kremlius

Ukraina jau laimėjo Rusijos pradėtą karą, nors iki galutinės pergalės laukia sunkus ir praradimų kupinas kelias, bet Kremlius neįvertino ukrainiečių noro gyventi normalioje europietiškoje valstybėje, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Maskvoje šiandien didelis sujudimas – režimo mylėtojai ir jam parsidavę rusai suvažiavo į propagandinį koncertą stadione, kuriame Putinas neturėjo jiems ką naujo pasakyti. Svarbiau Putinui buvo susitikti su Kremliuje viešinčiu aukščiausio rango Kinijos diplomatu. Maskva tikisi su Pekinu pasirašyti naujų sutarčių, Vakarai perspėja, kad Pekinas gali nuspręsti tiekti Rusijai ginklų.

Tuo metu blogio imperijos lyderis Putinas šiandien daugiau nei pusantros valandos bandė teisinti savo pralaimimą karą Ukrainoje. Jis pirmą kartą po metų pertraukos sakė metinę kalbą. Tiesa, nei rusai, nei Vakarai Putino kalboje neišgirdo beveik nieko naujo, tik nuvalkiotas propagandines frazes. O net sau lojalius deputatus į rūmus Kremlius suvežė autobusais prieš tai nuodugniai patikrinęs – kad tik Putinui nekiltų koks pavojus.

Rusija atidžiai stebi JAV prezidento Joe Bideno vizitą Ukrainoje ir Lenkijoje, antradienį paskelbė Kremlius. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po JAV lyderio istorinio vizito Ukrainoje ir prieš jo kalbą Varšuvoje.

Nuteistas vagis ir žmogžudys Anatolijus Salminas iš kalėjimo grįžo metais anksčiau nei numatyta: toks jo atlygis už savanorišką dalyvavimą Rusijos invazijoje į Ukrainą ir sugebėjimą išgyventi. Šimtai nuteistųjų, užverbuotų į Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ gretas, žuvo arba buvo sunkiai sužeisti Ukrainoje, kur samdiniams buvo pavesta vykdyti pačias sunkiausias užduotis.

Estijoje turėjęs ilgalaikį leidimą gyventi Sergejus Čaulinas buvo deportuotas iš šalies pateikus kaltinimus dėl grėsmės valstybės saugumui. Nuolat saugumo kasmetinėse ataskaitose minėtas vyras skundėsi, kad norėtų sugrįžti atgal, nes „Rusijoje jis niekam nereikalingas“. „Mane deportavo. Iškvietė į policiją sakydami, kad nori grąžinti man „Nemirtigųjų pulko“ portretus. Ten buvo KaPo (Estijos saugumas, – red. past.) pareigūnai.

Rusija jau metus terorizuoja Ukrainą, pirmadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Sky news“. Anot jo, dar pernai vasario 24-ąją Ukrainą užpuolusi Rusija „klydo visais atžvilgiais“. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje. L. Austino teigimu, jo šalis ir sąjungininkai daro viską, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia. Anot jo, Vakarų tiekiama parama Ukrainai ir toliau bus svarbi mūšio lauke.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau interviu „Gazeta Polska“ pareiškė, kad prieš kelis mėnesius iš ministerijos buvo atleisti visi Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą (MGIMO) baigę asmenys. „Rusijos MGIMO absolventų daugiau nėra“, – pareiškė Z. Rau, komentuodamas masinį diplomatų atleidimą iš Lenkijos užsienio reikalų ministerijos. Jis pažymėjo, kad pagrindinę Rusijos propagandininkų kalvę baigusių žmonių struktūroje nebėra jau porą mėnesių.

Likus kelioms valandoms iki karo pradžios ėmė pildytis visi jo perspėjimai apie galimą Rusijos invaziją. Ukrainos karinės žvalgybos viršininkas, generolas majoras Kyrylo Budanovas tą vakarą atsivežė žmoną į savo darbo kabinetą, jis bijojo, kad gali išsipildyti blogiausios jo prognozės.

Kremlius ketvirtadienį išreiškė palaikymą Jungtinių Valstijų žurnalisto Seymouro Hersho tinklaraščio įrašui, kuriame teigiama, kad JAV prisidėjo prie „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo, ir pareiškė, kad į straipsnį reikėtų žiūrėti rimtai. Savarankiškai paskelbtame straipsnyje S. Hershas teigia, kad JAV karinis jūrų laivynas padėjo Norvegijai palikti sprogmenų prie Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos nutiestų vamzdynų.

Visoje Rusijos teritorijoje prasidėjo slėptuvių nuo bombų patikros ir remonto darbai, rašoma „The Moscow Times“. Šaltinių Rusijos administracijoje teigimu, atitinkamą įsaką pateikė Kremlius. Rusijos teritorijoje yra tūkstančiai bunkerių, sutvirtintų rūsių ir kitų saugių slėptuvių, daugelis kurių dešimtmečiais buvo užkonservuotos. Tuo metu kai karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, vietos valdžia pradėjo leisti milijonus rublių tam, kad tos slėptuvės vėl galėtų būti naudojamos.

Kremlius penktadienį perspėjo dėl „tolesnio disbalanso“ pasaulinėsse energijos rinkose prieš šį savaitgalį įsigaliojant ES embargui rusiškos naftos produktams. Sekmadienį visoje ES įsigalios rusiškų naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, draudimas, kartu su Didžiojo septyneto (G-7) nustatyta šių produktų kainų viršutine riba. Ši sankcija išplės pernai gruodį įvestą ES embargą Rusijos žalios naftos tiekimui jūra.

Vakarams didinant ginklų tiekimą Ukrainai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad atsakydama į tai Rusija „labiau išnaudos savo potencialą“. „Kadangi kolektyviniai Vakarai tiekia naujus ginklus, Rusija labiau išnaudos savo potencialą, kad atsakytų“, – pagrasino jis.

Kremlius trečiadienį apkaltino Vašingtoną, jo tvirtinimu, sugriovus ginklų kontrolės susitarimus, Jungtinėms Valstijoms pareiškus, kad Rusija nesilaiko jų paskutinio likusio pakto dėl branduolinės ginkluotės kontrolės – naujosios START sutarties. Įtampa tarp dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių buvo pasiekusi aukščiausią nuo Šaltojo karo laikų tašką dar prieš Rusijai pasiunčiant karius į Ukrainą praėjusių metų vasarį, tačiau nuo to laiko ji yra dar labiau išaugusi.

Tarptautinė žurnalistų federacija (IFJ) paskelbė pašalinsianti iš savo gretų Rusijos žurnalistus atstovaujančią instituciją. Tokių veiksmų ji buvo priversta imtis po to, kai Skandinavijos atstovai paskelbė ultimatumą dėl organizacijos neveiksnumo karo Ukrainoje akivaizdoje ir pareiškė paliksiančios jų sudėtį. „Mes tai vadiname korupcine veikla“, – „Reuters“ cituojama Hannu Aho, suomių profsąjungos vadovė.

Rusijos karas Ukrainoje vargu, ar baigsis šiais metais. Daugeliui taip pat kyla klausimas – kokių veiksmų Kremlius imsis toliau ir kaip reiktų tam pasiruošti? Jau beveik metus trunkančio karo akivaizdoje dažnai pamirštama, kad Rusijos veiksmų eskalacija prasidėjo 2021-ųjų pačioje pabaigoje – kuomet buvo pateiktas ultimatumas NATO, kurio niekas neatšaukė. 2021-ųjų gruodį Rusija paviešino savo reikalavimus JAV ir NATO dėl aljanso šalių veiklos šalia jos sienų.

„Telegram“ ir kituose Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame daugiau nei dvidešimtys apsnigtame lauke stovinčių vyrų su kaukėmis ir kamufliažine apranga prašo pagalbos. „Mes esame 254-ojo pulko septintosios kuopos trečiojo bataliono pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo būrių kariai. Padėkite mums išspręsti šią situaciją, – įraše sako kariai. – Mūsų vadas davė mums įsakymą nesitraukti iš savo pozicijų. Bet jis nedavė mums jokios priedangos ar paramos.

Penki švieži kapai kyšo iš sniego, dengiančio Novokuibyševsko miesto kapines. „Denisai, mano sūnau“, – rauda moteris. Dar visai neseniai 27-erių Denisas buvo jaunas tėtis ir vietinės naftos perdirbimo gamyklos inžinierius. Rugsėjį jis buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę.

Ukrainos kariuomenė, pasipildžiusi tankais „Leopard 2“ ir „Abrams“, gerokai sustiprins savo gynybą ir galės pasiekti esminių pergalių fronte. Ukrainiečių atsargos generolo teigimu, jeigu ukrainiečiams pavyktų pasiekti panašaus masto laimėjimų, kaip buvo Charkivo ir Chersono srityse, priešo gynyba subyrėtų, o V. Putino kariauna tuomet būtų priversta gintis visu perimetru.

Paskutinė didelio masto Rusijos raketų ataka Ukrainoje leidžia daryti tris išvadas: pirmoji – Kremlius ir toliau bando priversti ukrainiečius sutikti su taika Rusijos sąlygomis, antroji – sprendimus priima pats V. Putinas, o generolai tik vykdo juos, trečioji – Rusijos raketų potencialas bei efektyvumas yra išsekę.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų šalių sprendimas aprūpinti Ukrainą moderniais tankais reiškia, jog Berlynas ir Vašingtonas, pritarę ginklų tiekimui Kyjivui, įsitraukė į konfliktą. „Europos sostinės ir Vašingtonas nuolat skelbia pareiškimus, kad įvairių rūšių ginklų, įskaitant tankus, siuntimas jokiu būdu nereiškia jų dalyvavimo karo veiksmuose. Mes su tuo griežtai nesutinkame.

Valdančiosios Rusijos partijos „Vieningoji Rusija“ narys, realizavęs patriotinį projektą „Kursko mūšio rekonstrukcija“, sulaukė net ir pačių rusų patyčių. Kilo klausimų ir teisėsaugai: kaip butaforiniai tankai ir studentų darbas galėjo kainuoti 40 tūkst. eurų. Rusijoje ir toliau vyrauja karinės nuotaikos, atsispindinčios ir visuomenei skirtuose pasirodymuose.

Rusijos bardas ir humoristas Semionas Slepakovas savo nauja daina, pavadinimu „Lopšinė“, sukėlė tikrą audrą Kremliaus politikos pasekėjų gretose. „YouTube“ tinkle pasipylė smerkiantys antikarinę dainą komentarai, asmeniniai grasinimai atlikėjui, o vietos teisėsauga sulaukė reikalavimų iškelti jam baudžiamąją bylą. Dainoje S. Slepakovas ironizuoja Kremliaus propagandą ir simbolizuoja cinišką „motinos Rusijos“ savo pačios „vaikų – rusų karių“ aukojimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo susitikimo su vieno universiteto studentais metu jau kalbėjo ne apie Donbaso, o apie „Rusijos istorinių žemių“ tariamą gynimą. Režimo vadas pareiškė, kad beveik metus vykdomas Ukrainos puolimas yra Rusijos žemių ir žmonių gynimas. „Tikslas mūsų, kaip aš jau daugybę sykių kartojau, – visų pirma, žmonių ir pačios Rusijos apsauga nuo tų grėsmių, kurias jai bandoma sukurti gretimose mūsų pačių istorinėse teritorijose“, – aiškino V. Putinas.

Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas trečiadienį sukritikavo Berlyno sprendimą patvirtinti tankų „Leopard“ tiekimą Ukrainai. „Šis itin pavojingas sprendimas perkelia konfliktą į naują konfrontacijos lygį ir prieštarauja Vokietijos politikų pareiškimams apie Vokietijos Federacijos nenorą į jį įsitraukti“, – ambasados išplatintame pareiškime cituojamas S. Nečajevas.

Jau nuo kovo mėnesio norintys nuosavu automobiliu palikti šalį rusai privalės iš anksto registruotis valstybinėje sistemoje. Panašiu principu Rusijos valdžia praėjusiais metais apribojo bėgančiųjų nuo mobilizacijos į Sakartvelą srautus. Norėdami kirsti sieną nuosavu automobiliu rusai turės prieš tai užsiregistruoti pasirinktu „laisvu laiku“. Tokias įstatymo „Apie automobilius keliuose“ pataisas pateikė Rusijos Dūmos Transporto komiteto pirmininkas Jevgenijus Moskvičiovas.

Estijos užsienio reikalų ministerija, reaguodama į Rusijos demaršą, paskelbė išsiunčianti šios šalies ambasadorių iš šalies. Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad vėliausiai vasario 7-ąją iš šalies išsiunčiamas Estijos ambasadorius. Talino sprendimu, rusų ambasadorius turės palikti šalies teritoriją tą pačią dieną.

Artėja metai, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ši data svarbi ne tik ukrainiečiams, bet ir, tikėtina, Rusijai, nors dėl visai kitų priežasčių. Putinas mėgsta datas ir simbolius, todėl ukrainiečiai mano, kad „metinių“ proga šalies gali laukti nauja didelė ataka. Visgi atakos ir ne tik Ukrainoje bijo ir lietuviai. Socialinėse medijose sklinda sąmokslo teorijos apie tai, kad vasario pabaigoje Putinas gali atsisukti ir prieš Lietuvą.

Kremliuje skelbiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido iš pareigų Saugumo tarybos sekretoriaus padėjėją Aleksejų Pavlovą, ėjusį šias pareigas nuo 2009-ųjų. Generolo-leitenanto karinį laipsnį turinčio 51-erių Aleksejaus Pavlovo atleidimo aplinkybės nėra atskleidžiamos. Iki darbo Saugumo taryboje vyras ėjo tarnybą įvairiose šalies jėgos struktūrose, įskaitant Federalinę saugumo tarnybą.

Ištikimiausią ir uoliausią Rusijos propagandistą Vladimirą Solovjovą labai įskaudino Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo žodžiai, kad Vakarai neturėtų leisti Rusijai laimėti karo Ukrainoje. Apimtas pykčio Kremliaus skalikas pareikalavo Rusijos išsiųsti kariuomenę į Berlyną. Naujausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino parankinio isteriją išprovokavo žinia apie puolamųjų ginklų, ypač prancūziškų šarvuočių, perdavimą Ukrainai. Visą minutę V. Solovjovas putojo apie Vakarus.

Kremliaus parankinis, Rusijos stačiatikių bažnyčios vadas patriarchas Kirilas kreipėsi į tikinčiuosius politikos persmelkta kalba ir pagrasino pasauliui susinaikinimu, jeigu bus kėsinamasi į Rusijos interesus.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Jo metu režimo lyderis netikėtai pradėjo viešai teisintis, kad „visus savo įsipareigojimus Rusijai vykdo“. „Dėl problemų, susijusių su Rusijos Federacijos operacija Ukrainoje. Viską, ką aš žadėjau, viską, ko reikia Rusijai šiuo sudėtingu laikotarpiu (na, ką ten Rusijai… Mums – Rusijai ir Baltarusijai), mes darome.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose teigė, kad Rusija ruošiasi kerštui, tačiau tiki, kad jiems nepavyks pasiekti rezultatų. Prezidentas taip pat pridūrė, kad šiuo metu remti Ukrainą būtina, kad ji įgautų pranašumą prieš Rusiją mūšio lauke.

Kremlius didžiosioms Rusijos bendrovėms antradienį leido šiemet nepaisyti jų akcininkų iš vadinamųjų nedraugiškų šalių balsų. Prezidento Vladimiro Putino pasirašytame potvarkyje nurodoma, kad šios taisyklės taikomos didelėms energetikos, inžinerijos ir prekybos sektorių bendrovėms, kurių savininkams yra paskelbtos tarptautinės sankcijos, ir net toms bendrovėms, kurios turi užsienio akcininkų, valdančių nekontrolinius akcijų paketus.

NATO pajėgų atsargos generolas Michelis Yakovleffas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daro labai daug strateginių klaidų, o ateities kartos naudos jo vardą, kaip matavimo vienetą. „Putino režimo daromų klaidų skaičius nuo pat šio karo Ukrainoje pradžios veda prie to, kad Putinas istorijoje bus žinomas ne tik kaip istorinis asmuo, bet kaip matavimo vienetas, – televizijai LCI pasakojo prancūzų atsargos generolas M. Yakovleffas.

Rusijoje atliekamose apklausose – karą palaikančiųjų šuolis. Netrukus po mobilizacijos Rusijoje paskelbimo karo palaikymo šalyje lygis nukrito iki 34 proc., tačiau jau netrukus jis gerokai išaugo. Valstybinio Rusijos sociologinio centro „Visuomeninės nuomonės fondo“ atliekamose „vidinėse“ apklausose (Kremliaus neviešinamos apklausos) matyti, kad propaganda įtikino rusus kariauti Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per pokalbį telefonu su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu pasmerkė Kyjivo politiką, kurią pavadino destruktyvia, ir didėjantį Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai, pranešė Kremlius. Prezidentai taip pat aptarė apsikeitimą belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos, naujo tarptautinio dujų centro sukūrimą bei grūdų eksportą Juodąja jūra. „Toliau buvo keičiamasi nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje“, – teigė Kremlius.

Rusija 2023-iaisiais gali imtis kelių „ryžtingų strateginių veiksmų“, kurie gali papildyti vienas kitą, teigiama Karo tyrimų instituto ataskaitoje. Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, karas vargu ar baigsis šiais metais, o Rusija neatsisakys ne tik nuo tęstinio karo, bet ir nuo visiškos Ukrainos kapituliacijos idėjos. Vienas iš ISW pateiktų scenarijų numato, kad Rusijos pajėgos 2023 metais bandytų surengti didelio masto puolimą Luhansko srityje.

Ukrainiečių kovos prieš kelių šimtų tūkstančių rusų ordą sėkmė priklausys ir nuo Vakarų pagalbos, kuri vis auga. JAV, Vokietija ir Prancūzija siunčia vis galingesnę techniką, tačiau ne galingiausią. Pasirodo, kad ir pačių Vakarų kariniai sandėliai pustuščiai, o ir baimė Rusijai dar ne visai išgaravo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Ar jis bus, ar ne? Tokiu pat metu pernai toks klausimas skambėjo ne vieno lūpose. Putinas prie Ukrainos sienų buvo sutelkęs beveik du šimtus tūkstančių karių. JAV žvalgyba perspėjo, kad Rusija ruošiasi dideliam karui. Visi ženklai rodė užpuolimą, bet vienas dalykas trukdė: tai paprasčiausiai atrodė neįsivaizduojama. Karas Ukrainoje buvo pats netikėčiausias pernai kilęs konfliktas pasaulyje, bet jų buvo ir daugiau. Kai kurie seni, kiti – nauji, o dar kiti – bręstantys.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių sprendimai tiekti Ukrainai ginklus, įskaitant lengvuosius tankus, tik dar labiau apsunkins ukrainiečių gyvenimą. „Šis tiekimas negali nieko pakeisti ir nepakeis... [Jis] gali tik ilginti Ukrainos žmonių kančias“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą dėl praėjusią savaitę priimto Prancūzijos sprendimo nusiųsti Ukrainai šarvuotosios technikos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliaus bažnyčioje vienišas dalyvavo vidurnakčio pamaldose, kuriomis paminėjo stačiatikių Kalėdas, aptemdytas Maskvos puolimo Ukrainoje. V. Putinas dalyvavo pamaldose Apreiškimo katedroje, kuri iš pradžių buvo skirta Rusijos carams. Jis stovėjo vienas, o ortodoksų šventikai auksiniais drabužiais, laikydami ilgas žvakes, vedė ceremoniją, kaip matyti Kremliaus išplatintose nuotraukose.

Kremlius prieš Naujus metus išleido vadovą valdžios institucijoms ir prokremliškajai žiniasklaidai, ką šie turėtų pasakyti metų pabaigos ataskaitose apie 2022 m. Vadovo „rekomendacijos“ yra įvairios: nuo tvirtinimo, kad Putinas „užkirto kelią artėjančiam NATO puolimui Rusijos teritorijoje“, iki teiginių, kad „Ukrainos denacifikacija“ vyksta gerai, kad Rusijos ekonomika netrukus pradės klestėti, rašo „Meduza.

Naujienų agentūros „Bloomberg“ šaltinių duomenimis, Rusija planuoja „pasiimti“ daugiau pinigų iš gamtinius išteklius išgaunančių ir kitų valstybinių bendrovių, o taip pat sumažinti išlaidas, kurios nėra susijusios su gynybos sektoriumi dėl didžiulės karo Ukrainoje apkrovos šalies biudžetui. Žurnalistams pavyko susipažinti su Rusijos premjero Michailo Mišustino instrukcijomis šalies valdininkams, kurias jis pateikė dar gruodžio viduryje.

Lietuvos kariuomenės analitikai gruodžio mėnesį priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo mažėjantį dezinformacijos srautą. Analitikai pastebi, jog nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio propagandos srautas kas mėnesį mažėja. Gruodį buvo fiksuoti 327 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, tuo tarpu lapkričio mėnesį buvo fiksuota kiek daugiau – 335, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime žiniasklaidai.

Rusijos atstovas apkaltino Japoniją tariama „militarizacija“ ir įžvelgė „rimtus iššūkius savo saugumui“. Maža to, Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka pasipiktino Japonijos pozicija karo Ukrainoje klausimu ir pagrasino, kad Maskva „gali imtis priemonių blokuoti karines grėsmes“. Rusijos užsienio reikalų viceministras atkreipė dėmesį, kad Japonija šiuo metu yra pasirengusi „beprecedenčiam gynybos lėšų didinimui“. Tuo pačiu, Rusijai nepatinka ir tai, kad Japonija tariamai ruoši...

Į Makijivką išsiųstų rusų žmonos patvirtino faktą, kad ukrainiečiai HIMARS raketomis apšaudė improvizuotą dalinį buvusiame profesinio rengimo mokyklos pastate ir paneigė Rusijos gynybos ministerijos pranešimą apie 63 žuvusius. Jų teigimu, netektys yra daug didesnės, o karinė vadovybė nutyli tikruosius nuostolius. Viena iš „Važnyje istoriji“ pašnekovių, kurios vyras buvo tame pastate paaiškino, kad jam pavyko išsprukti į lauką jau po pirmojo smūgio, iš viso jų buvo keturi.

Karas Ukrainoje yra lemiamas mūšis dėl Europos ateities, jos geostrateginės pertvarkos ir galiausiai dėl naujos saugumo architektūros. Tai žymi tektoninį žemyno evoliucijos poslinkį, kurį sukėlė tiek istorinis Putino klaidingas skaičiavimas, tiek Ukrainos žmonių pasipriešinimas.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad JAV lyderis Joe Bidenas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šiemet negaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinių sveikinimų. Šį savaitgalį pasauliui besiruošiant sutikti Naujuosius metus, V. Putinas išsiuntė sveikinimus Maskvai palankių šalių, įskaitant Turkiją, Siriją, Venesuelą ir Kiniją, vadovams.