krizė

Pasauliui belipant iš pandemijos duobės, 2021-aisiais tikimasi ir ekonomikos atsigavimo. Visgi ekonomistai pastebi, kad pasaulio gamybos lyderės Kinijos ekonomikos laivas pavojingai siūbuoja, o tai gali sukelti problemų visame pasaulyje ir Lietuvoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Praėjusią savaitę kai kuriuos naujosios Vyriausybės posėdžio dalyvius turėjo būti apėmęs déjà vu jausmas. Panašiai skubiam posėdžiui savaitgalio dienomis kovo viduryje rinkosi ankstesnės vyriausybės ir ministerijų vadovybė, o po to buvo paskelbta apie karantino taisyklių įvedimą Lietuvoje ir paramos verslui bei gyventojams priemones.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte, kurį tikslina nauja Vyriausybė, bus numatyta papildomai vienas milijardas eurų pandemijos krizės suvaldymui – darbo vietų išsaugojimui, pagalbai verslui ir žmonėms, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Anot jo, dėl to kitų metų biudžeto deficitas gali siekti 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ar daugiau, pavasarį valstybei vėl teks skolintis.

Pasaulio ekonomikai prireiks dvejų ar trejų metų sugrįžti į ikikrizinį lygį, tvirtina Pasaulio banko (PB) prezidentas Davidas Malpassas. Išsivysčiusios šalys po COVID-19 krizės atsigauna sparčiau nei tikėtasi, tuo tarpu daugelis besivystančių ekonomikų atsilieka daugiausia dėl turizmo sektoriaus griūties, taip pat dėl šių šalių piliečių, dirbančių užsienyje, perlaidų sumažėjimo, interviu leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė jis. „Kinijos ekonomika pakilime, ir tai padeda jos kaimynėms.

Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau reaguoti į politinę krizę Baltarusijoje.  Tokį kvietimą jis išsakė vykstančioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos sesijoje, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).  Pasak L. Linkevičiaus, tikslinga daryti spaudimą Baltarusijos de facto vadovybei ir reikalauti atsakomybės už sisteminius žmogaus teisių pažeidimus, padėti Baltaru...

Šalyje auga nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis dabar yra didesnis 7 procentais, lyginant tą patį laikotarpį pernai. Ir skaičiai augs. Birštone ir Druskininkuose veikiančios „Eglės“ sanatorijos paskelbė atleidžiančios pusketvirto šimto darbuotojų. Sugriežtinus karantino sąlygas sanatorijos, SPA neteko gausybės klientų ir skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Birštono pašonėje stovintis SPA su viešbučiu jau daugiau kaip savaitę stovi tuščias.

Dalis smulkių verslininkų, kurių veiklai pakenkė koronaviruso krizė, imasi internetinės prekybos.  Gavusi Europos Komisijos pritarimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada skelbti 60 mln. eurų vertės priemonę skatinti mažų ir vidutinių įmonių produktų elektroninę prekybą ir nuotolinių darbo vietų diegimą.

Užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius kasdien auga, Vyriausybė įveda vis daugiau naujų ribojimų. Tačiau kalbėdami apie 2021 metus ekonomistai išlieka optimistiški. Anot jų, kitais metais ekonomika tik augs, nes jai skatinti skiriamos nemažos lėšos. Visgi svarbu jas tinkamai įdarbinti, nes kitu atveju galime įbristi į krizę. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad prognozuojant Lietuvos ekonominę situaciją svarbu žvelgti plačiau.

Specialus TV3 žinių reportažas iš karo draskomo Pietų Kaukazo, kur nepripažintoje Kalnų Karabacho Respublikoje ir toliau verda mūšiai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Karo sūkuryje esančiame Stepanakerto mieste dirbantis žurnalistas – Augustinas Šulija, praneša, kad abiem pusėms ir toliau nesiliaujant pažeidinėti sutartas paliaubas, didžiausiame regiono mieste bręsta humanitarinė krizė. Gyventojai ir toliau miega ne namuose, o slėptuvėse, o bombardavimo neišvengia net bažnyčios.

Dėl koronaviruso krizės išaugusi Lietuvos skola šiuo metu finansų sistemai problemų nekelia, tačiau reikia kuo greičiau ne tik stabilizuoti jos augimą, bet ir sudaryti prielaidas jos mažėjimui, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Lietuvai reikia kuo greičiau keisti skolos trajektoriją į mažėjimo pusę (...). Mokslininkai sako, kad Lietuvos optimalus skolos lygis yra apie 40 proc.

Baltarusijoje tęsiantis politinei krizei, pasienyje su šia šalimi transporto eilių nėra, tačiau Lietuva bendradarbiauja su Lenkija ir kitomis šalimis, siekdama prireikus užsitikrinti alternatyvius kelius vežėjams, teigia susisiekimo ministras.  „Neturime nei dabar, nei anksčiau (naujienų apie pasikeitimus – BNS), išskyrus politinių pasisakymų prasme iš Baltarusijos, iš A. Lukašenkos. Jeigu kalbant apie kiekį, tai pasienyje darbas vyksta normalia tvarka.

Lietuva atsidūrė išsivysčiusių valstybių sąrašo apačioje pagal vaikų gerovės užtikrinimą. Tokius duomenis ataskaitoje skelbia UNICEF. Didžiulį susirūpinimą kelia ir dvi didžiausios problemos Lietuvoje: tai paauglių savižudybės ir mokslo pasiekimai. UNICEF lyginamojoje vaikų gerovės vertinimo lentelėje nurodo tris aspektus: psichinę gerovę, fizinę sveikatą ir įgūdžius.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Šiuo metu pasaulis ir Lietuva susiduria su ekonomine koronaviruso krize. Jai pasibaigus anot ekonomisto, sulauksime stebuklingų pokyčių. Vienas jų – Lietuvos būsto rinkos „debutizacija“, tai reiškia, kad butų skaičius mažės, o namų – didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi priežastimis, kodėl lietuviai pirmenybę teiks erdvesniam būstui.

Lietuvos ekonomikai antrąjį šių metų ketvirtį smukus 0,4 proc. punkto labiau, nei skelbta anksčiau, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši statistikų korekcija tėra simbolinė ir šalies ūkis prieš koronaviruso krizę atsilaiko ypač gerai. Pasak jo, tai turėtų būti trumpiausia ekonominė krizė šalies istorijoje.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Dėl koronaviruso paskelbtas ir tris mėnesius trukęs karantinas sulėtino gyventojų pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį. Tačiau jau birželį žmonių pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje, skelbia „Sodra“. Be to, liepą 14 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą nei atleista – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius mėnesius. „Sodros“ teigimu, tai reiškia, jog žmonės aktyviai grįžta į darbus.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinkoje greičiausiai reagavo nuomotojai, kai kurie iš karto sumažino nuomos kainas. Šiandien, kai karantinas jau pasibaigė, kainos grįžta į senas vėžias. Tačiau, anot specialistų, vis tiek šiuo metu pasiūla dar didesnė negu paklausa. Tad neskubant butą galima išsinuomoti pigiau. NT ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas teigia, kad butų nuomos kainos po truputį grįžta į prieš tai buvusį lygį.

Šiandien statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su pirmuoju susitraukė 5,1 proc, o palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu sumažėjo 3,7 proc. Anot ekonomistų, kai pasaulis susiduria su bene didžiausia krize, mes iš jos išbrendame be didelių nuostolių. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad buvo tikėtasi dviženklio BVP kritimo, 3,8 proc. sumažėjęs BVP džiugina.

Po karantino sostinės senamiestyje būsto nuomos kainos smuko dešimtadaliu. Per karantiną kone išnykus trumpalaikės būsto nuomos rinkai, atsilaisvino šimtai anksčiau užsieniečių apgyvendinimui naudotų prabangiai įrengtų butų. Tiesa, būsto nuomos kainos kituose sostinės mikrorajonuose ir šalies miestuose išlieka panašios. Pasak ekonomistų, visi – ir nuomininkai, ir nuomotojai laukia rudens, kuomet ir pasimatys tikroji šalies ekonominė situacija ir galimybės.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.

Nepaisant greito ir visapusiško politinio atsako tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, šiais metais dėl koronaviruso pandemijos ES ekonomika patirs gilų nuosmukį. Kadangi izoliavimo priemonės atšaukiamos laipsniškiau, nei manyta pavasario prognozėje, poveikis 2020 m. ekonominei veiklai bus didesnis nei tikėtasi. 2020 m. vasaros ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai daug – 8,7 proc., o 2021 m. augs 6,1 proc.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtintas vienas užsikrėtimo atvejis – infekcija nustatyta iš Kazachstano į Lietuvą praeitą savaitę grįžusiam medicinos darbuotojui, gyvenančiam Klaipėdos rajone. Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi aštuoni žmonės. Elektroninis balsavimas. Seimas priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias užsienyje gyvenantiems piliečiams per pandemiją balsuoti elektroniniu būdu.

Šiuo metu mūsų šalyje per 200 tūkst. gyventojų laikomi oficialiais bedarbiais, dar beveik tiek pat turi tenkintis subsidijomis, mokamomis per prastovą. Tačiau panašu, kad koronaviruso ir karantino sukelta krizė jau baigėsi. Bent taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tokia nuomone jis pasidalijo asmeninėje „Facebook“ paskyroje.

Naujojo koronaviruso pandemija sukėlė precedento neturinčią ekonominę krizę – pasaulio ekonominis kritimas šiemet bus gilesnis, nei tikėtasi iki šiol ir sieks 4,9 proc., trečiadienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ankstesnės, balandžio mėnesį skelbtos TVF prognozės numatė 3 proc. nuosmukį.

Suomijos kapitalo statybų, kelių tiesimo ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, pernai auginusi apyvartą 84 proc., mano, jog koronaviruso krizė padarys neigiamą įtaką gyvenamųjų namų statybos verslui bei butų pardavimams, tačiau kartu tikisi, kad infrastruktūros verslas nepajus didesnio nuosmukio dėl valstybės paramos.  „Koronavirusas turės neigiamos įtakos įmonės verslui šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius.

Dauguma investicijų valdymo specialistų atmeta greito pasaulio ekonomikos atsigavimo po krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, galimybę ir prognozuoja kelerius metus truksiančią stagnaciją bei didelę netinkamo aktyvų įvertinimo riziką. „CFA Institute“ – pasaulinės ekspertų, besispecializuojančių investicijų valdymo srityje, asociacijos – duomenimis, vos 10 proc. ekspertų mano, kad ekonomikos V formos atsigavimas yra tikėtinas. Tyrimo metu apklausta beveik 13,3 tūkst. asociacijos narių.

2020-ųjų įvykiai, tikėtina, yra didelis netikėtumas daugeliui net tik amerikiečiams, susidūrusiems su seniai neregėta smurto ir protestų banga. Tačiau vienas mokslininkas dar prieš 10 metų numatė dabartinę nestabilią politinę, ekonominę ir socialinę situaciją šalyje. Jo teorijos teigimu, ciklas kartojasi kas 50 metų ir jį galima prognozuoti pagal kelis, iš pirmo žvilgsnio nesusijusius, rodiklius.

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Lietuvos Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Birželio 5–13 dienomis atlikto tyrimo metu 58,8 proc. respondentų sakė, kad juos tenkino centrinės valdžios veiksmai, 26,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 14,8 proc. neturėjo nuomonės. Tyrimo duomenimis, Vyriausybės veiksmais labiau patenkinti vyresni žmonės nei jaunimas.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta 19 naujų koronaviruso atvejų – tai didžiausias patvirtintų dienos užsikrėtimų skaičius pastarąjį mėnesį. Šeši iš jų susiję su židiniu Santaros klinikose, trys – su švente Kernavėje, du atvejai – įvežtiniai iš Lenkijos, vienas siejamas su židiniu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

Seimo nariai įvertinę buvusios, 2009–2010 metų krizės padarinius, kurie apėmė ir viešojo sektoriaus skolas. Taip pat įvertinę mažas galimybes į Lietuvą pritraukti naujus bankus įpareigojo Vyriausybę steigti naują Valstybinį plėtros banką (VPB). Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Lietuvoje praėjusią parą nuo koronaviruso mirė trys žmonės – du Antavilių pensionato globotiniai ir vienas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientas, visi jie buvo garbaus amžiaus ir turėjo gretutinių ligų. Per parą patvirtinti šeši nauji užsikrėtimo atvejai, trys iš jų susiję su švente Širvintų rajone esančioje Kernavėje – užsikrėtė šventės dalyvių vaikai.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Nepaisant precedento neturinčios vyriausybių paramos, koronaviruso pandemija ekonomikai sudavė „staigų ir didžiulį smūgį“, sukėlusį giliausią pasaulio ekonomikos nuosmukį nuo 1870 metų, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas. Prognozuojama, kad šiais metais pasaulio ekonomika sumenks 5,2 procento.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujos investicijos ne tik turi palengvinti išėjimą iš dabartinės krizės, bet ir kilstelėti Lietuvą į kitą išsivystymo ir našumo lygį. Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Vyriausybės nariais, atsakingais už didžiausio europinio finansavimo sritis. „Mes turime būti pasirengę prasmingai investuoti lėšas į didžiausią pridėtinę vertę ateityje kursiančius sektorius“, – pranešime sakė G. Nausėda.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per praėjusią parą nustatyti septyni koronaviruso atvejai, keturi iš jų susiję su gimtadienio švente. Taip pat susirgo du iš užsienio – Jungtinės Karalystės ir Nigerijos – atvykę asmenys. Koronavirusas nustatytas ir į Lenkiją vykusiam ir siuntą vežusiam asmeniui, tačiau neaišku, ar šis atvejis įvežtinis.

Seimui patvirtinus dvejus metus trukusio buvusios ekonominės krizės tyrimo išvadas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas palankiai vertina faktą, kad tyrimas baigėsi, tačiau abejoja jo rezultatų nauda visuomenei.  „Kalbant apie tyrimo išvadas, džiaugiuosi, kad tyrimas pagaliau baigėsi, nes epopėja tęsėsi daugiau kaip dvejus metus (...) Mes (LB – BNS) intensyviai dalyvavome, teikėme įvairias medžiagas, analizes, atsakinėjome į klausimus.

Seimas deda tašką prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrime ir pritaria jo išvadoms. Parlamentarai pritarė tam, kas siūloma išvadose, – kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Antradienį patvirtinti keturi nauji koronaviruso atvejai: susirgo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės bei Ignalinos rajono ligoninės darbuotojų artimieji ir Ukmergės gyventojas, kurio užsikrėtimo aplinkybės tiriamos. Vienas atvejis yra įvežtinis iš Jungtinės Karalystės. Mirė dar vienas Antavilių pensionato gyventojas, kuriam buvo per 90 metų. Tai 71-oji viruso auka šalyje.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinti trys nauji koronaviruso atvejai, visi jie susiję su sostinės sveikatos priežiūros įstaigomis: susirgo Santaros klinikų darbuotojo artimasis, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės slaugytoja ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojo padėjėja. Karantino režimas.

Seimą pagaliau pasiekė prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvados. Tyrimą atlikę seimūnai siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką. Savo ruožtu opozicija kritikuoja valdančiuosius už tyrimą, kuris primena archeologinius tyrinėjimus, o Lietuvos bankas tyrėjus kaltina selektyviai atrinkus informaciją.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Lietuvoje per parą patvirtinta 12 užsikrėtimo virusu atvejų. Pusė iš jų yra susiję su Santaros klinikomis: užsikrėtė du medikai bei keturi jų artimieji. Taip pat susirgo dar vienas Antavilių pensionato gyventojas, du žmonės užsikrėtė šeimoje, Lazdijų rajone užsikrėtė du šeimos nariai, užsiimantys gyvulių supirkinėjimu.

Lietuvai pamažu išsivaduojant iš koronaviruso gniaužtų, svarstoma, kaip pasikeis tautiečių gyvenimas ateityje bei kokių iššūkių dar galime tikėtis. Prezidentas Gitanas Nausėda interviu TV3 žinioms apžvelgė pandemijos ekonomines pasekmes ir būsimą politinį paveikslą po Seimo rinkimų.

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad Lietuvoje nebus pilnai panaudotos Vyriausybės paskelbtos biudžetinės priemonės, skirtos suvaldyti koronaviruso sukeltą krizę. Skelbdama kasmetines rekomendacijas, Komisija įvertino Lietuvoje numatomą mokesčių atidėjimą, papildomą finansavimą medicinos atsargoms pirkti, subsidijas darbo vietoms išlaikyti ir socialines išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbuotojams, nukentėjusiems nuo COVID-19 krizės.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinta 15 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Informacija apie naujausius atvejus: * „Maximos“ darbuotoja Dvarčionyse, Vilniuje. Moteris saviizoliacijoje buvo nuo gegužės 10 dienos, kai virusas buvo nustatytas jos artimoje aplinkoje.  * Keturi Santaros klinikų darbuotojai ir du pacientai. Santaros klinikose per savaitę registruoti aštuoni darbuotojų susirgimai.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinta 15 naujų viruso atvejų – tai didžiausias skaičius per pastarąsias 10 dienų. Viešai pateikta detalių apie šešis iki šiol neskelbtus atvejus: * „McDonald's“ užkandinės Vilniaus Žirmūnų rajone darbuotojas. Jis darbe paskutinį kartą lankėsi gegužės 9 dieną, serga ir šeimos nariai. Restoranas uždarytas.

Lietuva turi pasinaudoti koronaviruso sukeltos krizės situacija ir ieškoti būdų, kaip iš jos išeiti ekonomiškai sustiprėjus, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, dabartinėje situacijoje galimybė atsiranda, nes nemažai įmonių svarsto galimybę perkelti savo gamybą į Europą. „Tikrai reikia pasinaudoti šia situacija. Nemažai įmonių svarsto perkelti savo gamybą iš tolimų kraštų į Europą.

Dalies didžiausių Europos bendrovių vadovai mano, kad atsigavimas nuo koronaviruso pandemijos padarytos žalos bus skausminga ir ilgas, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Europos ekonomika šiuo metu išgyvena skaudžiausią ir staigiausią šiuolaikinėje istorijoje susitraukimą: prarasta milijonai darbo vietų, daugybė įmonių užsidarė.