kęstutis budrys

Rusijos bendrovei „Gazprom“ nustojus tiekti dujas į Moldovą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog toks sprendimas rodo desperatiškas Rusijos pastangas destabilizuoti padėtį regione. „Dujų tiekimo Moldovai nutraukimas yra desperatiškas Rusijos bandymas destabilizuoti regioną,“ – socialinio tinklo paskyroje teigia ministras.

Valstybės privalo suvienyti jėgas, siekiant užtikrinti civilinės aviacijos saugumą, pokalbio su Azerbaidžano diplomatijos vadovu Džeihunu Bairamovu metu teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Visapusiškas ir skaidrus tragedijos priežasčių ir aplinkybių tyrimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią galimiems panašių tragedijų pasikartojimams. GPS signalo slopinimas ir kitoks trikdymas yra tai, ką Rusija jau kurį laiką vykdo ir Baltijos jūros regione.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvos žydų bendruomenės tradicijos ir paveldas yra neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis. Taip jis kalbėjo pirmadienį dalyvaudamas Lietuvos žydų bendruomenės organizuotoje šeštosios Chanukos žvakės uždegimo ceremonijoje. Jo teigimu, Lietuvos istorijoje žydų bendruomenė užima ypatingą vietą.

Baltijos jūroje – gruodžio pabaigoje vėl tyčinio sabotažo aktas. Įtariama, kad naftą plukdantis Rusijos laivas tyčia nutraukė itin svarbią elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos. Šis kabelis aprūpina elektros energija ir Lietuvos vartotojus, dėl to artimiausiu metu prognozuojamas elektros brangimas. Estijos ir Suomijos pareigūnai kabelį nutraukusį laivą sulaikė ir aiškinasi įvykio aplinkybes, o mūsų šalies politikai kalba apie būtinybę griežtam atsakui, kad ateityje diversijos nebesikartotų.

Artėjant išrinktojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo inauguracijai, nuogąstaujama, kas laukia Europos ir su Rusija kariaujančios Ukrainos. Nors D. Trumpas yra pareiškęs, neva užbaigtų šį karą per vieną dieną, politinių lyderių susitikimai ir pokalbiai kol kas nenuteikia pozityviai. Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys įvardija keturis galimus karo Ukrainoje baigties scenarijus. Viename iš jų svarbus vaidmuo atitektų Kinijai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sprendimą Sakartvelo valdančiosios partijos, atidėjusios derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), garbės pirmininką Bidziną Ivanišvili įtraukti į sankcionuotų asmenų sąrašą. „Sveikinu šį JAV administracijos sprendimą. Jis (B. Ivanišvilis – ELTA) jau yra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos sankcionuotų asmenų sąrašuose“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienio vakarą paskelbė K. Budrys.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys telefonu kalbėjosi su Armėnijos užsienio reikalų ministru Araratu Mirzoyanu, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). Skelbiama, jog pokalbio metu ministrai aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus, Lietuvos paramą Armėnijos siekiams stiprinti šalies atsparumą ir santykius su Europos Sąjunga (ES). „Lietuva pasirengusi plėsti paramą Armėnijoje vykdomoms demokratinėms reformoms, dalintis ekspertine patirtimi stiprinant Armėnijos atsparu...

Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu siūlo kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.

Penktadienį vykusio susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užtikrino, jog Lietuva ir toliau rems demokratines Baltarusijos jėgas. „Lietuvos nacionalinio saugumo interesas – demokratinė ir taiki kaimyninė Baltarusija, todėl XIX-oji Lietuvos vyriausybė tęs paramą demokratinėms Baltarusijos jėgoms.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys įvardija tris galimus taikos Ukrainoje scenarijus. Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat akcentuoja tris klaidingas prielaidas, kurias darome kalbėdami apie karo baigtį. K. Budrys pažymi, kad galimi karo Ukrainoje baigties scenarijai, jo požiūriu, nesikeitė nuo 2022 m. Kuris iš jų bus įgyvendintas, anot ministro, priklausys ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo Ukrainos bei mūsų.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos vardu reiškia užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo aukų šeimoms. „Labai liūdinanti žinia apie Azerbaidžano oro linijų lėktuvo katastrofą.

Reaguodama į galimus Kinijos sabotažo veiksmus dėl kabelių nutraukimo Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) galėtų tartis dėl bendro atsako ir kurti naują laivybos bendrijos teritoriniuose vandenyse reguliavimą užkardyti grėsmėms, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Kinijos nenoras bendradarbiauti povandeninio kabelio incidento Baltijos jūroje tyrime negali sukurti precedento Europoje – ar bet kur kitur“, – socialinio tinklo X paskyroje sekmadienį rašė K. Budrys.

Rusų raketos smūgiui penktadienį ryte apgadinus Albanijos, Argentinos, Palestinos, Šiaurės Makedonijos, Portugalijos ir Juodkalnijos ambasadas Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva solidarizuojasi su šiomis valstybėmis. Pasak jo, šis įvykis tik dar kartą įrodo, kad Rusija neturi raudonų linijų. „Štai kaip atrodo Rusijos „taika“ – sugriauti civiliniai pastatai ir civilių žūtys. Šiandien Rusijos teroristai taip pat nusitaikė į 6 užsienio šalių ambasadas Kyjive.

Darbo vizitu Kyjive su Vyriausybės atstovais besilankantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo administracijos atėjimu pokyčių tikėtis galima. Anot jo, svarbiausia pamatyti, kokį poveikį tai turės nuo karo kenčiančiai Ukrainai. „Matome pasirengimo darbus, kurie vyksta. Galimas administracijos pasikeitimas Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo tema jau ne vieną mėnesį.

Darbo vizitu Kyjive su Vyriausybe besilankantis diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Adrijumi Sybiha. Jo metu ministrai aptarė Ukrainos narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) perspektyvas. „Vis garsiau skambant raginimams sėsti prie derybų stalo su agresore Rusija, turime visomis išgalėmis padėti Ukrainai atlaikyti šį spaudimą ir iš esmės susistiprinti savo pozicijas.

Vyriausybei darbo vizitu lankantis Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketina aptarti Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) klausimus. „Lietuva yra įsipareigojusi 10 metų į priekį ketvirtadalį procento nuo BVP skirti saugumo ir gynybos reikmėms, apie tą ir šnekėsime, kaip jį būtų galima tikslingiau panaudoti.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos ir Lenkijos vienybę saugumo klausimais vadina „stipriąja korta“. Taip jis kalbėjo pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo paraštėse pasikalbėjęs su Lenkijos kolega Radoslawu Sikorskiu. „Lietuvos ir Lenkijos vienybė regiono saugumo klausimais yra mūsų stiprioji korta.

Europos Sąjungai (ES) rengiant 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ragins toliau didinti spaudimą agresorės ekonomikai ir plėsti europines sankcijas Rusijos gamtinėms dujoms. „Turime susilpninti Rusijos ekonomiką, kartu – ir jos karo mašiną, taip pat remti Ukrainą viskuo, kuo tik jai reikės. Norėdami pasiekti pirmąjį tikslą, žinoma, palaikome 15-ąjį sankcijų paketą ir kartu sakome, kad jo negana.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad Europos Sąjungos valstybės turėtų sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir įvesti sankcijas aukšto rango Sakartvelo politikams bei tarnautojams, atsakingiems už brutalų protestų Tbilisio gatvėse malšinimą. Ministro teigimu, Briuselis turėtų keisti ir šiuo metu kartvelams galiojantį bevizį režimą, pirmiausiai pritaikant ribojimus diplomatams bei kitiems Sakartvelo valstybės atstovams.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, dalyvaudamas Čekijos iniciatyva surengtoje diskusijoje dėl Rusijos sulaikymo ir atsako į hibridines atakas, pabrėžė, jog šios šalies vykdomos kinetinės atakos bei sabotažo aktai tampa vis pavojingesni. „Rusija naudoja hibridines atakas tam, kad nukreiptų mūsų dėmesį nuo savo agresyvaus karo prieš Ukrainą, kad savo resursus kreiptume kitur, kad išgąsdintų ir suskaldytų mūsų visuomenes.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį vyksta į pirmąją savo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybą. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ES ministrai aptars Rusijos karo prieš Ukrainą eigą, padėtį Sakartvele ir Artimuosiuose Rytuose. Anot URM, taip pat bus aptarta padėtis Baltarusijoje. Susitikime nuotoliniu būdu dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Ragindamas patvirtinti Europos Sąjungos (ES) strategiją Rusijos hibridiniams veiksmams atremti, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva kviečia ES valstybių užsienio reikalų ministrus drauge kreiptis į Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Europos Komisiją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sekmadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už Europos Sąjungos (ES) gynybą ir kosmosą, Andriumi Kubiliumi. Susitikime K. Budrys teigė, kad atsižvelgiant į sudėtingą saugumo situaciją regione, naujosios Europos Komisijos prioritetas turėtų būti ES gynybos pajėgumų stiprinimas. Pasak jo, ES valstybės narės privalo sparčiau didinti išlaidas gynybai ir siekti bent 3 proc.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praneša, kad Sakarvelo ministras pirmininkas Irakli Kobakhdze nebegalės atvykti į Lietuvą, nes buvo įtrauktas į Baltijos šalių sankcionuojamų politikų sąrašą. „Kartu su Estija išplėtėme sankcionuotų Sakartvelo politikų sąrašą į jį pridėdami dar 17 asmenų, tarp jų ir šalies ministrą pirmininką Irakli Kobakhidze.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį vyksta vizito į Briuselį, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. Tarybos susitikimo darbotvarkėje dėmesys bus skiriamas Rusijos karo prieš Ukrainą eigai ir padėčiai Sakartvele bei Artimuosiuose Rytuose aptarti. Susitikime nuotoliniu būdu dalyvaus ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išreiškė paramą Lietuvos funkcinio sporto rinktinės atstovei Kornelijai Dūdaitei, kuri susilaukė nemalonės iš Tarptautinės šios sporto šakos federacijos.  Pasak ministro, niekas niekada neturėtų nukentėti už tai, kad pasisako prieš terorą ir agresiją.  "Niekas niekada neturėtų būti baudžiamas už tai, kad pasisako prieš terorą ir agresiją.

Užsienio reikalų viceministro pareigas eis buvęs prezidento patarėjas Sigitas Mitkus, diplomatas Julius Pranevičius, buvusi teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė. Kaip ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministro Kęstučio Budrio kabinetui vadovaus Martynas Lukoševičius, kanclere taps Aiste Stakėnienė, o atstove spaudai dirbs buvusi prezidento patarėja, komunikacijos specialistė Kristina Belikova.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsimena, jog siektų pakelti Lietuvos diplomatinius santykius su Pekinu į aukštesnį lygį ir į valstybes sugrąžinti šalių ambasadorius. „Mūsų diplomatinės atstovybės turi būti funkcionuojančios ir tai yra absoliuti norma.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pripažįsta, kad jo pirmtako Gabrieliaus Landsbergio užduotas tonas tarptautinėje erdvėje garsinant Lietuvos poziciją yra sektinas pavyzdys. Visgi pats politikas tikina nesivaikysiantis perdėto asmeninio matomumo ir išskirtinumo tarptautinėje arenoje.

Aštrios Prezidentūros reakcijos dėl keliamų klausimų apie šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus sulaukusi liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen stebisi, jog pastaroji situacija sulaukė tiek nedaug politikų dėmesio. Seimo vicepirmininkė neabejoja, kad K. Budrio pavardę į naujuosius šalies diplomatijos vadovus pasiūlė ne paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas.

Nors viešojoje erdvėje svarstoma, kad į Ministrų kabinetą savo vyriausiąjį patarėją Kęstutį Budrį galėjo pasiūlyti ir pats prezidentas, teisininkai konstitucinių kliūčių tame nemato. Anot jų, formaliai šalies vadovo patarėjo kandidatūra į užsienio reikalų ministrus bus teikiama paskirtojo premjero Gintauto Palucko. Todėl tai, buvusios Konstitucinio Teismo (KT) teisėjos Tomos Birmontienės teigimu, yra daugiau politinės kultūros klausimas.

Seimo konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė mano, jog paskirtajam premjerui pateikus šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus Prezidentūra de facto tapo ketvirtuoju centro-kairės koalicijos partneriu. Konservatorius svarsto, ar K. Budriui tapus šalies diplomatijos vadovu užsienio politikos klausimai nebus sukoncentruoti tik prezidento rankose.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas nemano, kad būsimo Ministrų kabineto kandidatų sąraše atsiradusi jo kolegos Prezidentūroje Kęstučio Budrio pavardė kelia konstitucingumo klausimų. Atmesdamas kritikų pastabas, esą į ministrus pretenduojančiam patarėjui turėjo būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, F. Jansonas siūlo pasidžiaugti – niekas rimčiau nesudvejojo K. Budrio kandidatūros tinkamumu.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina nemanąs, kad į užsienio reikalų ministro pareigas kandidatuojančiam Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas „atšalimo“ laikotarpis. Pasak parlamento vadovo, skyrimas į ministro pareigas yra politinis sprendimas, todėl svarbiausia, kad siūloma kandidatūra tiktų premjerui ir prezidentui. „Čia politinis paskyrimas, politinė pareigybė, todėl nei „atšalimo“, nei „atšilimo“ negali būti. Tiesiog tai politinis sprendimas.

Liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen keliant klausimus, ar į užsienio reikalų ministrus pasiūlytam šalies vadovo patarėjui Kęstučiui Budriui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, pats prezidentas Gitanas Nausėda tikina – tokios kalbos yra pritemtos, o buvusi Seimo pirmininkė taiko dvigubus standartus. „Tos kalbos apie atšalimą atrodo šiek tiek pritemtos, kadangi žmonės arba nenori, arba nemato didelio skirtumo tarp politinio atšalimo situacijos.

Prezidentui Gitanui Nausėdai susitikus su kandidatu į užsienio reikalų ministrus, savo patarėju Kęstučiu Budriu, šalies vadovo atstovas sako, kad iš būsimojo ministro tikimasi, jog jis didins „Lietuvos saugumą ir diplomatinį nuspėjamumą“. „Gyvename geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu ir pagrindinis uždavinys, kurį numato prezidentas būsimajam užsienio reikalų ministrui, yra didinti Lietuvos saugumą ir diplomatinį nuspėjamumą“, – žurnalistams penktadienį po susitikimo sakė G. Nausėdos patarėj...

 Į užsienio reikalų ministro postą siūlomas prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys neatsako, ar galimybę eiti šias pareigas pirmiausia aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda, ar paskirtuoju premjeru Gintautu Palucku. Jis tikina, kad visų pirma tokius pasvarstymus apskritai išgirdęs „pletkų“ forma. „Mes su paskirtuoju premjeru esame irgi (...) apie tai kalbėjęsi. Dabar laike nepasakysiu tiksliai, kada tai buvo.

Už antisemitinius pasisakymus teisiamas Remigijus Žemaitaitis vėl sulaukė nemalonumų. Jį šmeižtu apkaltino ir prokuratūrai įskundė kadenciją baigianti premjerė Ingrida Šimonytė. I. Šimonytę fesbuke plūdęs R. Žemaitaitis sako nesuprantantis, kuo yra kaltinamas. Ne tik teisinės problemos, bet ir politinės kankina Žemaitaitį. Po prezidento kritikos ir reikalavimų kandidatams į ministrus, jis skelbia, kad jau turi visus galimus kandidatus, tačiau kas jie tokie – vis dar nežinia.

Prezidento patarėjas ragina naujuosius valdančiuosius skirti daugiau lėšų Valstybės saugumo departamentui (VSD), priešingu atveju žvalgybos technologijos pasmerktos stagnuoti. Taip Kęstutis Budrys kalbėjo ketvirtadienį naujos sudėties Seimui imantis pirmojo 2025 metų valstybės biudžeto svarstymo. Dokumento projekte numatyta, kad VSD finansavimas kitąmet turėtų didėti 2,5 mln. eurų, iki 53 mln. 21 tūkst. eurų. Vis tik kitų dvejų metų projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai sumažės.

Nors prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys pats yra minimas tarp galimų kandidatų tapti užsienio reikalų ministru, jis tikina, kad kolegė Prezidentūroje Asta Skaisgirytė būtų geriausia kandidatūra šiam postui užimti. „Visiškai pritariu prezidento vertinimui, tikrai mano kolegė Asta Skaisgirytė būtų geriausia užsienio reikalų ministrė“, – antradienį LRT televizijai teigė K. Budrys.

Baltijos jūroje sugadinus du povandeninius šviesolaidinio ryšio kabelius, būtina stiprinti žvalgybą ir turėti daugiau patruliavimo, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Dabar akivaizdi išvada, kad mes turime turėti stipresnių žvalgybinių ir stebėjimo pajėgumų Baltijos jūroje, kad greičiau galėtume atsakyti, kas joje vyksta, kas joje juda tuo metu, kokie yra laivai“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė K. Budrys.

Ketinimas Šiauliuose suorganizuoti teroristinį aktą priskiriamas tai pačiai įvykių kategorijai kaip ir ankstesni sabotažai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Galima sakyti, kad yra priskiriama tai pačiai kategorijai incidentų, kurie buvo ir prieš tai, nėra dar vienas eilinis išpuolis. Tai yra gretoje kitų užkardytų arba išsiaiškintų operacijų“, – LNK žinioms antradienį sakė K. Budrys.

Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūra į užsienio reikalų ministrus priklauso nuo šalies vadovo ir premjero susitarimo, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tai yra premjero ir prezidento sutarimo reikalas, ir socialdemokratų frakcijos, nes ji turi atsakomybę Vyriausybėje už užsienio politiką“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad svarstytų pasiūlymą užimti užsienio reikalų ministro postą socialdemokratų formuojamoje Vyriausybėje. „Šis darbas yra be galo svarbus, ypač tokiu geopolitiniu metu. Jeigu tokie pasiūlymai ir diskusija bus, tai, žinoma, kad rimtai iš valstybinių pozicijų į tai atsižvelgsiu“, – LRT radijui antradienį sakė K. Budrys.

Vienas iš kandidatų į užsienio reikalų ministrus – prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, pirmadienį skelbia portalas „15min“. Portalo šaltinių teigimu, K. Budrio kandidatūra tapti Lietuvos diplomatijos vadovu aptarta pirmadienį vykusiame šalies vadovo ir kandidato į premjerus Gintauto Palucko susitikime. Anksčiau potencialia užsienio reikalų ministre įvardinta vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad šiuo metu ypatingai svarbu kovoti prieš naratyvą, jog ekonominės sankcijos neturi poveikio Rusijos režimui. Anot jo, negalima tikėtis, kad apribojimai paveiks režimo sprendimus, tačiau jie sumažina Maskvos galimybę tiek toliau vykdyti agresiją, tiek ją nukreipti kitomis kryptimis.   „Pirmas dalykas, ką turime daryti, tai neigti naratyvą, kad tai neveikia Rusijos ekonomikos.

Rusijos tarnybos ir toliau rengia išpuolius prieš NATO valstybes, bet apie tinkamą atsaką vis dar negirdėti. Amerikiečių žurnalistai paskelbė, kad Rusijos karinė žvalgyba iš Lietuvos į Angliją ir Vokietiją siuntė savaimę užsidegančius krovinius. Diversiniai paketai turėjo sukelti gaisrus į Ameriką bei Kanadą skrendančiuose lėktuvuose. Tą dabar patvirtino ir mūsų prezidentūra.

Amerikiečiams balsuojant prezidento rinkimuose, Lietuvos vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako tikintis ilgalaikiais Vašingtono įsipareigojimais Vilniui, bet neatmeta, jog JAV kariai gali būti siunčiami į taškus, kur to dar labiau reikalauja saugumo situacija.

Prezidento vyriausiais patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvoje šiuo metu nėra valstybei priklausančios teritorijos, kurioje būtų galima steigti brigados dydžio batalioną. Tačiau, pasak jo, šią erdvę reikės sukurti. „Brigadai manevruoti yra pakankamai didelė erdvė bent 10x20 kilometrų.