Rudenį didesnis dėmesys yra skiriamas onkohematologiniams susirgimams bei jų gydymui, nes visame pasaulyje yra minimos kraujo ligų žinomumo dienos, rašoma pranešime spaudai.
Apie naujienas hematologijos srityje, COVID–19 pandemijos sukeltus iššūkius ir ką daryti, jei sergančiajam kraujo liga pasireiškia viruso simptomai – pokalbis su VUL Santaros klinikų gydytoju hematologu Valdu Pečeliūnu.
Kokios naujovės laukia kraujo ligų gydyme?
Pastaruoju metu daugiausiai naujovių įneša labai sparčiai besivystanti imunoterapijos sritis. Klinikiniuose tyrimuose gana intensyviai tiriamas CAR–T (T limfocitai su chimeriniais antigeno receptoriais) technologijos pritaikymas daugeliui onkohematologinių susirgimų. Labai gerus rezultatus demonstruoja bispecifiniai monokloniniai antikūniai (bispecifiniai T limfocitų įtraukėjai), vaisto – antikūnio konjugatai, vis plačiau klinikinėje praktikoje taikomi imuninės patikros slopikliai (angl. immune checkpoint inhibitors). Plečiantis vėžio biologijos žinioms, kasmet sulaukiame naujų „taikinių“ terapijos vaistų, specifiškai veikiančių į konkretaus vėžinio susirgimo išsivystymo mechanizmą. Pavyzdžiui, naujųjų kinazių inhibitorių diegimas į praktiką sąlygojo proveržį ūminės mieloidinės leukemijos gydyme. Svarbu, kad pritaikant naujas technologijas (liposominės formuluotės, vaisto – peptido junginiai), tobulinami ir genotoksinės chemoterapijos metodai, taip pagerinant jau seniai naudojamų medžiagų efektyvumą ir saugumą.
Kokius iššūkius kraujo ligų gydyme atnešė COVID–19 pandemija?
COVID–19 pandemija pirmiausia turėjo didelės įtakos darbo organizavimui ir, deja, papildomi saugumo reikalavimai sumažino veiklos efektyvumą. Siekdami neatidėliotinai suteikti paslaugas tiems pacientams, kuriems laukimas galėtų sąlygoti nepageidaujamas pasekmes, kurį laiką turėjome riboti planinių paslaugų, kurių atidėjimas neturi betarpiškų pasekmių paciento būklei, teikimą. Ribojimus taikėme griežtai laikydamiesi tarptautinių gairių ir tik trumpą laiką. Pakeitus darbo organizavimo tvarką dar pavasarį atsisakėme ribojimų ir paslaugas teikiame pilna apimtimi. Kadangi dauguma hematologų gydomų pacientų patenka į COVID–19 didelės rizikos grupę, ypatingai aukštus atsargumo reikalavimus taikome ir sau (t. y. visam hematologijos skyrių personalui): griežtai laikomės epidemiologinių reikalavimų, nuolat atliekame visų darbuotojų prevencinį testavimą dėl COVID–19.
Pasigirsta pacientų nuogąstavimų, jog dėl COVID-19 pandemijos gydymas yra atidedamas, nesuteikiamas kaip planuota. Kaip yra iš tiesų?
Mūsų įstaigoje dėl COVID–19 niekada nebuvo atidedamos tos procedūros, kurių atidėjimas galėjo sąlygoti reikšmingą paciento sveikatos pablogėjimą. Kelias savaites, kol vyko darbo organizavimo pakeitimai bei buvo telkiamas darbuotojų rezervas COVID–19 pacientų gydymui, buvo ribojamas kai kurių planinių paslaugų teikimas. Ribojimai buvo taikomi atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Paslaugų teikimas pilna apimtimi hematologijos pacientams buvo atnaujintas dar pavasarį.
Ką turėtų žinoti pacientai, kuriems COVID-19 pandemijos metu yra diagnozuojama kraujo liga? Kokia lankymosi pas gydytoją, ligoninėje ir gydymo tvarka jų laukia?
Pirmiausia pacientams, kuriems nustatyta kraujo liga, būtina griežtai laikytis šalyje galiojančių epidemiologinių reikalavimų. Gydytojas, atsižvelgdamas į konkretaus paciento situaciją, gali rekomenduoti ir griežtesnes priemones, todėl patarčiau nedvejojant klausti gydančio gydytojo patarimo. Svarbu, kad kartu gyvenantys artimieji, šeimos nariai taip pat griežtai laikytųsi epidemiologinių reikalavimų, o pajutę peršalimo simptomus nedelsdami izoliuotųsi nuo paciento. Apskritai, pandemijos laikotarpiu reiktų vengti nebūtinų kontaktų su žmonėmis, tačiau nebūtina užsidaryti namie, pasivaikščiojimai gryname ore daugumai pacientų pagerina ir fizinę, ir emocinę būklę.
Į ką patys pacientai turėtų labiau atkreipti dėmesį, jeigu tenka vykti į gydymo įstaigą?
Reikia suprasti, kad gydymo įstaigoje tikimybė užsikrėsti COVID–19 yra didesnė. Kadangi situacija greitai keičiasi, prieš vykstant į gydymo įstaigą rekomenduočiau išsiaiškinti tuo metu galiojančią tvarką ir atsakingai jos laikytis. To galima pasiteirauti ir gydančio gydytojo, ir kitų įstaigos darbuotojų. Svarbiausia informacija yra skelbiama įstaigos tinklapyje. Sveikatos priežiūros įstaigos stengiasi užtikrinti saugiausią aplinką savo pacientams, todėl epidemiologinių kontrolės priemonių taikymas gali kisti priklausomai nuo epidemijos eigos.
Ar labai vertėtų baimintis pacientams, sergantiems arba sirgusiems kraujo liga, dėl užsikrėtimo Covid-19 virusu? Ar teko susidurti su tokiais atvejais praktikoje?
Žinau keturis atvejus, kai kraujo liga sergantiems žmonėms buvo nustatytas COVID–19. Deja, visų pacientų ligos eiga buvo gana sunki. Tarptautinė patirtis tai pat nėra paguodžianti, publikuoti duomenys rodo, kad sergant navikinėmis ligomis sunkios COVID–19 eigos rizika išauga bene 5 kartus.
Kokiomis rekomendacijomis reikėtų vadovautis šiems žmonėms susirgus COVID-19 infekcija? Pasireiškus COVID–19 simptomams reiktų nedelsiant vykti į gydymo įstaigos, kurioje gydomi tiek hematologiniai, tiek ir COVID-19 pacientai, karščiuojančių pacientų skubios pagalbos padalinį. Atvykus į skubios pagalbos skyrių, gydančiam gydytojui privaloma iš karto suteikti visą informaciją apie kraujo ligą – geriausia turėti ligos išrašą su informacija apie diagnozę, taikytą gydymą. Jei COVID–19 teikiama įstaigoje, kurioje hematologiniai pacientai nėra gydomi, rekomenduočiau susisiekti su gydančiu hematologu, informuoti apie susidariusią situaciją bei aptarti tolesnę kraujo ligos gydymo taktiką. Svarbu nedelsti ir paaiškėjus, kad susirgote COVID–19, susisiekti su gydytojais kuo greičiau. Susirgus COVID–19, kai kurių vaistų vartojimą gali tekti nutraukti, tačiau būtinai tai aptarkite su gydančiu hematologu.
Naujausia informacija apie onkohematologines ligas – nuotoliniuose seminaruose
Asociacija „Kraujas“ kraujo ligų žinomumo dienų minėjimo laikotarpiu pacientus, jų artimuosius ir sveikatos priežiūros specialistus kviesdavo į kasmetinę konferenciją, skatinančią pažinti kraujo susirgimus bei pateikiančią aktualią informaciją apie onkohematologines ligas, gydymo naujoves, mitybą, fizinį aktyvumą ir kitas temas. Šiais metais, atsižvelgiant į COVID–19 viruso grėsmę, buvo nuspręsta pristatyti kraujo ligomis sergantiems žmonėms svarbią informaciją kitame formate. „Raginame pacientus bei jų artimuosius domėtis savo liga, jos gydymu ir kontrole bei būdais, kaip padėti sau ir kviečiame į nuotolinį seminarų ciklą „Kraujo ligos: ką reikia žinoti pacientui?“, kurį sudaro 11 skirtingų temų. Seminarai vyks spalio – lapkričio mėnesiais, dalyvavimas yra nemokamas, tik būtina išankstinė registracija. Seminaruose gydytojai hematologai, dietologė ir psichologė pristatys aktualią ir naujausią informaciją apie onkohematologinių ligų diagnostiką, gydymo eigą, ligos kontrolę ir stebėseną, taip pat pateiks mitybos ir emocinės sveikatos stiprinimo patarimus“, – sakė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
