kišenė

Džinsai yra viena populiariausių aprangos detalių, kurią galima rasti praktiškai kiekvieno iš mūsų namuose. Ir tikrai ne po vieną, o net po kelias poras. Bet yra smulkių faktų, kurių nežinojote arba tiesiog neatkreipėte į tai dėmesio. Tai maža kišenėlė pritvirtinta kniedėmis džinsų kišenėje, rašoma portale brightside.me. Dauguma iš jūsų esate pagalvoję, kad ta kišenėlė yra skirta smulkioms monetoms ar kitiems nedideliems daiktams, kurių netikėtai gali prireikti.

Jei esate vyras, tikėtina, kad prieš eidami į miestą visus daiktus susidedate į kišenes - į vieną telpa piniginė ir raktai, į kitą - telefonas. Tačiau jei esate moteris, jūsų gyvenimas yra kur kas labiau komplikuotas - dauguma jūsų drabužių neturi naudingo dydžio kišenių, todėl kaskart ieškote rankinuko. Kodėl istoriškai taip susiklostė? Ir kodėl šiuolaikinės aprangos kūrėjai šios siaubingos klaidos neištaiso? Iš tiesų viduramžiais vienodus rankinukus nešiojosi ir vyrai, ir moterys.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad šešėlinio verslo kultūra Lietuvoje yra atėjusi iš sovietinių laikų, kai buvo įprasta vogti iš valstybės, tačiau, anot jo, svarbiausia, kad ji nebūtų perduodama ateities kartoms. „Šešėlis yra tam tikras kultūrinis reiškinys - kai buvome okupuoti ir iš anos valstybės kažką nugvelbti buvo įprastas reiškinys. Dabar gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet tam tikri įpročiai iš inercijos yra likę. Svarbiausia - neperduoti šių įpročių iš kartos į kartą.

 Mūsų vyriausybė nekalba apie problemą iš esmės, ką mes gydome, slogą ar vėžį, ketvirtadienį „Žinių radijuje“ klausė Šešėlinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys.   „Tas tūkstantis, kas dabar yra, yra slogos gydymas iš principo. <...> Praėjusiais metais pabėgėlių buvo 60 mln. visame pasaulyje, o vien dėl Sirijos konflikto – 5 mln., sėdi prie valčių, taip sakant, 2 mln.“, - laidoje „Prieštarauju!“ – teigė R. Dagys.

Jei turėtų daugiau pinigų, trečdalis lietuvių juos skirtų būsto remontui, 16 proc. – įsigytų naują automobilį, o 15 proc. – buitinės technikos. Tuo metu 41 proc. gyventojų teigia, kad šiuo metu buityje jiems nieko nestinga. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu kovo pradžioje atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Nors daugiausiai žmonių nurodė, kad norėtų atsinaujinti būstą ar įsigyti automobilį, taip pat nemažai gyventojų (12 proc.

Tai, ką darbdavys per paskutinius vienerius darbo metus išleido darbuotojo mokymui, jo kvalifikacijai kelti, stažuotėms, darbuotojui gali tekti atlyginti, jei sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties. Gali būti viena iš sulygtų darbo sutarties sąlygų Dėl išlaidų darbuotojo mokymui, jo kvalifikacijai kelti, stažuotėms kiekvienu atveju darbo sutarties šalys gali spręsti savo susitarimu: sulygti dėl to darbo sutartyje ar ne.

Oksana LAURUTYTĖ Nešvara sukelia stresą, bet nemažai namų švara besirūpinančių šeimininkių baiminasi ir cheminių medžiagų dovanojamų nemalonumų – alerginių reakcijų. Odos išbėrimai, paraudimai, patinusios akys, kosulys, skilinėjantys nagai ir pan. verčia ieškoti priemonių, kurios nekenktų sveikatai ir įveiktų didžiausius nešvarumus. Šiaulietė Dalia sako jau senokai visas brangias ir reklamuojamas priemones iškeitusi į pigias, tačiau labai efektyvias – sodą, citrinos rūgštį, druską, ūkinį muilą.

Sveikatos ministras padarė atradimą – medikai dirba keliais etatais, vidutiniškai 3–7 darbo vietose! Maža to, taip daug dirbdami, jie dar ir uždirba, kai kurie net po 30–40 tūkst. litų per mėnesį! Ministras duoda gydymo įstaigoms 3 mėnesius „susitvarkyti“. Paskui užsiundys Mokesčių ir Darbo inspekcijas, o šios tai jau botagu įves tvarką. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, vienijanti valstybinių gydymo įstaigų vadovus, padėtį paaiškino taip: trūksta lėšų ir specialistų.

 Pinigai suteikia daugiausiai saugumo mūsų šalies žmonėms. Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad būtent santaupos yra svarbiausias saugiklis, atėjus juodai dienai. „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dalis (net 56 proc.) Lietuvos gyventojų juodai dienai periodiškai atsideda pinigų. Nors tik 37 proc. pripažįsta, kad tokiai dienai išaušus galėtų pragyventi iš santaupų. Apie 13 proc. Lietuvos žmonių nelaimės atvejui yra pasirinkę gyvybės draudimą.

Tragedijos Latvijoje liudininkai latvių žiniasklaidai teigia: prieš prekybos centro griūtį apsaugininkai neišleido už pirkinius neatsiskaičiusių žmonių ir kasų neuždariusių darbuotojų. Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ apsaugos įmonių vadovai teigė, kad tokia praktika – pirmiausia rūpintis pinigais, o ne sirenų kauksmu – nenumatyta jokiose pareigybinėse instrukcijose.

Kiekvienas mūsų nusiperkame daiktų, kurie vėliau atrodo nereikalingi. Tačiau mes taip pat išleidžiame nemenkas pinigų sumas daiktams, kurie mums atrodo naudingi, tačiau iš tiesų tėra pinigų švaistymas. „Time“ pateikia kelis tokių dalykų pavyzdžius. Homeopatiniai vaistai nuo peršalimo Reklama: Kovok su skausmu, drebuliu ir kitais peršalimo simptomais vartodamas žolelių ar vitaminų papildus.

Ką daryti su pinigais, kad jų užtektų juodai dienai? Atsakymas bene vienintelis – taupyti. Vieniems „Ekonomika.lt“ kalbinamiems pašnekovams priimtiniausias taupymo būdas – kaupti lėšas virtualioje „kojinėje“ – banke, kitiems – investuoti į nekilnojamąjį turtą, treti sako visai netaupantys. Kaip taupote pinigus? Tokį klausimą praėjusią savaitę pateikėme portalo ekonomika.lt lankytojams.

Esame girdėję ne vieną istoriją kaip garsūs sportininkai, loterijų laimėtojai ar dideles kompanijas pardavę verslininkai ima ir bankrutuoja beregint iššvaistę savo turtus. Portalo „Businessinsider.com“ specialistai pateikia patarimus, kaip tokiems laimingiesiems vėjais nepaleisti savo finansinės laimės. Tiems, kurie dideles pajamas gauna iš savo tiesioginio darbo, pavyzdžiui, profesionaliems sportininkams, specialistai pataria sau pripažinti, kad ši karjera nesitęs amžinai.

Spūstimis sausakimšose parduotuvėse ir viduryje dienos nutįsusiomis automobilių eilėmis prie didžiųjų prekybos centrų – taip prekybininkai ir pirkėjai paminėjo kalėdinės prekybos sezono pradžią. Lietuvoje masiniai apsipirkimai nėra tokie populiarūs kaip, tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur didelė dalis gyventojų apsiperka per vieną dieną – Juodąjį penktadienį, tačiau prekybos centrų atstovai sako, kad masiniai apsipirkimai Lietuvoje sparčiai populiarėja.

Europos Komisija, nors ir pavėluotai, pripažino Finansinių sandorių mokesčio (FSM) svarbą. Europos socialdemokratai jau nuo 2000 metų siekė, kad bendrijoje toks mokestis būtų įvestas, tačiau tam įnirtingai priešinosi konservatoriai. „Šis mokestis yra labai svarbus Lietuvai, kadangi orientuotas ne į žmogaus kišenę, bet į  bankus. Jiems teks mokėti tą mokestį, kurį galėtume pavadinti ir kapitalo mokesčiu. Manau, kad bankai nenukentės, o tai taps tarsi priežiūros ar kontrolės priemone.

Nori gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą – susimokėk bankui. Tokią išvadą  padarė pasibaigus asmens dokumento galiojimo terminui Šiaulių apskrities VPK pasikeitęs šiaulietis Tomas (vardas pakeistas.