krašto apsaugos ministerija

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.  Vertinant papildomą poreikį 2024-2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad tikėtųsi paramos iš Graikijos dėl rotacinės oro gynybos Baltijos šalyse įgyvendinimo. „NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimtas reikšmingas sprendimas dėl NATO rotacinio oro gynybos modelio. Tikimės Graikijos paramos praktiškai įgyvendinant rotacinio modelio įgyvendinimą iki Vašingtono viršūnių susitikimo šių metų vasarą.

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pratrūko po dabartinio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko socialiniame tinkle „Facebook“ išsakytos kritikos.  R. Karoblis teigia, kad A. Anušausko įrašas jį šokiravo.  „Įspūdis toks, kad iki šiol valstybės saugumu ir kariuomenės stiprinimu nesirūpino niekas. Bet atėjo Anušauskas ir išsprendė visas problemas. Gal netgi Lietuvos kariuomenę sukūrė, o galbūt net Lietuvos valstybę atkūrė.

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) siūlant atsisakyti šiuo metu studentams taikomų karo tarnybos prievolės išimčių, Seime bręsta priešingos iniciatyvos. Parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas mano, kad studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose nereikėtų šaukti tarnauti. Visgi, politikas siūlo visus jaunuolius privalomai šaukti tarnauti po mokyklos, o studentams palikti savanoriškos tarnybos galimybę. „Jaunuoliai būtų šaukiami iš karto po mokyklos.

Lietuvos karinės paramos Ukrainai vertė pasiekė 570 mln. eurų, antrųjų karo metinių išvakarėse skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kaip penktadienį nurodoma ministerijos pranešime, Lietuva Ukrainos kariuomenei tiekia karinę ginkluotę, techniką, šaudmenis, prisideda finansiniais įnašais tarptautiniuose fonduose. „Brutalus Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi, todėl turime ir toliau išlikti vieningi bei remti Ukrainą visais įmanomais būdais.

Lietuvai toliau tiekiant karinę ginkluotę, techniką, šaudmenis už laisvę kovojančiai Ukrainai bei prisidedant finansiniais įnašais tarptautiniuose fonduose, šalies gyventojai karinės paramos perdavimą tvirtai palaiko. Kaip atskleidė Krašto apsaugos ministerijos užsakymu gruodį atlikta visuomenės nuomonės apklausa, Lietuvos karinės paramos Ukrainai teikimui pritaria 76 proc. mūsų šalies gyventojų. Tuo metu 86 proc. apklaustųjų palaiko Ukrainos siekį prisijungti prie NATO.

Jausdama Rusijos grėsmę Lietuva nutarė įgyvendinti šaukimo reformą, kad galėtų privalomajai pradinei karo tarnybai pakviesti daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė norėtų nebetaikyti išimčių studentams, kurie dažnai naudojasi proga atidėti karinę tarnybą, bet šiuo metu vairas Seime sukamas atgal – parlamentarai jau galvoja palikti studentus ramybėje.

Penktadienį Seime vyks tarptautinė konferencija „Vilniaus saugumo forumas 2024“. Tačiau, dar iki konferencijos pradžios sklido gandai, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) draudžia kariškiams dalyvauti šioje konferencijoje. Įtarimų kėlė ir tai, jog anksčiau net kelerius metus iš eilės KAM organizuojamų konferencijų datos sutapo su „Vilniaus saugumo forumas 2024“ datomis. KAM šiuos gandus neigia – esą, dalyvavimas konferencijose yra kiekvieno karininko asmeninis pasirinkimas.

Trečiadienį vykusiuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) klausymuose studentų ir verslų atstovai iškėlė abejones dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojamos šaukimo reformos. Keliamas klausimas, ar privalomoji karo tarnyba netrukdys studijų procesams, pasigesta ir moterų įtraukimo. Posėdyje pasisakę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai laikėsi savo pozicijos, jau anksčiau išsakytos Švietimo ir mokslo komiteto nariams.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) šią savaitę patyrė kibernetinį incidentą – šią savaitę nelegaliai prisijungus prie vienos iš sistemų duomenis, buvo nutekinta vienai vartotojo paskyrai prieinama akademinio proceso informacija. Pirminiu vertinimu, reikšmingos žalos nesukelta, dėl kitų galimų pažeidimų yra aiškinamasi, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad tikėjosi palankaus prokuratūros sprendimo dėl jam mestų kaltinimų galimai paviešinus įslaptintą informaciją apie ketinimus kariuomenei įsigyti vokiškų tankų. Ministro teigimu, tai, kad jis nepažeidė įstatymo, buvo akivaizdu nuo pat pradžių. „Šis sprendimas yra toks, kokio ir tikėjausi dar praėjusių metų vasarą. Tai buvo akivaizdu“, – Eltai sakė ministras.

Buvusiam kariuomenės vadui Jonui Vytautui Žukui kritikuojant sprendimus dėl gynybos planavimo prioritetų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ateityje buvę kariuomenės vadai apie tai galėtų būti informuojami geriau. „Manau, kad pasiūlysiu jam susitikti, pakalbėti. Manau, kad kariuomenės vadai, ypač, kurie neseniai ėjo tas pareigas, jie galėtų būti informuojami geriau“, – pirmadienį per karinio miestelio Rokantiškėse atidarymą sakė ministras.

Lietuva drauge su kitomis NATO narėmis perka 155 mm artilerijos sviedinių, BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vis tik ji teigė negalinti pateikti daugiau detalių, nes „tai yra nacionalinio saugumo ir komerciniai klausimai“. NATO praėjusią savaitę pasirašė 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) vertės sutarčių dėl 200 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių įsigijimo.

Lietuva perdavė Ukrainos kariuomenei tūkstančius prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų ir nuotolinio detonavimo sistemas RISE-1, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Aktyviai ir nuosekliai remiame Ukrainą, nes mūsų parama jai – investicija ir į mūsų pačių saugumą. Didelę dalį naujausios paramos orientuojame į Lietuvos buriamą Ukrainos išminavimo koaliciją“, – išplatintame pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pirmieji šiemet į Lietuvą atvykstantys Vokietijos brigados kariai ketina būstą nuomotis savarankiškai iš esančios pasiūlos nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau ministerija planuoja ilgalaikius sprendimus dėl karių apgyvendinimo su šeimomis. Kaip ketvirtadienį paskelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), skaičiuojama, kad keli tūkstančiai vokiečių karių į Lietuvą atvyktų su šeimomis ir skirtingo amžiaus vaikais.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pranešė pratęsusi 2021 metais startavusią Gynybos technologijų vystymo programą dar ketveriems metams bei padvigubinusi iki šiol gynybos technologijoms skirtas lėšas iki 5 mln. eurų. Programa finansuojama KAM lėšomis – remiami mokslo ir verslo projektai gynybos srityje, kofinansuojami Europos Sąjungos Europos gynybos fondo projektai.

Ginklų savininkų asociacija teigiamai vertina nuo sausio atsiradusią prievolę ginklų savininkams išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, tačiau mano, kad jis galėtų būti platesnis ir konkretesnis. Kursą organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Edukacinėje platformoje MobilizacijosMokykla.

Vokiečių leidiniui „Bild“ paskelbus, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi Rusijos provokacijoms NATO rytiniame flange, į tai sureagavo ir Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak ministerijos, Ukrainoje tęsiantis intensyvioms kovoms, Rusija neturėtų resursų atidaryti antrojo fronto. „Nepasibaigus kovoms Ukrainoje, sunku tikėtis, kad Rusija perskirstys prioritetus ir pradės telkti pajėgas kitose kryptyse“, – Eltai perduotame komentare teigė KAM.

Šiemet kaip niekad daug diskusijų sukėlė krašto gynyba ir ką reikėtų daryti, norint apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės. Nuomonių, diskusijų ir kritikos būta daug.  Apie tai, kaip Lietuvoje įsikurs vokiečių brigada bei kaip keisis privalomojo šaukimo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Buvo įvairių diskusijų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

Informacija apie lietuvių vangumą ruošiantis priimti Vokietijos brigadą pateko ir į vokiečių „Der Spiegel” leidinį. Gal krašto apsaugos sistemoje yra manančių, kad jos mums nelabai reikia?  Į šį klausimą laidoje „Dienos komentaras“ atsakymo ieškojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Ar jums kažkas žinoma apie šią skandalingą istoriją? Neaišku, kiek informacija yra patikima.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Istorinis sprendimas „Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kad jie virstų realybe, jiems dar turi pritarti Seimas. Pertvarka ateityje gali sudaryti galimybes pereiti ir prie visuotinio šaukimo įgyvendinimo. Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. „Visuotinio šaukimo atveju, vis tiek naudojamas tas pats teisinis įrankis.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kaip BNS anksčiau yra sakęs ministras Arvydas Anušauskas, siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, o studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Seime svarstant pataisas, kuriomis Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariams būtų uždrausta vykti į nedraugiškas šalis, Krašto apsaugos ministerija į tokį šalių sąrašą siūlo įtraukti ne tik Rusiją su Baltarusija, bet ir Moldovoje esančią Padniestrę, Kiniją, kitas valstybes.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) Lietuvos ir Sakartvelo gynybos viceministrai Žilvinas Tomkus ir Lela Chikovani pasirašė dvišalį stiprinamo 2024 metų bendradarbiavimo planą, kuriame išdėstyti kitais metais planuojami vizitai, dalyvavimas pratybose ir kursuose.

Ukmergės rajone ir Šiauliuose planuojama įrengti NATO sąjungininkams priimti reikalingą infrastruktūrą, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šias teritorijas Vyriausybė dar turi įtraukti į karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą. Vyksta diskusijos Ukmergės rajone infrastruktūra susijusi su Vokietijos į Lietuvą perkeliamais kariais, tačiau ministerija nedetalizuoja, kas konkrečiai čia bus įrengta.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savaitgalį dalyvaus Halifakso saugumo forume Kanadoje. Kaip pranešė ministerija, šeštadienį ministras pasisakys vakarinės forumo sesijos „NATO: būtina“ metu.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) penktadienį akredituotas naujasis Danijos gynybos atašė, jūrų kapitonas Visti Salomonsenas (Vistis Salomonsenas).  „Danija ir Lietuva dalijasi tomis pačiomis vertybėmis, interesais ir požiūriu į Europos saugumą ir gynybą. Norėčiau pabrėžti nuolatinį ir reikšmingą Danijos indėlį į NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, kurioje Danijos kariai dalyvavo jau aštuonis kartus“, – ceremonijos metu sakė viceministrė Greta Monika Tučkutė.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kviečia mokyklas dalyvauti atrankoje, kuriai bus perduota saugoti 2023 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava. Visus metus Gedimino bokšte plevėsuojanti vėliava iškilmingai nuleidžiama Vėliavos dieną – sausio 1-ąją. Prieš pakeldami naująją vėliavą, nuleistąją Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai perduoda saugoti pilietiškiausiai šalies mokyklai.

Jonavos rajone, Rukloje, per kelerius metus turėtų atsirasti nauja administracinė, gyvenamoji, mokymo ir logistinio aprūpinimo infrastruktūra Lietuvos bei sąjungininkų kariams, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šių pastatų projektavimo darbai pradėti tęsiant bendrų Lietuvos ir Vokietijos naujos ilgalaikės infrastruktūros plėtros projektų vystymą Rukloje.

Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija (KAM) karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Ministerija penktadienį informavo, kad didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.

Lietuvos kariuomenėje tarnavęs karys priekabiavo prie kariškės. Apie tai penktadienį pranešė LRT naujienų portalas. Anoniminiame laiške, kurį gavo portalas, teigiama, kad aukštesnio laipsnio karys galimai priekabiavo prie seržantės.  Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad toks priekabiavimo atvejis yra žinomas. Generalinė inspekcija buvo gavusi karės skundą, jis buvo tenkintas.

Pelno mokesčio tarifo kėlimas galėtų būti tarp variantų siekiant labiau didinti lėšas gynybai, nes vienintelis tvarus būdas tam – mokesčiai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tvarūs būdai (didinti išlaidas gynybai – BNS) yra vieninteliai pas mus – mokesčiai, kitų tvarių būdų nėra. (...) Siūlomas pelno mokesčio tarifo didinimas gali būti viena iš opcijų.

Trijų karinių miestelių statybai išleista apie 230 mln. eurų, į Rokantiškėse Vilniaus rajone baigiama įrengti miestelį kariai kelsis jau sausį, sako antradienį jame apsilankęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Visų trijų karinių miestelių vystymui išleista vidutiniškai, buvo šioks toks pabrangimas, 230 mln. eurų su PVM, visais mokesčiais. (...) Man atrodo, (pabrangimas – BNS) neviršijo 8 proc., o kainos (rinkoje – BNS) statybose svyravo iki 25 proc.

Lietuvoje daugėja už ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą atsakingų organizacijų, tinkamai reaguojančių į kibernetinius incidentus, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas sako, kad praėjusią savaitę kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas OpEx“ dalyvavusios ministerijos, viešojo ir privataus sektoriaus bendrovės pademonstravo gerėjančią reakciją į incidentus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva nesulaukė Izraelio prašymų suteikti šaliai karinę paramą kovojant su „Hamas“ kovotojais, tačiau svarstytų tokius pageidavimus, jeigu juos gaus. „Turiu pasakyti, kad Izraelis konkrečiai tariasi su valstybėmis, išsako savo poreikius. Jeigu tokie poreikiai būtų išsakyti Lietuvai, tai, be abejo, mes svarstytume tokį klausimą, tačiau kol kas tokių žinių neturiu“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė ministras.

NATO gynybos ministrų susitikime dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pakvietė penkias šalis praktiškai prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo. Kaip ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ministras dėl to buvo atskirai susitikęs su Graikijos, Ispanijos, Norvegijos, Suomijos ir Vokietijos gynybos ministrais.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, kuri bus įgyvendinama 2023-2030 metais. Toliau ji bus teikiama Seimui. Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad programoje įtvirtintos trys pagrindinės kryptys.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos antradienį perdavė Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms radiolokacinės įrangos komplektus. Radiolokacinės įrangos komplektai yra skirti užtikrinti jūros stebėjimą ir vystyti jūrinės aplinkos suvokimo pajėgumą. Ši įranga išsiųsta atsižvelgiant į Ukrainos karinio laivyno poreikius ir prašymą. „Ši parama sustiprins Ukrainos jūrų stebėjimo pajėgumus ir padės geriau suvokti situaciją jūroje.

Alytuje penktadienį atidaromos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione rekonstruotos kareivinės. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), didžioji dalis Birutės ulonų bataliono statinių statyti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jau nebeatitiko šiuolaikinėms kareivinėms keliamų reikalavimų. Rekonstruotose kareivinėse galės tarnauti ir gyventi apie 200 karių. KAM teigimu, rekonstruojant pastatus išlaikyta istorinė architektūra, originalūs fasado dekoro elementai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) 2023–2030 metų nacionalinės kibernetinio saugumo plėtros programai. Dokumente nurodoma, jog esamas kibernetinio saugumo modelis netinkamas augančiai kibernetinio saugumo sričiai.

Lietuva dar labiau stiprina savo gynybą prieš galimas grėsmes. Vyriausybė trečiadienį patvirtino pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planą. Dokumentas suskirstytas į keturias kryptis: atsparumo stiprinimo, pilietinės valios stiprinimo bei žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, jog Lietuva turėtų pasitraukti iš konvencijosdėl kasetinių sprogmenų uždraudimo. „Savo laiku Lietuva tapo 55-ąja prie kasetinių šaudmenų draudimo prisijungusia šalimi. Reikėtų atsisakyti šios konvencijos, norint įsigyti ir naudoti. Tikiuosi, tai ir bus padaryta“, – sekmadienį feisbuke rašė ministras.

Neblaivus Krašto apsaugos ministerijos specialistas grasino moteriai, po šio incidento iš jo paimti trys legaliai laikyti ginklai su šoviniais. Kaip pranešė policija, trečiadienį, 19.54 val., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 31 metų moters pranešimą. Juo buvo pranešta, kad beveik prieš pusvalandį, Antakalnio rajone, B. Sruogos gatvėje, namo kieme, neblaivus vyras grasino 71 metų moteriai. 52 metų įtariamajam, Krašto apsaugos ministerijos vyr.

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Pokyčius šviežiai užregistravusi Krašto apsaugos ministerija nori dindinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Tačiau susilaukia daug kritikos, nes palaiminus naują tvarką jaunuoliai privalomos tarnybos atidėti nebegalėtų.

Per septynis šių metų mėnesius Lietuva Ukrainai, kaip karinę paramą, perdavė sraigtasparnių, priešlėktuvinių pabūklų, šarvuočių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos duomenimis, perduota Mi-8 sraigtasparnių, priešlėktuvinių pabūklų L-70 su amunicija, M113 šarvuotų transporterių, milijonai šovinių, granatsvaidžių amunicijos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir toliau neigia, kad išviešino įslaptintą informaciją dėl tankų pirkimo, sako, jog paskelbė informaciją, kuri panaši į neviešą. Tačiau jį paslapčių išplepėjimu jau kaltina ne tik opozicija, bet ir savi bendražygiai, koalicijos partneriai. Dabar viskas prokuratūros rankose. Ji turės nuspręsti – ministras kaltas ar ne.

Šią savaitę Valstybės gynimo tarybai (VGT) pasiūlius Lietuvoje įsteigti dar vieną karinį poligoną. Krašto apsaugos ministerija (KAM) žada ieškoti tam tinkamų teritorijų. „Numatoma atlikti išsamų vertinimą, kur Lietuvoje būtų tinkamos civilinės teritorijos karininiams mokymams plėtoti. Atsižvelgus į vertinimo išvadas, būtų ieškoma galimybių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu įgyvendinti naujos brigados dydžio karinio manevravimo teritorijos įsteigimą“, – rašoma BNS pateiktame komentare.

Lietuvą praėjusią savaitę pasiekė 50-ies šarvuotųjų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle) partija.  Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, perdavus šiuos visureigius Lietuvos kariuomenei, bendras jų skaičius sieks 150. Pagal 2019 metais pasirašytą 145 mln. eurų sutartį, Lietuvą iki šių metų pabaigos turi pasiekti iš viso 200 JLTV.