krosnis

Dėl tykančių paslėptų pavojų oras namuose gali būti labiau užterštas nei lauke, tačiau yra būdų, kaip pagerinti situaciją. Visiems puikiai žinomas senas posakis „visur gerai, bet namuose geriausia“. Po to, kai Covid-19 pandemija sukrėtė pasaulį, daugelis iš mūsų daug daugiau laiko praleidžiame tarp savo keturių namų sienų, kurios laikinai buvo tapę biurais, sporto salėmis ir kūrybinėmis erdvėmis.

Atvėsus orams žmonės masiškai ima kūrenti krosnis ir židinius. Nors tai ir yra puiki priemonė sušildyti namus vėsų rudens vakarą ir sukurti jaukumą, visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad neteisingai pasirinktas kuras gali būti pavojingas ne tik aplinkai, bet ir krosnimi šildomame name gyvenančių asmenų sveikatai ar net gyvybei.

Augant kainoms šalyje, gyventojai sugalvoja daug būdų, kaip sutaupyti. Ekspertai pastebi, kad dėl pakilusių elektros kainų žmonės vis dažniau prisimena židinius, krosnis. Vis dėlto ilgą laiką nenaudoti ir tinkamai neprižiūrimi tokio tipo įrenginiai dažniausiai atneša tik dar daugiau nuostolių. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad gaisrai paprastai gyventojams atneša brangiausiai kainuojančius nuostolius iš visų galimų nelaimingų nutikimų.

Šildymo sezonas ant nosies ir ugniagesiai ragina pasirūpinti saugumu – išsivalyti dūmtraukius ir susitvarkyti krosnis. Šaltuoju metų laiku pagrindinė gaisrų priežastis ir yra nevalyti kaminai ar senos krosnys. Kaminkrėčiai darbuojasi išsijuosę, bet sako, kad dar ne pats darbymetis. Visgi nemažai į saugumą žiūri aplaidžiai ir susigriebia tik tuomet, kai į namus pradeda veržtis smalkės.

Orams besikeičiant, padaugėjo ir gyventojų pranešimų apie atliekų deginimą, todėl aplinkosaugininkai primena – individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. O jei kūrenama draudžiamomis medžiagomis, gresia bauda, rašoma pranešime spaudai.

Išmesti negalima palikti. Kur dėsime kablelį sodyboje atsiradus įvairiomis metalo ar medžio atliekoms? Tai priklauso nuo kiekvieno mūsų išradingumo. Kol vieni metalo laužo atsikrato specialiose supirktuvėse, kitiems tai tikras nešlifuotas deimantas – įdėjus truputį fantazijos ir pastangų, atrodytų, net niekam tikusios senienos gali būti prikeltos naujam gyvenimui.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja – prasidedant šildymo sezonui, būtina susitvarkyti krosnis, išsivalyti kaminus. Kasmet netvarkinga šildymo sistema gaisrų šalyje padidina maždaug tūkstančiu, neišvengiama ir mirčių ar rimtų traumų. Tačiau kai kurie privačių namų savininkai vis dar moja ranka į ugniagesių įspėjimus, ir kaminus tvarko itin retai. Šalia Vilkaviškio, Giedriuose gyvenanti Genovaitė jau pradėjo šildymo sezoną. Moteris sako vėstant vakarams namie norisi jaukumo.

Bandymas naktį pasikurti krosnį Kaišiadorių rajone žuvo senolis. Nugriaudėjus sprogimui mūrinis namas paskendo liepsnose. Tačiau aštuoniasdešimtmetis puolė ne laukan gyvybės gelbėti, bet nuskubėjo į palėpę, kur slėpė santaupas. Ten jo kūną ir surado ugniagesiai. Milžiniškas liepsnas, besiglemžiančias dviejų aukštų mūrinį namą, Kaišiadorių rajone Karčiupyje kaimynai užfiksavo naktį apie pusė penkių. Stogas jau pleška atvira liepsna, girdisi sproginėjantis šiferis.

Vieną tamsią ir gūdžią naktį policija sulaukė pagalbos prašymo dėl buitinio konflikto. Vieniša trobelė pareigūnus ir laidos „Farai“ operatorių pasitiko plačiai atvertomis durimis. Viduje girdėjosi balsai. Po darbų grįžusi pavargusi moteris namuose rado įpykusį sūnų pirmame aukšte, išsigandusį sūnų antrame aukšte ir išverstą krosnį. Nei trobą pašildysi, nei valgyti pasigaminsi. „Antrame aukšte gėrėme kartu...“, – pasakoti konflikto priežastį pradėjo vienas iš sūnų. „Tai negerk.