 pensą.

Sunkmečiu Lietuvoje išaugus degalų kainoms sumažėjo ne tik visų rūšių degalų pardavimas šalies degalinėse, bet ir transporto eismo intensyvumas pagrindiniuose Lietuvos keliuose. Taupyti priversti žmonės, esant galimybei, kelionės automobiliu atsisako. Tūlas tautietis, anksčiau net ir kilometrą kitą iki darbo važiuodavęs automobiliu, dabar tokį atstumą įveikia dviračiu arba pėsčiomis.

Degalų kainos Europos valstybėse šių metų liepos 11-19 dienų duomenimis. Degalų kainos nurodytos eurais....

Kuro kainos Europos valstybėse šių metų birželio 28 – liepos 4 dienų duomenimis. Kuro kainos nurodytos eurais....

Kuro kainos Europos valstybėse  š. m. birželio 14-19 d. duomenimis. Kuro kainos nurodytos EURAIS....

Kuro kainos Europos valstybėse š. m. birželio 7-13 d. duomenimis. Kuro kainos nurodytos EURAIS....

Kuro kainos Europos valstybėse š. m. gegužės 24-30 d. duomenimis. Kuro kainos nurodytos EURAIS....

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė parlamentarams aiškinosi dėl itin aukštų kuro kainų Lietuvoje. Tačiau ministrė pastebėjo, kad šalies mokestinė politika degalų kainų stipriai neįtakoja. Degalų kainų skirtumus tarp Europos Sąjungos (ES) šalių labiau lemia ne mokesčių dydis, bet bazinė kuro kaina, tvirtino finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Lietuvoje benzino kaina be mokesčių viršija ES ir euro zonos vidurkį.