kremlius

Maskvos policija sekmadienį per Kremliui palankios Rusijos komunistų partijos surengtą mitingą sulaikė apie 60 žmonių, pranešė politinė jėga. Partijos pareiškime teigiama, kad sulaikymai vyko mitingui baigiantis, o jos Maskvos skyrius siekia, kad sulaikytieji – daugiausia jaunimas – būtų paleisti. Minėjo sukilimo numalšinimo metines Mitingas buvo skirtas paminėti 1993-iaisiais Kremliaus įvykdyto parlamento sukilimo numalšinimo metines.

Rusijai ieškant vis naujų būdų kelti įtampą Europoje, ekspertai perspėja apie galimas provokacijas dronais iš prekybinių laivų. Pasak jų, net ir sprogmenų neturintis dronas gali pasiekti pagrindinį tikslą – sukelti paniką, chaosą ir priversti piliečius abejoti savo saugumu. Plačiau apie tai, ko galime tikėtis iš Rusijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Turtingiausi Rusijos verslininkai „savanoriškai“ 2026 metais į Rusijos Federacijos biudžetą pervedė 471 mlrd. rublių (apie 5,00 mlrd. eurų). Tai sudaro daugiau nei 1 proc. visų Rusijos valstybės išlaidų, teigiama biudžeto dokumentuose, kuriais remiasi „Reuters“. Tuo metu Kremlius numato rekordines išlaidas karui ir ruošiasi ilgalaikiam kariavimui. Įmokos vadinamos savanoriškomis.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) duomenys rodo, kad Rusija gali svarstyti dronų atakas prieš Ispaniją, Prancūziją ir Italiją, o įrenginiai galėtų būti paleidžiami net iš prekybinių laivų Viduržemio jūroje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, ats. plk. Gintaras Bagdonas.

Rusijos propagandistas įkyriai klausė praeinančio V. Zelenskio, kada šis atvyks į Maskvą. Ir šis atsakė: „Ant raketos“. Tiesa, tiek rusų, tiek ukrainiečių informavimo priemonės išgirdo dar ir keiksmažodį po šių žodžių, tačiau „Ateo Breaking“ sulėtino garso įrašą ir tuomet aiškiau girdisi, kad V. Zelenskis pasakė „į Maskvą“.  JTO Generalinės Asamblėjos užkulisiuose rugsėjo 23 d. VGTRK korespondentas Valentinas Bogdanovas kelis kartus paklausė V. Zelenskio, kada šis apsilankys Maskvoje.

Savaitgalį vykusį rinkimų farsą Kremlius išnaudojo tam, kad nupieštų dar didesnį rusų palaikymą karui ir susitelkimą aplink diktatorių Putiną. Režimo kontroliuojama rinkimų komisija nupiešė Putino partijai beveik 60 proc. palaikymą – didesnį nei ši turėjo prieš žudikišką invaziją į Ukrainą. Tuo metu Ukraina parodė, kaip vakar į Maskoviją leido sparnuotąsias raketas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Europos Sąjungos (ES) šalys pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą, kuriuo nuspręsta panaikinti sankcijas Rusijos verslininkams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui, pranešė diplomatai. Diplomatų teigimu, šis Prancūzijos iniciatyva gimęs susitarimas, kuris yra dalis kompromiso, numatančio dar trejiems metams pratęsti sankcijas beveik 3 tūkst. kitų asmenų ir subjektų dėl karo Ukrainoje, taps galutiniu, jei per ateinančias valandas jokia šalis nepateiks raštiško prieštaravimo.

Rusijos žiniasklaidai skelbiant, kad šalies valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo griežtai kontroliuojamus parlamento rinkimus, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas teigia, kad Kremlius po rinkimų stiprėja, o Europa gali tikėtis daugiau provokacijų. „Aš manau, kad daugiau tikėtis reikia provokacijų.

Rusijai grasinant Lietuvai branduoliniu ginklu, ekspertai sako, kad tai – eilinis Maskvos šantažas. Vis dėlto, manoma, kad Rusija vis drąsiau eskaluoja situaciją ir tikrina, kiek toli gali eiti nesulaukdama atsako iš NATO. Apie realią Lietuvos saugumo padėtį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis.

Rusijai atnaujinus savo branduolinę doktriną, Baltijos šalyse vėl kyla klausimų dėl saugumo. Tai tik grasinimai ar reali grėsmė Lietuvai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis.

Kremliaus spaudos sekretoriui Dmitrijui Peskovui perspėjus, kad Lietuvos teritorija atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti joje branduolinį ginklą, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tokį pareiškimą vadina eiliniu Maskvos gąsdinimu ir provokacija. „Maskva turbūt pamiršo tiesiog paminėti, kad Lietuva, kaip ir visos kitos NATO valstybės, jau yra Rusijos taikinyje“, – penktadienį LRT radijuje kalbėjo R. Kaunas.

Kremliui atnaujinus savo branduolinę doktriną ir vis garsiau prabilus apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą prieš Baltijos šalis, regione vėl užsiliepsnojo klausimai dėl saugumo.

Centrinė žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo vizitas į Maskvą sukėlė spekuliacijų bangą dėl galimų Rusijos veiksmų ir grėsmių NATO šalims. Ekspertai ramina, kad panikuoti nereikėtų, tačiau pabrėžia – hibridinis karas jau vyksta. Apie tai laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. CŽV vizitas Maskvoje Praėjusią savaitę mūsų viešojoje erdvėje tikrai dominavo CŽV vadovo vizitas.

Vis dažniau kalbama apie galimas Rusijos provokacijas prieš NATO valstybes. Ekspertai sako, kad Kremliaus elgesį labiausiai veikia konkretūs NATO ir JAV veiksmai bei karinis pasirengimas Europoje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

JAV Centrines žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo vizitas Maskvoje sulaukė daug visuomenės dėmesio, tačiau kol kas apie jo tikslus atskleista nedaug. Ekspertai svarsto, kad susitikimo metu buvo norima įspėti Kremlių dėl galimų Rusijos provokacijų ir NATO saugumo.

Dar pavasarį Kultūros ministerija skelbė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – 56 proc. – linkę ignoruoti propagandines ar dezinformacines žinutes, jei skirtinguose šaltiniuose pateikiama informacija nesutampa. Tuo metu tyrimai rodo, kad Kremliaus skleidžiamos dezinformacijos apie Lietuvą daugėja, o informacinės atakos tampa vis aktyvesnės.

Ant Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino rankos buvo pastebėtas injekcijos pėdsakas, skelbia „Moscow Times“. V. Putinas kreipėsi į moksleivius ir studentus naujųjų mokslo metų proga. Kilo naujų klausimų dėl Putino būklės Kaip pastebėjo minėtas leidinys, Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše matoma tamsia dėmė ant V. Putino kairės rankos. Jis ranką iš pradžių dengė kita ranka, tačiau gestikuliuodamas keletą kartų atsuko ją į kamerą.

Lietuvoje – šiais neramiais laikais ypatinga šventė – laisvės diena. Lygiai prieš 33 metus iš mūsų šalies išvyko paskutinis rusų kareivis. Mūsų diplomatai ir politikai kelis metus sudėtingai derėjosi su Kremliumi, kad šis iš Lietuvos išvestų savo karius-okupantus. Kaip TV3 žinioms pasakoja vienas iš derybinės grupės narių, Kremlius iš pradžių nė nesuprato reikalavimo – nesijautė okupantais ir nesuprato, kad lietuviai nenori savo šalyje matyti sovietų karių.

Informacinės atakos prieš Lietuvą nesiliauja – priešiškų valstybių skleidžiami naratyvai vis dažniau persikelia į socialinius tinklus, kur melagingą turinį atskirti tampa vis sudėtingiau. Ekspertai pabrėžia, kad tokioje situacijoje ypač svarbu neprarasti pasitikėjimo valstybe. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Simona Uksaitė ir informacinių grėsmių tyrėja Vidmantė Krušinskaitė.

Šią savaitę pasklidusios žinios apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe'o vizitą Maskvoje sukėlė nemažai klausimų. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad jis Rusiją galėjo įspėti dėl galimos eskalacijos prieš NATO rytinio flango šalis, tarp jų – ir Baltijos valstybes.

Vienas Kremliaus patarėjas pareiškė, kad Jungtinės Karalystės gamyklos, gaminančios dronus Ukrainai, gali tapti atakų iš „nežinomų šaltinių“ taikiniu – po to, kai JK sutiko perduoti tolimojo nuotolio raketų gamybos dokumentus karo nualintai šaliai. Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Fiodorovas teigė, kad negali „100 procentų atmesti“ galimybės, jog prieš JK bus imtasi „pusiau karinių“ veiksmų, tuo metu, kai ministras pirmininkas Andy Burnhamas lankėsi Kyjive.

Rusija rengia ieškinius Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kaltindama Baltijos valstybes tariama rusakalbių diskriminacija ir esą planuojama jų deportacija. Taip pat Maskva neseniai melagingai apkaltino Baltijos šalis leidžiant Ukrainos dronams kirsti jų oro erdvę ir juos paleisti iš Baltijos valstybių teritorijos.

„Netflix“ sprendimas išplėsti rusiško animacinio serialo „Maša ir Lokys“ transliavimo teises daugiau nei 100 pasaulio šalių sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje ir kitose valstybėse. Nors iš pirmo žvilgsnio tai yra vaikams skirtas turinys, ekspertai atkreipia dėmesį, kad propaganda gali slypėti ir animacijoje. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas, docentas dr. Mantas Martišius.

Rusų provokatoriai paskelbė apgavę Lietuvos prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais Deividą Matulionį, apsimetę Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos sekretoriumi Rustemu Umerovu. Kaip jiems pavyko įtikinti nacionalinio saugumo ekspertą? Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius.

Rusija, kuri ilgą laiką savo ekonomiką grindė energijos išteklių eksportu, dėl to, ką Volodymyras Zelenskis pavadino pačios Rusijos kvailumu pradėjus karą, dabar atsidūrė padėtyje, kai yra priversta ieškoti ir importuoti kurą. Taip Ukrainos prezidentas kalbėjo atsakydamas į žurnalistų klausimus.

Rusija trečiadienį pagrasino imtis atsakomųjų priemonių prieš šalis, kurios panaikins draudimą dislokuoti branduolinius ginklus, praneša „Deutsche Welle“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pareiškė žurnalistams komentuodamas Suomijos ir Lietuvos svarstymus šiuo klausimu.  Jis tikino, kad Maskva gins savo interesus. „Priešingai nei tikisi tokį sprendimą priimančios šalys, tai nepadidins jų saugumo.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas antradienį uždaro plenarinio posėdžio metu pažadėjo deputatams išmokėti išankstines premijas jau rugsėjį, pranešė „Vedomosti“ penki parlamentarai, rašo „The Moscow Times“. Lėšų išmokoms pavyko rasti sutaupant iš Valstybės Dūmos biudžeto, pasakojo leidinio pašnekovai.

Rusijoje gilėja energetinė krizė: vienoje didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje kai kurių regionų gyventojai degalų laukia per naktį, o prie degalinių statomi laikini tualetai. Kremlius tikina, kad padėtis kontroliuojama, tačiau krizė persimeta ir į okupuotą Krymą, kur pripažįstamas degalų trūkumas, elektros sutrikimai ir augantis civilių nerimas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje departamento direktorius Grigorijus Lukjancevas pareiškė, kad Baltijos šalių valdžia neva rengiasi masiškai deportuoti rusakalbius gyventojus, pranešė „The Moscow Times“.  „Baltijos šalys atvirai ruošiasi masiniam rusakalbių gyventojų deportavimui ir taip, matyt, tikisi pagaliau išspręsti „Rusijos klausimą“ ir precedento neturinčią, ypač XXI amžiuje, masinio pilietybės neturėjimo problemą savo teritor...

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius siekia užkirsti kelią kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) susipažinti su slapta informacija patekimo į valdžią atveju, nes ji esą palaiko artimus ryšius su Rusija. Sekmadieniniame didelio tiražo laikraščio „Bild“ numeryje B. Pistorius tvirtino, kad artimas partijos ryšys su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinu yra neabejotinas. Ministras pabrėžė, kad konfidenciali informacija neturi patekti į netinkamas rankas.

Donaldo Trumpo retorikos posūkis Ukrainos atžvilgiu sutapo su vis drąsesniais smūgiais Rusijos gilumoje. Maskvą pasiekusios dronų atakos kelia klausimą, ar Kremliaus galios demonstravimas ima trūkinėti, o karas pereina į naują etapą. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir MRU politologu Alvydu Medalinsku.

Degalų trūkumą šiuo metu patiria jau daugiau nei 60 Rusijos regionų, savo vakariniame kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Valstybės vadovas patikino, kad Ukraina ir toliau duoda atsaką į Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir kaimams. Ar tai reiškia Kremliaus baigtį? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir MRU politologu Alvydu Medalinsku.

Kremlius suabejojo Europos pasirengimu derėtis dėl Ukrainos karo pabaigos ir santykių atkūrimo. „Pirmiausiai turime būti tikri, kad Europa nori dialogo“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą apie galimų derybų perspektyvą. Nors yra pirmųjų signalų, tačiau jie prieštaringi, sakė jis, turėdamas omenyje ginčą Briuselyje dėl Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos bandymų atverti ryšio kanalus su Maskva.

Politikams ir sostinės valdžiai diskutuojant dėl galimybių nugriauti vadinamuosius Maskvos namus Vilniuje, LRT gauti dokumentai rodo, jog Rusijos diplomatai projektą bandė gelbėti, tačiau tam sutrukdė skolos.

Rusijos kaltinimai Baltijos šalims ir į mūsų oro erdvę įskrendantys dronai gali būti ne šiaip sau sutapimai, sako kariuomenės vadas. Anot jo, akivaizdu, kad Kremlius turi tikslą ir strategiją, kodėl būtent dabar užsipuolė mūsų regioną. Drąsos jam suteikia ir amerikiečių noras bent kažkiek atsitraukti iš Europos. Kad saugumo situacija sudėtinga, kartoja ir Valstybės saugumo departamento vadovas ir mįslingai užsimena apie vykdomus tyrimus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos lyderiai šią savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime tikriausiai „pripumpavo“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą žalingų idėjų, tačiau Baltųjų rūmų šeimininkas esą yra stiprus lyderis, kuris laikosi savo paties idėjų, praneša agentūra „Reuters“. J. Ušakovas tvirtino manantis, kad D. Trumpas buvo klaidingai informuotas apie padėtį Ukrainoje ir kad Maskva vis dar laukia D. Trumpo pasiuntinių Steve...

Vladimiras Putinas pasisakė po aukščiausiojo lygio susitikimo „Rusija – ASEAN“. Savo pareiškime prezidentas, be kita ko, kalbėjo apie Sabantujaus šventimą Kazanėje bei kituose Pavolgio miestuose ir apie JAV bei Irano susitarimą. Karo Ukrainoje apskritai ir ketvirtadienį įvykusio didžiausio dronų smūgio Maskvai V. Putinas neminėjo.

Kremliaus priešininkas Ilja Jašinas Berlyne įsteigė politinę partiją, sieksiančią tapti susiskaldžiusios Rusijos opozicijos platforma tremtyje. Organizacija savo steigiamajame suvažiavime pasivadino „Taiki Rusija“, pranešė I. Jašinas tinkle „X“. Partija, pasak jo, priešingai nei Rusijos vadovybė, sieks atstovauti „tikriesiems Rusijos interesams“. „Šiais interesais mes laikome kariuomenės išvedimą iš Ukrainos ir imperializmo atsisakymą, žmogaus bei laisvės teisių užtikrinimą ir teisingą visuome...

Nors Rusijos ekonominės problemos gilėja, Kremlius karo išlaidų nemažina. Ekspertai vis užtikrinčiau kalba apie galimą lūžį kare. Teigiama, kad Ukraina po truputį skinasi kelią į priekį, o Maskvos žmogiškieji ir ekonominiai ištekliai patiria vis didesnį spaudimą. Apie tai laidoje diskutavo buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius ir Londono RUSI instituto bendradarbis, gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.

Maskvoje pirmą kartą per 23 metus atšauktas koncertas Raudonojoje aikštėje Rusijos dienos proga, kuri minima birželio 12 d., pranešė leidinys „Msk1“. Leidinio duomenimis, renginys perkeltas į kitą vietą, o paskelbtas atlikėjų sąrašas stipriai sutrumpėjo. Iš pradžių koncertą pavadinimu „Tautų vienybėje – Rusijos galybė“ anonsavo dainininkės Nadeždos Babkinos komanda.

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Viešojoje erdvėje skamba perspėjimai apie galimą grėsmę Ukrainai iš Baltarusijos pusės, o Kyjivas stiprina saugumą pasienio regionuose. Ekspertai pabrėžia, kad Baltarusijos vaidmuo kare nėra neutralus – šalies infrastruktūra aptarnauja „Kremliaus karo mašiną“, o pats režimas išlieka svarbiausiu Rusijos sąjungininku. Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis.

Prezidentūros atstovams užsiminus apie galimus Kremliaus išpuolius Lietuvos atžvilgiu, Seimo pirmininkas Juozas Olekas neatmeta, kad provokacijos įvairiomis formomis yra galimos. Anot jo, tam reikia būti pasiruošus ir incidento atveju nepanikuoti.

Buvęs Ukrainos žvalgybos vadas, dabartinis prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio išgyveno daugiau nei 10 pasikėsinimų nužudyti. Nepaisant grėsmių, jis toliau dalyvauja taikos derybose su Rusija. Apie tai rašo Jungtinės Karalystės laikraštis „The Times“. K. Budanovas teigia, kad Kremlius ir toliau bando jį nužudyti, net nepaisydamas to, kad jis yra taikos derybininkas.

Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį antruoju ir trečiuoju svarstymu patvirtino įstatymą, kuris žymiai išplečia prezidento įgaliojimus naudoti ginkluotąsias pajėgas užsienyje, praneša „The Moscow Times“. Remiantis dokumentu, kuriuo iš dalies keičiami federaliniai įstatymai „Dėl pilietybės“ ir „Dėl gynybos“, nuo šiol Vladimiras Putinas galės pasitelkti kariuomenę „Rusijos Federacijos piliečių apsaugai“ tuo atveju, jei jie užsienyje būtų „suimti, sulaikyti, jiems būtų taikomas baudžiamasis ar kitok...

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie planus intensyvinti darbą su užsienyje gyvenančiais „tautiečiais“, vykstant hibridinei konfrontacijai su Vakarais, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Kremlius tyčiojasi iš JAV lyderio Donaldo Trumpo paskelbtų trijų dienų paliaubų ir bandymų siekti taikos. „Rusija tyčiojasi iš bet kokių pasiūlymų pasiekti paliaubas ir taiką. Karo spektaklis Raudonojoje aikštėje buvo vienintelis prezidento Putino interesas, susijęs su paliaubomis. Tai yra apgaulė“, – pirmadienį Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybą kalbėjo ministras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sulaukė Kremliaus kritikos dėl savo dekreto, kuriuo „leido“ surengti Rusijai karinį paradą Raudonojoje aikštėje. „Mums nereikia niekieno leidimo, – prieš prasidedant kasmetiniam gegužės 9 d. paradui, skirtam sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti, Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

2026-ųjų gegužės 9-osios minėjimas Maskvoje žada būti vienas keisčiausių ir labiausiai įtemptų per visą pastarąjį dešimtmetį. Likus vos kelioms dienoms iki parado, Raudonoji aikštė tapo ne šventinių repeticijų, bet aukščiausio lygio geopolitinių grasinimų epicentru. Pergalės paradas Maskvoje vyks nuo 10 val. (ir Lietuvos laiku), tačiau transliacija bus „su atidėjimais“ ir labai ribota.