kolektyvinė sutartis

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga trečiadienį paskelbė pasitraukianti iš kolektyvinės sutarties su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta pernai gruodį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė penktadienį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.

„Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) su įmonės profesine sąjunga pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį, taip užbaigdamos ginčus ir daugiau nei dvi savaites trukusį sostinės vairuotojų streiką.   Sutartis po to, kai jos projektą patvirtino VVT valdyba, pasirašyta ketvirtadienio pavakarę, BNS patvirtino įmonės atstovai. Daugiau detalių žadama pateikti penktadienį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir penkioms profesinės sąjungos pirmadienį pasirašius naują ketverių metų socialinių paslaugų šakos kolektyvinę sutartį, nuo 2023 metų apie 19 tūkst. socialinių darbuotojų – profesinių sąjungų narių – gaus apie 25 proc. didesnius atlyginimus, ilgės jų atostogos, vaikus auginantieji gaus papildomą laisvą dieną, žmonės turės ir kitų lengvatų. „Derybos dėl šio dokumento su socialiniais partneriais buvo nelengvos, bet galiausiai produktyvios.

Profesinių sąjungų atstovai teigiamai vertina pirmadienį pasirašytą trejų metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, tačiau tikisi, kad pavasarį ji bus atnaujinta. Be to, jie pabrėžia, kad sutartis įgalina didinti profesinių sąjungų narių skaičių, o ateityje prie jos galėtų prisijungti ir verslas.

Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai baigus derybas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties su profsąjungomis, Vyriausybė penktadienį posėdyje įgaliojo ministeriją pasirašyti šią sutartį. Derybos vyko dėl kitų metų politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo, papildomų garantijų profesinių sąjungų nariams nustatymo bei kitų reikalavimų.

Koncerno „Achemos grupė“ valdomos Jonavos azoto trąšų bei chemijos produktų gamintojos „Achema“ profesinei sąjungai reikalaujant pasirašyti kolektyvinę sutartį, pastarosios vadovas sako, kad tai nebūtina – įmonėje nuo 2019 metų galioja lojalumo ir papildomų naudų darbuotojams programa, suteikianti tas pačias sąlygas ir lengvatas, kaip ir ankstesnė kolektyvinė sutartis.

Penkios profesinių sąjungų organizacijos bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis penktadienį pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, pagal kurią padidintas bazinės pareiginės algos dydis, o profesinių sąjungų nariams užtikrinamos papildomos garantijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė, kad Vyriausybė įsipareigojo bazinį pareiginės algos dydį kitais metais pakelti 1 euru – nuo 176 iki 177 eurų.

Darbuotojus Lietuvoje galima suskirstyti į dvi dalis: vieniems algas moka privatus verslas, o kitiems jos mokamos iš valstybės ar kitų biudžetų, kurie surenkami iš visų mokesčių. Šių algos ne tik didesnės ir auga sparčiau – kitąmet jiems numatomos ir papildomos garantijos, kurių dirbantys privačiai galėtų tik pavydėti.