kodėl es

Europos Komisija šiandien teikia Baltijos jūros regiono strategijos pasiūlymus. Praėjus penkeriems metams po ES plėtros, šiam regionui kyla įvairių skubiai spręstinų problemų – prastėjanti Baltijos jūros būklė, blogi transporto ryšiai, prekybos kliūtys, energijos tiekimo klausimai. Šias problemas sunkina veiksmingo koordinavimo stoka.

Gegužės 7 dieną Prahoje (Čekija) vyksiančiame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) paskelbs apie Rytų partnerystės susitarimo pradžią ir pasirašys pirminius susitarimus su 6 buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Rytų partnerystės projektu siekiama stiprinti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, vystyti daugiašalį bendradarbiavimą atskirose srityse. Iš esmės tai ES bandymas silpninti Rusijos įtaką šiame regione.

Lietuva Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl strateginės partnerystės sutarties atnaujinimui pritars tik tuo atveju, jei ES laikysis rugsėjį užsibrėžtos pozicijos nesiderėti su Maskva tol, kol ši neatitrauks savo karinių pajėgų iki pozicijų buvusių prieš prasidedant karui su Gruzija. Tai BNS penktadienį sakė neįvardytu norėjęs likti Lietuvos diplomatas.

Kol Gedimino Kirkilo Vyriausybė neva slaptai derėjosi su Europos Komisija (EK) dėl galimybių pratęsti Ignalinos AE (IAE) darbą, grupė Seimo narių laišku kreipėsi į EK pirmininką Jose Manuelį Barroso ir vasario pabaigoje gavo aiškų atsakymą. Nekartoti klaidų. „Lietuva, padedant kitoms ES valstybėms, į IAE saugumą yra investavusi apie 300 mln. eurų. Branduolinės energetikos specialistai nurodo, kad ji dabar gerokai saugesnė, nei kada nors buvo anksčiau.

Susiskaldžiusioje ES po nuosmukio atsitiesusi Rusija turi ir draugų, ir priešų. Pavyzdžiui, Graikija ir Kipras ES institucijose dažniausiai atstovauja Maskvos interesams. O Lenkija ir Lietuva nepraleidžia nė vienos progos viešai sukritikuoti savo didžiąją rytų kaimynę. Esant tokiai situacijai, galios svarstyklės krypsta, deja, ne ES, bet Rusijos pusėn.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Europos lyderiai skelbia, kad Lisabonos sutartis mus veda į veiksmingesnę, skaidresnę ir demokratiškesnę Europą. Referendumuose atmetus Konstitucinę sutartį buvo sukurta nauja – Lisabonos – sutartis.

Po spalvingos ir triukšmingos kampanijos, kurios pagrindiniu veikėju tapo santechnikas iš Lenkijos, neva atimsiantis darbą iš vietos gyventojų, gegužę prancūzai referendume pasisakė prieš Europos Konstituciją. Po kelių dienų „ne“ Konstitucijai tarė ir beveik du trečdaliai Nyderlandų piliečių.

25 dabartinių ir būsimų Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai, baigę pirmą karštų derybų dėl Konstitucijos ratą, išvyko namo. Derybas tęs užsienio reikalų ministrai lapkričio pabaigoje Romoje. Iki to laiko tikimasi išspręsti daugelį nesutarimų, iškilusių po vienos dienos karštų derybų sesijos. Konferencijos šeimininkas Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) ragino pasilikti prie pirminio teksto varianto, sudaryto 105 Konvento narių.