konstitucinis teismas

Premjeras Andrius Kubilius netrukus sudarys darbo grupę, kuri parengs įstatymų ir kitų teisės aktų pataisas, būtinas įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ steigimo konstitucingumo. Vyriausybė trečiadienį protokoliniu nutarimu pritarė, kad reikėtų sudaryti tokią darbo grupę. Grupė parengs teisės aktų projektus, būtinus KT šių metų kovo 2 dienos nutarimui įgyvendinti. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Atominės elektrinės įstatymo 10 str.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė nutarimą, kuriuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuostatą, nutemptą automobilį leidžiančią susigrąžinti tik sumokėjus baudą, pripažino prieštaraujančia Konstitucijai.

Vienas pirmųjų užpernai sukritikavęs ką tik užgimusį ir „slibinu“ anuomet pakrikštytą „Leo LT“ projektą, ekonomistas Raimondas Kuodis ir toliau tvirtina, kad šis projektas yra girnapusė, smukdanti visuomenės gerovę. R.Kuodis anksčiau yra tvirtinęs, kad daugelį mūsų valstybės problemų sukelia korupcija ir bukumas. Pagrindine „Leo LT“ kaip problemos priežastimi ekonomistas įvardija antrą iš šių veiksnių - bukumą.

Nugriaudėjusi, kaip perkūnas iš giedro dangaus, krizė užklupo Lietuvą. Rūstus Premjeras paskelbė visuotinį taupymo vajų. Mažinamos lėšos švietimui, kultūrai, medicinai ir teisėsaugai. Susitraukė, kaip senos naginės, mokytojų, gydytojų, policininkų  ir  kitų biudžetininkų atlyginimai.

Konstitucinis Teismas (KT) pranešė penktadienį priėmęs nagrinėti Seimo prašymą išaiškinti, ar teisės aktai, kuriais numatoma ateityje atsisakyti šauktinių kariuomenės, palaipsniui pereinant prie profesionalios, neprieštarauja Konstitucijai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), apsvarstęs Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuriuo nacionalinė energetikos bendrovė "Leo LT" pripažinta įsteigta iš dalies pažeidžiant Konstituciją, siūlo kurti darbo grupę įstatymams taisyti. Ketvirtadienį TTK priėmė sprendimą kreiptis į Seimo valdybą, kad ši inicijuotų Seimo ir Vyriausybės atstovų darbo grupės kūrimą. Jai turėtų vadovauti energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Vilniaus apygardos teismui (VAT) ketvirtadienį nepavyko pradėti nagrinėti prieštaringai vertinamo verslininko Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo apeliacinio skundo, kuriuo šis siekia susigrąžinti atimtą S.Dariaus ir S.Girėno medalį. Teisėjų kolegija, gavusi verslininko advokato Vytauto Sirvydžio prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes esą jis tuo metu dalyvauja posėdyje Jonavos apygardos teisme, nusprendė atstovo prašymą patenkinti. Pats apeliantas teismo posėdyje taip pat nedalyvavo.

Prieštaringai vertinamas verslininkas Rusijos pilietis Jurijus Borisovas nenuleidžia rankų siekdamas atgauti iš jo atimtą S.Dariaus ir S.Girėno medalį. Vilniaus apygardos teisme trečiadienį planuojama atversti J.Borisovo bylą prieš prezidentą Valdą Adamkų dėl valstybės vadovo dekreto atimti iš verslininko minėtą medalį.

Gegužės 17 dieną Lietuva rinks prezidentą.  Jei to nepavyks padaryti pirmu mėginimu, antras turas numatytas birželio 7-ąją. Tądien bus renkami ir 12 asmenų, kuriuos Lietuva deleguos į Europos Parlamentą. Norą balotiruotis į prezidento postą, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, pareiškė dešimtys kandidatų. Įstatymų reikalavimus atitiko ir įvykdė 14 asmenų. Dalis jų – žinomi politikai, tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad politinės patirties tokiam darbui nereikia. „Balsas.

Žaidimai po kilimu neleidžia suprasti, ar iš tiesų Lietuvą jau nuskurdinusi LEO LT statys naują atominę elektrinę. Statys kažkas kitas Konstitucinis Teismas (KT) nusiplovė rankas ir nepanoro iki galo spręsti politikų neišspręstų problemų. Nors KT konstatavo, kad kai kurie LEO LT pagimdę įstatymai prieštarauja Konstitucijai, tai neužkirto kelio atominės elektrinės (AE) statyboms.

Tik tokios mintys kyla pagalvojus, kam buvo sukurta LEO LT, susišlavusi iš mūsų visų šimtus milijonų litų, permokėtų už elektros kainas. Mano akimis, tai XXI amžiaus afera, išradingumu peršokusi „Williams“. Tik tada Lietuvą nurengė į „Mažeikių naftą“ prisikviesti amerikiečiai, o dabar – patys lietuviai. „Williams“ mus išgręžti leido dešinieji, dabar – kairieji. Pastaruosius reikia pagirti – jie tai padarė subtiliau, protingiau. 10 balų iš 10. Dešinieji turėtų pasimokyti.

Prekių ženklų įstatymo nuostata, kad prekės ar paslaugos teisėto pardavimo kaina „gali būti  padidinta iki  200 procentų, o esant pažeidėjo tyčiai - iki 300  procentų“, ta apimtimi,  kuria yra numatytas tik  vienas tokio didinimo kriterijus - kaltės  forma  (tyčia) ir nėra nustatyta kitų kriterijų, į kuriuos turi  atsižvelgti  teismas, prieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui už fizinio asmens padarytas veikas.

Vieno Holivudo filmo personažas, kurį talentingai vaidina Kevinas Costneris, aiškina kiek kvailokam pašnekovui - kuo skiriasi galimybė nuo fakto. Pokalbis maždaug toks. "Aš galiu duoti tau į snukį - tai galimybė," - sako aiškintojas. Ir tikrai vožia į marmūzę. Paskui čia pat priduria: "O čia jau faktas." Neskatinu smurto ir humaniškos pedagogikos neatitinkančių įtaigavimo priemonių, tačiau aiškumas ir formuluočių paprastumas šiandien kai kur tikrai nepakenktų.

Seimas antradienį pradėjo svarstyti tik „tvarkiečių“ siūlymus dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ likimo - siūloma pripažinti negaliojančiu pernai priimtą bendrovės įkūrimo įstatymą. Už tai, kad „tvarkiečių“ siūlymus Seimas svarstytų, balsavo 74 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 13 parlamentarų. Toliau Seimas projekto imsis gegužės viduryje.

„Balsas.lt“ laimėjo kovą su Valstybine tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT). Peržengtos logikos ribos Tarnyba pasipiktino interneto svetainėje „Balsas.lt“ pernai pasirodžiusiais straipsniais „Vynas – jaunystės eliksyras, nustatė mokslininkai“, „Baltasis vynas naudingas sveikatai, atskleidė tyrimas“ ir „Kaip išgyventi iki 114 metų?“ Šiuose iš užsienio spaudos verstuose straipsniuose, parengtuose remiantis moksliniais tyrimais, VTAKT įžvelgė alkoholinių gėrimų reklamą ir „Balsas.

Vyriausybė kol kas nesiima prognozuoti, kokios galėtų būti nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įkūrimą reglamentavusio įstatymo pakeitimų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, pasekmės. „Politiškai vienaip ar kitaip padariniai būtų. Gali būti įvairių pasekmių ir todėl svarstant reikia vadovautis ne emocijomis, o atidžiai išstudijavus pasekmes“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė premjerą pavaduojanti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Ketvirtadienį Seimas nesvarstys „tvarkiečių“ ir konservatorių siūlymų pripažinti negaliojančiu pernai priimtą nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įkūrimo įstatymą. Atidėti projekto svarstymą kitam antradieniui pasiūlė patys projektų autoriai. „Norime paderinti pozicijas“, - BNS sakė „tvarkietis“ Petras Gražulis.

Lėšos, skirtos teisėjams nesumokėtos algos daliai išmokėti, turėtų būti pervedamos teismams kasmet atsižvelgiant į tai, kiek lėšų valstybės biudžete numatyta šiam tikslui, ir į bendrą kiekviename teisme nesumokėtos darbo užmokesčio dalies poreikį. Tokia nuostata įrašyta į Vyriausybei trečiadienį teikiamą Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo projektą.

Konstitucinis Teismas (KT) iki liepos mėnesio ketina išnagrinėti Darbo partijos (DP) advokato Valdemaro Bužinsko inicijuotą Vilniaus apygardos teismo (VAT) kreipimąsi dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės reglamentavimo. Tai antradienį BNS patvirtino KT atstovė spaudai Ramanė Sakalauskaitė.

Individualaus Lietuvos gyventojų skundo Konstituciniam Teismui (KT) institutas, Seimui sumažinus KT finansavimą, Lietuvoje gali atsirasti ne anksčiau nei 20011 metais. Tai pirmadienį susitikęs su žurnalistais patvirtino KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas. „Seimas buvo priėmęs nutarimą, numatantį, kad individualaus konstitucinio skundo institutas Lietuvoje pradės veikti 2010 metų rugsėjo 1 dieną.

Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas ketvirtadienį atsakė į Seimo narių anksčiau pateiktus klausimus, kodėl sausio pradžioje nedalyvavo Konstitucinio Teismo (KT) posėdyje, kuriame buvo sprendžiama, ar parlamentarai sunkmečiu gali susimažinti atlyginimą. Kadangi Seimas nuo sausio 8 dienos, kuomet vyko KT posėdis, dirbo su pertraukomis tarp neeilinių sesijų, kurių darbotvarkėn atsakymas į klausimus įtrauktas nebuvo, parlamento vadovo pasiaiškinimą Seimo nariai išgirdo praėjus porai mėnesių.

Kadaise šyptelėjau išgirdęs, kai vienas iškilus Lietuvos žmogaus teisių gynėjas tvirtino, kad Lietuvoje veikia tik pusė Konstitucijos. Dabar panašios kalbos nebejuokina. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dalis Seimo priimtų teisės aktų, kuriais buvo įteisintas LEO LT, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.  Tie, kurie šiuo klausimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą, eikvojo laiką ir popierių ne tam, kad šis santvarkos ramstis būtų paprastas juridinis konsultantas.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos siūlo atsisakyti naujos redakcijos Pilietybės įstatymo nuostatų, kuriomis Lietuvos pilietybė garantuojama išeivių vaikams. Ši nuostata galioja ir šiuo metu - yra numatyta dabartiniame, siūlomame keisti įstatyme.

Konstituciniam Teismui pirmadienį paskelbus, kad Atominės elektrinės įstatymas, kuriuo remiantis buvo įsteigta nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ iš dalies prieštaravo Lietuvos Konstitucijai, Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis pateikė atskirąją nuomonę dėl šio įstatymo konstitucingumo. Tai trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis įregistravo įstatymo projektą, kuriame siūlo Atominės elektrinės įstatymą pripažinti netekusiu galios, o Vyriausybės susitarimus su privačiu investuotoju – neteisėtais ir niekiniais. Parlamentaras stebisi valdžios ketinimais tik peržiūrėti ir pakeisti atskirus įstatymo dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas, straipsnius, nesistengiant įžvelgti esmės.

Naujosios Vyriausybės iniciatyva įkurta Energetikos ministerija, žadėjusi apginti valstybės ir Lietuvos žmonių interesus nuo energetikų klanų, randa vis naujų argumentų, kodėl delsiama teikti siūlymą kas mėnesį perskaičiuoti dujų ir šilumos kainas, taip palengvinant piliečių gyvenimą. Naujasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas nemato problemos, kad jo vadovaujama įstaiga darbą galės pradėti tik po kelių mėnesių.

Vakar Konstitucinis Teismas paskelbė verdiktą, kad dalis nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“ palaiminusių įstatymų pažeidžia Konstituciją, tačiau dėl tokio sprendimo „Leo LT“ nebus išformuotas. Visuomenės nuomonė apie „Leo LT“ steigimą buvo labai prieštaringa. Tad ir dabar, norint visiškai išsklaidyti abejones, būtina atsakyti į visus dar neatsakytus klausimus ir imtis teisėtų veiksmų pažeidimams ištaisyti.

Konstituciniam Teismui pirmadienį paskelbus, kad nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ buvo įsteigta pažeidžiat Konstituciją, jos vadovai sako teigiamai vertinantys teismo sprendimą. Tačiau pačios bendrovės veikloje, anot jų, kol kas nėra jokių pokyčių. „Esame patenkinti, kad yra teismo sprendimas ir aiškumas. Bendrovei tai yra labai gerai - klausimo dėl veiklos teisėtumo tokiai bendrovei, kuri vykdo tokios svarbos projektus, neturėtų būti.

Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad dalis „Leo.LT“ palaiminusių įstatymų nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai, tačiau esminių padarinių projektui tai neturės. Po ilgail laukto KT verdikto politikai dabar turės pakeisti keletą įstatymų. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbs, ar nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ įsteigta teisėtai. KT pranešė nutarimą byloje skelbsiantis 16 valandą. KT „Leo LT“ bylą pradėjo nagrinėti šių metų sausio 27-ąją. KT analizavo, ar Konstituciją atitinka Seimo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, leidęs įsteigti „Leo LT“ ir reglamentavęs jos veiklą.

Lietuvos politinė kultūra verčia rinkėjus ilgokai laukti, kol norintys būti prezidentais asmenys baigia maivytis, gudrauti, išsidirbinėti vieni prieš kitus ir prieš balsuotojus. Procesas pagaliau įsisiūbavo ir kai kuriuos kampanijos judesius galima pradėti komentuoti nevaikštant apgraibomis. Europos komisarė Dalia Grybauskaitė atsivadėjusi spyrė į paširdžius oponentams – į  šnabždesius ir krizenimus apie lovos ir sovietinio saugumo (KGB) reikalus atsakė nelietuviškai konkrečiai: ne ir ne.

Sprendimai dėl nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ vadovybės keitimo ir jos akcininkų susirinkimo sušaukimo bus priimti po Konstitucinio Teismo nutarimo, kurį numatoma paskelbti kitą pirmadienį. „Manau, kad akcininkų susirinkimo data bus nustatyta po Konstitucinio Teismo sprendimo kitą savaitę. Manau, kad tie sprendimai gali reikalauti tam tikrų veiksmų. Kokie jie bus - ar jie bus vienareikšmiai, ar kitokie, nesiimu prognozuoti.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį turėtų paskelbti, ar nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ įsteigta teisėtai. Tai BNS patvirtino KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė. KT „Leo LT“ bylą pradėjo nagrinėti šių metų sausio 27-ąją. KT analizuoja, ar Konstituciją atitinka Seimo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, leidęs įsteigti „Leo LT“ ir reglamentavęs jos veiklą.

Labiausiai Lietuvos žmonės pasitiki ugniagesiais gelbėtojais bei Bažnyčia, mažiausiai - Seimu ir partijomis. Apklausos duomenimis, vasarį ugniagesiais gelbėtojais pasitikėjo 90,4 proc. respondentų (sausį tokių buvo 88 proc.)., Bažnyčia - 66,6 proc. (59,4 proc.) apklaustųjų. Priešpaskutinėje vietoje esantį Seimą palankiai vertino 4,7 proc., (3,6 proc.), partijas - 3,6 proc. (2,7 proc.) apklausos dalyvių.

Seimo teisininkams kliūna grupės konservatorių inicijuojamas kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų karinių laipsnių konstitucingumo. Seimo Teisės departamento išvadoje teigiama, jog minėtas kreipimasis grindžiamas ne teisiniais, kaip reikalaujama, o filologiniais argumentais. „Terminų skirtumu bandoma pagrįsti skirtingą sukarintų ir saugumo tarnybų apmokamų pareigūnų statusą“, – rašoma departamento išvadoje.

Referendumo dėl dvigubos pilietybės kartu su prezidento rinkimais skelbti nereikėtų, teigia parlamento pirmininkas Arūnas Valinskas. „Manau, kad artimiausiu metu, bent jau su šiais prezidento rinkimais, neturėtų būti referendumas skelbiamas dėl dvigubos pilietybės“, - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vadovas.

„Leo LT“ pasamdyti ekonomistai suka galvas, kaip dvi veikiančias, kartu sudėjus per 2 mlrd. litų kainuojančias Kauno ir Kruonio elektrines taip įkainoti, kad jų vertė būtų beveik tokia, kaip vieno viešojo transporto Vilniuje talonėlio - 2 litai. - Tokių nesąmonių, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė kainuotų 1 litą, negali būti, - išgirdęs žurnalistės klausimą, rėžė buvęs Kruonio HAE direktorius Vaclovas Spudulis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sutinka, jog teorinė galimybė referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti kartu su prezidento rinkimais egzistuoja. Tačiau, Z.Vaigausko teigimu, iniciatoriai turėtų pasverti visus „už“ ir „prieš“ - įvertinti, ar sugebės pasirengti agitacinei kampanijai ir ar per skubą, dar referendumo kampaniją užgožus prezidento rinkimų kampanijai, referendumas nebūtų sužlugdytas.

Šią savaitę pasirodžiusiame savaitraščio „Balsas.lt savaitės“ žurnalistų tyrime teigiama, jog valstybės apdovanojimus Lietuvoje gali gauti ir buvęs kagėbistas, ir žmogus, kurio veikla iš esmės prieštaravo tam, už ką jis apdovanojamas. Vasario 16-osios proga Lietuvos prezidentas, kaip įprasta, apdovanoja nemažai valstybei nusipelniusių žmonių. Masinis ordinų dalijimas šalyje sukuria ginčytinų ir keistų situacijų. Kai kuriuos atvejus aiškintis tenka net Konstituciniam Teismui.

Prezidentas Valdas Adamkus remtų referendumą dėl dvigubos pilietybės ir pavasario sesijoje Seimui teiks svarstyti Pilietybės įstatymo naują redakciją, kurią parengė jo sudaryta darbo grupė. Tai antradienį po prezidento susitikimo su Seimo valdybos atstovais žurnalistams sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Konstitucinis Teismas (KT) savo pirmininkus įamžino tapybiniuose portretuose, menančiuose garsių giminių ir grafų tradicijas. Nors ši ekspozicija stilistiškai artima „gotikiniams“ KT teisėjų apdarams ir turi pretenzijų į kilnumą, tačiau kiek daugiau nei po tūkstantį litų kainavę paveikslai atsiduoda prastu skoniu.

Užsienio lietuviai prašo ne leidimo turėti dvigubą pilietybę, o „prigimtinės teisės“ įtvirtinimo, pabrėžia Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė. „Lietuvių kilmės žmogus turi prigimtinę teisę ir negalima jos varžyti. Mes prašome ne dvigubos pilietybės, o kad įteisintų prigimtinę teisę. Negalima be jokios teisinės procedūros atimti Lietuvos pilietybės“, - BNS kalbėjo užsienio lietuvių atstovė, komentuodama naują prezidentui siūlomą Pilietybės įstatymo projektą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau antrą posėdį įsipainiojo į ginčus dėl Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos atstovės Donaldos Meiželytės-Svilienės elgesio vertinimo, kuomet ji, užuot dalyvavusi plenariniame posėdyje, už atlygį vedė privatų renginį. Po užtrukusių ginčų etikos sargai nusprendė, kad parlamentarė pažeidė Seimo statutą nedalyvaudama Seimo posėdyje.

Teisės ekspertai, baigę rengti ir pirmadienį pristatę naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą, pranešė siūlantys praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Tačiau įstatymo projekte „Lietuvio korta“ nėra reglamentuojama, tik siūloma tai ateityje padaryti Vyriausybei, parengiant atitinkamus teisės aktus.

Lietuvių kilmės kitų valstybių piliečiams, siekiantiems Lietuvos pilietybės, siūlomos dvi išeitys - atsisakyti turimos pilietybės ir gauti lietuviškąją arba suteikti Lietuvio pasą ar kortą.

Teisės ekspertai siūlo praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės išvadas, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams pristatė Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas. Darbo grupės parengtas naujas Pilietybės įstatymo projektas pirmadienį buvo pateiktas prezidentui Valdui Adamkui.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos prašymu svarstė jų atstovės Donaldos Meiželytės-Svilienės elgesį, kuomet ji, užuot dalyvavusi plenariniame posėdyje, vedė privatų renginį. Tačiau valandą ginčijęsi dėl teisinių formuluočių, etikos sargai sprendimo nepriėmė, jis nukeltas kitai savaitei.

Tris mėnesius naujas pareigas einantis LEO LT valdybos pirmininkas, vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika išskirtiniame interviu „Respublikai“ atsako į šiandien dažnai skambančius klausimus apie bendrovės veiklą ir energetiką. Jis įsitikinęs: paleisti pirmąjį reaktorių 2018-aisiais yra visiškai realu. Apie retą kitą bendrovę viešojoje erdvėje kalbama tiek daug ir taip prieštaringai.