kosmosas

Venera – artimiausia Žemės kaimynė, tačiau sąlygos ten visiškai kitokios. Ši planeta yra tiesiog pragariška, o štai Žemėje klesti gyvybė. Dėl to NASA nusprendė iki šio dešimtmečio pabaigos surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas – „DAVINČI+“ ir „VERITAS“ – ir tikisi, kad jos padės išsiaiškinti, kas lėmė tokius planetų skirtumus.  „Šiomis dviem seserinėmis misijomis siekiame suprasti, kaip Venera tapo į pragarą panašiu pasauliu, kurio paviršiuje lydosi švinas.

Po vandeniu vyksta intensyvus darbas. Tačiau ten treniruojasi ne narai, o astronautai, besiruošiantys vykti į kosmosą. „Beveik visi astronautai kažkada vyksta į kosmosą. Komandos nariams suteikiamos įvairios pozicijos, kurioms jie atitinkamai ruošiasi. Nors iš šių astronautų tik du dirbs erdvėlaivio išorėje, visi trys komandos nariai turi būti pasiruošę tai padaryti“, – pasakojo astronautas Yang Liwei.

Kas nutiktų jeigu kosmose mirtų astronautas? Tai yra klausimas, kurį NASA jau metų metus bando išspręsti. Tai tikras etinis ir logistinis galvosūkis, reikalaujantis praktinio metodo, kuris būtų ne tik pagarbus mirusiajam, bet ir leistų kuo greičiau pašalinti kūną iš erdvėlaivio.

Europos kosmoso agentūra ir NASA sukurtas Saulės orbiteris dar tik pradeda savo mokslo misiją, tirsiančią Saulė paviršių, tačiau jau dabar galima džiaugtis pirmaisiais jos vaisiais. Sugebėta iš arčiau negu kada nors anksčiau užfiksuoti, kaip atrodo Saulės pliupsniai. Šie vainikinės masės išmetimai (angl. Coronal mass ejections, CME) yra plasmos atsiskyrimas nuo Saulės vainiko, dažnai palydimas saulės ugnies blyksnių.

Žvaigždėms pernelyg priartėjus prie supermasyvios juodosios skylės, jos yra išardomos proceso, kurį astronomai vadina „spagetizacija“, metu. Kaip jau galima suprasti, tuo metu žvaigždė ištempiama į makaroną panašų siūlą ir išlaisvina tokį energijos pliūpsnį, kurį galima pamatyti už milijonų šviesmečių. Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkams pavyko pastebėti daug tokių procesų, tačiau pats siūlas dar niekuomet nebuvo užfiksuotas.

Balandžio 29 d. Kinija į kosmosą paleido pirmąjį modulį, kuris vėliau taps planuojamos Tiangongo kosminės stoties šerdimi. Tai žymi Kinijos kosminės stoties statybų pradžią. Tačiau raketa, nugabenusi modulį į kosmosą, nebuvo visiškai sėkmingas projektas. Panašu, kad didelė raketos „Long March 5B“ dalis neišsilaikys orbitoje ir gali nekontroliuojamai grįžti į Žemę, kur nukristų dar nenustatytoje vietoje.

Lietuva skuba tapti asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, kad jos piliečiai dar šiemet galėtų dalyvauti astronautų atrankoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Skubame, nes norime per gegužės mėnesį ratifikuoti šią sutartį, anksčiau nei planuota, kad Lietuvos piliečiai taip pat galėtų sudalyvauti astronautų atrankoje“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Į kosmosą kyla ne tik raketos ir jas pilotuojantys astronautai. Orbitoje savo misiją vykdė ir prancūziškas „Petrus 2000“ vynas. Precedento neturinti vyno kelionė kosmose truko 14 mėnesių, per kuriuos gėrimas brendo ir pribrendo iki net vieno milijono dolerių vertės. Tiek dabar už jį nori gauti pardavėjai. Tarptautinėje Kosminėje Stotyje dvylika šio vyno butelių brendo nuo 2019-ųjų lapkričio.

Kinija švenčia – planai kosmose nutupdyti stotį kol kas klostosi sklandžiai. Kinų paleistas kosminės stoties modulis tikslą pasiekė. „Dangaus harmoniją“ išvertus iš mandarinų kalbos reiškiantis modulio pavadinimas kol kas neša sėkmę kinų projektui.  Šią savaitę kinų paleistas kosminės stoties modulis – pirma iš trijų pagrindinių projekto dalių.

JAV bendrovės „SpaceX“ pirmosios pilotuojamos misijos įgulos sugrįžimas iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) į Žemę, turėjęs prasidėti trečiadienį, dėl nepalankių oro sąlygų atidėtas iki balandžio 30 dienos, pranešė NASA. Remiantis agentūros pranešimu, prieš pusmetį į orbitą pakilę keturi astronautai šeštadienį „nusileis ant vandens Meksikos įlankoje netoli Floridos. Pilotuojamas erdvėlaivis „Crew Dragon Resilience“ atsijungs nuo TKS penktadienį 17 val. 55 min.

Istorinė akimirka: NASA Marso skraidyklės „Išradingumas“ valdymo komandos narys praneša apie sėkmingą jos nusileidimą. Vadinamajam Marso „sraigtasparniui“ pavyko sėkmingai pakilti ir nusileisti. Tai yra pirmasis valdomas skraidyklės skrydis virš kitos planetos paviršiaus.  Tad NASA komanda iš džiaugsmo net pašoko nuo kėdžių ir ėmė ploti. O viena komandos narė iš džiaugsmo net perplėšia popieriaus lapą.

NASA pasirinko JAV kosminių technologijų bendrovę „SpaceX“ įgyvendinti misiją, kurios metu astronautai vėl išsilaipins Mėnulyje – pirmą kartą nuo 1972 metų, penktadienį pranešė agentūra. 2,9 mlrd. JAV dolerių vertės sutartyje numatytas kosminio laivo „Starship“ prototipas, kurio bandymai šiuo metu atliekami „SpaceX“ objekte pietų Teksase.

Du rusų kosmonautus ir NASA astronautę skraidinusi erdvėlaivio „Sojuz“ kapsulė šeštadienį sėkmingai nusileido Kazachstano stepėje po pusmetį trukusios misijos Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), rodo Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ filmuota medžiaga. Rusai Sergejus Ryžikovas ir Sergejus Kud-Sverčkovas bei amerikietė Kate Rubins nusileido 4 val. 55 min. Grinvičo (7 val. 55 min. Lietuvos) laiku apie 150 km į pietryčius nuo Žezkazgano miesto.

Buvęs Izraelio kosmoso saugumo programos vadovas Haimas Eshedas arba ką tik išdavė didžiausią paslaptį pasaulio istorijoje, arba labai kliedžia. H. Eshedas tvirtina, kad Galaktikos federacija palaiko ryšius su JAV ir Izraelio vyriausybėmis, tačiau prašė jos egzistavimą laikyti paslaptyje. H. Eshedas yra buvęs generolas, 29 metus vadovavęs Izraelio kosmoso saugumo programai, taip pat Izraelio technologijos instituto „Technion“ profesorius.

Rusijoje vienas po kito įjungiami dronai ir štai – jie jau pasiruošę skrydžiui. Čia jų visa galybė, o tiksliau – pusė tūkstančio. Užsidegę balta spalva jie pakyla ir prieš akis atsiveria įspūdingas vaizdas – iš šviesų suformuota raketa. Taip paminėtas istorinio Jurijaus Gagarino skrydžio į kosmosą 60-etis. Įspūdingas dronų šou tęsiasi – imituojant skrydį, pasirodo ir raketos pakilimo „liepsnos“. Iš pradžių „atsiskiria“ apatinės raketos dalys, vėliau – viršutinės. Visai kaip tikro skrydžio metu.

Dar vienas nesėkmingas „SpaceX“ bandymas – skirto kelionėms į Mėnulį ir Marsą erdvėlaivio „Starship“ prototipas, pakilo į orą, tačiau leisdamasis sprogo. Planuota, kad jis pakils į 10 kilometrų aukštį ir vėliau sklandžiai vertikaliai nusileis, stabdydamas raketiniais varikliais. Tačiau likus vos minutei iki nusileidimo erdvėlaivio vaizdo kamera išsijungė. Tai buvo jau ketvirtasis iš eilės nesėkmingas „Starship“ prototipo bandymas.

Prieš aštuonerius metus mokslininkus šokiravo lygumų stepėse atsiradusi „juodoji skylė“. Buvo svarstomos įvairios versijos, net ir meteorito palikta duobė. Netrukus šie reiškiniai pasikartojo, o geologai nustatė, kad duobes palieka natūralūs gamtos procesai amžinojo įšalo žemėse, prisideda ir globalus atšilimas. Praėjus keleriems metams tokia duobė pavirsta ežeru.

Kinų astronautas pranešė, kad būdamas kosmose girdėjo keistą beldimo garsą – ir niekas nėra visiškai tikras, kas tai galėtų būti. Apie šį reiškinį papasakojo Yangas Liwei, 2003 m. spalio 16 d. tapęs pirmuoju Kinijos astronautu (žinomas kaip „taikonautas“). Jis išskrido į kosmosą erdvėlaiviu „Shenzhou 5”, ir taip Kinija tapo trečiąja savarankiškai išsiuntusia kosmonautą į kosmosą šalimi (po JAV ir Rusijos). Tačiau neseniai kalbėdamas su Kinijos centrine televizija jis pranešė girdėjęs kaž...

Kaip Žemėje susiformavo gyvybė ir ar ji yra dar kur nors visatoje? Tai du vieni didžiausių klausimų, kuriuos žmonija yra sau uždavusi, ir tyrėjų manymu, jie abu gali turėti tą patį atsakymą. Mes žinome, kad organinių molekulių yra ant asteroidų, kometų ir net ūkuose (tarpžvaigždinių dulkių telkiniuose). Šios molekulės ant Žemės paviršiaus galėjo patekti mūsų planetos gyvavimo pradžioje. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad į Žemę jų galėjo atskrieti kur kas daugiau.

Klausimas „o kur visi?“ yra Fermi paradokso ašis. Jeigu gyvybė žemėje nėra tokia ypatinga ir unikali, tuomet kur slepiasi visos ateivių civilizacijos? Buvo pasiūlyta daugybė paaiškinimų, kodėl gali atrodyti, jog milžiniškoje visatoje mes esame visiškai vieni. Deja, nei viena hipotezė nebuvo šimtu procentų įtikinanti ir žmonės toliau ieško atsakymo į šį klausimą. Tačiau Rusijos nacionalinio elektronikos technologijų universiteto fizikas Aleksandras Berezinas turi savo idėją.

Asteroidas 99942 Apofis mokslininkams yra puikiai žinomas. 2004 m. jis buvo pripažintas vienu iš pavojingiausių arti Žemės skriejančių objektų. Įvairūs ankstesni spėjimai teigė, kad tikimybė, jog vieną dieną jis rėšis į Žemę, yra labai didelė. Tačiau tolimesni stebėjimai patobulino šiuos skaičiavimus, ir astronomai turėjo progą jį vėl pamatyti. Kovo 6 d., maždaug 3:15 valandą ryto Lietuvos laiku, Apofis nuo Žemės buvo nutolęs 19,9 mln. km.

JAV karinės jūrų tyrimų laboratorijos (US NRL) mokslininkai sėkmingai išbandė saulės bateriją, kuri teoriškai gali perduoti „Saulės“ energiją iš kosmoso į bet kurį tašką Žemėje. Į kosmosą itin slaptu kariniu bepiločiu X-37B iškeltas bandomasis skydelis-fotovoltinis modulis (PRAM) yra vos picos dėžutės dydžio. Tokiu būdu išvengiant Žemės atmosferos, kuri blokuoja saulės šviesą, trukdžių, šis skydelis kosmoso sąlygomis gali „sugerti“ daugiau energijos negu Žemėje, rašoma CNN.

Tarptautinė tyrėjų komanda pranešė pastebėjusi dar niekada nematytą kosminių orų (angl. Space weather) fenomeną. Aukštai virš žemės poliarinių regionų, buvo užfiksuotas plazmos judėjimas, primenantis taifūną arba uraganą. Šių kosminių uraganų atradimas buvo aprašytas žurnale „Nature Communications“. Uraganai yra gana dažnas reiškinys mūsų saulės sistemos planetose. Dalelėms kylant arba leidžiantis, susiformuoja žemo slėgio zona – aplink ją kyla uraganas.

Pačioje Akmens amžiaus pabaigoje pasaulis pasiekė lūžio momentą. Europoje išnyko artimiausi mūsų evoliuciniai giminaičiai neandartaliečiai, o Australijoje – visi stambesni už kengūrą gyvūnai. Mūsų rūšis tuo metu pademonstravo kūrybinį piešinių ant uolų proveržį. Naujas tyrimas rodo, kad visa tai gali būti susiję su vienu įvykių – netikėtu Žemės magnetinio lauko išnykimu, dėl ko mūsų planeta tapo pažeidžiama kosminei spinduliuotei.

Mokslininkai atskleidžia, kad už mūsų Saulės sistemos ribų skriejanti planeta – super-Žemė – yra pakankamai arti, kad ją galima būtų tyrinėti milžiniškais teleskopais. Tiesa, jie abejoja, ar ši planeta tinkama gyvybei. Milžiniškos kalvos ir lavos upės, – taip, anot mokslininkų, atrodo daugiau nei už 26 šviesmečių skriejanti super-Žemė.

Pamatyti Žemę iš viršaus, pajusti, ką reiškia pakilti štai tokiu, tikru kosminiu laivu ir apskristi mėnulį – nebėra tik filmuose įmanomas scenarijus. Vos už poros metų 8 laimingieji, kartu su japonų milijonieriumi Yusaka Maezawa leisis į neužmirštamą savaitės trukmės kelionę „SpaceX“ erdvėlaiviu. Iš pradžių milijonierius į kelionę norėjo pasikviesti menininkus, tačiau nusprendė suteikti galimybę visiems Žemės gyventojams.

Žemės magnetinis šiaurės ašigalis slenka – ir mokslininkai pagaliau sužinojo kodėl. Lengva galvoti apie Žemės geomagnetinius polius kaip apie akmenyje (arba lede) įkalintus dalykus, tačiau abu poliai nėra stacionarūs ir nuolat keičia savo vietą. Nuo tada, kai mokslininkai pirmą kartą dokumentavo tai 1830-aisiais, Žemės magnetinis šiaurės ašigalis nukeliavo apie 2250 kilometrų (1400 mylių) per viršutinius Šiaurės pusrutulio ruožus nuo Kanados link Sibiro.

Proga susipažinti su viena pirmųjų kosmoso turisčių, kuri Žemę kelioms dienoms paliks jau šių metų pabaigoje. Amerikietė taps jauniausiu į kosmosą išskridusiu žmogumi. 29-erių Haley netrukus įgyvendins didžiausią savo svajonę. Jau šiais metais ji taps pirmąja ir jauniausia kosmoso turiste. Gydytojo padėjėja vaikų ligoninėje dirbančiai ir su vėžiu vaikams kovoti padedančiai Haley skrydį į kosmosą padovanojo milijardierius filantropas Jaredas Isaacmanas.

Visas pasaulis prilipę prie naujų vaizdų: kalnuotos vietovės, erezijos paveiktos uolienos, virstančios smėliu – visa tai matyti vaizduose iš Marso, kuriais pasidalijo NASA. Taip atrodo Jezero kraterio delta, apsupta kalnų. Būtent ši delta yra priežastis, kodėl NASA į Raudonąją planetą išsiuntė marsaeigį „Atkaklumas“. Mat uolienose gali būti įvairių fosilizuotų mikrobinių gyvybės formų. Mokslininkai mano, kad anksčiau čia buvo ežeras.

Pirmas žmonijos istorijoje vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas marsaeigio nusileidimas Raudonojoje planetoje. Aparatas Marse nusileido prieš mažiau nei savaitę, o dabar NASA ne tik parodė pasauliui nusileidimo vaizdo įrašą, bet ir leido paklausyti Marso vėjo gūsių.

Daugiau nei pusmetį trukusi NASA marsaeigio kelionė baigėsi. Jis ruošiasi nusileidimui Raudonojoje planetoje. Tai yra pažangiausia robotizuota astrobiologijos laboratorija kada nors skraidinta į kitą planetą. Misijos vadovai sako, kad erdvėlaivis nusileis planetos Jezero krateryje. NASA inžinieriai tikisi, kad nusileidimas įvyks dar šį vakarą ir gaus pirmuosius Marso paviršiaus vaizdus.

Rusija pirmadienį išsiuntė į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nepilotuojamą krovininį erdvėlaivį su jai skirtu atsargų kroviniu. „Progress MS-16“ pakilo kaip planuota, 9 val. 45 min. (6 val. 45 min. Lietuvos laiku) iš Rusijos nuomojamo Baikonuro kosmodromo Kazachstane ir pakeliui į TKS pasiekė numatytą orbitą. Erdvėlaivis gabena vandens, raketinio kuro ir kitų atsargų. Su TKS jis turi susijungti trečiadienį.

Tai – didelis pasiekimas, leisiantis geriau pažinti šią planetą. Be to, Emyratai yra pirmoji arabų šalis, kurios zondas nukeliavo Raudonąją planetą. Po septynis mėnesius trukusios kelionės ir beveik 500-tų milijonų įveiktų kilometrų, Jungtinių Arabų Emyratų zondas „Hope“ – „Viltis“ – pagaliau pasiekė Marso orbitą. Misijos stebėjimo centre plojimai ir palengvėjimas po pusvalandį trukusios įtampos ir rizikingiausios misijos dalies, kai zondas lėtino savo eigą, kad jį įtrauktų Marso gravitacija.

Astronomai teigia, kad katastrofiškas dviejų galaktikų susidūrimas, didesnės galaktikos centre esančią supermasyvią juodąją skylę gali palikti be medžiagos. Tokijo universiteto ekspertai sukūrė įvairių scenarijų simuliacijas, kad suprastų, kas įvyksta, kai susiduria galaktikos. Anksčiau buvo manyta, kad galaktikoms susidūrus, jų centruose esančių masyvių juodųjų skylių veikla suaktyvėja, nes jos gauna papildomos medžiagos.

Kinijos kosminis zondas „Tianwen 1“ atsiuntė pirmąją savo padarytą Marso nuotrauką, penktadienį pranešė nacionalinė kosmoso agentūra, ruošiantis vėliau šiais metais turinčiam įvykti aparato nusileidimui Raudonojoje planetoje. Zondas buvo paleistas liepą, maždaug tuo pačiu metu kaip ir atskiras JAV Marso tyrimų aparatas. Planuojama, kad „Tianwen 1“ įskries į orbitą aplink Marsą apytikriai vasario 10 dieną.

„SpaceX“ kada nors siūlys kosmoso turizmo paslaugas. Ir, atrodo, kad tokios galimybės jau yra netoli. Tiesą sakant, pirmieji civiliai (ne astronautai) į kosmosą „SpaceX“ erdvėlaiviu turėtų pakilti dar šiemet ir tai jiems gali kainuoti vos po 10 dolerių. Iš tikrųjų, nors „SpaceX“ yra įsitraukusi į šį projektą, už jį atsakingas Jaredas Isaacmanas, mokėjimų platformos „Shift4 Payments“ įkūrėjas ir vadovas. Isaacmanas yra filantropas, vienai vaikų ligoninei jau paaukojęs 100 milijonų dolerių.

Elonas Muskas į kosmosą kelia tūkstančius palydovų, kurie ateityje visą Žemės rutulį aprūpins greitaeigiu internetu. Kaip tik šiandien į orbitą buvo iškeltos dar šešios dešimtys tokių internetinių palydovų. Giedrą naktį juos plika akimi danguje mato ir lietuviai, o astronomai jau ima skųstis, kad palydovai trukdo stebėti visatą.    Milijardieriaus Elono Musko kompanijos SpaceX sunkioji raketa „Falcon 9“ šiandien ryte nuo Žemės paviršiaus atitrūko Kenedžio kosmoso centre Floridoje.

Antrasis Žemės mėnulis vasario 2 d. priartės prie planetos, tada nutols į kosmosą ir daugiau niekada nesugrįš. „Koks antras mėnulis“, – klausiate jūs? Astronomai tai vadina 2020 SO (angl. 2020 small object) – mažą objektą, kuris į Žemės orbitą įskrido maždaug pusiaukelėje tarp mūsų planetos ir Mėnulio 2020 m. rugsėjį. Tokie laikini palydovai kaip šis yra žinomi kaip mini mėnuliai, nors šiuo atveju jį vadinti mėnuliu yra šiek tiek apgaulinga. 2020 m. gruodžio mėn.

Klausimai apie tai, ar yra gyvybės formų ne tik mūsų, Žemės, planetoje, ne vieną šimtmetį domino žmones. Ir nors mokslininkai šia tema kalba labai atsargiai, vis tik yra keletas įvykių, kurie yra gana įdomūs šios temos entuziastams. Pulsarų atradimas Britų astronomė Dame Jocelyn Bell Burnell buvo pirmoji, kuri 1967 m. atrado pulsarą, kai pastebėjo radijo pulsarą. Nuo to laiko pastebėti ir kitokio tipo pulsarai, skleidžiantys rentgeno ir gama spindulius.

Šiandien ypatinga diena pasaulio astronomijos mėgėjams. Mūsų saulės sistemos gigantai – Saturnas ir Jupiteris vienas prie kito priartėjo glaudžiausiai per šimtus metų. Įvyko ypatinga Jupiterio ir Saturno konjunkcija. Kai Trys Karaliai keliavo aplankyti mažylio Jėzaus – kelią jiems rodė Betliejaus žvaigždė.

Šiandien pasaulio astronomijos mėgėjams – ypatinga diena. Mūsų Saulės sistemos gigantai – Saturnas ir Jupiteris vienas prie kito priartėjo labiausiai per šimtus metų. Skelbiama, kad šį kartą Jupiteris ir Saturnas suartėjo glaudžiausiai per 400 ar net 800 metų. Žinoma, toks vaizdas susidaro žvelgiant iš mūsų Žemės, nors Jupiterį ir Saturną skiria šimtai milijonų kilometrų.

Japonijos kosminis zondas „Hayabusa 2“ šeštadienį sėkmingai paleido nedidelę kapsulę, turinčią pargabenti į Žemę medžiagos iš tolimo asteroido, galinčios suteikti naujų žinių apie Saulės sistemos raidą ir gyvybės mūsų planetoje kilmę, pranešė šalies kosmoso agentūra. Kapsulė sėkmingai atsiskyrė, kai zondas buvo už 220 tūkst.

Kosmose jau skrieja palydovas „Sentinel Six“, kuris stebės ir tiksliai apskaičiuos kylančio jūros lygio pokyčius. Moksliniam projektui, kuriame dalyvauja NASA ir Europos kosmoso agentūra, Europos Sąjunga skyrė net 8 milijardus eurų. Palydovas „Sentinel 6“, kuriuo bus stebimi Žemės vandenynai, laukia, kol bus iškeltas į kosmosą. Paskutinės įtemptos sekundės ir jis iš Kalifornijoje įsikūrusios Vandenbergo karinių oro pajėgų bazės sėkmingai pakyla į didžiąją kelionę.

Jungtinėse Valstijose, istorinę kelionę į kosmosą pradėjo kompanijos „SpaceX“ erdvėlaivis su keturiais astronautais. Tai pirmas kartas, kai privati kompanija pradėjo pilnavertes, o ne bandomąsias astronautų skraidinimo į kosmosą paslaugas. Po 27 valandų kosmose keturi astronautai šiąnakt pasieks Tarptautinę kosmoso stotį, kur gyvens pusę metų. Gerai nusiteikę, trys astronautai iš amerikos ir vienas iš Japonijos, traukia kompanijos „SpaceX“ sukurto erdvėlaivio „Resilience“ link.

Ar kada susimastėte, kaip įprasti veiksmai yra atliekami kosmose? Štai viena iš astronaučių sumanė pademonstruoti, kaip vyksta galvos plovimas.  Karen Nyberg šį įrašą nufilmavo dar 2013 metais, tačiau iki šiol jis plinta internete, o vis nauji internautai pamatę įrašą, lieka sužavėti. Ji žingsnis po žingsnio pasakoja ir demonstruoja, kaip vyksta grožio procedūra kosmose. Platformoje „Reddit“ patalpintas įrašas sulaukė beveik 100 tūkstančių reakcijų ir 2 tūkstančių komentarų.

NASA zondas įvykdė istorinę misiją ir paėmė uolienų mėginių iš senesnio už Saulės sistemą asteroido. Mokslininkai sako, kad šis mėginys – Saulės sistemos kūdikystės nuotrauka, kuri padės sužinoti apie Žemės ir kitų planetų kilmę. Pergalinga NASA mokslininkų džiaugsmo akimirka. Kosmose penkerius metus skriejęs kibernetinis zondas įvykdė istorinę misiją – penkioms sekundėms prisilietė prie dangoraižio dydžio asteroido Bennu ir paėmė jo uolienų bei dulkių pavyzdžių.

NASA astronautė Kathleen Rubins, spalį erdvėlaiviu „Sojuz“ išskrisianti į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), ketvirtadienį pranešė, kad būdama šioje misijoje ketina atiduoti savo balsą Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose. „Taip, turime galimybę [balsuoti]. Aš jau užpildžiau anketą, kad tai padaryčiau“, – sakė K. Rubins per įgulos spaudos konferenciją. JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3-ąją.

Ar gali būti, kad visatoje esame nevieni? Pasirodo, kad tai gali būti tiesa. Bent jau taip sako grupė mokslininkų, Veneros planetoje aptikę dujų, kurios gali būti nežemiškos gyvybės požymis. NASA šį atradimą vadina reikšmingiausiu įvykiu ieškant gyvybės už žemės ribų. Gyvybė rūgštinguose Veneros atmosferoje esančiuose debesyse skamba neįtikėtinai, tačiau būtent tokią prielaidą svarsto astronomai, joje aptikę fosfino pėdsakų. Žemėje ši medžiaga siejama su gyvybe.

Veneros atmosferoje yra dujų, kurios Žemėje gali būti siejamos su gyvais organizmais, pirmadienį paskelbė mokslininkai. NASA vadovas atradimą pavadino „kol kas reikšmingiausiu įvykiu“ ieškant nežemiškos gyvybės. Sąlygos šioje kaimyninėje planetoje dažnai pavadinamos pragariškomis: dienomis temperatūra Veneroje būna tokia aukšta, kad išsilydytų švinas, o atmosferą sudaro beveik vien anglies dvideginis. Tačiau ekspertų komanda Veneros atmosferoje aptiko fosfino pėdsakų.