kremlius

2002 m. spalio 23 d. po sunkios darbo dienos, kuri, atrodė, galėjo tęstis amžinai, rusai turėjo galimybę pasižiūrėti dramos kupiną istorinį miuziklą „Nord Ost“. Nuo lietaus lašų spindintis šaligatvis vedė meno mylėtojus tiesiai į Dubrovkos teatrą Rusijos sostinėje – Maskvoje. Įpusėjus graudžiai operai, žiūrovai įsikibę į kėdes laukė dramos kulminacijos. Tačiau vietoje dainuojančių aktorių, stebėtojai išvydo į sceną išbėgusių 40 kaukėtų ir ginkluotų vyrų.

Kremliui Ukrainoje dislokavus naują sparnuotąją raketą, kilo susirūpinimas, kad Vladimiras Putinas turi galimybę naudotis ginklu, kuris yra „pavojingesnis“ už greitesnę hipergarsinę balistinę raketą „Kinžal“, kuria Rusijos režimo lyderis anksčiau gyrėsi. JAV Karo studijų institutas (ISW) praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija gamina ir dislokuoja naują sparnuotąją raketą, pavadintą „Ch-69“, skirtą Ukrainos energetikos infrastruktūros bombardavimui.

Rusijos režimas rimtai svarsto galimybę panaudoti Ukrainoje branduolinį ginklą – mat, jis nebegali sustoti ar mažinti karo apsukų, o tik kuo labiau eskaluoti. O dabartinis tempas ir „pasiekimai“ Kremliaus, esą, netenkina. Taip video laidai „ELTA zoomas“ remdamasis savo informacija tvirtino Baltarusijos opozicijos atstovas Valerijus Saskaščikas.

Kremlius aktyviai bando pasinaudoti prorusiškais veikėjais Moldovoje, kad destabilizuotų Moldovos demokratiją ir visuomenę. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW). Tokiu būdu Rusija nori užkirsti kelią Moldovai įstoti į Europos Sąjungą ar net pateisinti būsimas hibridines ar konvencines operacijas prieš Moldovą.

Kremlius penktadienį nepriimtinais pavadino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginius, kad Rusija vykdydama dezinformacijos kampaniją bando pakenkti Paryžiaus olimpinių žaidynių organizavimui. E. Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva bando skleisti naratyvą, jog Prancūzija nesugebės surengti žaidynių ir kad renginys kels riziką. „Tai visiškai nepagrįsti kaltinimai“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Pamaskvėje praėjusią savaitę netikėtai įvykus teroro aktui, kuris nusinešė 143 žmonių gyvybes, rusai pasipiktino, kodėl išpuolio nenumatė ir jam kelio neužkirto šalies specialiosios tarnybos. Pasak „The New York Times“ (NYT), tam įtakos turėjo rusų spec. tarnybų nepasitikėjimas užsienio žvalgyba, dėmesys Ukrainai ir politinės represijos šalies viduje.

Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad vyksta diskusijos dėl galimo „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho, kuris beveik prieš metus buvo sulaikytas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, paleidimo mainais į rusų kalinį. 32-ejų JAV pilietį 2023 metų kovą sulaikė saugumo tarnybos FSB kontržvalgybos agentai ir apkaltino šnipinėjimu. Tai pirmas toks kaltinimas Vakarų šalies žurnalistui Rusijoje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Nuo pat pirmųjų karo dienų nuožmiai atsilaikanti Ukraina neketina sustoti – Kyjivas aktyviai naikina Rusijos Juodosios jūros laivyną. Trys pažeisti vertingojo Juodosios jūros laivyno laivai yra aiškus Ukrainos sėkmės ženklas. Ukrainos kariškiai užsiminė, kad trys Rusijos laivai – du dideli desantiniai laivai ir žvalgybos laivas, į kurį anksčiau taikėsi Ukraina, – galėjo nukentėti nuo Ukrainos raketų smūgių Krymo uostamiestyje Sevastopolyje.

Kremlius antradienį pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „savotišku žydu“, kai buvo paklaustas, kaip pastarasis gali būti susijęs su Islamo džihadistų įvykdytu išpuoliu. Rusų valdžios atstovai toliau teigia, kad Kyjivas buvo kažkaip susijęs su penktadienį Maskvos koncertų salėje įvykdytu išpuoliu, per kurį žuvo mažiausiai 139 žmonės. V. Zelenskis šiuos kaltinimus atmeta kaip absurdiškus.