kosminis zondas

 Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai į vieną nuotrauką sujungė paskutinius kosminio zondo „Rozetta“ atsiųstus duomenis, prieš jo misijos pabaigą pernai. Nuotraukoje matomas kometos paviršius. ESA pernai metų rugsėjo 30 dieną pasiuntė „ Rosetta“ lėtai kristi ant apledėjusio 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio, pabaigdami jo 12 metų misiją. „Rosetta“ anksčiau buvo nuleidusi ant kometos paviršiaus atskirą aparatą ir surinko milžinišką kiekį duomenų.

Nepilotuojamas NASA kosminis zondas sudužo Merkurijaus planetos paviršiuje pasibaigus degalų atsargoms po sėkmingos 11 metų trukusios misijos, ketvirtadienį pranešė JAV kosmoso agentūra. Zondas MESSENGER (MErcury Surface, Space ENvironment, GEochemistry, and Ranging) buvo pirmasis kosminis aparatas, skriejęs orbita aplink Merkurijų. Skrydžių valdymo centras paskelbė paskutinį „Twitter“ pranešimą jo vardu prieš aparatui sudūžtant 19 val. 26 min. Grinvičo (22 val. 26 min. Lietuvos) laiku.

Nors marsaeigiai ir „Rosetta“ zondas antraštėse puikuosis ir 2015-aisiais, scena parengta kitai Saulės sistemos misijai – į Plutoną nusitaikiusiai „New Horizons“. Atrastas 1930 m. Plutonas buvo laikomas planeta, kurios masė prilygsta Žemės. Taip manyta iš dalies dėl jo šviesumo ir klaidingos prielaidos, kad jis trikdo Neptūno ir Urano orbitas. Slenkant dešimtmečiams ir tobulėjant Plutono stebėjimams, jo masė vis mažėjo: mažesnė, nei Marso, tada dar mažesnė – mažesnė nei mūsų Mėnulio.

Japonijos kosminis zondas trečiadienį pradėjo šešerius metus truksiančią kelionę, per kurią tikimasi ištirti vieno asteroido gruntą, kuriame, kaip tikisi mokslininkai, gali slypėti atsakymų į klausimus apie gyvybės Žemėje kilmę. Zondą „Hayabusa 2“ nešančios raketos startas, dukart atidėtas dėl nepalankių orų, įvyko nepraėjus nė mėnesiui po to, kai Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas nusileido ant kometos branduolio, tokį manevrą atlikęs pirmąkart per kosminių tyrimų istoriją.

Japonijos kosminis zondas, kuris per šešerių metų misiją turėtų ištirti vieną tolimą asteroidą, bus paleistas pirmadienį, nes raketos startas anksčiau buvo atidėtas dėl blogų orų, pranešė pareigūnai. Dabar planuojama, kad Japonijos pagrindinė raketa nešėja H-IIA, turinti iškelti zondą „Hayabusa 2“, pakils iš Tanegašimos kosminio centro šalies pietuose pirmadienį 13 val. 22 min. vietos (6 val. 22 min.

Zondą pavadinimu „New Horizons“ dar 2006 metais iškėlė raketa „Atlas“ – nuo tada jis skrieja kosmine erdve, o netrukus NASA mokslininkai jį ketina „pažadinti iš miego“. „Miegojimas – tai energetinių resursų taupymas. Kosmosu besidominti bendruomenė turėtų tai žinoti iš Europos kosmoso agentūros projekto „Rosetta“ ir „Philae“ zondo nusileidimo kometoje, kuris įvyko šio mėnesio viduryje“, – pasakojo S. Lapienis.

Europos mokslininkai laukia daugiau informacijos iš kometos, ant kurios vakar nusileido zondas. Tai pirmas kartas istorijoje, kai zondas perduoda mokslinius duomenis iš kometos. Manoma, kad ši informacija gali būti naudinga aiškinantis, kaip Žemėje atsirado gyvybė. Europos kosmoso agentūra (ESA) jau gavo pirmąją informaciją, net kai zondui nepavyko sėkmingai įsigręžti į kometos paviršių.

Per 10 metų nuskriejęs daugiau nei 800 milijonų kilometrų iki pat Jupiterio orbitos, sausio 20-tą dieną 10 valandą Grinvičo laiku zondas „Rosetta“ pradėjo busti iš 32 mėnesius trukusio miego. Ryšys su zondu buvo užmegztas vakare, po to, kai jo prietaisai 6 valandas šilo ir buvo patikrinti zondo borto kompiuterio. Po to reaktyviniai varikliukai sustabdys zondo sukimąsi, o orientavimosi sistema, nuskenavusi žvaigždžių padėtis, suras Žemę ir į ją nukreips anteną.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės administracija siūlo visiems norintiems išsiųsti savo vardus ir pavardes į asteroidą Benu (1999 RQ36), į kurį 2016 m. bus paleistas kosminis aparatas „OSIRIS-REx“ (Origins-Spectral Interpretation-Resource Identification-Security-Regolith Explorer). „OSIRIS-REx“ šį asteroidą turėtų pasiekti 2020 metais.