kibernetinė ataka

Naujausios technologijos užkariauja žaislų lentynas: balsu valdomi robotai, žaislai, kurie turi gebėjimą mokytis naujų komandų ir daugybė produktų, turinčių specialias mobilias programėles, perkeliančias pramogas į virtualų pasaulį. Antivirusinių sprendimų „eScan“ kūrėjai atkreipia dėmesį, kad išmanieji žaislai, kuriuos dovanojame savo vaikams, gali mus šnipinėti, o programėlės – kviesti pasinerti į virtualias, bet ne visada saugias pramogas.

Informacinių technologijų specialistams, dirbantiems Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), pavyko sėkmingai sustabdyti pradėtą kibernetinę ataką. Siekiant tam užkirsti kelią ir apsaugoti pacientų duomenis, nedelsiant buvo imtasi reikiamų saugumo priemonių ir įdiegta speciali apsaugos sistema. Liepos mėnesio pradžioje VLK valdomose duomenų bazėse, kuriose saugomi pacientų duomenys, buvo užfiksuotos elektroninių paslaugų trikdymo atakos, vykdomos iš užsienio.

 Po to, kai antradienį buvo surengtas pirmasis kibernetinio saugumo tarybos posėdis, bendrovės „Atea“ IT saugumo sprendimų skyriaus vadovas Andrius Šaveiko „Žinių radijui“ nurodė, kad apsisaugoti nuo atakų visiškai vis tiek nepavyks. „Siekiamybė tokia yra, ir ji yra sveikintina, bet 100 proc. išvengti to yra neįmanoma. Besisaugant yra galimybė bent jau minimizuoti nuostolius, kylančius dėl atakų atsiradimo“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė A. Šaveiko.

 Kibernetinių atakų Lietuvoje nedaugėja, bet jos tampa technologiškai sudėtingesnės, teigia ekspertai. Kibernetinio saugumo tarybos vicepirmininkas Arvydas Plėštys po pirmojo tarybos posėdžio žurnalistams teigė, kad kibernetinių atakų skaičius „išlieka stabilus“. „Technologinis jų sudėtingumas kyla“, - sakė A.Plėštys, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento direktorius.

Prieš vieną kompiuterį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biure parlamente gegužės mėnesį buvo įvykdyta kibernetinė ataka, kurios taikinys buvo šalies žemieji parlamento rūmai, sekmadienį pranešė laikraštis „Bild“. Dienraštis, kuris savo informacijos šaltinių nenurodė, rašo, kad ta kibernetinė ataka buvo didesnė nei tikėtasi iš pradžių ir kad Bundestagui buvo sunku ją sukontroliuoti. Atakos metu buvo „užkrėstas“ vienas iš kompiuterių A.Merkel biure Bundestage.

Trečiadienį įvykdytai kibernetinei atakai prieš Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo tinklalapį buvo rengtasi bent dvi savaites, užklausos siųstos ir iš Irano, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rimtautas Černiauskas. „Matome daug įdomios informacijos. Matome, kad buvo nuolat siunčiami įvairūs kreipiniai, pavyzdžiui, iš Irano bandyta atspėti slaptažodį.

NATO privalo būti pasirengusi ne tik įprastų karinių priemonių ar branduolinio ginklo atakai, tačiau ir kibernetinio saugumo puolimui, interviu „The Times“ pareiškė Estijos prezidentas Toomas Ilvesas. „Jeigu jūs pažeidžiate elektrinių veiklą, kuo tai skiriasi nuo apšaudymo raketomis?“ – užduoda klausimą T. Ilvesas.

 Vilniaus miesto savivaldybė kreipsis į teisėsaugos institucijas ir perduos IT specialistų surinktus įrodymus apie sausio 12 d. surengtą kibernetinę ataką, sutrikdžiusią registraciją į Vilniaus darželius. Tokią išvadą pateikė nepriklausomi kibernetinės saugos įmonės „NRD CS ekspertai, turintys panašių incidentų suvaldymo patirties tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Registracija į Vilniaus darželius bus atnaujinta tik įsitikinus dėl jos saugumo.

  Vilniaus savivaldybė trečiadienį pranešė, kad registracija į sostinės darželius pirmadienio naktį sutriko dėl tyčinės kibernetinės atakos.   „Vertinimo metu buvo nustatyta, kad buvo atliktos „brute force“ (liet. - grubios jėgos) atakos. Tai yra sistema, kuri bando sistemos administratoriaus slaptažodį ir dėl to kai kurie asmenys galėjo įsibrauti į sistemą“, - trečiadienį žurnalistams sakė Vilniaus miesto savivaldybės E. miesto departamento direktorius Jonas Pidkovas.

„Dešimtys kompiuterių Ukrainos ministro pirmininko administracijoje ir mažiausiai 10 Ukrainos ambasadų užsienyje tapo kibernetinio šnipinėjimo, siejamo su Rusija, auka“, rašo „The Financial Times“ bendradarbis Semas Džonsas (Sam Jones). Buvo atakuotos ambasados Vokietijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Belgijoje ir Rytų Europoje. Tai, kad buvo įvykdyta kibernetinė ataka, panaudojant virusą „Snake“, paaiškėjo kompanijos „Symantec“ dėka, cituoja S. Džonso straipsnį inopressa.ru.

Pirmųjų seksualinių mažumų suplanuotų renginių išvakarėse paaiškėjo, kad 9 kartus iš 10 nepavyksta prisijungti prie Lietuvos gėjų lygos puslapio, kuriame pateikiama informacija apie renginius. Bandant atidaryti lgl.lt puslapį gaunamos žinutės „The server at lgl.lt is taking too long to respond.“ arba „Oops! Google Chrome could not connect to lgl.lt. Try reloading: lgl.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš Lietuvą jau savaitę vykdoma iki šiol neregėto masto kibernetinė ataka. Ekspertai pastebi, kad šalis nėra pasirengusi atremti tokių išpuolių, o jų gali padaugėti jau po mėnesio, Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Praėjusią savaitę pradėta kibernetinė ataka prieš portalą DELFI, nesiliauja iki šiol.

Prieš naujienų portalą delfi.lt pradėta ataka turi būti svarbus signalas prieš Lietuvai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. "Tai nacionalinio saugumo klausimas, nes puolama žiniasklaida, puolamas bankas, institucijos, kurios lemia žmonių gyvenimą. Ypač prieš pirmininkavimą ES Tarybai yra svarbus signalas.

Daugiau nei tuzinas JAV komunalines paslaugas tiekiančių bendrovių kasdien patiria kibernetines atakas, rašo „Forbes“. Teigiama, kad tokių atakų metu, siekiama sutrikdyti įmonių kontrolės sistemas. Apsauga minimali Elektros energijos tinklas yra vienas pagrindinių programišių taikinių. Tai elektros srauto paskirstymo priemonė, kuri yra kritiškai svarbi kiekvienai ekonomikai. Vis dėlto elektra yra esminis prekybą ir vakarietišką gyvenimo stilių palaikantis resursas.

Programišiai per pastaruosius kelerius metus atakavo daugiau kaip tūkstantį JAV kompanijų, tačiau apie ataką paskelbė tik kelios iš jų, rašo laikraštis "The New York Times". "Informaciją apie programišių atakas kompanijos, norėdamos nepakenkti savo verslui, verčiau nutaria nuslėpti nuo savo klientų, akcininkų ir konkurentų. Retai kuris nusprendžia apie "šią purviną paslaptį" viešai paskelbti, paprastai vietoj jų tai padaro kas nors kitas", - pastebi laikraštis.

Įsigaliojusi naujoji karinė strategija yra papildyta grėsmių sąrašu, į kurį šalia konvencinių karinių, lokalių ir regioninių krizių, terorizmo grėsmių yra įtrauktos ir informacinės, kibernetinės atakos, energetinio saugumo iššūkiai ir klimato kaita. Dokumente taip pat aiškiai įtvirtinti esminiai gynybos politikos principai, pagal kuriuos formuluojami Lietuvos kariniai tikslai ir jų įgyvendinimo būdai.

Prancūzijos naujienų žurnalas apkaltino JAV vyriausybę baigiantis prezidento Nicolas Sarkozy kadencijai surengus kibernetinę ataką prieš jo kanceliariją, informuoja BBC. Laikraštis "L'Express" teigia, kad Prancūzijos kibernetinio karo agentūra, kurios užduotis - nustatyti ir užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams, Eliziejaus rūmų kompiuteriuose aptiko galingą piktybinę programą. Eliziejaus rūmai patvirtino patyrę kibernetinį išpuolį.

Izraelio vyriausybė pranešė, kad jos interneto tinklalapiai užfiksavo apie 44 mln. programišių bandymų įsilaužti į duomenų bazes nuo trečiadienį prasidėjusio Gazos ruožo bombardavimo, skelbia „Reuters“. Anot finansų ministro Yuvalio Steinitzo, tik vieną kartą buvo sėkmingai įsibrauta į vyriausybės portalą, kurio pavadinimas neviešinamas. Tačiau po dešimties minučių tinklalapis vėl buvo prieinamas.

Ataskaitoje, kuri skirta ekonominiams santykiams bei saugumo klausimams tarp JAV ir Kinijos, anoniminis šaltinis iš amerikiečių specialiųjų tarnybų pateikė tokią išvadą: „Kinų prasiskverbimas į gynybos sistemas yra pavojingas JAV karinėms pajėgoms“. Kartu pridūrė, kad Kinija yra didžiausia grėsmė kibernetinėje erdvėje. Ir čia sunku ginčytis.

Du britai programišiai pirmadienį Londone teisme prisipažino rengę išpuolius prieš tarptautinių įmonių, teisėsaugos institucijų ir vyriausybės agentūrų, įskaitant JAV Centrinę žvalgybos valdybą (CŽV), kompiuterius. 20-metis Ryanas Cleary's iš Pietryčių Anglijos ir 19-metis Jake'as Davisas iš Škotijos, kurie priklauso programišių grupuotei „LulzSec“, prisipažino praeitais metais su kitais asmenimis sudarę sąmokslą ir rengę išpuolius prieš tinklalapius.

Jungtinės Tautos (JT) ragina valstybes siekti „taikios rezoliucijos“ dėl kibernetinės erdvės, kad būtų išvengta pasaulinio kibernetinio karo, pranešė BBC. JT telekomunikacijų agentūros vadovas apie tai prašneko praėjus savaitei po to, kai buvo aptikta viena iš sudėtingiausių kibernetinių atakų – „Flame“ (Liepsna). Pasak H. Turo, „Flame“ ataka yra sekama nuo gegužės mėnesio. Pasak jo, „Flame“ dar nepasiekė kibernetinio karo veiksmų lygio.

JAV prezidentas Barackas Obama davė nurodymą vykdyti slaptas kibernetines atakas prieš Irano urano sodrinimo gamyklas, skelbia „New York Times“. B. Obama net po to, kai buvo išaiškinti kompiuterių virusai, naudojami kibernetinėse atakose, nusprendė paspartinti programą, kurią pradėjo George'o W. Busho administracija ir kuri buvo užkoduota pavadinimu „Olympic Games“. „Olympic Games“ yra bendra JAV ir Izraelio kampanija, kuria siekiama sutrukdyti Irano branduolinei programai.

Didžiosios Britanijos Rimtų ir organizuotų nusikaltimų tyrimų agentūros interneto tinklalapio („Soca“) veikla sutrikdyta dėl kibernetinės atakos. „Soca“ patvirtino BBC, kad prieš interneto tinklalapį „soca.gov.uk“ buvo įvykdyta „DDoS“ (paskirstyto atsisakymo aptarnauti) ataka. Pasak atstovo, tinklalapis buvo išjungtas trečiadienį 22.30 val. vietos laiku, tačiau ataka nekelia pavojaus organizacijos saugumui.

Anksčiau kibernetinėje aplinkoje siautėdavo programišiai mėgėjai, o dabar kibernetines atakas vykdo organizuotos jų grupės. Atakų žalą patiria ne tik pavieniai vartotojai, tačiau ir gerai apsaugoti bankų tinklalapiai. Kėsinamasi į bankus Nuolat didėjantis interneto paslaugų vartotojų skaičius, e. paslaugų kiekis, nuolatinis technologijų vystymas ir išmaniųjų prietaisų populiarumas į šalį prišaukė kibernetinių nusikaltėlių.

Praėjusią savaitę programišiai atakavo Lietuvos banko internetinę svetainę, o vakar pasirodė pranešimai apie tai, kad kibernetinė ataka įvykdyta ir prieš Medicinos banką. Ekspertų manymu, Lietuva susidūrė su gerai organizuotų grupuočių atakomis.

Pastarosiomis dienomis suaktyvėjo prieš įvairias Lietuvos organizacijų ir įmonių interneto svetaines  rengiamos paskirstytos atsisakymo aptarnauti (DDoS) atakos, kurių metu serveriai užtvindomi parazitinių užklausų srautu, taip trukdant prisijungti prie jų kitiems interneto vartotojams.

Kibernetinėmis atakomis bandyta sutrikdyti Lietuvos banko paslaugų teikimą internetu. Šiąnakt apie 1 valandą nakties prieš Lietuvos banko informacines sistemas pradėta kibernetinė ataka, kuria siekiama sutrikdyti interneto svetainės ir kitų internetu teikiamų paslaugų darbą. Lietuvos banko informacinių technologijų specialistai ataką sėkmingai atrėmė ir atkūrė Lietuvos banko interneto paslaugų pasiekiamumą iš Lietuvoje veikiančių serverių. Interneto svetainė www.lb.

Niujorke rugsėjo 20 dieną susitikę Lietuvos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Sergejus Lavrovas aptarė pasirengimą artėjančiam Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų tarybos susitikimui Vilniuje.

Tinklalapis „Wikileaks“ pranešė apie kibernetinę ataką, kuri buvo įvykdyta antradienio vakarą. „Šiuo metu tinklalapis “Wikileaks.org„ užblokuotas“, – skelbiama „Wikileaks“ puslapyje tinklalapyje „Twitter“. Vėliau „Wikileaks“ problemą apibūdino kaip „kibernetinę ataką“. Kitoje žinutėje buvo pranešta, kad tinklalapis jau sutvarkytas, tačiau kai kurie vartotojai vis dar patyrė problemų, norėdami prisijungti prie jo. „Wikileaks“ paviešino daugiau nei 250 tūkst.

Interneto apsaugos ekspertai aptiko didžiausią iki šiol įvykdytą kibernetinių atakų kampaniją, kurios metu buvo įsilaužta į 72 organizacijų, tarp jų ir Jungtinių Tautų (JT), vyriausybių ir kompanijų kompiuterinius tinklus, praneša britų naujienų portalas „The Guardian“. Įsilaužimus aptikusi interneto apsaugos kompanija „McAfee“ teigė, kad atakas vykdė vienas „valstybinis veikėjas“, tačiau atsisakė jį įvardinti. Vienas iš saugumo ekspertų užsiminė, kad įrodymai veda link Kinijos.

Pentagonas pripažino patyręs plataus masto kibernetinę ataką, per kurią užsienio kompiuterių įsilaužėliai pasisavino tūkstančius bylų, praneša BBC. Pasak JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo Williamo Lynno, per kovo mėnesio ataką ir įsilaužimą į internetinę sistemą programišiai pasisavino informaciją, susijusią su „mūsų įslaptintais dokumentais“. Pentagonas tai pripažino po to, kai buvo pristatyta strategija, kuri sustiprins JAV kompiuterinės sistemos galimybes ir padės išvengti grėsmių bei ...

Po ilgos tylos viena po kitos didelės bendrovės, Vyriausybės institucijos pradėjo pranešti apie programišių įsibrovimus. Vienas iš pastarųjų didesnių jų laimikių – Tarptautinis valiutos fondas. Pastaruoju metu sekant žiniasklaidą gali susidaryti įspūdis, kad pasaulio programišiai paskelbė karą finansų ir valdžios institucijoms, kompiuterių žaidimų pramonei ar tiesiog neįtikusiai įmonei.

„Citigroup“ pranešė, kad programišiai įsilaužė į kompanijos kompiuterių tinklą ir gavo prieigą prie banko klientų banko kortelių duomenų, praneša naujienų portalas „Reuters“. „Citigroup“ teigimu, nuo šio įsilaužimo nukentėjo apie 1 proc. banko korteles turinčių klientų. Pranešama, kad programišiai galėjo peržiūrėti tokią informaciją kaip klientų vardai, sąskaitos numeriai bei elektroninio pašto adresai.

Rusijoje itin populiarus tinklaraščių internetinis puslapis „LiveJournal“ nukentėjo nuo kibernetinės atakos, kurios tikslas, pasak tinklaraštininkų, yra nutildyti politines diskusijas prieš artėjančius rinkimus, rašo naujienų portalas AFP. Tinklaraščio savininkas pareiškė, kad tai buvo vadinamoji DDoS (angl. distributed denial of service) ataka, kurios metu tūkstančiai kompiuterių bando patekti į šį puslapį ir taip apkrauna visą tinklą.

Europos Sąjunga (ES) pranešė apie kibernetines atakas, surengtas prieš Europos Komisiją ir Europos išorės santykių tarnybą, informuoja BBC. Išpuoliai įvykdyti prieš ketvirtadienį Briuselyje prasidedantį viršūnių susitikimą. Dvi dienas truksiančio viršūnių susitikimo metu planuojama aptarti esminius sprendimus dėl ES ateities struktūros, ekonomikos strategijos ir Libijoje vykstančių karinių veiksmų.

2007 metų balandį Estija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuri patyrė kibernetinį karą. Vyriausybės, finansų ir žiniasklaidos kompanijų kompiuteriai buvo paralyžiuoti atakų, kurios, pasak valdžios atstovų, kilo iš Rusijos. Per šiuos kelerius metus po kibernetinių išpuolių Estija vėl išsiskyrė: dabar ji tapo pavyzdžiu, kaip šalis gali apsiginti per kibernetinį karą.

Prielaidos, kad pastaruoju metu sparčiai plintantis kirmino tipo virusas „Win32/Stuxnet" yra kiberataka, kuria siekiama sutrikdyti Irano atominių elektrinių darbą – menkai pagrįstos, tvirtina Tomas Parnarauskas, antivirusinės programinės įrangos gamintojai ESET Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.