kremlius

Aleksejus Navalnas pareikalavo grąžinti jam drabužius, kuriuos nuo jo nurengė Omsko ligoninės personalas, nes šie daiktai gali tapti svarbiu įrodymu jo nuodijimo byloje. „Dabar mane domina viena: mano drabužiai. Konkrečiai tai tie drabužiai, kuriais aš buvau apsirengęs nuodijimo dieną rugpjūčio 20-ąją. Trisdešimt „ikiteisminio tyrimo patikrinimo“ dienų buvo išnaudotos tam, kad būtų slepiami šie svarbiausi įrodymai.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas Sočyje daugiau aiškumo situacijai šalyje nedavė. Tačiau, ekspertų nuomone, už moralinį ir finansinį Kremliaus palaikymą „paskutinis Europos diktatorius“ galėjo pažadėti karinių objektų nuomą ir savo lojalumą geopolitiniais klausimais.

Aleksandro Lukašenkos susitikimas su „vyresniuoju broliu“ Vladimiru Putinu šio rezidencijoje šalia Juodosios jūros atrodė lyg kasdienis susitikimas, o ne paskutinė pirmojo viltis išsigelbėti, kuomet jis netenka valdžios savo šalyje.  Sočyje V. Putinas yra priėmęs ir kitų šalių vadovus, įskaitant Vokietijos kanclerę A. Merkel bei Sirijos lyderį B. Assadą. Kurį bendravimo variantą pasirinks A. Lukašenka – tapo aišku iškart.

Aleksejus Navalnas, kuris yra toliau gydomas Berlyno klinikoje „Charite“ po apnuodijimo, pirmą sykį paviešino savo nuotrauką ir perdavė žinutę iš palatos. Politikas džiaugėsi tuo, kad gali laisvai kvėpuoti pats. „Sveiki, čia Navalnas. Ilgiuosi jūsų. Aš vis dar beveik nieko nemoku, tačiau štai jau vakar sugebėjau visą dieną pats kvėpuoti. Visiškai savarankiškai. Jokios pašalinės pagalbos, net paprasčiausio vožtuvo gerklėje nenaudojau. Labai patiko. Nuostabus, daugelio neįvertinamas procesas.

Kovos su korupcija fondo įkūrėjas Aleksejus Navalnas, kuris siekė tapti Rusijos prezidentu 2018-aisiais, buvo apnuodytas nauja Rusijos spec. tarnybų laboratorijose sukurta „Novičiok“ modifikacija, rašoma vokiečių leidinyje „Die Zeit“. Leidinio teigimu, politiką norėta nužudyti, tačiau, dėl sėkmingai sutapusių aplinkybių, to nepavyko padaryti.  Vokiečių ekspertų manymu, su bandymu nužudyti Aleksejų Navalną rugpjūčio 20-ąją yra susiję FST arba GRU darbuotojai.

Nužudymas Tyrgartene, kibernetinis Bundestago puolimas, propaganda ir gudrus šnipinėjimas. Vokiečių politikai ilgai elgėsi santūriai Rusijos atžvilgiu. Tačiau, po A. Navalno nuodijimo istorijos, santykiai pamažu keičiasi. Nepaisant Rusijos vystomos ilgametės visuomenės skaldymo politikos, Kremliui būtent po šio įvykio gali tekti susidurti su skaudžiomis politinėmis pasekmėmis. Po mėnesio Berlyne prasidės Vadimo Krasikovo teismo procesas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį „fobijomis“ pavadino teiginius, kad Rusijos programišiai kišasi į rinkimus Jungtinėse Valstijose. Anksčiau programinės įrangos milžinė „Microsoft“ pareiškė neseniai užkirtusi kelią kibernetinėms atakoms iš Kinijos, Rusijos ir Irano, kurios esą buvo nukreiptos prieš JAV respublikonų ir demokratų rinkimų kampanijas.

Rusija nestabilaus politinio klimato sąlygomis rengia regionų rinkimus, kurie taps Kremliaus išbandymu kalbant apie krizių suvaldymą. Protestams krečiant Tolimuosius Rytus, koronavirusui padidinus ekonominę krizę, kilus triukšmui dėl opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo, 41-ame Rusijos regione renkami gubernatoriai ir vietos asamblėjos, be to, keturiuose regionuose vyksta papildomi rinkimai į nacionalinį parlamentą.

Rusijos politikas Aleksejus Navalnas atgavo sąmonę ir gali bendrauti su jį lankančiais asmenimis po to, kai vokiečių medikai nutraukė dirbtinę komą, skelbia „The Insider“, „Bellingcat“ ir „Der Spiegel“.  Šių leidinių šaltinių teigimu, opozicijos atstovo sveikata yra „geresnė, negu galima būtų tikėtis tokioje situacijoje“. Navalnui netgi pavyko prisiminti įvykius prieš jo apnuodijimą, rašoma „The Insider“. Medikai leido lankyti A. Navalną (anksčiau tai galėjo daryti tik gydytojai ir jo žmo...

Rusijos kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas buvo palaipsniui išvestas iš komos, o jo būklė „ženkliai geresnė“, remiantis Vokietijos klinika „Charite“, skelbia „Reuters“. Ligoninės pranešime taip pat skelbiama, kad jis „reaguoja į kalbą“. Tačiau pažymėjo, kad anksti vertinti galimą jo sunkaus apnuodijimo poveikį. Medikai palaiko ryšius su A. Navalno žmona, kuri leido viešinti informaciją apie jo sveikatos būklę.

Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas medžiaga iš tos pačios grupės, kuriai priklauso ir nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“, britų pareigūnų aptikta po 2018 metų atakos prieš buvusį Rusijos šnipą, trečiadienį pranešė Vokietijos vyriausybė. „Sukrečiantis įvykis, kad Aleksejus Navalnas Rusijoje tapo atakos, per kurią panaudota cheminė nervus paralyžiuojanti medžiaga, auka“, – pareiškė vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

Rusijoje yra sukurta visa valstybinė sistema, skirta sutramdyti opozicijos politiko Aleksejaus Navalno veiklą. Į ją įtrauktos vos ne visos valstybinės ir valdžios remiamos institucijos, įskaitant patį Kremlių, FSB, VRM padalinius, regionų gubernatorius, televizijas ir šešėlinius veikėjus, skelbiama nepriklausomame „Projekt“ žurnalistų tyrime.

„Paskutinis Europos diktatorius“ valdo Baltarusiją nuo 1994-ųjų, tačiau tokių masinių ir taip ilgai trunkančių protestų, kaip po šių metų prezidento rinkimų, jo režimas dar neregėjo. Nepaisant to, kad A. Lukašenka leido sau ne tik niekinti protestuotojus, bet ir grasinti ginklu, jis vis dar lieka valdžioje, nors kėdė jau gerokai kliba. Daug kas priklausys šiuo atveju ir nuo Rusijos, kokią taktiką pasirinks giliai į šalį savo interesus integravęs Kremlius.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas nekorektiškomis pavadino kalbas, kad opozicijos figūra Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas. „Mano vokiečių kolega iškart pradėjo kalbėti apie apnuodijimo tikimybę. Mes tik iš dalies galime sutikti, nes jis privalėjo pasakyti, jog taip pat yra antro, trečio ir ketvirto variantų tikimybė. Visus šiuos variantus tiria mūsų gydytojai; kalbėti tik apie vieną, mūsų nuomone, šiuo etapu neteisinga“, – antradienį žurnalistams sakė D. Peskovas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė skaitęs pranešimus, kad pagrindinis prezidento Vladimiro Putino kritiko Aleksejaus Navalno sveikata smarkiai pašlijo, ir linki jam pasveikti. „Mes skaitome informaciją... Mes žinome, kad jis yra sunkios būklės... Suprantama, kaip ir bet kuriam kitam mūsų šalies piliečiui, jam linkime kuo greičiau pasveikti“, -  Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

Baltarusiją apėmę masiniai protestai protestai tapo netikėta dilema Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, atsargiai svarstančiam galimus Kremliaus žingsnius Rusijai jautriu momentu. Protestai prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą po ginčijamų rinkimų kol kas nepasižymėjo kokiu nors nusistatymu prieš Rusiją.

Privati karinė bendrovė „Vagner“ Rusijoje yra už įstatymo ribų. Apie ją nekalba valstybinės televizijos ir nerašo portalai. Tačiau jos samdiniai rusai žūsta Donbase, Sirijoje, Libijoje, Sudane ir kitose šalyse. Kremlius, jeigu kas nors paklausia, kategoriškai neigia bet kokias sąsajas su šiais asmenimis, tačiau, daugelio ekspertų nuomone, „Vagner“ yra tiesiogiai paklusnūs GRU struktūrai.

Lenkijos pakartotino Tu-154 katastrofos netoli Smolensko tyrimo komisija, suburta buvusio gynybos ministro Antonio Macierewicziaus, pateikė savo išvadas: trotilas, kurį aktyvavus nugriaudėjo du sprogimai, į lėktuvą buvo įmontuotas Rusijoje atlikto remonto metu, rašoma „Dziennik“. Tokios išvados neatitinka ankstesnės lenkų komisijos išvadų, Tarptautinio aviacijos komiteto ataskaitos, kuri sutapo su Rusijos ekspertų išvadomis, kad šalies prezidento žūtį lėmė lėktuvo pilotų ir d...

Baltarusijos teisėsauga netikėtai daugeliui suėmė 33 Rusijos privačios karinės bendrovės „Vagner“ samdinius. Valdžios atstovų teigimu, į Baltarusiją galėjo atvykti daugiau nei 200 smogikų, kurie turėjo „destabilizuoti situaciją rinkimų kampanijos metu“. Sulaikytiesiems iškelta baudžiamoji byla dėl terorizmo. Rusijos ekspertai tvirtina, kad samdiniai tapo politinių žaidimų įkaitais.

Rusijos antidopingo agentūros (RUSADA) vadovas Jurijus Ganusas, anksčiau atskleidęs Rusijos sporto valdininkų korupcijos atvejus ir sulaukęs Rusijos olimpinio komiteto spaudimo, viešai paskelbė „neketinantis savo noru trauktis iš gyvenimo“. Jis baiminasi, kad gali būti „likviduotas“ šios šalies spec. tarnybų. Rusijos olimpinis komitetas šią savaitę paviešino audito ataskaitą, kurioje tariamai užfiksuoti RUSADA veiklos finansiniai pažeidimai.

Maskva neketina kištis į situaciją dėl Baltarusijos banko „Belgazprombank“ ir jo buvusio vadovo Viktoro Babarikos sulaikymo, nes tai yra Baltarusijos vidaus reikalas, pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai. „Mes tai laikome Baltarusijos vidaus reikalu ir šiuo atveju neketiname kažkaip kištis į juos“, – žiniasklaidai sakė Dmitrijus Peskovas. „Kalbant apie pačius (Baltarusijos prezidento – red.

Rusija ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl trejų žudynių, įvykdytų per Antrąjį pasaulinį karą dalį šalies teritorijos okupavusių nacių pajėgų. Tyrimas buvo pradėtas radus istoriniuose archyvuose medžiagos apie žudynes keliose vietovėse Rusijos pietinėje Rostovo srityje, įskaitant Gyvačių raguvą netoli Rostovo prie Dono, kur buvo sušaudyta „ne mažiau kaip 27 tūkst.

Kremlius antradienį kategoriškai neigė įtarimus, kad Rusija papirkinėjo Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) pareigūnus dėl teisės rengti 2018 metų pasaulio čempionatą. „Rusija absoliučiai legaliai įgijo teisę organizuoti pasaulio čempionatą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, šis sprendimas „nebuvo susijęs su jokiais kyšiais“, Rusija „tai kategoriškai neigia“. „Rusija organizavo geriausią Pasaulio futbolo čempionatą per visą istoriją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė teisės aktui, leisiančiam jam likti valdžioje po 2024 metų, atsižvelgiant į nestabilumą pasaulyje ir Rusijai kylančias grėsmes, įskaitant naujojo koronaviruso pavojų, ketvirtadienį pranešė Kremlius. V. Putinas nustebino visuomenę ir šalies isteblišmentą, surengęs retą ir iš anksto neplanuotą pasirodymą parlamente antradienį, kai pritarė paskutinę minutę pateiktam pasiūlymui ateityje neskaičiuoti jo buvusių prezidentavimo kadencijų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį atmetė NATO pareiškimus, kad Rusija neatmeta galimybės suduoti riboto masto branduolinį smūgį per potencialų konfliktą Baltijos jūros regiono šalyse. „Nematome pagrindo, kuriuo remdamosi JAV priskiria mums tokio pobūdžio apskaičiavimus arba prognozes. Amerikiečiai negali mums paaiškinti, kas jų netenkina mūsų [gynybos] doktrinoje“, – dienraščiui „Kommersant“ sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba vasario viduryje kreipėsi į prokurorus, prašydama pradėti baudžiamąjį procesą dėl šalies piliečio, esą siekusio užverbuoti vieną tarnybos pareigūną, kad jis šnipinėtų Rusijos specialiosioms tarnyboms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė įsaką dėl savo įtakingo patarėjo Vladislavo Surkovo, nuo 2013 metų prižiūrėjusį ryšius su Ukraina ir kitomis buvusiomis sovietinėmis šalimis, atleidimo iš pareigų, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. Tarnyba pridūrė, kad įsakas įsigalioja nuo jo pasirašymo.

Kremlius antradienį patvirtino paskyręs veteraną pareigūną Dmitrijų Kozaką už ryšius su Kijevu ir Maskvos remiamais Rytų Ukrainos separatistais atsakingu patikėtiniu, stengiantis deeskaluoti jau beveik šešerius metus besitęsiantį konfliktą. 61 metų D. Kozakas pakeitė slapųjį Kremliaus strategą Vladislavą Surkovą, nuo 2013 metų prižiūrėjusį Rusijos ryšius su Ukraina ir kitomis buvusiomis sovietinėmis šalimis.

Kremlius antradienį piktai sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad sovietų slaptas sandoris su nacistine Vokietija lėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią. „Mes kategoriškai nesutinkame su šiuo pareiškimu“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, kaltindamas V. Zelenskį palaikant „labai klaidingą“ Lenkijos poziciją istorinių įvykių atžvilgiu.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusijos visuomenė turės galimybę diskutuoti dėl siūlomų konstitucijos pataisų, gindamas tai, kaip skubiai prezidentas Vladimiras Putinas ėmėsi keisti šalies politinę tvarką. „Bus masinė diskusija dėl siūlomų pataisų, vyks masinė informacinė kampanija ir diskusija“, – žurnalistams sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusiją sudrebino neregėti politiniai pokyčiai. Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie būtinybę surengti referendumą, kurio metu būtų pakeisti kai kurie konstitucijos straipsniai. Daugiausiai dėmesio sulaukė siūlymas „stiprinti prezidentinį Rusijos valdymą“, tačiau tuo pat metu siūlomi konstitucijos pakeitimai gerokai praplečia kitų valdžios institucijų galią.

Dmitrijus Medvedevas, netekęs ministro pirmininko posto atsistatydinus jo vyriausybei, vieną kadenciją dirbo prezidento poste, o paskui užleido Vladimirui Putinui kelią sugrįžti į Kremlių 2012-aisiais. Vėliau 54 metų politikas ėjo ministro pirmininko pareigas, o jo įgaliojimai ir autoritetas ilgainiui sumenko. Apklausų agentūros FOM duomenimis, pastaraisiais mėnesiais jo populiarumo reitingas tesiekė 28 procentus.

Pastarąjį dešimtmetį Rusijos vystėsi daug greičiau už technologijas. 2010-ieji: šypsenos, atlapoti marškiniai ir žydri džinsai, Baltieji rūmai atsiveža Rusijos prezidentą į Vakarų pakrantę, kad pademonstruotų „santykių perkrovą“. Dmitrijus Medvedevas prisijungė prie abiejų šalių administracijos narių kelionės po Silicio slėnį metu.

Kremliaus ruporu laikomos naujienų agentūros „Sputnik“ padalinio Estijoje interneto svetainės visi darbuotojai buvo priversti priimti sprendimą nuo sausio 1-osios išeiti iš darbo dėl šioje šalyje Maskvai taikomų sankcijų, remdamasi Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija segodnia“ spaudos tarnyba pranešė svetainė rus.postimees. Rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad „Sputnik Estonia“ redakcijos darbas sustabdytas, bet ateityje bus pratęstas.

Didžiosios Britanijos kariuomenė nusileistų Rusijai kilus galimam kariniam konfliktui Rytų Europoje. Tokią išvadą pateikė analitinis centras RUSI (angl. Royal United Services Institute, liet. Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų institutas). Anot tyrimų centro, britų kariuomenė, kaip ir jos sąjungininkai NATO, karinio konflikto atveju pajustų ginkluotės stygių. RUSI ataskaita buvo paskelbta lapkričio 29-ąją – prieš pat NATO lyderių susitikimą Londone.

Vakaruose ir liberalai, ir konservatoriai, panašu, sutinka su tuo, kad Rusija ir vėl tapo galios valstybe su globaliu užmoju. O pačioje Rusijoje žymūs užsienio politikos ekspertai tvirtina, kad Vakarams būtų geriau susitaikyti su jų valstybės atgimimu.

Rusijos parlamento pirmininkė Valentina Matvijenko, reaguodama į Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) sprendimą dėl Rusijos izoliacijos pagrindiniuose sporto renginiuose, pratrūko kaltinimais „politiniu angažuotumu“.  Politikė pagrasino, kad „Rusija surengs savo olimpines žaidynes“, kurioms „negaliotų tarptautinių instancijų sprendimai“. Trečia pagal savo politinę galią politikė pareiškė, kad WADA sprendimas yra neteisėtas.

Praha įsivėlė į ginčą su Kremliumi dėl planų įkurti memorialą, skirtą pagerbti vieną Rusijos kariškį, per Antrąjį pasaulinį karą dezertyravusį iš Sovietų Sąjungos ir kolaboravusį su nacistine Vokietija, prieš kurią vėliau kovojo. Vadinamoji Rusijos išvadavimo armija (ROA), vadovaujama generolo Andrejaus Vlasovo, kuris 1942 metais dezertyravo iš Raudonosios armijos, karui baigiantis vėl atsigręžė prieš nacius. Vlasovo armija vadinamos pajėgos, turėjusios 23 tūkst.

Rusijos sportui gresia katastrofa dėl nesugebėjimo užtikrinti dopingo kontrolės. Situacija tokia grėsminga, kad Rusijos antidopingo agentūros vadovui telieka pripažinti: kažką pakeisti jau vargu ar įmanoma. Tarptautinių organizacijų atstovai bus priversti imtis itin griežtų priemonių ir nušalinti Rusiją nuo dalyvavimo 2020-ųjų vasaros olimpiadoje. Geriausiu atveju sportininkai gali tikėtis žaidynėse pasirodyti „neutraliu statusu“, rašoma newsru.com.

Rusijos žurnalistinių tyrimų portalas „The Insider“ rado dokumentus, kurie patvirtina glaudžius Kremliaus kontaktus su politikais, palaikančiais opozicinį „geltonųjų liemenių“ judėjimą Prancūzijoje ir kraštutinių dešinių partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovais.  Straipsnyje kalbama apie Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų pirmininką Leonidą Sluckį (tėvynėje labiau žinomą dėl seksualinio priekabiavimo skandalo), kuris Rusijos konsulato prašo suteikti vizą eilei Europos politikų.

Rusija turi didelį potencialą, ir ji jau pademonstravo savo galimybes atlikti tarptautinės politikos sferoje žymesnį vaidmenį, negu subjekto, kuris tik visą gadina. Ji kelia realią grėsmę ir gana rimtą grėsmę ne tik JAV, bet ir globaliai pasaulio tvarkai iš esmės. Politologas Josephas Nye „The National Interest“ prognozavo niūrią ateitį valstybei, kuri netenka savo pozicijų faktiškai visose srityse: ekonomikos, demografijos ir globalios įtakos.

Atskleistas šokiruojantis Rusijos samdinių nusikaltimas Sirijoje. Įtariama, kad „Vagner“ smogikai žvėriškai nužudė vieną sirą ir išsityčiojo iš jo lavono. Auka – arabas, dezertyravęs iš Basharo al Assado kariuomenės. Įspėjame, kad tekste yra šokiruojančių detalių apie kare dalyvaujančių samdinių nusikaltimą. „Novaja Gazeta“ pavyko nustatyti, kad vaizdo įrašuose, kurie internete pasirodė 2017 ir 2019 metais, užfiksuoti galimi „Vagner“ smogikai.

Rusija ir Vakarai ruošia tam tikrą taikos susitarimo „paktą“. Vienas iš esminių reikalavimų – V. Putino pasitraukimas iš valdžios, įsitikinęs Rusijos politologas Stanislavas Belkovskis.  Spalį diskusijų klube „Valdai“ V. Putinas kiek netikėtai pažėrė kritikos Rusijos televizijoms, kurios neigiamai pateikia įvykius Ukrainoje.  „Mes neturime savo artimiausios kaimynės ir, be jokio perdėjimo, broliškos tautos pateikinėti kažkokioje neigiamoje šviesoje.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid išsiuntė kvietimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykti į Pasaulinį finougrų tautų kongresą Tartu mieste. Anksčiau šiais metais apsilankiusi Maskvoje Estijos prezidentė mano, kad tai padės pagerinti dvišalius santykius. V. Putinui, o taip pat Suomijos ir Vengrijos lyderiams išsiųsti kvietimai sudalyvauti renginyje, kuris numatytas Tartu mieste birželio 17-19 dienomis, rašoma Estijos nacionalinio transliuotojo puslapyje „err.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu vieši oficialaus vizito Saudo Arabijoje, kur jį karališkai pasitiko vietos lyderiai.  Pakeliui į karališkuosius rūmus jo limuziną lydėjo kavalerija, o El Rijado oro uoste rusų lyderis buvo pasitiktas artilerijos pabūklų salvėmis. Tačiau atvykus į karališkuosius rūmus, prieš prasidedant deryboms, V. Putinui teko išklausyti kažką panašaus į Rusijos himną.

Internete paskelbta skandalinga informacija, kad Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir dar pripaišė svastikų. Tai nedelsiant pasiekė NATO vadovus ir šokiravo pačius Lietuvos žydus.  Nors iš karto paaiškėjo, kad nuotraukos ir informacija suklastota, tai – rimtas išpuolis. Kas ir ko juo siekia „Dienos komentare“ kalbamasi su politologu Vyčiu Jurkoniu.

Lietuvai minint Baltijos kelio 30-metį, nesnaudžia ir Kremlius – Vilniuje Rusijos ambasadorius buvusiam Jedinstvo lyderiui Ivanovui ir Paleckio sekėjams mėgina teisinti Lietuvai tragedijas atnešusį Ribentropo Molotovo paktą. Lietuvos istorikų įsikinimu, tai ne kas kita kaip dar vienas Rusijos mėginimas perrašyti istoriją.

Gaisras Kremliaus pašonėje – dešimtys rusų ugniagesių malšino liepsnas daugiau nei pusę tūkstančio metų skaičiuojančiame vienuolyne, kuris yra vienas seniausių pastatų Maksvos senamiestyje. Roždestvenskio vienuolyno komplekse gaisras kilo dviaukščiame pastate su miegamaisiais, tačiau ugnis akimirksniu išplito beveik 400 kvadratinių metrų plote. Ugniagesiai stengėsi kuo greičiau numalšintų didelį gaisrą viename seniausių Maskvos senamiesčio pastatų.

Nuo liepos vidurio Maskvoje rengiamos masinės protesto akcijos, kurių metu reikalaujama sąžiningų rinkimų, ir tai yra didžiausio masto demonstracijos Rusijoje nuo tada, kai Vladimiras Putinas 2012 metais grįžo į Kremlių.