knygų mugė

22-asis tradicinis literatūrinis renginys – Knygų mugė 2021 metų vasario 25–28 dienomis neįvyks, ji nukeliama į gegužę. Kaip pranešė lrt, taip mugės organizatoriai nusprendė reaguodami į situaciją dėl koronaviruso epidemijos. Tačiau ir šis sprendimas nėra galutinis – Knygų mugės programą planuojama parengti kovo pabaigoje, o vasario pabaigoje, kada ji turėjo vykti, paaiškės, ar ji galės vykti ir vėliau.

Vilniaus knygų mugė šiemet pritraukė 72,9 tūkst. lankytojų, pirmadienį pranešė parodų ir kongresų centras „Litexpo“. „Vylėmės, kad pasieksime 70 tūkstančių ribą, bet kad ją perkopsime – tikrai nesitikėjome“, – pranešime cituojama „Litexpo“ parodų skyriaus vadovė Milda Gembickienė. Pasak jos, lankytojų gausą galėjo lemti Jaunųjų skaitytojų salės programa, nauja Kultūros centrų salė bei didesnė programa.

Milžiniško populiarumo sulaukęs švedų rašytojas Thomas Eriksonas tvirtina – mus supa vieni idiotai. Tačiau suskuba patikslinti, kad jų kiekį galima sumažinti. Į Vilnių atvykęs rašytojas nesiūlo jokių drastiškų priemonių, bet skatina žmones pažinti pirmiausia save, o vėliau ir aplinkinius. Th. Eriksonas – švedų rašytojas ir verslo konsultantas, kurio knygas yra įsigijęs kas penktas švedas, o Skandinavijoje jis sugebėjo aplenkti net detektyvų meistrą Jo Nesbo.

Sovietmečiu kūrę rašytojai nepriklausomoje Lietuvoje vertinami nevienareikšmiškai ir dėl savo politinių pažiūrų, ir dėl savo kūrinių kokybės. Literatūros ekspertų nuomone, nors įmanoma rasti kelis „aukso grynuolius“, daugelis okupacijos metu aukštintų rašytojų, tokių kaip Juozas Baltušis, dabar yra neaktualūs, o jų kūriniai prasti.

Tradiciškai, paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną pranešamas ir kitų metų šūkis. Jau aišku, kad 2021 metais vasario 25–28 dienomis visi rinksimės į mugę, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Tradiciniai tekstai šiandien konkuruoja ne tik tarpusavyje, vis dažniau jiems tenka atlaikyti vaizdų ar simbolių invaziją. Kartu su naujomis technologijomis simboliai ar vaizdai siūlo lengvesnius, greitesnius informacijos įvedimo, pateikimo ir suvokimo būdus.

Šeštadienį Knygų mugėje Gitanas Nausėda pasakojo apie tai, kokią knygą svajoja parašyti, kai turės daugiau laiko. O Dalia Grybauskaitė pristatė jau antrąją knygą apie savo prezidentavimą ir grįžti į aktyvią politiką Lietuvoje sako nebeketinanti. G. Nausėda sakė besigrožintis prie Knygų mugės besidriekiančiomis eilėmis, nes tai jam simbolizuoja, kad Lietuvoje kultūra vis dar gyvuoja. Prezidentas atskleidė, kad šiuo metu prie jo lovos guli dvi knygos.

Gausus būrys rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės gerbėjų netilpo į salę Tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu. Savo gerbėjams ir knygų skaitytojams rašytoja prisipažino susijaudinusi, kai pamatė tokią gausią salę.  Pradėjusi susitikimą su skaitytojais ir kalbėdama apie savo naujausią knygą „Petro imperatorė“ rašytoja tikino, kad jausmai dėl naujosios knygos dar nėra susigulėję, nes šiuo metu rašo antrą šios knygos dalį.

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad politinės kultūros kartelė Lietuvoje krito, tačiau tai priklauso nuo rinkėjų, kurie yra pakantūs politikams, kuriuos patys kritikuoja. Buvusi šalies vadovė teigia į savo, kaip šalies vadovės, darbą visada žiūrėjusi itin atsakingai ir viešai kalbėdavusi arba derybose dalyvaudavusi tik gerai pasiruošusi.

Dar iki tapdamas prezidentu Gitanas Nausėda dažnai akcentuodavo meilę knygoms, pasakodavo apie savo retų knygų kolekciją. Net ir eidamas valstybės vadovo pareigas G. Nausėda neapleidžia savo pomėgio skaityti ir atvirai pasakoja apie tai, kokios knygos jį žavėjo jaunystėje, kokios šiuo metu guli prie jo lovos ir kokius kūrinius įveikti jam paprasčiausiai trūksta kantrybės.

Metų knygomis skaitytojai suaugusiųjų prozos kategorijoje išrinko Marijaus Gailiaus romaną „Oro“, o poezijos kategorijoje – Vytauto Kazielos eilėraščių knygą „Alyvmedžiai“. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kasmet rengiamuose rinkimuose knygų vaikams kategorijoje nugalėjo Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“, knygų paaugliams kategorijoje – Ilonos Ežerinytės apysaka „Skiriama Rivai“. Už 2019-ųjų Metų knygas balsavo beveik 5000 daugiau skaitytojų nei pernai – iš viso 25...

Tūkstančiai lankytojų šiandien pradeda plūsti į 21-ąją knygų mugę. Organizatoriai džiaugiasi, kad lietuviai net ir nuolat brangstančias knygas skaito vis labiau ir toliau mielai renkasi vietinius autorius, kai kurių tiražus išpirkdami internetinėse parduotuvėse jiems dar net nepasirodžius lentynose. O štai kai kurie lankytojai labai stebisi organizatorių sprendimu pasikviesti į mugę vieno žiauriausių ir tūkstančius žmonių nužudžiusio garsaus narkotikų prekeivio Pablo Escobaro našlę.

Ketvirtadienį sostinėje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, prasideda 21-oji Vilniaus knygų mugė, šiemet savo šūkiu pasirinkusi Jono Meko žodžius „gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Mugė kvies į maždaug 650 renginių, ypatingą dėmesį skiriant pernai mirusio kino menininko J. Meko gyvenimui, kūrybai ir idėjoms.  Organizatoriai žada apie 450 susitikimų leidyklų stenduose su autoriais, 65 svečius iš užsienio bei 19 renginių erdvių penkiose salėse.

Šį savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose vyks jau 21-oji Vilniaus knygų mugė. Nors įvairiausi tyrimai teigia, kad lietuvių tauta skaito vis mažiau, organizatoriai tikina, kad žmonių srautai nemažėja ir renginys kiekvienais metais pritraukia vis didesnę auditoriją. Kalbama, kad šių metų knygų mugėje dalyvaus ir didelis skaičius užsienio autorių. Apie didelio susidomėjimo sulaukusį renginį TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir viena iš renginio organizatorių Milda Gembickienė.

Dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė kvies į maždaug 650 renginių, ypatingą dėmesį skiriant pernai mirusio Jono Meko gyvenimui, kūrybai ir idėjoms.  Po savaitės prasidėsiančio literatūrai, muzikai ir kultūrinėms diskusijoms skirto renginio organizatoriai šiemet žada apie 450 susitikimų leidyklų stenduose su autoriais, 65 svečius iš užsienio bei 19 renginių erdvių penkiose salėse.

Jubiliejinę 20-ąją Vilniaus tarptautinę knygų mugę aplankė beveik 68,5 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. Pernai vykusioje mugėje apsilankė 67,1 tūkst. žmonių. Per keturias dienas lankytojams pasiūlyta beveik 550 įvairių žanrų, formų ir temų renginių. Kitąmet lankytojus į mugę ketinama kviesti Jono Meko išsakyta mintimi – „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Planuojama knygų mugę kitąmet surengti vasario 20–23 dienomis.

Ketvirtadienį atidaryta 20-oji Vilniaus knygų mugė. Didžiausia Baltijos šalyse knygų mugė per keturias dienas kvies į beveik 550 renginių, žadama 200 susitikimų leidyklų stenduose su autoriais, 18 renginių erdvių penkiose salėse, per 50 svečių iš užsienio.

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį prasideda keturias dienas vyksianti Vilniaus knygų mugė. Atidarydama mugę prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad šiemet renginys ypatingas, nes vyksta minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Atkreipdama dėmesį į šiemetinės mugės šūkį „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ ji pabrėžė, kad Lietuva šiuo renginiu sulaukia rimto tarptautinio dėmesio.

Keturias dienas parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje Vilniaus knygų mugėje šiemet apsilankė 62 840 žmonių. Organizatorių teigimu, toliau stebima augančio susidomėjimo renginiais bei diskusijomis tendencija, o užsienio svečiai stebisi lietuvių meile literatūrai ir knygos grožiui.

Lietuva - tikras paradoksų kraštas. Populiariausios knygos vis labiau brangsta, kai kurios net ir po kelis kartus, tuo metu tautiečiai ir toliau jas šluoja nuo lentynų, o leidėjai skaičiuoja augantį pelną. Mugėje savo atžaloms knygų ieškantys tėvai atidžiai apžiūrinėja ne tik vaikiškų leidinių turinį, bet ir kainas. Dažnai net po kelis sykius, mat daugelis pamena, kai dar prieš krizę panašias knygeles buvo galima įsigyti kelis sykius pigiau.

„Mugė ne tik šurmuliuoja, bet ir modernėja“, - sako Kaziuko mugės prekybos vietų organizatorius Vytenis Urba. „Kasmet mugę aplankantys vilniečiai ir miesto svečiai nori išvysti kažką naujo ir įdomaus, tad šiemet mugės erdvėse susijungs tradiciniai amatai ir šiuolaikinės tendencijos. Bus galima įsigyti ne tik medinių šaukštų, bet ir šalies jaunųjų dizainerių darbų, paragauti ne tik lietuviškos, bet ir užsienio virtuvių, atrasti pramogų ir sau, ir savo šeimai“, - pasakoja organizatorius.

Vienas didžiausių regione kultūros renginių – Vilniaus knygų mugė – yra kasmet laukiama, ji skatina Lietuvą ieškoti bendrų istorinių vardiklių su kitomis valstybėmis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tai, ko gero, pati gražiausia ir didžiausia šventė visiems – nuo mažiausio iki vyriausio.

Šiųmetinėje knygų mugėje laukiama svečių iš 15 užsienio šalių, pagrindinis akcentas bus žmonės, savo darbais, kūriniais ir idėjomis garsinantys Lietuvą. Tradiciškai per 60 tūkst. lankytojų sulaukiantis didžiausias literatūrai, muzikai, kultūros diskusijoms skirtas renginys vyks 18-ą kartą, šįkart su šūkiu „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Parodų rūmuose „Litexpo“ rengiamoje mugėje laukiama per 300 dalyvių, suplanuota 400 kultūrinių renginių.

Antradienio vakarą sostinės sporto bare pakvipo šprotais ir saulėgrąžomis. Štai tokiomis vaišėmis smalsuolius vaišino į naujojo vaizdo klipo „Knygų mugė“ premjerą pakvietę Ironvytas ir Marius Repšys. Stebino ne tik gardėsių pasirinkimas, bet ir aprangos kodas. Puošniausiais vakaro derinukais tapo renginio kaltininkų pasirinkti sportiniai kostiumai. Visas šis netradicinis kokteilis atspindi vaizdo klipo, kuris čia buvo pristatytas prasmę.

Lietuva pirmą kartą dalyvaus šią savaitę vyksiančioje Tarptautinėje Pekino knygų mugėje, pirmadienio pranešė Užsienio reikalų ministerija. 23-iojoje mugėje metų valstybės – garbės viešnios titulą dalinsis šešiolika Rytų ir Vidurio Europos valstybių, tarp jų – ir Lietuva. Šioms valstybėms skirtas atskiras 1,2 tūkst. kvadratinių metrų dydžio paviljonas. Vidurio ir Rytų Europos šalims skirtoje salėje Lietuvos stendu rūpinsis Lietuvos leidėjų asociacija.

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusi knygų mugė nustebino ne tik renginiais, knygomis ar įdomiais susitikimais su kūrėjais. Rašytojas Algimantas Čekuolis kone visų susirinkusiųjų dėmesį sukaustė karštu bučiniu prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tiesa, prezidentė taip pat neatrodė pasimetusi. Įamžinti šią akimirką skubėjo susirinkę fotografai. Net pačios prezidentės D. Grybauskaitės socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pasidalyta žaisminga bučinio nuotrauka.

Ketvirtadienio rytas sostinėje nušvito kitomis spalvomis. Parodų rūmuose „Litexpo“, iškart po oficialios Vilniaus knygų mugės atidarymo dalies, buvo įvertinti ir garsiausi šalies muzikantai. Kasmetinės mugės lankytojai turi progą ne tik susitikti su knygų autoriais ar nusipirkti knygų, bet ir apsilankyti „Muzikos salėje“, kur vyks skirtingi koncertai, muzikantų pasirodymai, diskusijos.

Artėjant septynioliktajai Vilniaus knygų mugei, leidykla VAGA kviečia pasinerti į intriguojantį teatro gyvenimą: vasario 27 dieną (šeštadienį), 18 val. Gražina Baikštytė pristatys pokalbių knygą, kurioje – interviu su ryškiausiais lietuvių teatro ir kino aktoriais. Knygos autorė sako: „Rengdama knygą, bendraudama su pašnekovais ir pati sužinojau, ko nežinojusi.

Vasario 12 d. popietę Vilniaus centre atgijo ir savo kūrėjų ieškojo žinomi literatūros personažai. Hamletas, Vingių Jonas, Esmeralda su Kvazimodu ir kiti herojai peržengė knygų ribas, įsikūnijo ir pasklidę po Vilniaus gatves ieškodami autoriaus, miestiečius kvietė į vasario 25-28 d. vyksiančią 17-ąją Vilniaus knygų mugę, kurios tema – „Personažas ieško autoriaus“. „Personažai ir kūrinių herojai gyvi ne tik popieriaus lape ar ekrane. Jie visuomet tarp mūsų, greta.

 Antrąją knygų mugės dieną – ilgąjį penktadienį – įsibėgėja kultūrinė skaitytojų šventės programa. Viso lankytojų šiandien laukia šimtas dvylika renginių. Detektyvinę istoriją lankytojams kuria daugybė dalyvių: autoriai, ekspertai, dailininkai, knygryšiai, leidėjai, muzikantai, muziejininkai, bibliotekininkai, stenduose šurmuliuoja leidėjai.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį atidarė 16-ąją knygų mugę, kurią pavadino ypatingu Lietuvos kultūriniu reiškiniu. „Ji neleidžia abejoti, kad knygos Lietuvoje yra skaitomos ir vertinamos. Ji įrodo, kad esame knygos ir rašto tauta, per lietuvišką žodį atėjusi į valstybingumą“, - sakė šalies vadovė.

Pagrindinė šių metų Vilniaus knygų mugės naujiena – ypatingas susitikimas su Lietuvos muzika Muzikos salėje. Čia vasario 19–22 dienomis po vienu stogu pirmą kartą susitiks muzikantai, leidėjai ir klausytojai, skambės lietuvių džiazas, klasika, folkmuzika, hiphopas, popmuzika, rokas, sunkiojo metalo ir pasaulio muzika, dainuojamoji poezija, įvyks 40 koncertų, o lankytojai galės pabendrauti su mėgstamais atlikėjais ir įsigyti naujų bei kolekcinių įrašų.

Šių metų vasario 19–22 dienomis Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą veiksiančioje Muzikos salėje bus pristatyti ne tik naujausi šalies atlikėjų albumai, bet ir išskirtinės muzikos kolekcijos.

Vilniaus knygų mugę kasmet aplanko tūkstančiai žmonių: laukiantys susitikimų, filmų, ieškantys koncertų, parodų, norintys išmokti, sužinoti, prisiliesti ar tiesiog paskatinti pamilti knygą savo atžalą. Likus savaitei iki skaitytojų šventės rengėjai atskleidžia, kokius renginius kultūros mylėtojams paruošė šiemet. Mugės programą įkvepia lankytojai „Vilniaus knygų mugės lankytojas mums - vienas iš dviejų VIPų. Pirmas VIPas - rašytojas, antras - lankytojas.

 Vasario pabaigoje Vilniuje vyksianti svarbiausia knygų mugė Baltijos šalyse netrukus pristatys dar platesnę kultūrinę programą, kurioje vėl žada daug įspūdingų, ilgai lauktų susitikimų su šiuolaikiniais užsienio ir lietuvių kūrėjais. Su skaitytojais bendraus keliasdešimt užsienio rašytojų, trumpam į Lietuvą sugrįš svetur kuriantys autoriai. Leidėjai kvies į naujausių knygų premjeras ir jų aptarimus.

Į Vilniaus knygų mugę atvykę lankytojai susidūrė su dilema: statyti automobilį klampynėje ar palikti jį nuo parodų centro „Litexpo“ nutolusiuose rajonuose. Portalui LRT.lt parašiusi alytiškė teigia pasibaisėjusi nesutvarkyta aikštele, savo ruožtu „Litexpo“ atstovai teigia, kad pavasaris atėjo netikėtai. Nuotraukoje, kurią portalui LRT.lt atsiuntė alytiškė Vilija S., matyti, kad dalis atvykusiųjų į tarptautinę Vilniaus knygų mugę lankytojų savo transporto priemones turėjo palikti klampynėje.

Juokaujama, kad kasmetė Vilniaus knygų mugė tapo kone religine švente, įsiterpiančia tarp Kalėdų ir Velykų. Ir šiemet į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ jau nuo ketvirtadienio plaukia minios maldininkų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Savaitgalį čia laukiama tokios spūsties, kokia būna tik per iškilmingas mišias aplink popiežių.

Margarita Alper, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje prasidėjo tradicinė knygų mugė. Laiko patikrintos knygos – toks šiemetinės mugės šūkis. Leidėjai per pirmąjį pusdienį pastebėjo, kad žmonės labiau domisi ne grožine, o psichologine literatūra. 15-tos Vilniaus knygų mugės tema, susiejanti daugelį joje vykstančių renginių, – Kristijono Donelaičio kūryba ir asmenybė. Jo 300-ųjų gimimo metinių sukaktis pasiūlė ir antrąją temą – laiko patikrintos knygos, skirtą klasikinei literatūrai.

„Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus“, Vilnius: Aukso žuvys, 2014, 368 psl. Pokalbių knygoje Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 (sudarytojos Dalia Stakytė Anysienė, Laima Petrauskaitė VanderStoep, Dalia Cidzikaitė) – aštuoniolika pokalbių su JAV lietuviais, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo priversti palikti Lietuvą ir trauktis į Vakarus nuo artėjančio sovietų fronto ir tremties grėsmės.

Šį ketvirtadienį prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje vaikai turės puikią progą iš arti pamatyti savo mėgiamų knygų autorius ir dailininkus. Violeta Palčinskaitė, Kęstutis Kasparavičius, Sigutė Ach – tai tik dalis vaikų herojų, kurie mugės metu dalins autografus ir bendraus su jaunaisiais skaitytojais. Labiausiai vaikų medžiojamų autorių sąrašo viršuje neabejotinai atsidurtų dailininkas Kęstutis Kasparavičius. Jis kartais vadinamas žymiausiu šiuolaikiniu Lietuvos kūrėju vaikams.

Paskutinis XX a. dešimtmetis. Lietuva. Ore baigia išsisklaidyti džiugesys dėl atgautos nepriklausomybės, o šalyje veši politinė suirutė. Daugybe spalvų skleidžiasi negailestingas „naujųjų lietuvių“ gyvenimas: besaikis pinigų siekis, reketas, privatizavimo aferos, žiaurūs gaujų karai, šlykščiausia prievarta.

Artėjant knygų mugei galima pasidžiaugti, kad skaitytojai mielai renkasi lietuvių autorių kūrinius. Puikus to pavyzdys – knygynus pasiekęs antrasis žinomo šalies verslininko Igno Staškevičiaus romano „Domertas. Lietuvos verslo legendos“ leidimas. Tikimasi, kad jis bus toks pat sėkmingas, kaip ir pirmasis, greitai išgraibstytas prekybos vietose. Nuo pat leidinio pasirodymo 2013 m. rugsėjį knygynai jautė susidomėjimą originaliu, savitos struktūros satyriniu I. Staškevičiaus romanu.

Vasario 20–23 dienomis į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ skaitytojus iš visos Lietuvos sukvies jubiliejinė XV-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šiemet laukiamiausias skaitytojų metų įvykis kvies kalbėti apie kiekvienam brangias knygas: klasikinę literatūrą, kultinius tekstus, laiko patikrintus kūrinius. Laiko patikrintos knygos kalba ne tik apie autorius, bet ir skaitytojus. Visa, kas buvo sukurta amžiams bėgant, šiandien perimama vis naujų kartų.

Rugsėjo 26-27 dienomis Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka ir Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija „LiMViLA“ kviečia į pirmą kartą organizuojamą Klaipėdos knygų mugę. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyksiančioje Knygų mugėje dalyvaus leidyklos: Algimantas, Andrena, Algarvė, Asveja, Charibdė, Eglė, Homo Liber, Raidynėlis, Žara, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Klaipėdos knygų mugė žada skaitytojus nudžiuginti renginių įvairove.

Galutiniais duomenimis, šiais metais Vilniaus knygų mugę aplankė net 64.000 lankytojų. Tai didžiausias lankytojų skaičius per visą mugės gyvavimo laiką – 14 metų. Daugiausia lankytojų sulaukta šeštadienį – 22.000.   Patikslintais duomenimis mugėje įvyko 410 renginių, daugiausia – apie 150 – Nekasdienių pasimatymų šeštadienį.   Mugėje dalyvavo 267 dalyviai iš 8 šalių: Lietuvos, Baltarusijos, Japonijos, Italijos, Lenkijos, Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos.

Negalutiniais duomenimis, šiemet Knygų mugę aplankė panašiai tiek, kiek pernai – apie 60 tūkst. žmonių, teigia viena iš mugės organizatorių, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.

Dabartiniai 15-mečiai gyvena žymiai platesniame technologijų pasaulyje, nei kad dabartiniai 25-mečiai gyveno prieš dešimt metų, o paauglių socialinis bendravimas, lyginant su jų tėvais, yra dar skirtingesnis.

Retai Lietuvoje matoma Elada Eimaitė, anksčiau buvusi žinomas televizijos veidas, taip apžįstama kaip prieš kelis metus su gyvenimu atsisveikinusio televizijos laidų vedėjo Aurimo Dautarto buvusi žmona, Vilniaus knygų mugėje pristatė knygą „Menas būti laimingu“. E. Eimaitė, kuri knygą rašė remdamasi savo patirtimi įsitikinusi, kad žmogus yra savo minčių ir nuotaikos šeimininkas, todėl tik savo valia gali pakeisti gyvenimą.

Literatūros klasika atgimsta ir, įgavusi naujus pavidalus, sulaukia neregėto populiarumo. Bent jau taip įvyko penktadienį Knygų mugėje, kur buvo surengta konferencija „Mokomės skaityti Kristijoną Donelaitį“. Čia po trumpos pranešėjų įžangos K. Donelaičio „Metus“ hegzametru skaitė populiarusis aktorius Rolandas Kazlas. Jo pasiklausyti susirinko pilna salė, o tie, kuriems neliko kėdžių, poezijos klausėsi stovėdami.

Pasak istorikų reikėjo 20-ies metų akademinio įdirbio, kad atsirastų tokia išsami Rytų Europos žydų studija. Savo jėgas pirmą kartą tokiam tikslui suvieniję žydų ir lietuvių istorikai sukūrė kolektyvinę monografiją „Lietuvos žydai. Istorinė studija“, kurioje atsakyta į daug tiek lietuviams, tiek žydams aktualių, kartais ir skausmingų klausimų.  „Jau knygos pavadinime yra užkoduota problema.