kęstutis budrys

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europa turi išsaugoti vietą Baltarusijai „europinėje šeimoje“, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Kalbėdamas Kosciuškos forume Lenkijoje antradienį, ministras teigė, jog nepaisant to, kad „šalis supančiota Lukašenkos režimo ir pavergta Rusijos“, jos siekiai būti Europos dalimi yra gyvi. „Baltarusijos vieta Europoje, tačiau kad grįžtų į Europos kelią, šalis turi išsivaduoti ir iš diktatoriaus Lukašenkos glėbio, ir iš Rusijos įtakos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad išsivadavusi iš diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos ir Rusijos įtakos, Baltarusija galėtų tapti Europos dalimi. „Baltarusijos vieta Europoje, tačiau kad grįžtų į Europos kelią, šalis turi išsivaduoti ir iš diktatoriaus Lukašenkos glėbio, ir iš Rusijos įtakos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad pasikartojantys incidentai Baltijos jūroje, kurių metu yra pažeidžiami telekomunikacijų kabeliai, yra nepakankamų atsako priemonių pasekmė. „Tai kas planuoja, organizuoja ir vykdo nėra šiaip kokios nors nevyriausybinės organizacijos, privačios įmonės trolių ferma – tai yra konkrečios karinės institucijos ir dėl to mes čia esame karinės eskalacijos tematikoje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad po „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie Ukrainą ir gynybos finansavimą Lietuva susilaukė klausimų iš sąjungininkų. Politiko teigimu, ši situacija yra nenaudinga valstybei. „Klausimų iškyla ne tik jums, bet ir kitiems. Klausiama, kiek tai daro įtaką mūsų pozicijai, tolimesnei laikysenai. Visus tuos taškus ir atsakymus reikia sudėlioti. Ar tai yra mums naudinga? Visiškai ne.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šalies diplomatams padaugėjo darbo, atsakant užsienio partneriams apie „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus. „Taip, žinoma, kad klausimų iškyla ne tiktai jums, bet ir kitiems, klausiant, kas tai yra, kiek tai daro įtaką mūsų pozicijai, tolimesnei laikysenai. Visus tuos taškus ir atsakymus reikia sudėlioti“, – konservatorių frakcijos posėdyje pirmadienį sakė K. Budrys. „Ar tai mums naudinga? Visiškai ne.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pirmadienį Seime rengia posėdį dėl kabelių pažeidimo Baltijos jūroje, jame dalyvaus užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių. Naujausias iš tokių incidentų įvyko sausio pabaigoje, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis.

Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie Europos Sąjungos (ES) pareigūnų svarstymus atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą veiksnį siekiant baigti karą Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tai būtų „istorinė klaida“. „(Europos – BNS) priklausomybė nuo to leido Kremliui finansuoti karus, šantažuoti tautas ir mažinti Europos saugumą.

 Lietuvą ir Islandiją vienija tvirtas įsipareigojimas saugoti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, sako su šios šiaurės Europos valstybės kolege penktadienį telefonu kalbėjęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Islandija buvo pirmoji šalis pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę bei valstybė nuo pat pradžių rėmusi Ukrainą – tai sukuria ypatingą artimą ryšį tarp mūsų šalių.

Vokietijai penktadienį ratifikavus sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamos brigados karių teisių, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako tai esant lyderystės pavyzdžiu visam NATO aljansui. „Vokietijos lyderystė ir įsipareigojimas kolektyvinei gynybai yra pavyzdys sąjungininkėms. Lietuva ir toliau visapusiškai stengiasi atlikti priimančiosios šalies vaidmenį, užtikrindama optimalias sąlygas čia dislokuotiems Vokietijos kariams“, – įraše „X“ rašė užsienio reikalų ministras.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva neturėtų atsiduri situacijoje, kada reikėtų pasirinkti, kuri iš dviejų partnerių Vilniui yra svarbesnė. Anot jo, Lietuva vienareikšmiškai yra tarptautinės teisės pusėje. „Mes tikrai neturėtume atsidurti tame puslapyje, kur mes lyginame, kuri valstybė svarbesnė. Turėtume pažiūrėti pamatus, ant kurių mes stovime ir ką mes tikrai akcentuojame.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikęs su kadenciją baigiančiu Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta, patvirtino įsipareigojimą ir toliau plėtoti dvišalius santykius bei bendromis jėgomis siekti, kad Ukraina pasiektų pergalę. „Taikos turime siekti ne tik stabdydami karą, bet stabdydami Rusijos agresiją. Tam turime toliau stiprinti Ukrainą. Skubios paliaubos nepadės pasiekti tvarios taikos – jos paskatins Rusiją žengti toliau.

Ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys telefonu kalbėjęs su Moldovos vicepremjere europinei integracijai Cristina Gherasimov pabrėžė nuoseklią Lietuvos paramą narystės ES siekiui ir paragino tęsti reikalingas reformas. „Lietuva tvirtai remia Moldovos eurointegracijos siekius. Esame pasirengę padėti Moldovai įgyvendinant reformas ir EK rekomendacijas. Moldovos vieta – Europos šeimoje“, – pažymėjo K. Budrys.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, jog JAV ir Danijos ginče dėl Grenlandijos Lietuva nesirenka nė vienos pusės, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – tokia skubotai ar neapgalvotai pareikšta neutrali pozicija „neduoda ramybės“. Anot Seimo vicepirmininkės, Lietuva turi išlaikyti principingą poziciją dėl pagarbos tarptautinei teisei ir jos viršenybei.

Lietuvai ieškant šalių, kurios galėtų prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio regione, Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgas Gerapetritis sako, jog šiuo metu nagrinėjamos galimybės, kaip suteikti veiksmingą pagalbą NATO sąjungininkei.

Su Graikijos užsienio reikalų ministru Giorgu Gerapatričiu susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikina, kad Europos Sąjunga (ES) turi didinti sankcijas Rusijai. „Stebuklų čia nėra, tai nėra matematinis uždavinys į kurį reikia įdėti daug pastangų ir gausime teisingą atsakymą. Reikia suprasti, kad agresorius neketina atsisakyti savo tikslų ir jų turi daugiau negu vien tik Ukraina“, – trečiadienį žurnalistams Užsienio reikalų ministerijoje (URM) teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su naujuoju Airijos vicepremjeru, užsienio reikalų, prekybos ir gynybos ministru Simonu Harrisu aptarė Lietuvos paramos Ukrainai ir saugumo klausimus. Politikai pirmadienį susitiko Briuselyje vykusio Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdžio paraštėse.

Po dar vieno incidento Baltijos jūroje, kai buvo pažeistas dar povandeninis kabelis, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Europos Sąjunga turi reaguoti į tokias situacijas ir imtis atitinkamų veiksmų. Pasak politiko, svarbu užtikrinti, jog sąmoningai ar netyčia tokius veiksmus vykdantys sulauktų atitinkamos atsakomybės. „Pažeidei infrastruktūrą – galbūt ir netyčia, bet mes ateisime pas tave ir išsiaiškinsime, kas ten buvo.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Vakarų įšaldytą Rusijos turtą būtų galima grąžinti mainais į Maskvos kompensacijas Ukrainai. Taip jis kalbėjo pirmadienį Briuselyje prieš Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdį. „Mūsų analizė rodo, kad Rusija ir toliau pažeidinėja tarptautinę teisę, reiškia, kad tarptautinė bendruomenė turi taikyti kontrpriemones, (...) jos turi būti su sąlygomis“, – sakė K. Budrys. „Tos sąlygos būtų tokios.

Sekmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartu su kitais Europos Sąjungos (ES) valstybių ministrais susitikęs su Baltarusijos demokratinių jėgų lydere Sviatlana Cichanouskaja išsakė tvirtą paramą ir pabrėžė ES politikos nuoseklumą ir tęstinumą Baltarusijos atžvilgiu.  Pasak ministro K. Budrio, Baltarusijos žmonės turi teisę gyventi laisvoje šalyje ir demokratiškai rinkti jos vadovus, o Lietuva ir toliau rems to siekiančią Baltarusijos visuomenę.

Paaiškėjus, kad sekmadienį Baltijos jūroje buvo pažeistas dar vienas povandeninis kabelis, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Lietuva tokius pranešimus vertina labai rimtai. Anot jo, Rusijos „šešėlinis laivynas“ pastaruoju metu kelia didelę grėsmę kritinei infrastruktūrai. „Nors tyrimas vis dar vyksta ir ne visos detalės yra atskleistos, manau, kad per trumpą laiką įvyko per daug nelaimių, jog toliau būtų galima teigti, kad tai atsitiktiniai įvykiai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ir visos NATO sąjungininkės ruošiasi galimai grėsmei iš Rusijos. Dėl to Lietuva ruošiasi didinti gynybos finansavimą iki 4 proc. BVP bei kitais būdais bando atgrasyti priešus. Pasak ministro, svarbiausia dabar nepasirodyti minkštiems, o būti tvirtiems bei glaudžiai bendradarbiauti su sąjungininkais. Apie Lietuvos gynybos planus naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau pasakoja ministras K. Budrys.

Baltarusiai pavogė mūsų Vytį – tokie kaltinimai iš interneto persikėlė į Seimą. Dalis įtarių politikų toliau pylė žibalą į nesutarimų laužą, bandydami priversti Lietuvos institucijas uždrausti baltarusių opozicijai naudoti šį istorinį simbolį. Institucijos atsakė, kad esame laisva šalis, todėl, skirtingai nei Lukašenka, negalime drausti Vyčio naudojimo. Knygelė, kurią Baltarusijos opozicijos atstovybė Lietuvoje vadina pasu, sukėlė dalies politikų ir istorijos mėgėjų didelį pasipiktinimą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys akcentuoja, kad sekmadienį Baltarusijoje vykstančio „renginio“ negalima vadinti rinkimais. Pasak jo, tai tėra nevykęs Aliaksandro Lukašenkos bandymas išlikti valdžioje.  „Tai, kas sausio 26 d. vyksta Baltarusijoje, nėra rinkimai. Tai – nevykęs A. Lukašenkos bandymas prisidengiant demokratijos atributais išlikti valdžioje. A. Lukašenka nėra teisėtas šalies vadovas. Netaps jis juo ir po sekmadienio „renginio“, – Eltai teigia K. Budrys.

Su naujuoju Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi telefonu kalbėjęsis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva yra pasirengusi priimti daugiau amerikiečių karių. „Mūsų įsipareigojimai saugumui ir kolektyvinei gynybai yra nepalaužiami. (...) Esame pasirengę priimti daugiau JAV karių mūsų žemėje“, – įraše socialiniame tinkle „X“ teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Baltarusijoje sekmadienį vyksiančius prezidento renginius vadina Aliaksandro Lukašenkos „pakartotinio paskyrimo renginiu“. Pasak jo, Europa negali pro pirštus žiūrėti į Baltarusijos režimo keliamą pavojų. „Baltarusijos režimui ruošiantis šį savaitgalį vyksiančiam A. Lukašenkos pakartotinio paskyrimo renginiui, Europa turi atvirai kalbėti apie diktatūrą savo kaimynystėje“, – socialiniame tinkle „X“ rašo K. Budrys.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), pasigirdo įvairių vertinimų. Opozicija tikina, kad VGT nepakankamai informavo apie tokį sprendimą. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad tokie teiginai – nepagrįsti. Apie tai, ar Lietuva sugebės didnti finansavimą gynybai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ atsako ministras K. Budrys.

Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų,  teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį sprendimą – nepagrįstas. Tačiau buvusi premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė tvirtina – ministras pateikia neteisingus faktus.  „Mane šiek tiek nuliūdino reakcija tų, kurie turėjo šią informaciją, bet apsimetė nustebę, kad reikės tokių išlaidų.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad į Ukrainą verta važiuoti nebent norint pasimokyti korupcijos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad jį labiausiai domina tai, kodėl tokia retorika yra pasirenkama ir kokį poveikį ji turi Lietuvos žmonėms. „Čia ne tiek Žemaitaičio reakcija, kiek poveikis tokios reakcijos ir tokios žinios skleidimo žmonėms, kiek jis veikia – man čia labiau rūpintis klausimas“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nežada greito Vilniaus ir Pekino diplomatinių santykių atkūrimo. „Kol kas jokių indikacijų, kad bus į vieną ar kitą pusę, aš neturiu, bet turiu daug kantrybės, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Viskas taip greitai nevyksta. (...) Vis tiek ilgesniame laikotarpyje evoliucionuoja.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys žada tobulinti ambasadorių skyrimo procesą, o šiuo metu galiojančios vidinės Užsienio reikalų ministerijos (URM) tvarkos nelaiko realia atranka. „Turi atsirasti realūs atrankos elementai. Dabar tai nėra atranka, tai yra žmonėms informacija žinoti, kad yra ieškomas ambasadorius į vieną ar kitą šalį“, – BNS teigė K. Budrys. „Kaip yra atrenkamas vienas ar kitas žmogus, niekas šiai dienai atsakyti negali“, – pridūrė jis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Lietuva įsipareigoja 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai skirti 5–6 proc. BVP, pasigirdo įvairių vertinimų. Kritikai akcentavo realumo klausimą – ar užsibrėžti tikslai yra įgyvendinami? Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad šis prezidento pareiškimas yra realus, o siekdami šių tikslų mes taip pat rodome gerą pavyzdį sąjungininkams.

Berlyne viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europa turi teisę būti girdima Ukrainos taikos derybose. „Turime visas priežastis ir visas teises būti išklausyti prie stalo, kai vyks diskusija apie tai, kokia bus Europos ateitis, nes (taikos derybų – BNS) pasekmės iš karto atsilieps mums“, – per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kolege Annalena Baerbock pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pirmadienį prasidedant naujajai Donaldo Trumpo kadencijai, Lietuva tikisi JAV užsienio ir saugumo politikos tęstinumo, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Lietuva tikisi maksimalaus Jungtinių Amerikos Valstijų tęstinumo užsienio politikoje ir saugumo politikoje, transatlantinio ryšio puoselėjimo ir, žinoma, didesnio saugumo dėmens visame įsitraukime JAV pas mus regione. Tikimės konstruktyvių santykių“, – pirmadienį viešėdamas Berlyne sakė K. Budrys.

Kinija ir Baltarusija – dvi skirtingos valstybės, tačiau abi įvardijamos kaip keliančios grėsmę Lietuvai. Kokia bus neseniai pradėjusios dirbti Vyriausybės užsienio politika šių šalių atžvilgiu? Ar atkursime diplomatinius santykius su Kinija? O ką reikėtų daryti su likusiais dviem neuždarytais pasienio kontrolės punktais su Baltarusija? Kaip vieną svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų savo programoje valdantieji įvardija demokratinę ir laisvą Baltarusiją.

Dėl neryžtingumo ir netinkamo reagavimo Vakarų valstybės praleido turėtas galimybes sustabdyti Rusiją nuo jėgos naudojimo, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Praleidome kritines galimybes sustabdyti Rusiją, kai galėjome. Nuo neryžtingumo Bukarešto viršūnių susitikime 2008 metais iki nepakankamų reakcijų į Krymo aneksiją ir invaziją į Rytų Ukrainą 2014 metais“, – penktadienį per Vilniuje vykusią užsienio ir saugumo politikos konferenciją „Sniego susitikimas“ sakė Kęstutis Budrys.

Nenuspėjamai geopolitinei aplinkai tiesiogiai veikiant Europos saugumą, svarbu stiprinti NATO aljansą ir išlaikyti vienybę, tvirtina Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. „NATO sėkmės pagrindas – gebėjimas veikti kartu. Turime stiprinti savo gynybinius pajėgumus, aktyviai didinti investicijas, veikti greitai ir sutelktai“, – pranešime cituojamas ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį susitiko su Vokietijos ambasadoriumi Corneliumi Zimmermannu. Susitikimo metu aptariant Vokietijos brigados Lietuvoje klausimą, K. Budrys ambasadorių patikino, kad Lietuvos Vyriausybės pagrindinė užduotis yra užtikrinti jos dislokavimą iki 2027 metų. „Vokietijos brigada Lietuvoje – mūsų prioritetas. Vertiname Vokietijos lyderystę stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir demonstruojamą tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad Vilnius yra viena Europos sostinių, kurioje priešiškų valstybių kontržvalgybai vykdyti operacijas yra sudėtinga. Anot jo, didesnių iššūkių su tokiomis grėsmėmis kyla kitoms šalims. „Kalbant apie šnipinėjimą, apie galimybe vykdyti operacijas (...), galėčiau pasakyti kad Lietuva ir dar keletas valstybių yra nedidelės tvirtovės ir čia yra be galo sudėtinga vykdyti operacijas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį paragino pareigūnus subtiliai ir konsultuojantis su sąjungininkais spręsti dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Jei Rusiją pralaužtų frontą ir Kyjivas prašytų siųsti karius į Ukrainą, Lietuva dėl šio sprendimo tartųsi su sąjungininkais, sako Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Mes kalbėtume su sąjungininkais ir su partneriais, kaip tai atrodo, ir su Ukraina kalbėtume, kaip tai atrodo.

Užsimindamas apie galimybę atkurti Vilniaus ir Pekino diplomatinius santykius, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad Kinijai būtų naivu tikėtis politinių nuolaidų dėl ambasados Lietuvoje atkūrimo. „Mes galime turėti misiją, mes galime turėti ambasadą, turėjome ambasadą, būtų gerai ją ir vėl turėti. Tai yra lūkestis, kad mes tą bazę turėsime.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prekės nepasiekia Rusijos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šalies įmonės turės prisiimti didesnę atsakomybę ir griežčiau tikrinti, kur keliauja jų prekės.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį su Lietuvoje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES), NATO ir partnerių šalių ambasadoriais aptars naujojo Ministrų kabineto užsienio politikos prioritetus. Tai pirmasis K. Budrio susitikimas su valstybių partnerių ambasadoriais. Kaip BNS prieš susitikimą informavo Užsienio reikalų ministerija, susitikime taip pat dalyvaus Ukrainos, Moldovos, Japonijos ir Pietų Korėjos ambasadoriai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad buvusios Vyriausybės sprendimas apriboti dvejopos paskirties prekių eksportą oro keliu į trečiąsias šalis „iki galo nebuvo pagrįstas duomenimis“. „Tikrai galiu teigti, kad duomenų priimti sprendimą, kad jis būtų tikrai efektyvus, tikrai trūko. Apie tai irgi reikia šnekėtis“, – interviu 15min.lt sakė K. Budrys.

Išrinktajam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus apie galimybę paversti Kanadą jo šalies dalimi ar užimti Grenlandiją bei Panamos kanalą, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikina – kol kas to ekspansionizmu vadinti dar nereikėtų. „Dar negalime to daryti. Administracija dar nėra paskirta. (...) Kai turėsime paskirtą administraciją ir pirmuosius žingsnius, tada JAV politiką ir galėsime vertinti“, – interviu „15min” pabrėžė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi kad kitą savaitę Helsinkyje rengiamame NATO narių prie Baltijos jūros viršūnių susitikime bus rastas politinis susitarimas, kokių veiksmų imtis dėl Rusijos „šešėlinio laivyno“. „Norint būti greitiems, reikia treniruotis prieš tai, norint treniruotis, reikia planuoti. Norint planuoti, reikia būti pasirengus. (...) Kitą savaitę vyksiančiame susitikime – mes turime politiškai sutarti tai padaryti“, – teigė K. Budrys.

Estijoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartoja – Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnė lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad sąjungininkai turėtų aktyviau kontroliuoti, kas vyksta Baltijos jūroje, taikyti daugiau sankcijų joje veikiančiam šešėliniam Rusijos laivynui. „Turime taikyti daugiau sankcijų šiems (šešėliniams – BNS) laivams ir labiau kontroliuoti tai, kas vyksta Baltijos jūroje“, – ketvirtadienį Rygoje žurnalistams po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministre Baiba Braže kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ketvirtadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina griežtai ir ryžtingai reaguoti į išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje. „Išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje reikalauja griežto ir ryžtingo atsako. Svarbu veikti drauge ir sutelkti visas turimas priemones, kad užkirstume kelią priešiškiems režimams mūsų vandenyse vykdyti kenkėjišką veiklą“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.