krymas

Ankara pasisako už Ukrainos teritorinio vientisumo palaikymą ir nepripažįsta Krymo įtraukimo į Rusijos sudėtį, antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Teikiame reikšmės Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto, įskaitant Krymą, kurio aneksijos nepripažįstame, apsaugai“, – sakė R. T. Erdoganas.

Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį pradėjęs vizitą Ukrainoje. „Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – G. Nausėdos žodžius inauguraciniame Krymo platformos susitikime cituoja Prezidentūra. Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

Rusijos aneksuotame Kryme – nepavydėtina situacija. Po smarkių liūčių ten prasidėjo didelis potvynis. Vanduo užliejo per 300 namų ir pastatų. Regione paskelbta nepaprastoji padėtis.  Štai kaip po liūčių atrodo unikaliu paveldu garsėjantis, vienas seniausių pasaulio miestų. Daugiau nei 158-is tūkstančius gyventojų turinti Kerčė, kaip ir kitos Krymo vietovės, visiškai užtvindyta. Štai kaip gatvėje plūduriuoja miesto autobusas, laimė, jau be keleivių. Juos pavyko saugiai evakuoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija pastaruoju metu sušvelnino savo poziciją derybose su Maskva dėl konflikto su prorusiškais separatistais Donbase nutraukimo. V. Zelenskis per spaudos konferenciją priminė, kad jo biuras susisiekė su Kremliumi, siekdamas surengti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį perspėjo, kad Bendrija turėtų ruoštis santykių su Rusija pablogėjimui, išaugus įtampai dėl Ukrainos ir Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimo.  „Negalime atmesti, kad ši neigiama tendencija tęsis ir kad pasieksime dar pavojingesnį [santykių] pablogėjimo lygmenį“, – Europos Parlamente kalbėjo J. Borrellis. „Nenorime kurstyti eskalavimo dinamikos – tai turi būti aišku.

Rusijos kariškiai, dalyvavę karinėse pratybose Kryme, pradėjo grįžti į savo bazes, penktadienį paskelbė Gynybos ministerija. „Balandžio 23 dieną Pietų karinės apygardos ir oro desanto kariai, dalyvavę... netikėtame patikrinime, pradėjo grįžti į nuolatinio dislokavimo vietas“, – nurodė ministerija. „Šiuo metu kariniai daliniai žygiuoja į krovos geležinkelio stotis ir aerodromus, vykdo krovą į desantinius laivus, ant geležinkelio platformų ir į lėktuvus“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį sakė palauksiančios tolesnių Rusijos veiksmų po Maskvos pareiškimo, kad šalis baigia įtampą smarkiai padidinusias karines pratybas prie Ukrainos sienų ir Kryme. „Išgirdome žodžius. Galvoju, kad lauksime veiksmų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Rusija nuo penktadienio pradės grąžinti karius iš karinių pratybų netoli Ukrainos ir aneksuotame Kryme, dėl kurių išaugo įtampa su Vakarais, sakė gynybos ministras Sergejus Šoigu. „Manau, kad skubių patikrinimų tikslai buvo pasiekti“, – ketvirtadienį per pratybas Rusijos aneksuotame Kryme sakė S. Šoigu ir pridūrė įsakęs jose dalyvaujantiems kariams kitą dieną pradėti grįžti į „nuolatines bazes“. Pasak ministro, kariai į bazes turi grįžti iki gegužės 1 dienos.

Situacija Ukrainoje dėl pašonėje telkiamos Rusijos kariuomenės atrodo pavojingesnė, nei prieš Krymo aneksiją 2014-aisiais, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Lietuvos diplomatijos vadovas, ketvirtadienio vakarą grįžęs iš vizito Kijeve, kur su lankėsi su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, LRT radijui penktadienį teigė kad toks įspūdis susidaro iš Lietuvos turimos ir Ukrainos pareigūnų pristatytos informacijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį patvirtino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) sprendimą paskelbti sankcijas 2014 metais per provakarietišką Maidano revoliuciją nuverstam buvusiam valstybės vadovui Viktorui Janukovyčiui, ekspremjerui Mykolai Azarovui ir kitiems jų bendražygiams, taip pat prorusiškų separatistų veikėjams Rytų Ukrainoje ir Rusijos aneksuotame Kryme.

Jungtines Valstijas „vis labiau neramina“ Rusijos karių telkimas prie Ukrainos sienų ir kovų tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų suintensyvėjimas Donbase, ketvirtadienį pareiškė Baltieji rūmai. „Jungtines Valstijas vis labiau neramina pastaruoju metu eskaluojama Rusijos agresija Rytų Ukrainoje, įskaitant rusų karių judėjimą Ukrainos pasienyje“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. „Visa tai yra giliai neraminantys ženklai“, – pridūrė ji.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, su kuriuo ketvirtadienį kalbėjosi telefonu, sumažinti karių telkimą prie Ukrainos, pranešė jos biuras. „Viena jų pokalbio tema, be kitų, buvo padidėjęs Rusijos karinis buvimas šalia rytų Ukrainos, – sakoma pranešime. – Kanclerė paragino sumažinti šių karių telkimą, kad būtų deeskaluota įtampa.

Balandžio 7 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dalyvavo pagrindinių Ukrainos gynybos reformų rėmėjų – JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos ir Lietuvos – gynybos ministrų nuotoliniame susitikime. Ministrai aptarė saugumo situaciją Rusijos okupuotame Kryme, Juodojoje jūroje ir prie Ukrainos rytinės sienos, kur Rusija vykdo neįprastinę karinę veiklą, koncentruoja didelį skaičių karių ir karinės technikos.

Rusijos kariuomenės daliniai vis aktyviau matomi Ukrainos pasienyje, o pastaroji jau mobilizuoja kariuomenę, ruošiantis puolimui iš Krymo. JAV pirmadienį viešai paskelbė, kad pranešimai apie Rusijos aktyvumą prie Ukrainos sienų yra pakankamai patikimi, užklausė Maskvos, ką ji yra sugalvojusi. Ukraina tuo metu paskelbė apie karių šaukimą su okupuotu Krymu besiribojančiose teritorijose.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Maskva bus priversta imtis papildomų priemonių saugumui užtikrinti, jei Vakarai nusiųs į Ukrainą karių padėti savo sąjungininkei. „Be abejo, toks scenarijus nulemtų tolesnį įtampos prie Rusijos sienų didėjimą. Žinoma, tokiu atveju Rusijai reikėtų papildomų priemonių savo saugumui užtikrinti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Vis dėlto jis tvirtino, kad Rusija negrasina Ukrainai.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos niekuomet nepripažins prieš septynerius metus Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos. „Jungtinės Valstijos nepripažįsta ir niekuomet nepripažins Rusijos tariamos pusiasalio aneksijos, o mes palaikysime Ukrainą prieš agresyvius Rusijos veiksmus“, – sakoma J. Bideno pareiškime, pažymint Krymo okupacijos metines.

Gavusi įrodymų, Lietuva keltų Europos Sąjungos (ES) sankcijų klausimą dėl žmogaus teisų pažeidimų Kryme, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Lietuva galėtų pasiūlyti paramą galimoms Europos Sąjungos sankcijoms, kai tik Ukraina bus pasirengusi dalytis įrodymais, žmonių sąrašais, kurie piktnaudžiavo žmogaus teisėmis šiuo metu okupuotose Krymo ir Rytų Ukrainos teritorijose“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Nneregėtas vaizdas iš Krymo. Ten žiemoti atskrido įspūdingas rožinių flamingų būrys. Mokslininkai suka galvas, kodėl šie reti paukščiai nusprendė apsistoti jiems visai neįprastoje vietovėje. Žiemiškai pilkame Krymo gamtovaizdyje rožiniai flamingai atrodo kaip iliuzija. Tačiau jie iš tikrųjų atskrido būtent čia, nors yra paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose. Flamingai – Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Azijos gyventojai, šiek tiek jų peri ir Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

Rusijos aneksuotame Kryme mikroautobusui ketvirtadienį susidūrus su sunkvežimiu žuvo aštuoni keleivine transporto priemone važiavę žmonės, dar keturi žmonės buvo hospitalizuoti, pranešė pareigūnai. „Bilhorodo rajone automagistralėje „Tauridė“, Rusakivkos kaimo apylinkėse, automobilio „Mercedes Sprinter“ vairuotojas, pirminiais duomenimis, užmigo prie vairo ir susidūrė priešpriešiais važiavusiu sunkvežimiu. Per eismo įvykį žuvo aštuoni žmonės, keturi buvo sužeisti“, – sakoma policijos pranešime.

Kijevas trečiadienį pareiškė protestą dėl europarlamentarų, įskaitant Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narį bei asociacijos „Prancūzijos ir Rusijos dialogas“ vadovą Thierry Mariani, taip pat atskirų Vokietijos, Švedijos ir Bulgarijos piliečių vizito į Rusijos aneksuotą Krymą. „Šis vizitas vykdomas pažeidžiant Ukrainos įstatymus dėl patekimo į laikinai okupuotą teritoriją ir neturi oficialaus statuso“, – komentavo Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatmeta galimybės, kad vėl balotiruosis į valstybės vadovo postą, jei bus priimtos atitinkamos konstitucijos pataisos, bet sakė, kad galutinio sprendimo dar nepriėmė. „Neatmetu galimybės, jei tai atsiras konstitucijoje, balotiruotis. Bus matyti“, – sakė jis televizijos „Rossija 1“ laidai „Rossija. Kreml. Putin“ („Rusija. Kremlius. Putinas“). Tuo pačiu prezidentas pabrėžė: „Aš pats dar nieko nenusprendžiau.

Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Sakartvelo ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų bendru pareiškimu pasmerkė sovietų režimą dėl Krymo totorių deportacijos prieš 76 metus ir dabartinius Rusijos veiksmus šiame pusiasalyje. „Prieš 76 metus, 1944 metų gegužės 18 dieną, sovietinis režimas Krymo totorius nusikalstamai ištrėmė iš jų istorinės tėvynės – Krymo – į tolimus Uzbekistano, Kazachstano ir Rusijos Federacijos rajonus“, – teigiama pirmadienį išplatintame pareiškime.

Estijos švietimo ir mokslo ministerija atšaukia anglų kalbos vadovėlį, kuriame Krymas yra priskirtas Rusijai. Leidykla turės ištaisyti prieš dvejus metus į vadovėlį įtrauktą pasaulio žemėlapį, kurį autoriai surado interneto platybėse, antradienį pranešė transliuotojo ERR portalas. Paaiškėjo, kad 2018 metais leidykla „Studium“ išleido serijos „I Love English“ anglų kalbos vadovėlį su pasaulio žemėlapiu.

Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė pripažinti Rusijos aneksuotame Kryme išduotą santuokos nutraukimo liudijimą. Teismas pareiškė, kad Kryme ir Sevastopolyje išduoti ir Rusijos valdžios patvirtinti dokumentai „neturi teisinės galios Lietuvoje ir negali būti legalizuoti“. Teisėja Danguolė Martinavičienė vasario pabaigoje paskelbtoje nutartyje pabrėžė, kad Krymo aneksija įvyko pažeidžiant Ukrainos teritorijos vientisumą ir tarptautinės teisės normas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį stebėjo didelio masto karines pratybas prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų, per kurias buvo atlikta sparnuotųjų raketų ir hipergarsinių raketų bandomųjų paleidimų.

Rusijos aneksuotame Kryme vienas Rusijos plaukiojantis dokas su nurašytu povandeniniu laivu, nuskendo Sevastopolio uoste, sekmadienį pranešė pareigūnai. Naujienų agentūra „Interfax“ citavo informuotą šaltinį, sakiusį, kad dokas PD-16, kuriame buvo „Som“ klasės („Tango“ pagal NATO klasifikaciją) elektrinis-dyzelinis povandeninis laivas B-380, nuskendo Sevastopolio pietinėje įlankoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui patvirtinus įstatymą dėl privalomo rusiškos programinės įrangos diegimo į elektroninius įrenginius, kurie yra parduodami šioje šalyje, kyla abejonių dėl tolimesnės prekybos kai kurių gamintojų įranga. Įstatymas, kurį aktyviai kritikavo Rusijos verslo atstovai, įsigalios 2020-ųjų liepos 1-ąją.

Technologijų milžinės „Apple“ akibrokštas Ukrainai. Nuo šiol Rusijos „Apple“ vartotojai savo įrenginių žemėlapiuose ir orų programėlėse aneksuotą Krymą mato kaip Rusijos dalį. Ukrainiečiai ragina boikotuoti „Apple“ . Dėl tokio kompanijos sprendimo nusivylimą išsakė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vartotojas Rusijoje į žemėlapį įveda Krymo pavadinimą ir programėlė iškart parodo, kad Krymas – Rusijos dalis.

Lietuva nusivylusi JAV technologijų milžinės „Apple“ sprendimu Krymą priskirti Rusijai, kai įrenginiai atidaromi Rusijoje, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Mes prisidedame prie Ukrainos išreiškiant nusivylimą dėl „Apple“ sprendimo Krymą priskirti Rusijai“, – savo „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė ministras.

Ukraina trečiadienį pasmerkė JAV technologijų milžinę „Apple“, sutikusią savo produktuose Maskvos aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį įvardyti kaip Rusijos teritoriją. Kijevas pareiškė, kad šiai kompanijai „nė velnio nerūpi“ Ukrainos žmonių skausmas. Rusijos parlamentarai trečiadienį paskelbė, kad „Apple“ patenkino Rusijos reikalavimą savo žemėlapiuose ir orų programėlėse Krymą įvardyti kaip Rusijos teritoriją.

Vienas Rusijos Valstybės Dūmos narys trečiadienį pareiškė, kad JAV technologijų milžinė „Apple“ patenkino reikalavimą savo produktuose Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį Krymą įvardyti kaip Rusijos teritoriją. „Apple“ įvedė pakeitimų geografinio objekto Krymas ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio pavadinimuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis neteko daugiau kaip 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2014-aisiais Rusijai aneksavus Krymą ir dėl iki šiol nesiliaujančio karinio konflikto Donbase. Tai Ukrainos prezidentas pabrėžė sakydamas kalbą JT Generalinės asamblėjos 74-ojoje sesijoje Niujorke. Pasak V. Zelenskio, dėl Krymo aneksijos, taip pat dėl separatistų kontrolės daugelyje Donbaso rajonų Ukraina neteko apie 80 proc. anglies kasyklų ir 5 mlrd.

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ penktadienį pašalino žodį „Rusija“ iš teksto po Kryme padarytos nuotraukos, įtrauktos į, redakcijos nuomone, geriausių rugpjūčio 22 dienos įvykius atspindinčių kadrų iš įvairių pasaulio kampelių rinkinį. Anksčiau po nuotrauka, padaryta vienos iš Rusijos naujienų agentūrų fotografo Kryme vykstančiame menų festivalyje, buvo toks apibūdinimas: „Krymas, Rusija.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sekmadienį išreiškė protestą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kelionės į Maskvos aneksuotą Krymą. „Ukrainos užsienio reikalų ministerija reiškia ryžtingą protestą dėl eilinio nesuderinto su Ukrainos puse Rusijos Federacijos prezidento V. Putino apsilankymo laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Autonominėje Krymo Respublikoje ir Sevastopolio mieste 2019 metų rugpjūčio 10 dieną“, – sakoma ministerijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Turkijos prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad Ankara visuomet laikė ir laikys Rusijos aneksuotą Krymą Ukrainos teritorija. „Turkija niekada nepripažino ir nepripažins neteisėto Krymo prijungimo (prie Rusijos)", – pareiškė prezidentas per bendrą spaudos konferenciją su Turkijoje viešinčiu Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. „Turkija palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą“, – pridūrė R. T. Erdoganas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį metams pratęsė sankcijas Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos. Europos Sąjungos „Taryba iki 2020-ųjų birželio 23-osios pratęsė ribojančias priemones, paskelbtas reaguojant į Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją“, sakoma ES pranešime, paskelbtame Briuselyje prasidėjus bloko viršūnių susitikimui.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad sankcijos Rusijai nebus panaikintos tol, kol Krymas nebus sugrąžintas Ukrainai. „Aptarėme Ukrainos suvereniteto ir jo atkūrimo procesą, kalbėjomės apie Donecką ir Luhanską. Deja, pastaruoju metu pažangos pasiekta nebuvo. Sankcijos (Rusijai) nebus atšauktos, kol Krymas negrįš Ukrainai“, – pareiškė A. Merkel per bendrą spaudos konferenciją su Berlyne viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė atrankoje į 2020-ųjų Europos čempionatą ir toliau lieka be pergalių. Gėdingą kėlinį Belgrade sužaidę lietuviai buvo sutriuškinti serbų ir atrodė, deja, kaip jau įprasta, itin sutrikę. Iš pradžių 1:2 nusileidę ir vėliau 1:1 namuose sužaidę su Liuksemburgu, lietuviai Serbijoje krito 1:4. Kartu su šiuo pralaimėjimu žlugo praktiškai visos viltys ne tik patekti į Europos pirmenybes, bet ir nelikti paskutinėje B grupės vietoje.

 Europos Komisija siūlo iki 2020 metų birželio 23-iosios pratęsti sankcijas Rusijai už Krymo ir Sevastopolio aneksiją, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi vienu Europos Sąjungos vidaus dokumentu. ES „nepripažįsta neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos ir toliau ją smerkia“, sakoma agentūros pranešime. Jame taip pat nurodoma, kad apsvarstyti galimybes pratęsti sankcijas ES valstybėms narėms pasiūlė bloko diplomatijos vadovė Federica Mogherini.

 Lietuvoje viešėję Rusijos opozicijos politikai tikisi, kad pradėjus dirbti naujam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, karas rytinėje šalies dalyje liausis. „Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks nutraukti žmonių aukas Donbase. Tai svarbiausia, ko ukrainiečiai tikisi iš savo naujo prezidento“, – žurnalistams Trakų rajone baigiantis vadinamajam Rusijos forumui sakė disidentu tapęs buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad Maskva „galvoja“ apie galimybę palengvinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką visos Ukrainos gyventojams. Kremliaus sprendimas lengviau išduoti išduoti rusiškus pasus separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos srityse papiktino Kijevą ir sulaukė tarptautinės kritikos.

Europa niekada nepripažins aneksuoto Krymo Rusijos dalimi, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Norėčiau pakartoti, kad Europa niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, neatsisakys sankcijų (Maskvai), kol rusai neįvykdys savo įsipareigojimų. ES nesitaikstys nė su vienu smurto aktu Azovo jūroje. Šiuo atžvilgiu ES ir toliau bus vieninga“, – per Ukrainos parlamento posėdį kalbėjo D. Tuskas.

 Rusijos Valstybės Dūma kreipsis į Generalinę prokuratūrą ir telekomunikacijų priežiūros tarnybą „Roskomnadzor“, jeigu interneto milžinė „Google“ nepatenkins Maskvos reikalavimo aneksuotą Krymo pusiasalį žymėti kaip Rusijai priklausančią teritoriją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango įstatymų leidėjas. Rusija atplėšė Krymą nuo Ukrainos 2014 metų kovą, pasiuntusi į pusiasalį savo pajėgas po Kijeve įvykusio provakarietiško Maidano sukilimo, nuvertusio Kremliaus palaikomą vyriausybę.

Po 25 metus trukusios integracijos su Rusija, mainais į dosnias finansines dotacijas, A. Lukašenkos valdoma Baltarusija iš Kremliaus sulaukė tokio pasiūlymo, kurio ji atsisakyti jau nebėra pajėgi. Ekspertai prabilo net apie valstybingumo praradimą, o kai kurie su nerimu laukia A. Lukašenkos naujametinio sveikinimo. Gruodžio 29-ąją Baltarusijos prezidentas išvyko į Maskvą eilinėms skubioms deryboms su V. Putinu – jau penktosioms per pastaruosius pusę metų.

Naujas tiltas, jungiantis aneksuotą Krymo pusiasalį su pagrindine Rusijos teritorijos dalimi, tapo sunkiai įtikimu fonu prašmatniai valstybės finansuojamai romantinei komedijai, kurią kritikai lygina su sovietine propaganda. Seksualumu trykštanti juosta „Krymo tiltas. Padaryta su meile!“ (Krymskij most. Sdelano s liubovju!) Rusijos kino teatruose rodoma nuo praėjusios savaitės. Filmo scenarijų parašė Margarita Simonian, Kremliaus naujienų televizijos RT vadovė.

Rusijos aneksuotame Kryme penktadienį surengta ceremonija pagerbti 20 žmonių, šią savaitę žuvusių per profesinėje mokykloje surengtas žudynes, pramintas „Rusijos Kolumbainu“. Tai daugiausiai gyvybių nusinešusios tokio pobūdžio žudynės per šalies istoriją. Trečiadienį Kerčės miesto technikume šios mokyklos auklėtinis 18-metis Vladislavas Rosliakovas detonavo sprogstamąjį užtaisą ir pradėjo pliekti į žmones iš 12-o kalibro pompinio šautuvo, o vėliau nusižudė.

Rusų tyrėjai ketvirtadienį skuba nustatyti, kokių motyvų turėjo Kerčės politechnikume Kryme šaudęs paauglys, kuris nušovė mažiausiai 20 žmonių ir dar kelias dešimtis sužeidė, o spauda šias šaudynes jau praminė „Rusijos Kolumbainu“. Kadangi oficialios versijos nėra, socialinėje žiniasklaidoje spėliojama, kas paskatino 18-metį studentą Vladislavą Rosliakovą šaudyti į bendramokslius. Žiniasklaida paskelbė detalių apie žudiką, kuris, pasak pareigūnų, po trečiadienio šaudynių nusižudė.

Sprogdinimo ir šaudynių vienoje Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio profesinėje mokykloje aukų padaugėjo iki 20, ketvirtadienį paryčiais pranešė Kerčės miesto administracijos vadovo pavaduotojas Diljaveras Melgazijevas. „Dvidešimt žuvusiųjų. Iš technikumo atvežė ne tris žmones, kaip tikėjomės, o keturis“, – žurnalistams sakė D. Melgazijevas po vizito miesto lavoninėje, kur naktį buvo vežamos ankstesnę dieną politechnikos koledže įvykusios tragedijos aukos.

Krymo Kerčės profesinėje mokykloje trečiadienį sprogus nenustatytam sprogstamajam užtaisui žuvo 18 žmonių, pranešė Nacionalinio antiteroristinio komiteto (NAK) informacinis centras. „Kerčėje įvyko nenustatyto sprogstamojo užtaiso sprogimas“, – pranešė NAK. „Pirminiais duomenimis, žuvo 18 žmonių, dar apie 40 – sužeisti“, – nurodė NAK. Pranešama, kad nukentėjusieji gydomi miesto klinikose. Jiems suteikiama reikiama medicininė ir psichologinė pagalba.