kraujo vėžys

Šiandien 12 metų Sibilė niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių, tačiau tolimuose mergaitės prisiminimuose vis dar liko išgyvenimai, sukrėtę jos vaikišką pasaulį.  TV3 laidoje „Sveikas rytojus“ mergaitė pasakojo, kad būdama vos 3 metų Sibilė susirgo agresyvia ir ūmia onkologine liga – kraujo vėžiu. „Prisimenu gydytoją tokiais oranžiniais plaukais. Nepamenu jos vardo, bet kai su klase ekskursijos metu ėjome į ligoninę, pasakiau, kad norėčiau susitikti būtent su ja, nes jos seniai nemačiau.

„Blood Cancer UK“ atlikta apklausa parodė, kad maždaug pusė suaugusių britų nežino nė vieno kraujo vėžio simptomo, nors šalyje tai trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Žinoti kraujo vėžio požymius bei simptomus labai svarbu – tai gali būti mirties ar gyvybės klausimas, nes anksti diagnozavus ligą sėkmingo gydymo tikimybė didesnė. Pelno nesiekianti organizacija tyrimo dalyvių paprašė nurodyti dažniausius kraujo vėžio požymius.

Gyveni sau įprastą gyvenimą ir visiškai netikėtai sulauki žinutės su prašymu paaukoti kaulų čiulpus ir taip išgelbėti kito žmogaus gyvybę. 35-erių Rytis Valūnas neslepia, kad tokia akimirka jį trumpam išmušė iš vėžių, tačiau nuo kilnaus poelgio neatgrasė net siaučiantis koronavirusas. Vilniuje gyvenantis Rytis šiandien šia patirtimi dalijasi dėl, jo nuomone, ne ką mažiau vertingo dalyko – jis savo pavyzdžiu nori paskatinti kitus žmones tapti donorais.

Šešiametės mergaitės, kuriai diagnozuotas retas kraujo vėžys, mama atskleidė, kad gydytojai iš pradžių manė, kad simptomus ji išsigalvoja, nes nori gauti saldumynų. Emma Osborne iš Byčdeilo, Notingemo, JK, savo dukrą Elizabeth į ligoninę vežė aštuonis kartus, vaikui skundžiantis dideliu skausmu kojoje.

Viena iš kraujo vėžio formų – ūminė mieloleukemija, Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 150 žmonių. Itin agresyvia, greita eiga pasireiškiančioms ūminėms leukemijoms būdinga tai, kad kraujyje ar kaulų čiulpuose kaupiasi ankstyvos supiktybėjusios kraujodaros ląstelės – blastai. Įprastai ūminė leukemija nustatoma, kai atliktas kaulų čiulpų tyrimas parodo, jog šios ląstelės sudaro daugiau nei 20 proc. Išsiaiškinus, kad blastai yra mieloidinės kilmės ir yra diagnozuojama ūminė mieloleukemija.

„Žinau keturis atvejus, kai kraujo liga sergantiems žmonėms buvo nustatytas COVID–19. Deja, visų pacientų ligos eiga buvo gana sunki. Tarptautinė patirtis tai pat nėra paguodžianti, publikuoti duomenys rodo, kad sergant navikinėmis ligomis sunkios COVID–19 eigos rizika išauga bene 5 kartus“, – konstatuoja hematologas Valdas Pečeliūnas.

Kasmet Lietuvoje kraujo vėžiu suserga 1500 žmonių, iš jų apie 150 pacientų išgirsta mielominės ligos diagnozę. Nors tai – itin sunki liga, gydytojams vilties teikia vis daugiau modernių gydymo ir diagnostikos galimybių. Apie šios piktybinės kraujo ligos priežastis, simptomus bei naujausią gydymą pasakoja Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė dr.

Kiekvienas gyvenime tarsi traukiame loterijos bilietus. Vienų jie būna pavydėtinai sėkmingi, be didesnių vargų ir sunkumų. Kitiems tokia laimė, deja, nenusišypso. Iš Gargždų kilusi Algimantė Daugėlaitė (20) per savo gyvenimą jau du kartus ištraukė bilietą su liga – vėžys. Abu kartus ji ligą nugalėjo ir dabar yra visiškai pasiruošusi naujų bilietų traukimui.

Diena iš dienos sunkiai treniruojiesi, tobulini krepšinio įgūdžius ir svajoji apie profesionalaus sportininko karjerą. Tačiau gyvenimas yra parengęs kiek kitokį planą. Taip prieš beveik ketverius metus nutiko tuo metu vos keturiolikos metų palangiškei Anželikai Dekontaitei. Sporto salę jai teko iškeisti į ligoninės palatą, o laiką su krepšinio kamuoliu rankose – į ilgas gydymo procedūras.

Onkologinius pacientus vienijanti organizacija atskleidžia šokiruojančią realybę – daliai mieloma sergančių pacientų medikai tegali pasiūlyti tik simptominį gydymą: skausmo malšinimą, kraujo perpylimus, o inovatyvaus gydymo nesulaukę žmonės paprasčiausiai miršta. Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą asociacija „Kraujas“ pradeda socialinę akciją „Mielomos mirties dienoraštis“, kuriuo skaičiuos pasmerktus, gyvybiškai būtino gydymo negaunančius žmones.

Nepaprastas įrašas iš Ohajaus. Jame užfiksuota, kaip bendraklasiai pasitinka savo draugą, 6-erių Johną, kuris pagaliau įveikė leukemiją ir pabaigė chemoterapijos kursą. Liga buvo nugalėta prieš pat šventes, o su ja kovoti teko net tris metus. Įrašas nepaliko abejingų, internautai dalijosi nepaprastai gražiai atsiliepimais ir linkėjimais mažajam Johnui, kuriam visas gyvenimas – dar prieš akis. Jautri akimirka – vaizdo siužete.

Jau dešimtmetį sunkia kraujo liga serganti Janina šiandien džiaugiasi anuomet nenumojusi ranka į, atrodo, visiškai nereikšmingus simptomus. Tai padėjo laiku suvaldyti ligą. Prieš 10 metų lėtine mieloleukemija susirgusi Janina prisimena ligos simptomus, kurie iš pradžių jai nepasirodė labai rimti ar specifiniai. „Pamenu, kurį laiką jaučiausi labai pavargusi, būdavo silpna. Kartais atrodydavo, kad net galvą sunku pakelti“, – pasakojo Kauno klinikų pacientė.

Šiandien Raminta Vilkevičienė apie savo ligą kalba su šypsena veide, tačiau prisiminusi leukemijos gydymo pradžią neslepia – garanto, kad pavyks pasveikti, nebuvo. Piktybinė kraujo liga užklupo moterį užklupo 2011 m, būnant 33-erių. „Buvau jauna, tris mažamečius vaikus auginanti mama. Net minties apie tai, kad galėčiau sirgti, negalėjau sau leisti. Todėl leukemijos diagnozė trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus“, – kalbėjo moteris.

Trečiadienį Lietuvą apskriejo žinia apie tai, kad premjerui Sauliui Skverneliui diagnozuotas vėžys. Apie tai jis pranešė po Vyriausybėje vykusio posėdžio. Premjeras žurnalistams patvirtino, kad šiuo metu serga limfoma. Vėžys yra pirminės stadijos. Skverneliui jau pradėtos taikyti imunoterapija ir chemoterapija. Premjeras jau perėjo pirmąjį gydymo ciklą.

Trečiadienio popietę Lietuvą sudrebino žinia, kad premjeras Saulius Skvernelis serga limfoma. Šia liga taip pat sirgo ir aktorius Dalius Mertinas, kuris šį pasaulį paliko 2017-aisiais, ir atlikėjas bei dainų kūrėjas Stanislavas Stavickis-Stano, kuriam ligą pavyko įveikti. Būtent Stano apie šią diagnozuotą onkologinę ligą prabilo socialiniuose tinkluose dar praėjusių metų lapkritį. Tąkart garsus vyras prisipažino, kad serga, bei papasakojo, ką jam teko iškęsti.

Sunkia kraujo liga – daugine mieloma – serganti kaunietė Lina šiandien gyvena nežinioje. Moteris su baime akyse laukia tyrimų rezultatų, mat jei šie pablogėtų, neaišku, kuo tektų gydytis. Senieji vaistai darosi nebeveiksmingi, o nauji inovatyvūs Lietuvoje dar neįregistruoti, nors tai turėjo būti padaryta jau seniai. „Per tiek metų, kiek sergu, teko atsisveikinti su daug likimo draugų, kurie, nesulaukę efektyvių vaistų, ir numiršta.

71-erių ponia Albina Šakalienė – energinga moteris, dar visai neseniai dirbusi pilną darbo dieną savo pačios įkurtoje mokykloje „Pamatyk ir pasimokyk“. Anglistė, buvusi Žirmūnų gimnazijos mokytoja, universiteto dėstytoja šiuo metu veiklos tempus sulėtino dėl ligos – pernai rudenį jai nustatyta ūminė mieloleukemija. Liga, apie kurią moteris sako iki tol nieko nežinojusi, tačiau savo gydymą ji pati vadina tikra sėkmės istorija. „Man taip gerai viskas pasisekė!“ – pokalbį pradeda ponia Albina.

Žinoma TV laidų ir renginių vedėja Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė susitikusi su kraujo vėžiu sergančia šešiamete Živile ir jos mama negalėjo tramdyti susijaudinimo. „Pati auginu du vaikučius, todėl labai gerai suprantu, ką reiškia vaiko liga. Širdį skauda, kai dukrytė kelią nusibrozdina, nerimas apima, kai temperatūra pakyla, o Živilė tokia sunkia liga serga jau keletą metų“, – vos tramdydama ašaras kalbėjo Indrė.

Abituriento Ernesto Orinto gyvenimas dužo į šipulius praėjusių metų spalio mėnesį, kai visiškai atsitiktinai užčiuopė padidėjusius limfmazgius. Būtent jie tada išdavė, kad Ernestas serga agresyvia kraujo vėžio forma. Jaunuolis greitai ėmė silpti, jo sveikata vis prastėjo, todėl mama Saulė Orintienė, nežinodama, ką daryti ir kur kreiptis, viešai paprašė pagalbos savo sūnui. Tada jam reikėjo finansinės paramos, kuri galėjo užtikrinti galimybę gauti gyvybiškai svarbius vaistus.

Vakar vakare naujienų portale tv3.lt pasirodžiusi išsskirtinė 18-mečio Ernesto Orinto, sergančio kraujo vėžiu, istorija sujaudino tūkstančius žmonių Lietuvoje ir už jos ribų. Nepraėjus nė parai šeimoje įvyko stebuklas, apie kurį negalėjo pagalvoti nei Ernesto šeima, nei jį gydę medikai.  Po jaudinančio straipsnio asmeninę šeimos sąskaitą pasiekė daugiau nei 11 tūkst. eurų, nors, primename, pirminiam gydymui reikėjo 7000 eurų.

Vilnietė Irena yra viena iš socialinės iniciatyvos „Drąsos ambasadoriai“, siekiančios suteikti optimizmo ir ryžto žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga, dalyvių. Kraujo vėžys moteriai buvo diagnozuotas prieš septynerius metus. Tąsyk ji profilaktiškai pasidarė kraujo tyrimą, kuris parodė žemą hemoglobiną ir sumažėjusį geležies kiekį. Irena retai lankydavosi pas gydytojus – iki lemtingo kraujo tyrimo, gydymo įstaigoje nebuvo trejus metus.

Dovilė Janulynaitė – Vilniaus universiteto Santaros klinikų rezidentė, krosfito trenerė, vyrų golbolo rinktinės gydytoja ir sunkiaatletė. Tai taip pat tai yra mergina, kuriai gyvenimas pametėjo nelengvą išbandymą – Hodžkino limfomą. Laimei, dabar Dovilė yra besišypsanti, energinga, sportuojanti ir veikli moteris. „Jaučiuosi skolinga gyvenimui“, – su ašaromis akyse sako ši stipri sportininkė. „Nuo vaikystės buvau labai užimta, lankiau gausybę būrelių ir išmokau labai gerai planuoti laiką.

4 stadijos limfoma susirgusio Dainiaus Dautarto istoriją pasakojo ne jis pats, o dukra Ieva. Kaunietis juokiasi, jog ji puikiai viską žino ir yra jo atstovė spaudai. Dainiaus dukra Ieva antrina, jog liga užklupo visą šeimą, todėl tai nėra vieno žmogaus pasakojimas. „Nors nuo tos akimirkos, kai sužinojome diagnozę praėjo gana ilgas laiko tarpas ne tik tiesiogine bet ir perkeltine prasme. Tokie dalykai labai aiškiai išlieka atmintyje.

Lėtinės mieloleukemijos pavadinimą vilnietė Viktorija pirmą kartą išgirdo prieš dešimt metų. Kraujo vėžys buvo diagnozuotas jos mamai. Moteris pasakoja, jog sužinoti apie mylimo žmogaus onkologinę ligą buvo labai neapsakomai sunku. „Išgirdus diagnozę tarsi sugriuvo visas mano pasaulis. Atrodė, jog laikas sustojo, negalėjau apie nieką galvoti, užsidariau namuose, negalėjau su niekuo bendrauti. Vaizduotė piešė baisiausius scenarijus.

Tauragiškių Rimos ir Petro šeimos gyvenimą prieš daugiau nei metus pakeitė netikėta onkologinės ligos diagnozė. Atlikus reikiamus tyrimus, gydytojai 47–erių Petrui patvirtino kraujo vėžį – lėtinę limfoleukemiją. Vis tik, dar viena šeimos tragedija įvyko kiek vėliau, sužinojus, jog vyrui reikalingas inovatyvus vaistas Lietuvoje nėra kompensuojamas.

Kai kalbėjomės su trisdešimt vienerių Robertu Dapkūnu, jo šeimoje vyravo malonaus laukimo nuotaikos – netrukus šeimą turėjo papildyti dar vienas narys. Septynmetį sūnų su žmona Džaneta auginantis vyras atvirauja, kag apie savo patirtį donuojant kaulų čiulpus pasakoja norėdamas parodyti, jog ir po to gyvenimas teka įprasta vaga, o donorystė tikrai nekenkia. Donoryste domėjosi savarankiškai „Esu užsiregistravęs ne vien kaulų čiulpų donorų registre.

Kaunietis verslininkas, dviejų vaikų tėtis Giedrius Pauža (42) sužinojęs diagnozę – kraujo vėžys, teigia, kad tai jam buvo lyg lietus iš giedro dangaus. Aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantis, daugkartinis Lietuvos vandensvydžio čempionas, tik įrodo, kad nei vienas nesame nuo to apsaugotas. Visgi, stiprybės, ryžto bei gebėjimo vertinti gyvenimą iš šio žmogaus galime pasimokyti. „Viskas įvyko itin greitai.

Kraujo vėžiu sergantiems žmonėms pagalbos ranką tiesia savanoriai. Apie aštuoniasdešimt specialiai apmokytų žmonių sergantiems padeda nepalūžti ir siekti greitesnio išgijimo patikint, kad kraujo vėžys ne mirties nuosprendis. Minint pasaulinę limfomos dieną, medikai sako, kad kraujo vėžio diagnozę kasmet išgirsta vis daugiau žmonių, sergančiųjų amžius jaunėja. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir pasveikti padeda ne tik vartojami vaistai, bet ir tikėjimas.

Rugsėjo 15-tąją jau devintą kartą Lietuvoje buvo minima Pasaulinė limfomos diena. Ši sunki liga kasmet diagnozuojama maždaug 400 Lietuvos gyventojų. Piktybinių kraujo ligų žinomumo dienos rengiamos norint atkreipti dėmesį į kraujo vėžio gydymo problemas mūsų šalyje, parodyti medicinos pažangą, įtvirtinti nuostatą, kad modernus gydymas būtinas kiekvienam kraujo vėžiu sergančiam pacientui.

Dar tik prieš 50 metų baisi diagnozė – leukemija arba tiesiog kraujo vėžys – vaikams reikšdavo mirtiną nuosprendį. Tuo metu ligą diagnozavus pakankamai anksti, išsikapstydavo nebent 20% suaugusių pacientų. Dabar šis rodiklis net ir vaikams jau padidėjo iki 75%, o jau netolimoje ateityje mirtis nuo šios ligos tebus pavieniai atvejai. JAV mokslininkė dr.

Kasmet vasario 4-ąją Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. šiuo metu serga onkologinėmis ligomis.  Kaip nebūtų liūdna ir skaudu, įvairiomis onkologinėmis ligomis mūsų šalyje kasmet suserga ir apie 70 vaikų. Nors medicina sparčiai žengia į priekį, tačiau dar dažnai virš debesų tenka išlydėti mūsų mažuosius.

Florencijoje, renesansiniuose „Palazzo Vecchio“ rūmuose, Šventojo Martyno skydu šeštadienį pirmą kartą bus apdovanota lietuvė. Apdovanojimas skiriamas onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkei Daliai Bielskytei „už stiprybę ir pasišventimą darbe su kraujo vėžiu sergančiais ligoniais ir jų artimaisiais bei nuopelnus skatinant kraujo ir kaulų čiulpų donorystę Lietuvoje“. Florencijos miesto ir Florencijos Šv.

1998 metais Artūro Kibildžio surengti kraupiausi Lietuvos istorijoje teroro aktai jų organizatoriui buvo paskutiniai jo nusikaltimai. Iki soties sprogimais prinervinęs Šiaulių policiją 1997 metais, 1998-aisiais A. Kibildis pradėjo rengti teroro aktus prieš valstybės įstaigas. Jis surado tuomet 37 metų šiaulietį Vladą Bernotą, o šis sutiko už gerus pinigus gaminti laikrodines bombas, tik sakė neturįs trotilo.