kęstutis budrys

Apie sprendimą imtis premjero pareigų pranešęs socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius neatskleidžia, koks bus užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas naujai formuojamoje Vyriausybėje.   „Mes vis tik mėgstame viską suvesti, kas lengviausia, į asmenybę. Bet man svarbu turinys, ne tik, kas už to turinio stovi“, – antradienį „Delfi“ laidoje teigė M. Sinkevičius. Socialdemokratų lyderis nurodė, kad pakalbės su K. Budriu ir išsiaiškins, ar šis atitinka keliamus lūkesčius.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį ir trečiadienį darbo vizitu lankysis Izraelyje ir Palestinoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (UMR), Izraelyje Lietuvos diplomatijos vadovas susitiks su šalies prezidentu Isaacu Herzogu užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru, Kneseto pirmininku Amiru Ohana.

Lietuva palaiko ES siekį įvesti draudimą atvykti Ukrainoje kovojusiems rusams, sako šalies užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Turime mažinti tiek (išduodamų – BNS) vizų, o tuo labiau visiškai neįsileisti tų, kurie ką tik dalyvavo skerdynėse Ukrainoje“, – prieš pirmadienį Liuksemburge vykstančią ES Užsienio reikalų tarybą LRT teigė jis. Draudimas rusų kariams atvykti į Bendrijos šalis būtų naujo sankcijų Maskvai – dėl jos karo prieš Ukrainą – paketo dalis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad nors Vengrija nebeblokuoja proceso, dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje derybų vis dar esti povandeninių procesų. Taip jis kalbėjo Bendrijai pirmadienį ketinant oficialiai atidaryti pirmąjį derybinių temų bloką – klasterį – dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES. „Reikia pasidžiaugti, kad pagaliau pirmasis atidarytas klausimų blokas, vadinamasis klasteris, ir jau gali prasidėti derybos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) Liuksemburge. Pagrindinės susitikimo temos – ES parama Ukrainai, spaudimo Rusijai didinimo priemonės, įskaitant sankcijas.

Su baltarusių atstovais susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė Baltarusijos demokratinių jėgų padėtį Lietuvoje, patvirtino Vilniaus paramą. Kaip penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), susitikime su Lietuvoje įsikūrusių Baltarusijos demokratinių jėgų, pilietinės visuomenės, diasporos, nepriklausomos žiniasklaidos, švietimo, verslo, religinių bendruomenių atstovais pabrėžta, kad Vilnius išlieka saugia erdve baltarusių bendruomenių veiklai.

Prasidedant deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, demokratai neslepia ambicijų, o socialdemokratų gretose jau bręsta planai keisti dalį ministrų. Kas derybose taps neliečiamomis zonomis, ar bus paaukotas Kęstutis Budrys ir kada pagaliau paaiškės naujojo premjero pavardė? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su socialdemokratų partijos pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Su kokiais pasiūlymais einate pas demokratus? Pasiūlymų turinys bus turbūt iš dviejų dalių.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir toliau nekomentuoja viešojoje erdvėje pasirodžiusių kalbų apie galimą jo patraukimą iš pareigų. Diplomatijos vadovas teigia šiuo metu tęsiantis darbus, o kaip bus toliau, pasak jo, parodys ateitis.  „Aš dirbu tai, ką dirbu, planuojuosi darbus, (esu – ELTA) pasiruošęs tęsti tuos darbus ir tiek“, – žurnalistams Seime teigė K. Budrys.  „Artimiausiu laikotarpiu neišvengiamai bus Vyriausybės atsistatydinimas, laikinoji Vyriausybė. Natūralu.

Viešojoje erdvėje pasirodžius kalboms apie galimą Kęstučio Budrio patraukimą iš užsienio reikalų ministro pareigų, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad jį tenkina diplomatijos vadovo darbas. Tačiau jis pažymi, kad buvimą pareigose ne visuomet lemia tik profesionalumas.  „Viešai girdėjome (…) koalicijos partnerius, kurie sako, kad jų netenkina užsienio reikalų ministras.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad geriau užsienio reikalų ministrą keisti, prieš Lietuvai pradedant pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai kitų metų pirmąjį pusmetį. Taip ji kalbėjo viešojoje erdvėje diskutuojant apie valdančiųjų norą Lietuvos diplomatijos vadovo poste Kęstutį Budrį pakeisti prezidento patarėju Deividu Matulioniu.

Pasirodžius informacijai, kad šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas mano, kad K. Budrys skaičiuoja paskutines dienas ministro pozicijoje.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, pastarasis šios informacijos nekomentuoja. Pasak jo, šiai temai skiriama nepelnytai per daug dėmesio. „Aš tikrai nesivelsiu į tai, kas ką pasakė, pakomentavo ir panašiai. Manau šitai temai yra nepelnytai per daug dėmesio skiriama. Apie užsienio politiką – kalbėkime“, – žurnalistams penktadienį teigė K. Budrys.

Seimo opozicija įsitikinusi, kad užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio dienos Vyriausybėje suskaičiuotos. Kad dalis socialdemokratų nepatenkinti K. Budrio darbu, tikina ir partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, jis pasigenda ministro pastangų, kad iš Lietuvos išvykstantys amerikiečių kariai sugrįžtų atgal.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad yra „nelabai atsakinga ir nelabai rimta“ svarstyti apie užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pakeitimą. Jo teigimu, ministrui nėra reiškiami jokie konkretūs kaltinimai, o ir K. Budrio apkalbomis užsiimantys žmonės tai daro anonimiškai.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, premjerė Inga Ruginienė sako pasitikinti diplomatijos vadovu. „Jau ne vieną kartą sakiau ir mano nuomonė nepasikeitė – užsienio reikalų ministru K. Budriu pasitikiu ir manau, kad jis dirba gerai“, – Seimo Vyriausybės valandoje teigė I. Ruginienė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad pastarieji dronų incidentai Baltijos šalyse yra ne tik tiesioginė grėsmė, bet ir platesnės Rusijos strategijos dalis, kuria siekiama daryti karinį spaudimą, kurstyti baimę bei paniką ir priešiška dezinformacijos kampanija destabilizuoti demokratines visuomenes.

Seimas ratifikavo pernai Hagoje pasirašytą Konvenciją, kuria įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Šio dokumento ratifikavimą ketvirtadienį vienbalsiai palaikė 98 parlamentarai.  Konvencija nustato Rusijos agresijos prieš Ukrainą žalą nagrinėsiančios komisijos įgaliojimus ir funkcijas, teisinį subjektiškumą, organizacinę struktūrą, paraiškų nagrinėjimo tvarką.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys skaičiuoja paskutines dienas šiame poste. „Aš manau, kad K. Budrys skaičiuoja paskutines dienas ministro pozicijoje. Iš to, ką aš girdžiu, lyg ir savaitgalį bus sprendimai.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako su diplomatijos vadovu įprastai randantis sutarimą. Visgi, pabrėžia jis, Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo darbą turėtų vertinti premjerė. „Kiek teko bendrauti su K. Budriu, mes sutarimą randame.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį Briuselyje atidarys ekonominio saugumo forumą ir jame skaitys pagrindinį pranešimą tema „Mobilizuojant ekonominę galią Europos saugumui“. Ministerijos teigimu, antrą kartą rengiamas Briuselio ekonominio saugumo forumas suburs įtakingus politikos formuotojus, ekspertus bei iškilius protus aktualiems ekonominio saugumo, geoekonomikos, strateginių priklausomybių mažinimo, kritinių tiekimo grandinių atsparumo ir konkurencingumo klausimams apt...

 „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kritikuoja užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį ir tvirtina, jog šis veikia prieš Vyriausybės politiką, jos nederina. Anot „aušriečių“ lyderio, jei jis vadovautų Vyriausybei, K. Budrys nebūtų jo komandoje.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, šios partijos atstovas Andrius Grumadas nurodė, jog tokio punkto tarybos darbotvarkėje šiuo metu nėra. „LSDP tarybos darbotvarkėje šio klausimo nėra, tačiau tarybos nariai posėdžio pradžioje turi teisę siūlyti ją papildyti.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad šeštadienį vyksiančiame socialdemokratų tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, valdančiosios koalicijos partneriai teigia turintys pastabų Lietuvos diplomatijos vadovui. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos narei Ligitai Girskienei susidaro įspūdis, kad ministras veikia savarankiškai ir nederina veiksmų su Vyriausybės vadove Inga Ruginienė.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dirba gana profesionaliai ir geba atstovauti Lietuvos interesams tarptautiniuose formatuose.  „Man atrodo, kad ministras daug keliauja, daug dalyvauja, buria vietoje mūsų diplomatinius žmones ir jis savo darbą atlieka (...). Man atrodo, kad ministras dirba gana profesionaliai“, – interviu Eltai teigė Seimo pirmininkas, paklaustas, kaip vertina K. Budrio darbą.

Šeštadienį posėdžiausianti Socialdemokratų partijos taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį, skelbia naujienų portalas lrt.lt, remdamasis šaltiniais.  Portalo šaltinių duomenimis, bent penki socialdemokratai neviešai teigė, kad K. Budrio laikysena užsienio politikoje ne visai atitinka partijos, Vyriausybės apsibrėžtas politikos gaires.  „Ne, jokių kitokių temų apie pasitikėjimą, nepasitikėjimą, nėra. Aš jų negirdžiu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva yra ir išliks tvirta paramos Ukrainai lydere įvairiais karinės paramos, energetikos ir sankcijų šalims agresorėms klausimais. Jis akcentuoja, kad pagrindinė Vakarų saugumo garantija išlieka Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO.  „Lietuva ir Ukraina – strateginės partnerės, kurias vienija bendra istorija, vertybės, strateginiai tikslai ir bendras šiandienos saugumo grėsmių supratimas.

Vilniuje pirmadienį su Ukrainos vicepremjeru Tarasu Kačka, atsakingu už šalies integraciją į Europos Sąjungą ir NATO, susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išreiškė tvirtą paramą kuo greitesnei Ukrainos narystei ES.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėtosi grasinimais Lietuvai ir Latvijai. Rusijos diktatorių akivaizdžiai užgavo mūsų užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimai apie NATO gebėjimą prireikus nukenksminti Kaliningradą. O Latviją jis kaltina neva suteikiant oro erdvę Ukrainos dronams. O štai savo paties atakos drono skrydį į Rumuniją V. Putinas neigia – reikalauja įrodymų.

Vladimiras Putinas mėtosi grasinimais Lietuvai ir Latvijai. Rusijos diktatorių akivaizdžiai užgavo mūsų užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimai apie NATO gebėjimą prireikus nukenksminti Kaliningradą. Rusijos diktatorius grasinimais visiems aplink mėtosi tuo metu, kai patiria skaudžius smūgius kare su Ukraina – Kyjivo pajėgos dabar sėkmingai pleškina Rusijos logistiką pietuose, net atkovoja dalį okupuotų teritorijų.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad iš Registrų centro buvo pavogti ir jo duomenys, įžvelgia priešiškų subjektų interesą. „Taip, ir šeimos narių taip pat. Tie duomenys, kurie yra registre“, – žurnalistams šeštadienį sakė ministras, paklaustas, ar jo duomenys buvo pavogti. Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Sopote dalyvavo Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) susitikime užsienio reikalų ministrų formatu. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), dešimties valstybių diplomatijos vadovai bei Europos Sąjungos (ES) išorės veiksmų tarnybos pareigūnai aptarė saugumo stiprinimą regione, Rusijos atgrasymo ir paramos Ukrainai klausimus, BJVT reformą siekiant šią organizaciją atgaivinti, kad atlieptų dabarties aktualijas.

Nuo kibernetinio saugumo grėsmės iki politinių diskusijų Seime. Seimo pirmininkas Juozas Olekas laidoje kalbėjosi apie NATO gynybines priemones ir LRT įstatymo projektą. Ekonomikos inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei premjerė Inga Ruginienė, kad yra nutekinti duomenys iš Registrų centro sužinojo balandį. Kaip jūs vertinate savo bendrapartietės, premjerės tylėjimą? J. Olekas: Čia turbūt reikia atsakyti du klausimus.

Neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį pabrėžė būtinybę didinti spaudimą Rusijai nauju sankcijų paketu. „Turime tartis, kaip didinsime spaudimą 21-uoju sankcijų paketu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) dabar turėtų ne diskutuoti, kas turėtų atstovauti Bendrijai derybose su Rusija, o spausti Kremlių ir įvesti naujas sankcijas. Taip jis kalbėjo ketvirtadienį prieš Kipre vykstantį neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą. „Dabar ne tas laikas, kai turėtume diskutuoti apie tai, kas dalyvaus derybose.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrade, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvos diplomatijos vadovo pasisakymą vertina kaip klaidą. „Aš manau, kad tai yra klaida. Nei vietoje, nei laiku. Keleriopa klaida: apie tai kalbėti, viena, žinant apie reakciją.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį vyksta darbo vizito į Kiprą, kur dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime „Gymnich“ formatu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Susitikimo metu ES diplomatijos vadovai daugiausia dėmesio skirs Rusijos agresijai prieš Ukrainą, tolesnei paramai Kyjivui bei priemonėms, kuriomis siekiama didinti spaudimą Rusijai.

Valstybės vadovų kritikos dėl pasisakymo apie NATO galimybes Kaliningrado srityje sulaukęs Lietuvos diplomatijos vadovasKęstutis Budrys sako, kad tokiu pareiškimu siekė „perlaužti“ neteisingą Maskvos naratyvą apie eksklavo karinius pajėgumus. „Visų pirma, ir auditorija, ir su kuo aš šnekėjau buvo visai ne Rusijai skirta, ir ne su kokiu propagandos kanalu šnekėjau“, – LRT radijui antradienį nurodė K. Budrys.

Praėjusią savaitę teisėsaugai paskelbus, kad tyrime dėl kontrabandos sulaikyti 13 pareigūnų, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, jog šiuos asmenis vertina kaip išdavikus. Jis taip pat teigė besitikintis, kad teisine prasme pareigūnai bus teisiami už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.  „Mes nuo pat pradžių žinojome, kad yra kolaborantų mūsų pusėje, su priešu bendradarbiaujančių asmenų.

Paskelbus, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pareigūnai pasiūlė Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai panaikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patvirtino, jog su Vašingtonu šia tema yra kalbamasi.  Visgi Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad dabar nėra priežasčių peržiūrėti europiniu lygiu priimtas ir galiojančias sankcijas baltarusiškoms trąšoms. „Aš galiu patvirtinti, kad šia tema kalbamės su JAV. Tas klausimas yra darbotvarkėje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiais Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso nariais Donu Baconu ir Edu Case‘u.  Susitikime ministras pabrėžė, kad JAV karių buvimas Lietuvoje išlieka esminiu regioninio atgrasymo prioritetu, o JAV parama Baltijos šalių saugumui yra itin svarbi stiprinant regiono gynybą. „JAV karių buvimas Lietuvoje yra nepakeičiamas regioninio atgrasymo elementas.

Ekonomines funkcijas vykdančių Lietuvos diplomatų ir specialiųjų atašė kompetencijų stiprinimui skirtą kasmetinį renginį atidaręs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė ekonominės diplomatijos reikšmę stiprinant valstybės atsparumą.

Po uždaro socialdemokratų frakcijos posėdžio – įtampa dėl užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio. Aiškėja, kad Lietuva galėjo sulaukti JAV spaudimo dėl baltarusiškų trąšų tranzito, o patys socialdemokratai vis garsiau abejoja ministro darbu. Ar Budrys valdančiajai partijai dar savas ministras? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja socialdemokratas Martynas Katelynas ir konservatorius Matas Maldeikis.

GLOBSEC forumo Prahoje diskusijoje dalyvavęs užsienio ministras Kęstutis Budrys pažymėjo, kad Rusijos skleidžiami naratyvai, apie tariamai neegzistavusią Ukrainą ar neva sovietų „išgelbėtas“ Baltijos valstybes, yra nuoseklios informacinės strategijos dalis skirti daryti poveikį visuomenėms ir pateisinti agresiją.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šeštadienį dalyvaus tarptautiniame GLOBSEC forume Prahoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), forumo diskusijoje „Pergalė Ukrainai, Europai ir pasauliui: kas yra būtina?“ K. Budrys ragins ne tik tęsti, bet ir stiprinti politinę, ekonominę ir karinę pagalbą Ukrainai. Forumo paraštėse ministras taip pat dalyvaus Europos istorinei atminčiai skirtame renginyje.

NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje sąjungininkai aptarė pasirengimą artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui, kolektyvinės gynybos stiprinimą, gynybos finansavimo didinimą bei ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimą. Pastarieji du faktoriai, kaip teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, yra būtini norint užtikrinti NATO bendrą saugumą.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai nebuvo pats sėkmingiausias Lietuvos diplomatijos vadovo pasisakymas. „Tai ne pats sėkmingiausias Kęstučio Budrio pasisakymas ir turbūt ponas Budrys saugumo ekspertas nugalėjo poną Budrį ministrą.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus nusiųsti į Lenkiją dar 5 tūkst. amerikiečių karių, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tiki, jog tai bus ilgalaikis sprendimas.  „Mes girdėjome žinias iš Vašingtono šį rytą ar šią naktį. Mes tikime, kad turėti dislokuotus karius čia yra JAV interesas. Tai efektyviausias atgrasymo būdas, tai pigiausias būdas išlaikyti taiką žemyne. Tai taip pat yra karinė nauda ir JAV“, – žurnalistams Švedijoje teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministrasKęstutis Budrys teigia, jog paramos Ukrainai klausimas negali būti paliktas tik kelių sąjungininkų atsakomybei. „Ukraina dabar gina pirmąją fronto liniją. Ir mes turime juos remti viskuo, ką turime. Tikimės, kad iki Ankaros viršūnių susitikimo bus sukurtas mechanizmas, kuris leistų paramą Ukrainai skirstyti tolygiai ir teisingai“, – Helsingborge, Švedijoje, penktadienį kalbėjo ministras. „Tai negali būti palikta tik kelių sąjungininkų atsakomybei“, – pabrėžė jis.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) paskelbus apie sprendimą Lenkijoje dislokuoti 5 tūkst. karių, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtina, kad tai yra viena efektyviausių atgrasymo priemonių regione. „Tai pigiausias būdas užtikrinti taiką žemyne, be to, tai teikia karinės naudos ir Jungtinėms Valstijoms. Mes suinteresuoti juos turėti fronto linijoje, nes tai yra veiksmingiausia atgrasymo priemonė.