koalicija

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad valdančiosios koalicijos sutartis nekeičiama, o tik siūlomas techninis sprendimas, kad Seime priimami sprendimai būtų efektyvesni. Didžiausia valdančioji partija - Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai - koalicijos partneriams pasiūlė pasirašyti dokumentą. Juo valdančiosios partijos susitartų elgtis korektiškai viena kitos atžvilgiu prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus. "Mes nesiūlome jokios naujos koalicijos sutarties.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė visgi nesusilaikė dar nepaspaudusi ir taip iki klipatos lygio nusilpusią koaliciją. Jai būtinai prireikė, kad būtų įvertinta Arūno Valinsko nuomonė, jog ji gali būti „boba", už kurią šis „atsiprašė" tokiu pat – sau būdingu pašaipiu stiliumi. Ar tai reiškia ką nors, išskyrus tai, kad yra juokinga? Greičiausiai, subtilų grasinimą – atjungti Andriaus Kubiliaus vyriausybei palaikymo aparatūrą, jei šis kažkaip neprivers A. Valinsko pasibarstyti galvą pelenais.

Valdančiosios koalicijos vedlys Andrius Kubilius nebeatmeta, kad ateityje "Tvarkos ir teisingumo" partija gali būti kviečiama prisijungti prie koalicijos. "Gyvenimas parodys. Niekad negali nieko pasakyti iš anksto. Šiuo metu nekviečiame.

„Premjeras Andrius Kubilius turi tik prezidentės paramą, o mažieji partneriai jau gali jį šantažuoti. Jie žino, kad premjeras neturi jokių išeičių ir tuo naudosis", - portalui „Balsas.lt" sakė politologas Mindaugas Jurkynas. Pasak jo, de facto jau kurį laiką turime mažumos vyriausybę. Susipyko su visais Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas M. Jurkynas, komentuodamas dabartinę valdančiosios koalicijos būklę teigė net ir nematąs galimybių ją papildyti.

Abiejų liberalų ir Arūno Valinsko partijų valdančiojoje koalicijoje – atsisakyti; jas pakeisti galėtų Tvarkos ir teisingumo ir Darbo partijų atstovai – koaliciją žūtbūt reikia stiprinti. Tokią prezidentės mintį praėjusią savaitę galėjo išgirsti pas šalies vadovę Dalią Grybauskaitę apsilankę premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Ministrui šlubavo atmintis „Ten [susitikimo metu] buvo daug visko kalbėta.

Skaitau, kad premjero patarėjas Virginijus Valentinavičius ėmė ir pasiėmė pavartyti jam rūpimą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Ir vis galvoju, kad kažkur tai jau mačiau…. Žinoma. Juk buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Alytaus skyriaus vadovas Albertas Sereika dar 2004 metais vežė tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui operatyvinę „Alitos" privatizavimo bylą.

„Iš prezidentės dar asmeniškai neišgirdau, kad ji įsižeidusi... Kai vyrą pavadina boba, jis gali įsižeisti“, - pareiškė Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas po išplėstinio partijos tarybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje. Pasak A. Valinsko, pavadindamas bobiška kritika prezidentės pasisakymą apie savo kandidatūrą į ministrus, jis nepanaudojo jokios nenormatyvinės leksikos.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) lieka valdančiojoje koalicijoje, tačiau pasilieka teisę ateityje tam tikrais klausimais balsuoti savarankiškai, neatsižvelgiant į koalicijos ar Vyriausybės siūlomus atskirus projektų prioritetus.

Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio likimas nebus sprendžiamas jam už akių, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Ministrą iš posto verčiančios Tautos prisikėlimo partijos lyderį Arūną Valinską priimantis A. Kubilius aiškino, kad dėl R. Vilkaičio apsispręs tik išgirdęs visus argumentus. Trečiadienį A. Valinskas Premjerui įteikė partijos sprendimą atleisti R. Vilkaitį iš pareigų, tačiau A. Kubilius aiškina, kad ministrai nėra eiliniai darbuotojai, kuriuos būtų galima taip paprastai kaitalioti.

Kokia turėtų būti opozicija, ir kokia opozicijos tikroji politinė vertė? Seimo statute yra numatyta, kad partija, siekianti oponuoti esamai valdžiai, privalo pasiskelbti opozicine. Bet ar užtenka pasiskelbti opozicija, kad ja būti iš tiesų? Paprastai, opozicija formuojasi stipriausios partijos, nesančios valdžioje pagrindu. Tokios partijos lyderis tampa opozicijos lyderiu. Opozicija kiekvienu momentu turėtų būti pasiruošusi perimti valdžią.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė neatmeta galimybės, kad Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) gali trauktis iš koalicijos, bet siūlo nedramatizuoti situacijos dėl neįteisintų tiesioginių merų rinkimų. "Sunku pasakyti, (ar LiCS trauksis iš valdančiosios koalicijos - ELTA), visaip gali atsitikti. Tuo labiau, kad svarstymai jų partijoje, man atrodo, vyksta jau ne vieną dieną.

Pastaruoju metu liberalcentristus vis labiau erzina Liberalų Sąjūdis. Ši partija po savo sparneliu priglaudžia ne tik pavienius LiCS narius, bet ir atskirus skyrius. Per trumpą laiką į LS perbėgo Šiaulių rajono ir Kretingos LiCS skyriai, dalis Visagino, Mažeikių ir Prienų liberalcentristų, rašo "Lietuvos žinios" (LŽ). LS pirmininkas Eligijus Masiulis skaičiuoja, kad prie jo vadovaujamos partijos prisidėjo apie kelis šimtus buvusių liberalcentristų.

Seimas šiandien vėl nepritarė Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų. Nors tokias pataisas aktyviai rėmė nemažai parlamentarų, merų tiesiogiai rinkti kitąmet negalėsime. Politikai nesugebėjo surinkti reikiamų balsų skaičiaus, o po balsavimo pasigirdo ne tik kaltinimų ir kritikos lavina, bet ir kalbos apie dabartinės koalicijos skilimą.

Mažesnieji valdančiosios koalicijos partneriai premjerui Andriui Kubiliui išrėžė: "Koalicija pralaimėjo". Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininkas Algis Čaplikas valdančiosios koalicijos vedliui taip pat priminė, jog "reikia jausti realybę". Tuo metu A. Kubilius jau prabilo apie tai, kad susiklosčius dabartinei situacijai kalbėti apie daugumą nei pozicijai, nei opozicijai nėra prasmės, bet teigia, kad svarbiausiems sprendimams priimti tas nesukliudys.

Didžiausios Seimo opozicinės frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius pripažįsta, jog, po Andriaus Kubiliaus vadovaujamos dabartinės vyriausybės „naktinės“  mokesčių reformos, į ankstesnę būklę opozicija nieko negali ir neketina grąžinti. Kada ims valdžią – irgi nesako.

Yra daugybė būdų tartis. Ir tauta turėtų suprasti tokius susitarimus, jeigu jie nedaromi nešvariai po stalu. Lietuvos politikoje patas: valdančioji koalicija negali išsaugoti normalios daugumos, o opozicija negali sukurti naujos. Didžiausios opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius iki šiol nuolat kartojo, kad nauja dauguma įmanoma, tik jei kartu dirbti susitartų socialdemokratai ir konservatoriai. Kitokios neverta nė bandyti lipdyti.

Kai viršūnės negali, o apačios nenori, būna revoliucija, o kai pozicija ir opozicija nori, bet nelabai gali, nutinka politinė impotencija. Prieš mėnesį prognozuotas nestabilumas tik ryškėja ir įgaus vis didesnes formas. Vidmantui Žiemeliui išėjus iš valdančiųjų nei pozicija, nei opozicija neturi daugumos. Ir tai reiškia labai paprastą aritmetiką: dabartiniai valdantieji negali visuose komitetuose turėti daugumos. Jie praranda kontrolę.

„Tai – valstybės reikalas“, – tvirtina parlamentaras Vidmantas Žiemelis, apleidęs Andriaus Kubiliaus bendrapartiečius ir pasirinkęs Gedimino Vagnoriaus vadovaujamą Krikščionių partiją. Prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ištakų stovėjęs, daug metų šiai partijai atidavęs paliko ir A. Kubiliaus partiją, ir frakciją Seime.

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius skleidžia kalbas, neva Valstiečiai liaudininkai išdavė savo vertybes, o Vyriausybė susirado rėmėjus, pasiūliusi finansinę paramą.    Mesdamas tokius kaltinimus, A.Butkevičius pirmiausia apkaltina pačius socialdemokratus. Juk socialdemokratai taip elgėsi 2006 metais, pasirašydami su konservatoriais susitarimą dėl mažumos Vyriausybės, vadovaujamos Gedimino Kirkilo, rėmimo.

Pranešama, kad subyrėjo Latvijos valdančioji koalicija, kai iš jos, kilus nesutarimams dėl taupymo priemonių, pasitraukė didžiausia Liaudies partija. Liaudies partijos vadovo Andrio Skeles teigimu, toks sprendimas priimtas po to, kai premjeras Valdis Dombrovskis atsisakė pasirašyti sutartį, kurioje tarp numatomų žingsnių būtų ir mokesčių kėlimo stabdymas.

Nepraėjus nei pusantrų metų, beveik “buldozerinė” A.Kubiliaus dauguma ištirpo arba, tiesiai kalbant žlugo. Tai tapo akivaizdu po liberalcentristo J.Liesio nepatvirtinimo Seime pirmininko pavaduotoju triuškinančia dauguma. Dauguma ne konservatorių naudai. Nepadėjo net trys nupirkti už valstybės biudžeto pinigus valstiečių balsai. Jokiu būdu nenoriu teigti, kad krizės metu būtų lengva dirbti kitai Vyriausybei. Sunku būtų visiems.

Blogėjanti šalies ekonominė socialinė padėtis kelia nusivylimą valdančiųjų partijų gebėjimais valdyti valstybę. Trys Seimo opozicinės politinės partijos pateikė visuomenei alternatyvią „naujosios daugumos“ Vyriausybės programą „Plačioji koalicija“ ir pakvietė prisijungti kitų politinių jėgų atstovus, kurių netenkina dabartinės Vyriausybės vykdoma politika. Peržiūrėjus pristatytą dokumentą galima pastebėti tam tikras tendencijas.

Gedimino Vagnoriaus vadovaujamos Krikščionių partijos prezidiumas šiandien nusprendė nepritarti valdančiųjų vykdomai "žmonių skurdinimo ir visuomenės klaidinimo politikai", todėl pasiskelbė opozicine partija ir dalyvaus sudarant naują valdančiąją daugumą.Anot G.Vagnoriaus, už galimą politinės valdžios pasikeitimą atsakingas Andrius Kubilius ir jo savanaudiškumas. Prie Krikščionių partijos prisijungs ir Vidmantas Žiemelis, paliekantis Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų gretas.

Valdančiosios partijos ir Valstiečių liaudininkų sąjunga pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo. Tris atstovus Seime turintys valstiečiai įsipareigojo nereikšti ir nepalaikyti interpeliacijų ministrui pirmininkui, ministrams bei nepasitikėjimo Vyriausybe. Visiškai suprantu konservatorių lyderį Andrių Kubilių, kuris nori sustiprinti koaliciją. Galiu suprasti ir mažus valdančiosios koalicijos partnerius, kurie bijo prarasti turimus postus.

Antradienį valdančiosios Permainų koalicijos ir Valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lyderiai Seime pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo. "Sveikinu su labai konstruktyviu susitarimu, kuris yra svarbus koalicijai, garantuojantis tam tikrą politinį stabilumą, kartu, be abejo, leidžiantis priimti svarbius sprendimus, kurie Lietuvai yra reikalingi", - po dokumento pasirašymo sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, Premjeras Andrius Kubilius.

Iki metų pabaigos Seime gali susiformuoti plati koalicija, į kurią įeis visos parlamentinės partijos, išskyrus Tėvynės sąjungą, prognozuoja G. Vagnorius. „Manau, kad bus plačioji koalicija, o opozicijoje liks tik viena partija – Tėvynės sąjunga“, – sakė Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius Virginijaus Savukyno laidoje „Savaitės atgarsiai“. „Kaip visąlaik, opozicija kelia didelį triukšmą.

Antradienį valdančiosios Permainų koalicijos ir Valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lyderiai Seime pasirašys susitarimą dėl bendradarbiavimo. "Matant valdančiosios daugumos dabartinį nepopuliarumą bei trapią jos 71 Seimo nario daugumą, žengti tokį žingsnį reikėjo išties daug politinės drąsos, tačiau pasirinkome ne griovėjų, bet siekiančiųjų stabilumo valstybėje poziciją.

Nesu prieš koaliciją, duok Dieve, jiems sėkmės ir proto, dirbant Lietuvos ir žmonių labui. Tačiau mane nustebino, kad konservatorių lyderiai koalicijos stabilumui reikalingus balsus perka už 380 milijonų litų! Būtent tokį reikalavimą vasario 26 dieną Andriui Kubiliui įteikė Valstiečių liaudininkų sąjungos vadovas. Reikalavimų sąrašo 3 punktas taip ir skamba: „Garantuoti Lietuvos žemdirbiams maksimalias nacionalines papildomas tiesiogines išmokas už 2010 metus (apie 380 mln.

Iki paramos patvirtinimo sutartimi valdantiesiems ir valstiečiams liaudininkams liko susitarti dėl išmokų žemdirbiams. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) teigia neremsianti valdančiųjų, jei jie negarantuos žemdirbiams, kad valstybės skiriama išmokų dalis jiems bus ne mažesnė nei pernai. Tai yra, ne mažesnė nei 380 mln. litų. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad Europos Sąjungos išmokų dalis žemdirbiams auga. Taigi bendra išmokų žemdirbiams suma būtų didesnė nei pernai.

Kitos savaitės pradžioje valdančioji koalicija ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su valstiečiais liaudininkais. Tris savo atstovus Seime turintys valstiečiai liaudininkai žada paramą Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai Seime.

Liberalų sąjūdis nesiderės su opozicinėmis partijomis dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo, teigia šios partijos lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Tačiau artimiausiu metu Liberalų sąjūdis žada pateikti savo siūlymus dėl mokesčių mažinimo nuo 2011 metų.

Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, Valstiečių liaudininkų partija Vyriausybės nevers, jei sutars dėl konkrečios paramos. Valstiečių liaudininkų partija, Seime turinti tik tris parlamentarus, sudarė valdantiesiems maždaug 25 reikalavimų sąrašą. Jei koalicija reikalavimus išklausys ir teiksis juos įgyvendinti, „valstiečiai“ nebalsuos, jei Seime bus bandoma atstatydinti Vyriausybę, premjerą ar kurį nors ministrą.

Algis Čaplikas teigia, kad visi valdančiosios koalicijos partneriai turi suprasti, jog Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijoms koalicijoje apsisprendus bendradarbiauti, atsiranda antras pagal jėgą darinys. LiCS pirmininko pavaduotojas neatmeta galimybės, kad jungtis prie jų bus pasiūlyta ir Liberalų sąjūdžiui. Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sako palankiai vertinąs LiCS ir TPP frakcijų jėgų vienijimąsi.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad valdančiosios koalicijos atstovai ieško, kas galėtų pakeisti premjerą Andrių Kubilių. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, kaip galimi pretendentai dažniausiai minimi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Seimo narys Vitas Matuzas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Ko reikia ekonominės krizės laikais? Bent jau politinio stabilumo. Net ir ne pranašai gali lengvai nuspėti, kad pavasaris bus politiškai audringas. Derybos su Krikščionių partija nutrūko net neprasidėjusios. Ir tai reiškia, kad valdantieji savo koalicijos nesustiprins. O čia atsiveria kelias būsimam nestabilumui. Tiesa, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad nemato šios koalicijos darbo problemų, nes įstatymai Seime priimami. Taip, Seime biudžetas buvo priimtas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nedidelių partijų siūlymus keisti Premjerą vadina svajonėmis ir teigia nematanti darbo problemų valdančiojoje koalicijoje. "Yra labai daug norinčių ateiti į valdžią. Tokių siūlymų iš įvairių nedidukių partijų ateina daug, bet tai svajonė", - teigė D. Grybauskaitė, žurnalistų paklausta apie Krikščionių partijos prezidiumo sprendimą nesijungti prie valdančiųjų, jei Premjeru liks Andrius Kubilius.

Po Krikščionių partijos vadovo Gedimino Vagnoriaus trečiadienio pareiškimų Premjeras Andrius Kubilius sako nebematąs pagrindo tęsti diskusijas dėl šios partijos įsiliejimo į valdančiąją koaliciją. Pasak Vyriausybės vadovo, taip Krikščionių partija neigiamai atsakė į klausimus dėl paramos Vyriausybės programai ir pasiryžimo ją vykdyti.

Valdantieji dėl galimo koalicijos išplėtimo nutarė kalbėtis ne tik su Krikščionių partija ir jos frakcija Seime, bet ir su kitomis parlamentinėmis grupėmis, tačiau su kokiomis, Premjeras ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Andrius Kubilius neatskleidžia.

Nors valdančiosios koalicijos partijų lyderiai trečiadienį susitarė dėl koalicijos sustiprinimo kalbėtis ir su kitomis partijomis, naujasis sveikatos apsaugos ministras turėtų būti rastas dar iki galimo koalicijos išsiplėtimo. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, sveikatos apsaugos ministro portfelis, kaip ir numatyta koalicijos sutartyje, priklauso Liberalų ir centro sąjungai.

Atsistatydinti iš sveikatos apsaugos ministro posto apsisprendus liberalcentristui Algiui Čaplikui ir "krikščionims" suteikus dar du kitus ministrų portfelius, Vyriausybei iki kadencijos pabaigos tektų vaikščioti ant briaunos, teigia Seimo vicepirmininkė, opozicinės Darbo partijos frakcijos narė Virginija Baltraitienė. Pagal Konstituciją, pasikeitus daugiau nei pusei ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Vyriausybės Kabinetą sudaro 14 ministrų.

Liberalcentristas Algis Čaplikas sako tvirtai apsisprendęs trauktis ir neketinąs keisti savo nuomonės. "Jeigu aš pasakiau dirbu, tai aš dirbu, jei pasakiau, kad pasitraukiu, reiškia, pasitraukiu. Matydamas bendrą politinę situaciją, manau, kad šis žingsnis yra teisingas ir, ko gero (...), tą reikėjo padaryti truputėlį anksčiau", - teigė A. Čaplikas ketvirtadienį po Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovybės ir frakcijos posėdžio Seime.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog, "Vienos Lietuvos" frakcijai pasiryžus įgyvendinti valdančiųjų vykdomą programą, bus kalbama ir apie proporcingą valdančiųjų atstovavimą visose pozicijose, taip pat ir Vyriausybėje. Bet dar iki tol, pasak Ministro Pirmininko, reikės atidžiau pasižiūrėti, ar su "vienalietuvininkais" yra galimybių kartu konstruktyviai dirbti po to, kai jie susijungs su Gedimino Vagnoriaus politine jėga.

Jungtuvėms su ekspremjero Gedimino Vagnoriaus partija besirengiantys "vienalietuviai" gausina savo frakcijos Seime jėgas. Kalbama, kad artimiausiu metu "Vienos Lietuvos" frakciją gali papildyti keli nauji nariai. Tarp jų minimas "tvarkietis" Jonas Ramonas, kuriam esą pažadėtas Kaimo reikalų komiteto pirmininko postas. "Vienalietuvių" pagausėjimas būtų svarus argumentas derantis su koalicija dėl daugiau postų tiek parlamente, tiek Vyriausybėje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neatmeta ministrų kaitos galimybės ir teigia, kad tai priklausys nuo valdančiosios koalicijos derybų viduje. Šalies vadovė, paklausta, ar artimiausiu metu galima ministrų kaita, neslėpė, jog tai įmanomas variantas. "Viskas priklausys nuo koalicijos derybų viduje, ir aš esu pasirengusi diskutuoti su Premjeru ir koalicijos partneriais", - ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Mažėjantis valdančiųjų partijų populiarumas liudija apie labai aiškų visuomenės signalą - tauta jais nepasitiki, įsitikinę politologai. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Dumbliauskas sako, kad nereikėtų stebėtis smukusiais Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų reitingais. Jo teigimu, valdančioji partija negali sulaukti didelio populiarumo, tuo labiau kai priimami nepopuliarūs sprendimai.

Į posėdžių salę po pertraukos negrįžus daugumai Lietuvos socialdemokratų partijos, partijos Tvarka ir teisingumas, Liberalų ir centro sąjungos, Darbo partijos frakcijų narių, nutrauktas Kauno miesto tarybos posėdis. Posėdyje nespėta priimti 33 miestui svarbių sprendimų. Miesto meras Andrius Kupčinskas tokius veiksmus laiko destrukciniais. "Tarybos narių, kurie paliko posėdį, veiksmus vertinu kaip destrukcinius ir kenksmingus miestui. Taryba negalėjo svarstyti daug miestui svarbių klausimų.