konservatoriai

Valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija paviešino sąrašą kandidatų, kurie bus deleguojami į komitetų pirmininkus. Šios trys partijos kandidatus į komitetų vadovus išsirinko frakcijose.

Į premjeres teikiama Ingrida Šimonytė pateikė daugumos kandidatų į ministrus sąrašą, neatskleidė tik vienos pavardės. Trečiadienį ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti Vyriausybės formavimo procesą, o po to paviešino ir kandidatų sąrašą. Kaip vertinti Ingridos Šimonytės pateiktus kandidatus į ministrus, kalbėjome su politologe Rima Urbonaite. Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė ministrų kandidatų sąrašą.

Didžiausiosios opozicinės valstiečių Seimo frakcijos kandidatės Aušrinės Norkienės nepaskyrimas parlamento vicepirmininke yra spjūvis į rinkėjų valią, teigia šios frakcijos seniūnas. „Čia spjūvis ne į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o į rinkėjų valią“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Ramūnas Karbauskis, komentuodamas slapto balsavimo rezultatus. Už A. Norkienę per slaptą balsavimo buvo 57 Seimo nariai, prieš – 47, susilaikė 29, vienas biuletenis rastas negaliojantis.

Seime antradienį prisiekė penki sirgę ar izoliacijoje dėl kontakto su COVID-19 buvę ir per pirmąjį posėdį penktadienį prisiekti negalėję parlamentarai. Priesaiką davė Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska, konservatorius Justas Džiugelis, su valstiečiais išrinkti Linas Kukuraitis ir Rimantė Šalaševičiūtė, socialdarbietis Andrius Palionis. Šiuo metu iš viso priesaikas jau yra davę 140 Seimo narių. Neprisiekęs yra vienintelis išrinktas Seimo narys Eugenijus Sabutis.

Trys opozicinės Seimo frakcijos tariasi dėl bendradarbiavimo, tačiau socialdemokratai nenori rašytinio susitarimo. Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos lyderiai Seime kalbėjo apie galimą bendradarbiavimą ir derino opozicijai priklausančių postų pasidalijimą.  „Aptarėme galimybę pasirašyti susitarimą. (...) Yra Darbo partijos patikinimas, kad jie dirbs opozicijoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad valdančiosios koalicijos partneriai iš principo jau sutarė dėl ministerijų pasiskirstymo, o visi kandidatai bus paskelbti vienu metu vėliau šią savaitę. Pagal koalicijos susitarimą konservatoriai deleguoja premjerę Ingridą Šimonytę ir devynis ministrus, Laisvės partija turės tris ministrus, o Seimo pirmininko poziciją gavęs Liberalų sąjūdis deleguos du ministrus.

Konservatoriai frakcijoje nutarė į Seimo vicepirmininkus teikti du kandidatus – tai frakcijos seniūno pirmąją pavaduotoją Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Seimo narį Paulių Saudargą. Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl pateiktų kandidatūrų į parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vicepirmininkus, tačiau ji pažymėjo, kad negali garantuoti, kad jie visi tokie, kaip bus pasiūlyti, bus patvirtinti.

Pirmajame Seimo posėdyje – pirmosios postų dalybos. Seimas renkasi savo vadovybę – valdybą, kurią sudaro Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai ir opozicijos lyderis. Ko laukti iš naujų valdžios veidų? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijos politologės Jūratės Novagrockienės. Naujajame Seime prasideda svarbių postų dalybos. Penktadienį turime sužinoti, kas bus naujasis ar naujoji Seimo pirmininkė.

Konservatorių ir liberalų koalicijos sutartis jau užtvirtinta rašalu. Pagal ją valdantieji dėlios Vyriausybės darbus. O pirmiausia – sės tartis dėl ministrų postų. Kandidatų, regis, nestinga, Laisvės partija jų pasiūlė Ingridai Šimonytei net dešimt. Tačiau būsimoji premjerė atkakliai tyli ir pavardžių neviešina.

Būsimieji koalicijos partneriai konservatoriai ir liberalai nuo pat ryto zuja po Seimą ir derasi dėl būsimų ministrų. Partijų lyderiai leidžia suprasti, kad dalis kandidatų jau aiškūs, tačiau paskelbti juos žada tik tada, kai susiderės dėl visų kėdžių. Gabrielius Landsbergis, beje, jau tikina postų visai nenorintis. Reikalų turi ir būsimoji opozicija. Saulius Skvernelis pareiškė neatmetantis galimybės tapti opozicijos lyderiu.

Konservatoriai ir liberalai džiūgauja – koalicijos sutartis jau užtvirtinta rašalu. Po dviejų savaičių derybų trijų partijų lyderiai pasirašė tarpusavio susitarimą, pagal kurį dėlios Vyriausybės darbus. O pirmiausia – sės tartis dėl ministrų postų. Kandidatų, regis, nestinga, Laisvės partija jų Ingridai Šimonytei pasiūlė net dešimt. Tačiau būsimoji premjerė atkakliai tyli ir pavardžių neviešina. Užtat beveik aišku, kas bus naujoji Seimo pirmininkė.

Seimo rinkimus laimėję dešinieji pirmadienį pasirašo koalicijos sutartį. BNS apžvelgia svarbiausias jos nuostatas: 1. Ekonominė ir socialinė politika. Koalicijos partneriai pripažįsta, kad jie kol kas nėra sutarę dėl viešojo sektoriaus finansavimo dydžio ir galimų mokestinių pakeitimų. Liberalams nepavyko įtraukti nuostatų dėl mokesčių tarifo mažinimo, bet žadama, kad darbo mokesčiai neaugs ir bus „įvertinta galimybė“ atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo.

Trys valdančiąją koaliciją buriančios partijos pirmadienį pasirašys susitarimą dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.  Tai sekmadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Sutarties pasirašymo ceremonija, kurioje dalyvaus TS-LKD, Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija, vyks Seime 10 val. Sutartyje partijos įtraukė vertybinius įsipareigojimus, kurių žada laikytis tarpusavyje bei su visuomene, ir svarbiausius būsimus darbus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį pritarė susitarimui dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija, pranešė partija. Prieš tai dokumentą vienbalsiai patvirtino TS-LKD Prezidiumas. „TS-LKD bendruomenė vieningai patvirtino koalicinio susitarimo dokumentą.

Laisvės partijos politinė taryba pritarė koalicinės sutarties projektui, kurį valdančiąją daugumą buriančios trys dešiniosios partijos planuoja pasirašyti pirmadienį.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį savo socialinėje feisbuko paskyroje rėžė kritikos konservatoriams dėl tariamų jų priešiškų veiksmų pandemijos ir ligoninių pertvarkos atžvilgiu. „Rimtai? Nejaugi jūs tikrai nesuvokiat situacijos rimtumo ir atsakomybės, kurią jums teks perimti? Ir visa tai po susitikimo jūsų frakcijoje, kai jau buvo panašu, jog galima kalbėtis.

Šįvakar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos derybinės grupės susitarė dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų dokumento projekto. Dokumentas bus tvirtinamas partijų valdymo organuose artimiausiomis dienomis.

Centro dešinės koaliciją buriančios partijos teigia, kad beveik jau pasiekė sutarimą dėl koalicijos teksto ir tikisi pirmadienį pasirašyti koalicijos sutartį. Tačiau dėl ministrų postų dar nekalba ir koalicijos sutartyje įvardyta vienintelė personalija – Ingrida Šimonytė siūloma vadovauti Vyriausybei. „Turbūt pirmadienį sutartis galėtų būti pasirašyta.

Centro dešinės koaliciją buriančios partijos tikisi pirmadienį pasirašyti koalicijos sutartį. „Turbūt pirmadienį sutartis galėtų būti pasirašyta“, – ketvirtadienį po antrojo derybo raundo pranešė kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė. Pasak jos, derybininkams pavyko „beveik pasiekti sutarimą dėl teksto“. Koalicijos tekstui dar turi pritarti dėl koalicijos besiderančių partijų organai.

Valdančiąją koaliciją buriantys dešinieji pirmą kartą gyvai sėdo prie derybų stalo. Jie tvirtina sutarę dėl 80 proc. bendrų darbų, o dėl 20 proc. nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto tai dar nėra derybų finišas, o partijos tvirtina neskubančios dalintis postų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis antradienį Seime pirmą kartą gyvai susitiko derėtis dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.

Konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija jau pradėjo dėlioti valdančiosios koalicijos programą. Kaip pavyks išsidalinti 14 ministrų portfelius, dar neaišku, tačiau viešumoje jau minimos kai kurios galimų kandidatų pavardės, juos įvardijo ir pats Liberalų sąjūdis. Skirtingų sričių atstovai pakomentavo, kaip juos vertina ir pažėrė naujų pavardžių, kurios girdimos iš konservatorių atstovų.

Vos spėjo pasibaigti Seimo rinkimai, dabartinių valdančiųjų ir ateinančiosios pozicijos atstovai jau spėjo susikirsti bene svarbiausiu šiuo etapu šaliai klausimu. Konservatorių lyderiams metant kaltinimus, neva duomenys dėl koronaviruso šalyje yra slepiami, ministras Aurelijus Veryga paragino greičiau rasti jo įpėdinį, kad galėtų dabartinę situaciją nušviesti kuo plačiau.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įvardijo svarbiausius savo numatomus darbus artimiausiu metu. Tarp jų – Covid-19 pandemijos suvaldymas, Astravo atominės elektrinės blokada, nacionalinis susitarimas dėl švietimo ir kiti klausimai. „Koronaviruso situacijos suvaldymas – tai, be abejonės, yra pirmasis prioritetas, kurio turėtų imtis Vyriausybė.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Po antrojo Seimo rinkimų turo jau aišku, kad valdančiąją koaliciją sudarys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Ekonomistai pastebi, kad naujoji valdžia atneš pokyčių ir ekonominėje politikoje. Tačiau būtina, kad šie būtų ilgalaikiai ir skaidrūs. Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai teigė, kad daugiausiai pokyčių galime tikėtis mokestinėje sistemoje. Tačiau apie juos išgirsime ne iš karto, greičiausiai kitais ar dar kitais metais.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi svarbių savybių, kurios padėtų einant Seimo pirmininkės pareigas, sako konservatorius į Seimo rinkimus vedusi, kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.  „V. Čmilytė-Nielsen turi daug savybių, kurios yra svarbios ar būtų svarbios Seimo primininkui. Viktorija turi daug gebėjimų telkti, neantagonizuoti ir kažkaip padaryti Seimo darbą mažiau, galbūt, konfliktišką, negu mes matėme iki šiol.

Po aštuonerių metų į valdžią sugrįžus konservatoriams bei liberalams, buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad naujosios valdžios laukia trys rimti iššūkiai. Be to, D. Grybauskaitė priduria, kad nueinanti valdžia išvaistė pinigus, todėl dabar skola yra bene rekordinė. Apie tai, kokių pokyčių galime sulaukti atėjus į valdžią naujai išrinktai valdžiai, kalbėjome su D. Grybauskaite. Sveiki, prezidente.

Perskaičiavus Utenos rinkimų apygardoje esančius gyventojų balsus konservatorius Emundas Pupinis  dviem balsais pirmauja prieš socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką.  Tačiau tai negalutiniai duomenys, nes dar laukiama antradienį atvežamų septynių vokų su balsais, kurie buvo atiduoti per išankstinį balsavimą, bet buvo pasimetę. Atplėšus juos, paaiškės, kam Utenos apygardoje rinkėjai išreiškė didžiausią pasitikėjimą.

Lietuva išsirinko naują valdžią. Politinės šalies svarstyklės po aštuonerių metų pertraukos pakrypo į priešingą pusę – Lietuvą vėl valdys konservatoriai ir dvi neseniai atsiskyrusios liberalų partijos, dabar jau nematančios problemų bendradarbiauti. Konservatorius ir Ingridą Šimonytę, kaip būsimą premjerę, jau sveikina prezidentas Gitanas Nausėda. O pačios trys partijos dar vidurnaktį, iškart po rezultatų paskelbimo, Seime susirinko pirmųjų pašnekesių apie koaliciją.

Liudvikas Andriulis, konservatorių partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio svainis, pirmadienį sureagavo į praėjusius rinkimus. Jis pasveikino su dešiniųjų politinių jėgų pergale šiuose rinkimuose, tačiau atkreipė dėmesį ir į kritiką, visai neseniai skriejusią nuo G. Landsbergio šeimos ir adresuotą būtent jam. Vyras savo įraše tikina, kad neišsižada nei vieno savo žodžio. „Dar kartą visus sveikinu su dešiniųjų pergale.

Seimo rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei jos deleguotą kadenciją baigiantį premjerą Saulių Skvernelį palaikęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikisi išlaikyti dialogą su naująja valdžia ir ragina ją susitelkti į COVID-19 situacijos valdymą. „Savo meilę Kaunui įrodyti bus užtektinai laiko ir erdvės, bet kol kas svarbiausia susikoncentruoti į šių dienų „gaisrus“ – aštrėjančią COVID-19 situaciją šalyje.

Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad naujieji valdantieji gali atšaukti dalį praėjusio Seimo priimtų apribojimų. Vis dėlto, politikės teigimu, tai įvyks ne iškart.  Opozicijoje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo Seimo rinkimus ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.

Valdančiąją koaliciją kartu su dviem liberaliomis jėgomis ketinantys formuoti konservatoriai kategoriškai atsisako kalbėti apie postų dalybas. Partijos lyderiai tvirtina turintys savo kandidatus, tačiau ketina įsiklausyti į koalicijos partnerių lūkesčius dėl postų. Opozicijoje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo Seimo rinkimus ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.

Sekmadienį Lietuvoje baigėsi antrasis Seimo rinkimų turas, o suskaičiavus balsus tapo aišku, kas taps naujojojo parlamento nariais, o kas be to formuos ir Vyriausybę. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė rytą po rinkimų pradėjo savo socialiniame tinkle tikindama, kad rinkimai – geriausia, kas šiuo metu Lietuvai galėjo nutikti. Prezidentė netiesiogiai sukritikavo valstiečius, kurie 2016-2020 m. Seime su koalicijos partneriais sudarė daugumą.

Lietuvos ekonomikai naudinga, kad koronaviruso pandemijos pradžioje valdžios vairą laikė labiau išlaidauti linkusi kairiųjų Vyriausybė, o išaugus skolai sprendimus priiminės konservatyvesnė centro dešinės valdžia, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, esant tokiai Vyriausybių sekai, galima tikėtis, kad Lietuvai pavyks išvengti ekonominių disbalansų, kurie dėl beprecedenčio skolinimosi ir ekonomikos stimuliavimo priemonių gali atsirasti kitose valstybėse.

Opozicijoje esantys konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus ir gali suburti valdančiąją koaliciją su dviem liberalų partijomis, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs antrojo turo balsavimo rezultatai. Negalutiniais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užsitikrino 49 mandatus. Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turės 32 atstovus. Potencialūs konservatorių partneriai Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 12 ir 11 mandatų.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, iš anksto balsuoti pirmadienį po pietų atvykę konservatorių kandidatai tiki savo partijos narių sėkme Seimo rinkimų antrame ture ir ragina žmones balsuoti. Jie tikisi, kad per antrąjį turą pavyks laimėti mažiausiai 20 mandatų. „Tikimės geriausių rezultatų, bet svarbu ateiti, balsuoti. Žmonių rankose – mūsų valstybės ateitis“, – žurnalistams sakė viena partijos lyderių Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio svainio įrašas internete įžiebė naujas aistras parlamente. Jam pareiškus, kad konservatoriams ir liberalams formuojant koaliciją bus nurėžtos išmokos, įteisintos gėjų santuokos, į tai netruko sureaguoti valstiečiai – jie puolė gąsdinti žmones, kad būtent toks scenarijus ir laukia Lietuvos, jei rinkėjai pasirinks dešiniuosius.

Konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis Seime pasisakė apie jo svainio Liudviko Andriulio įrašus socialiniame tinkle, kurie trečiadienį sulaukė daug įvairių reakcijų. Pasak G. Landsbergio, L. Andriulio vieši pareiškimai niekaip nėra susiję su konservatorių partijos programa. „Vakaro riteriai, klaviatūros riteriai, prirašo įvairių įdomių dalykų, nieko bendro nesusijusių su partijos programa“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.

Trečiadienį socialinėje erdvėje kilo daug diskusijų dėl konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio svainio Liudviko Andriulio įrašo socialiniame tinkle „Facebook“. Juo pasinaudojo ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, bendražygė Agnė Širinskienė. Oponentai tikino, kad iš svainio įrašo matyti būsimi konservatorių partijos planai. Į tą patį įrašą sureagavo ir G. Landsbergio tėvas, kuris L. Andriulį vadino pasireklamuoti norinčiu egoistu.

Konservatoriai nekartojo prieš ketverius metus darytos klaidos ir po pirmojo rinkimų turo nešovė pergalės šampano. Prieš akis – antrojo turo kovos vienmandatėse apygardose. Ir jei dėl didmiesčių rinkėjų simpatijų konservatoriai gali būti ramesni, regionuose jų laukia ne viena dvikova su valstiečiais, kuriose prieš ketverius metus valdžią atidavė į Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio rankas.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalba apie liberalių idėjų proveržį šiuose Seimo rinkimuose. Ar tas liberalų proveržis neįstrigs naujoje konservatyvioje Seimo daugumoje? Visa tai aiškinamės su liberalų sąjūdžio lydere Vikotrija Čmilyte-Nielsen. Sakote, kad šiame Seime yra liberalių idėjų proveržis, bet koalicijoje jūs būsite visiška mažuma, lyginant su didelėmis konservatorių gretomis.

Po sekmadienį įvykusio Seimo rinkimų pirmojo turo tapo aišku, kad daugiamandatėje apygardoje pergalę gali švęsti konservatoriai, vedami jau ir vienmandatėje apygardoje laimėjusios Ingridos Šimonytės. Valstiečiai liko pirmi, o ne vieną kadenciją Seime praleidusių parlamentarų šį kartą vietos neišsikovojo. Kokį Lietuvos Seimą matysime artimiausiais metais? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras laučius ir politologas Mindaugas Jurkynas.

Po pirmojo rinkimų turo aišku, kad naujojo Seimo valdančioji koalicija suksis arba aplink konservatorius, arba aplink valstiečius. Viską nulems antrasis rinkimų turas, kur geresnes pozicijas kol kas turi galima konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio koalicija – jau šiandien šios partijos užsitikrino daugiau nei pusę šimto mandatų, o absoliučios sėkmės atveju turėtų beveik konstitucinę daugumą.

Matydamas pirmuosius Seimo rinkimų rezultatus, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikisi, kad partija bus pirmoji ir pelnys daugiausiai mandatų į Seimą. Jis tvirtina, kad tokiu atveju prie derybų dėl valdančiosios koalicijos stalo sėstų su visomis partijomis. „Yra tokių ženklų, kad gali taip atsitikti (kad partija pelnys daugiausiai mandatų – aut. past.). Ko gero, tai signalizuoja tam tikrą pasitikėjimą, kad į rankas yra įdedama iniciatyvos teisė kalbėti apie kitus žingsnius.

Prieš Seimo rinkimus rinkėjai išgirsta begales partijų pažadų, kurie ne visada yra išpildomi. Tad ko per praėjusius rinkimus partijos prisižadėjo ir nesugebėjo įgyvendinti per ketverius metus? Laidoje „Karštai su tv3.lt“ buvo pateiktas 2016 m. į Seimą kanditatavusių ir patekusių partijų neištesėtų pažadų sąrašas.

Lietuvoje kasdien jau matome po šimtą ir daugiau susirgimų koronavirusu. Saviizoliacijoje atsidūrė daugiau nei 27 tūkst. žmonių – beveik tiek pat, kiek gyvena Jonavoje. Kol kas tik pora šimtų registravosi prašydami balsuoti Seimo rinkimuose iš namų, todėl nuogąstaujama, kas ir kaip balsuos rinkimuose, ar ateis pakankamas rinkėjų skaičius. Balsavimas iš namų vyks spalio 9 ir 10 dienomis nuo 8 iki 20 valandos.

Iki rinkimų į Seimą likus vos savaitei toliau netyla aistros tarp kandidatų. Štai valstietė Agnė Širinskienė sekmadienį piktinosi, jos teigimu, patyčias skatinančia konservatorių rinkimine reklama, kurioje agituojama nebalsuoti už jos atstovaujamą partiją. Anot parlamentarės, net patiems konservatoriams dėl tokios reklamos pasidarė gėda, nes ši iš oficialaus partijos puslapio jau dingusi. „Pristatau konservatorių rinkimų reklamą apie save ir savo kolegas.

Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį aiškino, kad konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai po Seimo rinkimų galėtų burtis į koaliciją. „Socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai dirbs kartu, tas jau vieša paslaptis. O ar užteks mums koaliciją sudaryti su kitais partneriais, sunku dabar pasakyti“, – Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.