kremlius

Kremlius ketvirtadienį apkaltino JAV sumanius dronų ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, kurią, jo teigimu, įvykdė Ukraina. Kyjivas neigia esantis kaip nors susijęs su tuo įvykiu. „Sprendimai dėl tokių išpuolių priimami ne Kyjive, o Vašingtone, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Kyjivas daro tik tai, kas jam liepiama.“ „Vašingtonas turi aiškiai suprasti, kad mes tai žinome“, – nurodė jis.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai išjuokė bepiločių orlaivių išpuolį prieš Kremlių, dėl kurio Rusija kaltina Ukrainą. Abu ministrai užsiminė, kad incidentą veikiausiai organizavo pačios Rusijos valdžios institucijos. „Šių metų „Oskaras“ vaizdo efektų kategorijoje atitenka Kremliui“, – „Twitter“ rašė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Rusija pati surengė bepiločio orlaivio išpuolį prieš Kremlių, taip norėdama paskleisti žinią Rusijos vidaus auditorijoje ir sudaryti sąlygas platesnei visuomenės mobilizacijai. Naujausioje savo ataskaitoje instituto analitikai teigia, kad yra keletas rodiklių, rodančių, kad išpuolį prieš Kremlių organizavo pati Rusijos Federacija. „Rusijos valdžia neseniai ėmėsi priemonių stiprinti vidaus oro gynybą, taip pat ir pačioje Maskvoje.

Trečiadienį vakare Rusijoje vėl buvo pastebėtas dronas. Bepiločio orlaivio skrydis užfiksuotas Maskvoje, rašo UNIAN. Visgi pastebima, kad pastaroji informacija apie skrendantį droną Maskvos centre paviešino patys rusai socialiniame tinkle „Telegram“, taip pat apie tai pranešė ir Kremliaus propagandinė žiniasklaida.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paneigė Maskvos teiginius, tvirtinančius, kad Kyjivas bandė pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimiro Putino gyvybę.  Kremlius anksčiau trečiadienį apkaltino Ukrainą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš V. Putino rezidenciją. „Mes nepuolėme V. Putino. Paliekame tai spręsti tribunolui.

Kremlius patvirtino, kad trečiadienio naktį Rusijoje Ukraina bepiločiais orlaiviais bandė smogti Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijai. Į Kremlių buvo nukreipti du bepiločiai orlaiviai. Rusijos oro gynyba juos numušė.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kelionė į okupuotą Mariupolį paskatino gandų apie jo antrininkus suvešėjimą. Itin skrupulingai besilaikantis bendravimo su žmonėmis atstumo reikalavimų šįkart jis pasirodė viešumoje, o akylesni atkreipė dėmesį į pasikeitusią išvaizdą. Rusijos prezidentas galimai naudojasi antrininkais, siųsdamas juos vietoje savęs į įvairius renginius, skelbiama vokiečių „Bild“. Leidinyje analizuojama, kur iš tiesų galėjo dalyvauti pats V. Putinas, o kur – jo kopijos.

Kremlius trečiadienį perspėjo, kad Rusija gali išplėsti užsienio bendrovių, kurių gali turtas būti laikinai areštuotas, sąrašą, jei Rusijos aktyvai užsienyje būtų „eksproprijuoti“. Tokie komentarai pasirodė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, patvirtinantį dviejų Vakarų energetikos grupių – Suomijos „Fortum“ ir Vokietijos „Uniper“ – verslo perėmimą Rusijoje ir pagrasino tą patį padaryti kitų įmonių atžvilgiu.

Priešpriešą regione Rusija ketina kurstyti išnaudojant jūros ekologijos temą, ketvirtadienį skelbia nacionalinis transliuotojas LRT, remdamasis Kremliaus dokumentais. Pasak transliuotojo, veikti ketinama per politikus, mokslininkus, visuomeninius judėjimus ir žiniasklaidą, Rusiją pristatant kaip klausimo moderatorę ir taikdarę.

Rusijoje paviešintas V. Putino aplinkos žmogaus, milijardieriaus Romano Trocenkos ir verslininko Nikolajaus Matuševskio pokalbis, kuriame pirmasis negailėjo karčių žodžių šalies valdžiai ir vadino juos „kvailiais“. Pašnekovai aptaria karą Ukrainoje ir pasitraukimą iš Rusijos, kritikuoja šalies valdžią.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigia teiginius, kad Vladimiras Putinas slepiasi bunkeryje ir naudojasi savo antrininkais, rašo „Sky news“. D. Peskovas melu pavadino teiginius, kad V. Putinas didžiąją laiko dalį leidžia slėpdamasis bunkeryje ir turi dublerių. „Tikriausiai girdėjote, kad jis turi labai daug dublerių, kurie dirba vietoj jo, kol jis sėdi bunkeryje“, – per spaudos konferenciją sakė jis. „Dar vienas melas“, – tikina D. Peskovas.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad neplanuoja naujos mobilizacijos į karą Ukrainoje, žiniasklaidai pranešus, kad studentai gauna šaukimo į kariuomenę pranešimus. Rusijos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus, o kariniai analitikai nurodo, kad mūšio lauke provakarietiškos šalies rytuose susidarė aklavietė. „Kremliuje nekalbama apie kokią nors mobilizacijos bangą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Šią savaitę Kremlius atleido Ramiojo vandenyno laivyno vadą admirolą Sergejų Avakiancą. Admirolo pašalinimas iš aukštų pareigų gali būti susijęs su jo vadovaujamų jūrų pėstininkų nesėkme Ukrainoje arba nesėkmingomis didelio masto Rusijos pajėgų pratybomis Ramiajame vandenyne. Šią prielaidą savo naujausioje ataskaitoje padarė JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymėjo, kad Kremliaus propaganda bandė perteikti permainas karinėje vadovybėje kaip „normalias“, tačiau taip nėra.

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius Parlamento sesijoje Strasbūre kalbėdamas apie Kremliaus režimo įkalinto Rusijos disidento Kara–Murzos situaciją, pažymėjo asmeniškai pažįstantis Kara-Murzą, rašoma europarlamentaro pranešime spaudai. „Žaviuosi jo kova dėl pasaulinio Magnickio Akto dėl sankcijų, dėl demokratijos Rusijoje, dėl kitokios, dėl normalios Rusijos, – Europos Parlamento tribūnoje sakė A. Kubilius.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad sulaikė vyrą, kuris dirbo prokremliškame naujienų portale ir skleidė melagingas naujienas apie Maskvos invaziją į Ukrainą.  „Kyjive sulaikytas vietinis gyventojas, padėjęs Rusijai skleisti melagingą informaciją apie socialinę ir politinę padėtį sostinėje“, – platformoje „Telegram“ teigė SBU.  SBU šį vyrą apibūdino kaip prokremliškos žiniasklaidos priemonės Bel.

Ukrainos politologo Oleksijaus Košelio teigimu, privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigžinas pastaruoju metu padarė daug klaidų, už kurias jis iš Kremliaus gali sulaukti susidorojimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Ukrainos Chersono srityje, antradienį paskelbė Kremlius. „Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas apsilankė Dniepro karinės grupuotės štabe“ Chersono regione, sakoma Kremliaus pareiškime, nenurodant, kada įvyko vizitas. Tai būtų pirmas kartas, kai V. Putinas apsilankė Rusijos pajėgų iš dalies okupuotoje Ukrainos Chersono srityje.

Rusijos opozicijos veikėjas Vladimiras Kara-Murza pirmadienį buvo įkalintas 25 metams už Maskvos karo Ukrainoje kritiką ir prisijungė prie ilgos eilės Kremliaus kritikų, kuriems skirtos griežtos įkalinimo bausmės. Kiti buvo nužudyti, vos išvengė mirties arba buvo ištremti. Žemiau apžvelgiami geriausiai žinomi prezidento Vladimiro Putino kritikai ir jų likimas.

Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos, kuris pirmadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus, advokatas sakė, kad disidentas yra politinis kalinys, kurio baudžiamasis persekiojimas niekaip nesusijęs su teisingumo vykdymu. „Jam iškelta baudžiamoji byla nuo pat pradžių neturėjo nieko bendra su teisingumu“, – Vašingtone sakė Vadimas Prochorovas.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė 10 asmenų, laikomų atsakingais už Rusijos opozicijos politiko, žurnalisto, rašytojo ir istoriko Vladimiro Kara-Murzos, kuriam pirmadienį skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė, persekiojimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Nutekinti slapti JAV žvalgybos dokumentai rodo ne tik padėtį Ukrainoje ir JAV mėginimą kontroliuoti savo ir sąjungininkų veiksmus, bet ir situaciją Rusijos viduje.

Rusijos opozicijos veikėjas Vladimiras Kara-Murza pirmadienį pareiškė, kad neatsižada jokių savo politinių pareiškimų, įskaitant pasisakymus prieš puolimą Ukrainoje, už kuriuos jam gresia 25 metų laisvės atėmimo bausmė. „Pasirašau po kiekvienu žodžiu, kurį pasakiau ir dėl kurio šiandien esu kaltinamas“, – sakė V. Kara-Murza, paminėdamas savo kovą prieš karą Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.

Kremlius sugriežtino keliones savo valdininkams, o tai primena gūdų sovietmetį.  Rusijos saugumo tarnybos konfiskavo aukšto rango pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų pasus, kad užkirstų kelią jų kelionėms į užsienį.

Kremlius pirmadienį parėmė tris dienas aplink Taivaną vykstančias Kinijos pratybas ir pareiškė, kad Pekinas turi suverenią teisę atsakyti į tai, ką Maskva vadina provokaciniais veiksmais. „Buvome liudininkais daugybės provokacinių veiksmų Kinijos Liaudies Respublikos atžvilgiu“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Kinija turi suverenią teisę atsakyti į šiuos provokacinius veiksmus, įskaitant karinius manevrus, griežtai laikydamasi tarptautinės teisės“, – pridūrė jis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad parlamentaras Mindaugas Puidokas savo pasisakymuose skleidžia Kremliaus propagandos naratyvus atitinkančius teiginius, politikas tokį sprendimą žada skųsti teismui.

Rusijos savanoriai, kurie suformavo savo atskirą dalinį Ukrainos teritorijoje, vėl surengė išpuolį Briansko srityje, Rusijos teritorijoje. Įžengę į pasienio teritorijos gyvenvietę jie pabendravo su vietos gyventojais ir apšaudė Kremliui lojalios kariuomenės pozicijas. Maža to, jie paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti karių grupuotė, anot jų, Rusijos teritorijoje. Tai patvirtino ir kalbintas vietos gyventojas, kuriam Rusijos separatistai parekomendavo laikinai pasislėpti požeminėje slėptuvėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog jo kolega iš Kinijos, Xi Jinpingas, „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad nemato jokių perspektyvų Kinijai tarpininkauti sprendžiant konfliktą Ukrainoje, ir teigė, kad „neturi kitos išeities“, kaip tik tęsti puolimą. Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankosi Pekine ir bando atkalbėti Kiniją nuo paramos Maskvos karui. „Kinija neabejotinai turi labai veiksmingą ir didelį tarpininkavimo potencialą, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija sukritikavo Suomijos įstojimą į NATO, rašo CNN. Kremlius griežtai pasmerkė Suomijos sprendimą ir pareiškė, kad Suomija neva neturės įtakos jokiems Rusijos sprendimams. „Stodama į NATO, Suomija atsisakė savo unikalaus tapatumo ir prarado nepriklausomybę, kuri dešimtmečiams suteikė jai ypatingą statusą tarptautiniuose reikaluose. <...> Suomija tapo maža NATO nare, neturinčia galimybės daryti įtakos jokiems sprendimams.

Kremlius penktadienį atmetė paliaubų Ukrainoje galimybę, nors Maskvos sąjungininkė Baltarusija pasiūlė pradėti derybas be išankstinių sąlygų. „Ukrainos kontekste niekas nesikeičia, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Specialioji karinė operacija tęsiama, nes tai vienintelis būdas pasiekti tikslus, kuriuos šiandien turi mūsų šalis.

Kremlius penktadienį atmetė paliaubų Ukrainoje galimybę, nors Maskvos sąjungininkė Baltarusija pasiūlė pradėti derybas be išankstinių sąlygų. „Ukrainos kontekste niekas nesikeičia, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Specialioji karinė operacija tęsiama, nes tai vienintelis būdas pasiekti tikslus, kuriuos šiandien turi mūsų šalis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pripažįsta, kad sankcijos gali pakenkti Rusijos ekonomikai, rašo „Sky news“. Jis šiandien pirmininkavo susitikimui su vyriausybės pareigūnais. Iki šiol Kremliaus vadovas ne kartą aiškino, kad Vakarų įvestos sankcijos Rusijai nepadarė didelės žalos ir teigė, kad Vakarams esą nepavyko pasiekti savo tikslų. Vis dėlto trečiadienį jis pripažino, kad Vakarų įvestos priemonės gali turėti tam tikrą poveikį Rusijos ekonomikai.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad gins savo sportininkus, praėjus dienai po to, kai olimpinių žaidynių vadovai rekomendavo jiems varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams, nesusijusiems su kariuomene. „Visais įmanomais būdais ginsime mūsų sportininkų interesus ir toliau palaikysime ryšius su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK), kad užtikrintume jų interesus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pasitelkia Rusijos žiniasklaidą, kad pateiktų save kaip būsimą kandidatą į Rusijos prezidentus. Pasak ISW analitikų, neseniai paskelbtas J. Prigožino interviu vizualiai panašus į įvairius interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ankstesni vaizdo įrašai su J. Prigožinu atrodė kitaip – tai buvo dinamiški arba mūšio lauką primenantys kadrai.

Rusofašistai ryte paleido raketas S-300 į patį Slaviansko centrą, pražudė ten mažiausiai du niekuo dėtus žmones ir dar kelias dešimtis sužeidė. Slavianskas yra visai netoli Bachmuto iš kurio pasaulį pasiekia šokiruojantys vaizdai. Miesto gynėjai rodo, kuo pavirto miesto gatvės nusėtos lavonais. Kremliuje pasislėpęs Putinas neatsisako planų nuvarginti ir Ukrainą, ir ją remiančius Vakarus. O Zelenskis vėl lankosi fronte – šį kartą Zaporižios srityje.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš susitikimą nurodo transporto ministrui Vitalijui Saveljevui, kokiu atstumu šiam derėtų sėstis. Matyti, kaipi V. Putinas pasikvietė valdininką arčiau savęs, tačiau „nepernelyg arti“. Kovo 25-ąją V. Putinas susitiko su Rusijos transporto ministru Vitalijumi Saveljevu – susitikimas vyko susėdus šalia vieno iš daugelio žymiųjų „ilgųjų“ Rusijos prezidento stalų.

Rusijos policija buvusį Vladimiro Putino kalbų rašytoją įtraukė į ieškomų įtariamųjų nusikaltimais sąrašą – tai naujausias valdžios žingsnis, žengtas vykdant plataus masto susidorojimą su kitaminčiais. Abasas Galiamovas rašė kalbas V. Putinui, kai šis 2008–2012 metais ėjo Rusijos ministro pirmininko pareigas. Vėliau jis tapo atvirų pasisakymu nevengiančiu politiniu konsultantu ir analitiku, kurį dažnai citavo Rusijos ir užsienio žiniasklaida. Pastaraisiais metais jis gyveno užsienyje.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ištikimiausio propagandisto Vladimiro Solovjovo laidoje skubiai prisireikė kviesti gydytoją, kai vienas iš laidos svečių netikėtai apalpo. Internete pasirodė V. Solovjovo laidos „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ ištrauka, kurioje Kremliaus propagandistas su svečiais aptaria Jungtines Valstijas.  Netikėtai vienas iš laidoje kalbintų pašnekovų tiesioginio eterio metu apalpo ir susmuko ant žemės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį po Kremliuje įvykusių derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasidžiaugė tuo, ką pavadino ypatingu Maskvos santykių su Pekinu pobūdžiu, bei teigė, kad jie turi neribotas galimybes. „Esu įsitikinęs, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi tikrai neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V. Putinas po derybų surengtoje vakarienėje, per kurią kėlė tostą už rusų ir kinų klestėjimą.

Antrąją Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito Maskvoje dieną Putinas jį priėmė auksu tviskančiame Kremliuje, kur abu ir sėdo prie derybų stalo. Jie turėtų aptarti Jinpingo siūlomą pseudo taikos Ukrainoje planą. Savo ruožtu Vakarų lyderiai ragina Jinpingą paspausti Putiną, kad šis liautųsi bombardavęs civilius. Vis tik esą vien kinų valdovo vizitas pas ieškomą karo nusikaltėlį jau yra paskatinimas Putinui toliau lieti žmonių kraują Ukrainoje.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje sprendimas išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui Kremliuje buvo vertinamas kaip „pats netikėčiausias Vakarų žingsnis“, skelbia „Meduza“ šaltiniai, artimi Rusijos prezidento administracijai. Anot leidinio pašnekovų, Rusijos valdžia tam nesiruošė. Didžiausias galvasopis Kremliui dabar yra iškilęs pavojus visai 2023-ųjų Kremliaus viešųjų ryšių strategijai.

Sakartvele ultradešinieji radikalai surengė prorusišką demonstraciją. Įsiutę radikalai prie šalies parlamento nukabino Europos Sąjungos vėliavą ir ją padegė. Taip galimai Kremliaus finansuojamos jėgos bando išlaikyti savo įtaką Sakartvele. Prorusiškai nusiteikę protestuotojai reikalavo ne tik pagerinti santykius su Maskva, bet ir surengti referendumo dėl dabar jau panaikinto, prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo.

Šimtai demonstrantų penktadienį susirinko į antivyriausybinį protestą prie Sakartvelo parlamento, nors įstatymų leidėjai oficialiai atšaukė teisės akto projektą, kuris priminė Kremliaus įstatymus, taikomus siekiant nuslopinti kitaminčius, ir dėl kurių kelias dienas Tbilisyje vyko demonstracijos. Prie parlamento minios kartvelų švilpė, mojavo raudonai baltomis vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais: „Mes esame Europa“. Visgi ten vyravo šventiška nuotaika.

Antrus metus tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą pavasario sesiją svarbiausi bus saugumo klausimai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Vis dar vykstant Kremliaus karui prieš Ukrainą neabejotinai daugiausia dėmesio ir šioje sesijoje bus skiriama nacionaliniam saugumui ir gynybai.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė esąs susirūpinęs masiniais protestais Sakartvele dėl siūlyto įstatymo projekto, panašaus į Rusijoje kritikams tildyti naudojamus įstatymus. „Tai kaimyninė šalis ir nors nepalaikome santykių su Sakartvelu... padėtis ten negali nekelti mūsų susirūpinimo“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Į Sovietų Rusiją atvykau 1989 metais, jau įsibėgėjus perestroikai ir glasnost politikai, kad padėčiau atkurti žydų bendruomenę, kurią sunaikino 70 komunistų valdymo metų, leidinyje „Foreign Policy“ rašo Pinchas Goldschmidtas – buvęs vyriausiasis Maskvos rabinas nuo 1993 iki 2022 metų ir dabar einantis Europos rabinų konferencijos prezidento pareigas.

Indijoje viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas konferencijos metu sulaukė salės baubimo ir pajuokų, kuomet pradėjo pasakoti propagandinę liniją apie „užpultą Rusiją“. Naujajame Delyje vykstančiame forume „Raisina Dialogue 2023“ dalyvavę įvairių šalių akademikai, diplomatai ir verslininkai Rusijos užsienio reikalų ministrą pasitiko dviprasmiškai.

Rusijos atstovai ketvirtadienį pareiškė, kad grupė Ukrainos kovotojų pateko į pietinę Briansko sritį, o Kremlius tai pavadino „teroristiniu išpuoliu“, tačiau Kyjivas rusų pareiškimus atmetė kaip sąmoningą provokaciją. Maskva pareiškė, kad dislokuoja saugumo tarnybas ir kariuomenę šiai „sabotažo grupei“ sunaikinti ir kad prezidentas Vladimiras Putinas yra nuolat apie tai informuojamas. Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių pranešimų, o Ukraina juos paneigė.

Ukrainiečių trofėjus – pamuštas rusų tankas – tapo spąstais vadinamiesiems rusų vatagalviams. Pareigūnai sako akylai stebintys visus, kas deda gėles ir dega žvakes, taip garbindami rusafašistus, žudančius Ukrainos žmones. O vatagalviai nerimsta, provokacijas rengė ir pirmadienio vakarą, ir antradienio dieną. Vis tik kiti žmonės parodė išmonę – prie tanko pastatė klozetą.