kineziterapeutė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „kineziterapeutė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „kineziterapeutė“.
„Taip niekada nebus“: specialistė sugriovė mitą, dėl kurio moterys vis dar vengia svarmenų
Nors apie jėgos treniruočių naudą kalbama vis garsiau, daugelis moterų vis dar vengia svarmenų ar štangų. Pagrindinė to priežastis – baimė prarasti moteriškas formas arba užsiauginti pernelyg didelę raumenų masę.
Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė ragino atsikratyti šių nepagrįstų baimių ir paaiškino, kodėl moterys fiziologiškai nepavirs kultūristais.
„Girdimos tokios frazės: „Aš nenoriu būti kaip vyras.
Šie kūno ženklai rodo, kad patiriate lėtinį stresą: nepastebėjus laiku laukia skaudžios pasekmės
Kasdienė įtampa darbe ir skubėjimas palieka pėdsakus ne tik mūsų emocinei būsenai. Specialistai pastebi, kad nevalingas kūno gūžimasis nuo streso tampa viena pagrindinių lėtinio skausmo priežasčių, o pirmosios streso smūgį priima itin jautrios zonos.
Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė patvirtino, kad streso pėdsakai kūne – ne išgalvotas dalykas, o natūrali fiziologinė reakcija.
Permainos po 30-ojo gimtadienio: įspėja apie pavojų, apie kurį moterys susipranta per vėlai
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad moterims pakanka tik lengvo tempimo, jogos ar mobilumo pratimų, o svorių kilnojimas – tai išskirtinai vyrų ar kultūristų sritis. Visgi šiuolaikinis mokslas ir reabilitacijos specialistai griauna šį mitą ir įspėja, kad vengiant jėgos treniruočių ilgainiui sau galima prisidaryti rimtų sveikatos problemų.
REKLAMA
REKLAMA
Skubiai įspėja dirbančius sode ir darže: apie slypintį pavojų daugelis net neįtaria
Atšilus orams ir sužaliavus kiemams, daugelis gyventojų skuba į lauką – grėbia, kasa, ravi, sportuoja. Tačiau kartu su pavasario aktyvumu į gydymo įstaigas plūsta ir vis daugiau žmonių, besiskundžiančių nugaros, kelių ar pečių skausmais.
Apie tai, kodėl šiltasis sezonas tampa traumų piku, tv3.lt skaitytojams pasakoja „Rankytės kojytės“ trenerė-kineziterapeutė Gustė Šidlauskaitė.
Lietuvė skubiai bėgo į autobusą: to, kas įvyko vėliau, nelinkėtų niekam
Žiema, su savo baltomis pusnimis ir spindinčiu ledu, ne tik žavi, bet ir kelia rimtų pavojų. Šiuo metų laiku itin daugėja sužalojimų dėl slydimų ir kritimų. Pasak kineziterapeutų, „žiemos metu dažnėja ne tik mažų traumų, bet ir rimtų sužalojimų, kurie gali paveikti gyvenimo kokybę ilgam“.
Slydimo metu žmogus instinktyviai stengiasi apsaugoti savo kūną, tačiau šie refleksai dažnai tampa traumų priežastimi.
Kineziterapeutė – apie nerimą keliančią tendenciją: itin padaugėjo vienos amžiaus grupės pacientų
Specialistai pastebi, kad jaunų pacientų su rimtais nusiskundimais vis daugėja. Tai esą kelia nerimą, nes dažnai dėl skundų kaltas būna per mažas fizinis aktyvumas. Aktyvus gyvenimas prisideda ne tik prie bendros kūno sveikatos, bet ir prie nervų sistemos vystymosi.
REKLAMA
REKLAMA
Kineziterapeutė sklaido mitus, ar kiekvienam reikia kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių
Lietuviai įsitikinę, kad kasdien kiekvienam žmogui reikia nueiti 10 tūkst. žingsnių. Tam yra sukurta ne viena žingsnių rinkimo programėlė, kai kurios jų už žingsnius net siūlo įvairių prizų. Tačiau kodėl būtent 10 tūkstančių? Kokia tokio kasdienio žingsniavimo organizmui nauda? Ir kam nueiti tiek žingsnių gali būti pavojinga? Į šiuos klausimus atsako kineziterapeutė Dovilė Sorakienė.
Ragina nenumoti ranka į nugaros skausmą tarp menčių: gali slėpti daug rimtesnes ligas
Kaklo ar apatinės nugaros dalies skausmas yra daug dažnesnis, bet ir skausmas tarp menčių arba krūtininės stuburo dalies skausmas, pasak kineziterapeutų, gali pasireikšti nors kartą gyvenime iki 30 proc. žmonių. Kas jį paprastai sukelia, kokiais atvejais skausmas tarp menčių yra pavojingas ir kada reikėtų skubėti pas specialistą, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Gerda Badikonytė.
Nekaltas kojos skausmas vilnietei išdavė skaudžią ligą: įspėja visus
Netikėtai atsiradęs kojų skausmas ne visuomet gali būti tik laikina problema. Vilnietė Greta (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas) sako, kad netikėtai atsiradęs ir užsitęsęs kojų skausmas privertė ją ieškoti problemos šaknų. Sužinojusi, kad sutrumpėjo jos Achilo sausgyslė, Greta dabar guodžiasi, kad kuriam laikui į šalį teks padėti aukštakulnius.
„Mėgstu aukštakulnius, visokius, juos galiu avėti ir avėti. Turiu jų daug.
REKLAMA
REKLAMA
Skauda nugarą net nejudant? Gydytoja įvardijo priežastis ir pagalbos sau būdus
Nugaros, ypač juosmeninės stuburo dalies, skausmas yra viena dažniausių griaučių-raumenų sistemos problemų pasaulyje. Nustatyta, kad apie 80 proc. žmonių yra turėję bent vieną nugaros skausmo epizodą gyvenime. Pasak kineziterapeutės Juditos Černiauskienės, nors poilsio arba naktinis nugaros skausmas – šiek tiek retesnis nusiskundimas, tačiau ne mažiau varginantis tiek moteris, tiek vyrus.
Įspėja dirbančius prie kompiuterių: ši klastinga liga nusitaikė būtent į juos
Neretai nuolat prie kompiuterio dirbantys žmonės ima jausti riešo skausmą ar tirpimą. Kai kuriais atvejais tai gali būti tik trumpalaikiai nuovargio požymiai, tačiau kitiems gali tekti susidurti ir su riešo kanalo tuneliniu sindromu. Kas tai per liga, kas ją lemia ir kaip ši problema yra gydoma naujienų portalui tv3.lt papasakojo kineziterapeutė Santa Povilonytė-Žilinskienė.
Atsikratykite celiulito namuose: pasakė, kas veikia 100 proc.
Celiulitas – problema, kankinanti ne vieną moterį. Vasarą, kai norisi apsivilkti suknelę ar šortus, prie ežero leisti laiką su maudymosi kostiumėliu, „apelsino žievelė“ gali tapti kliūtimi – vis dar dažnai gėdijamės parodyti celiulitą.
Vis dėlto dažnai pamirštame, kad celiulitas – ne liga ir gali paveikti bet kurią moterį, o jei veidrodyje matomas vaizdas netenkina, yra paprastų būdų, kaip celiulitą galite sumažinti namuose, jei tai dar nėra pažengusi problema.
REKLAMA
REKLAMA
10 tūkst. žingsnių per dieną – daug ar mažai? Specialistė patarė, kaip vaikščioti nekenkiant sveikatai
Vaikščiojimą galime laikyti viena pigiausių ir dėl to priimtiniausių aktyvaus gyvenimo veiklų. Nors žingsniuojame net tada, kai mūsų kelionės tikslu tampa šaldytuvas ar patogi namų sofa, tačiau teisingą vaikščiojimo techniką yra įvaldę tik nedidelis žmonių skaičius. Kokią naudą mūsų organizmui teikia žingsniavimas bei kokiomis vaikščiojimo gudrybėmis verta pasitikėti pataria kineziterapeutė Julija Monkevičienė.
Dviračių mėgėjams siunčia įspėjimą: įsidėmėkite didžiausias klaidas
Vis dažniau džiuginant saulei, žmonės išsitraukia dviračius ir išrieda į gatves. Tai – puikus būdas aktyviai praleisti laisvalaikį, pasimėgauti gamta. Be to, į šią veiklą galite įtraukti ir šeimą, ir draugus.
Tačiau reikėtų nepamiršti, kad netinkamai parinktas dviratis ar netaisyklingas sėdėjimas gali kūnui padaryti žalos.
Įvertino populiarią transporto priemonę: medikės žinia patiks ne visiems
Šiandienos mada – paspirtukai suaugusiems: tiek paprasti, tiek elektriniai. Šiuo metu gatvėse jų galima išvysti kaip niekad daug, tad kineziterapeutė Greta Baronaitė pasakoja, kokią įtaką sveikatai daro ši staiga išpopuliarėjusi transporto priemonė. „Kalbant apie paspirtukų daromą įtaką nugarai, žmonės, besinaudojantys šia transporto priemone, gali ramiai atsikvėpti, kadangi paspirtuko naudojimas tikrai nepakenks nugaros sveikatai.
REKLAMA
REKLAMA
Grožio kaina: sužinokite, kuo rizikuojate avėdamos aukštakulnius
Tikriausiai sutiksite, jog aukštakulniai – vienas iš moteriškumo simbolių, kuris padeda moteriai pasitempti, išlikti grakščiai ir pabrėžti figūros linijas. Vis dėlto, ši puošmena dažnai gali pridaryti daugiau žalos, nei pridėti grožio. Kineziterapeutė Radvilė Bautronytė atskleidžia, kokie pavojai gresia moterims, kurios savo gyvenimo neįsivaizduoja be aukštakulnių.
Šie kasdieniai įpročiai darbe negrįžtamai gadina jūsų sveikatą
Jei kiekvieną dieną valandų valandas užsisėdėti prie darbo stalo jums tapo įprasta, reikėtų sunerimti dėl pavojaus sveikatai. Nepaisant to, tai skatina ir kitus žalingus kasdienių įpročių, kaip nereguliari mityba, greitas maistas, kūprinimasis, dėl ko vėliau imama jaustis vis prasčiau ir pradeda stigti motyvacijos darbui. Pateikiame dažniausius įpročius darbo vietoje, galinčius rimtai pakenkti sveikatai bei būdus, kaip jų išvengti ir išlaikyti gerą savijautą.