kazys škirpa

Penktadienį sostinėje sulaikyta trispalve mosavusi lietuvių kalbos mokytoja tvirtina, kad prieš ją naudoti policijos veiksmai – politinis susidorojimas dėl jos aktyvios veiklos. Pasak Kazio Škirpos ir Generolo Vėtros atminimo įamžinimo gynėjos, policija prieš ją smurtavo, dėl ko pablogėjo moters sveikata. Ginčas tarp moters ir policijos įvyko penktadienio vakarą sostinės Trispalvės alėjoje, kuri anksčiau turėjo Kazio Škirpos vardą.

Vilniaus savivaldybė nukabino Trispalvės alėjoje prie Gedimino pilies sausio 1-ąją užklijuotą lipduką su Kazio Škirpos alėjos pavadinimu bei žada kreiptis į policiją dėl vandalizmo. Kai BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, lipdukas su ankstesniu neseniai pervadintos alėjos pavadinimu nuimtas ketvirtadienį. „Lipdukas jau nuplėštas, mes kreipsimės į policiją, nes tai – eilinis vandalizmo aktas.

Lietuvoje neturėtų būti vieningos istorijos politikos, diktuojamos iš vieno centro, kuriuo sektų savivaldybės, teigia istorikas Alvydas Nikžentaitis. Tai jis žurnalistams pirmadienį Prezidentūroje sakė po ekspertų diskusijų apie istorinę atmintį ir jos įprasminimą. Prezidentūra apie G. Nausėdos iniciatyvą pasiūlyti Seimui nustatyti vieningas gaires istorinei atminčiai įprasminti informavo praėjusią savaitę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atsisakė priimti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pervadinti Kazio Škirpos alėją. Kaip pranešė teismas, skundas pateiktas dėl šių metų liepos tarybos sprendimo K. Škirpos alėją pervardinti Trispalvės vardu bei daugiau kaip 0,5 milijono eurų neturtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

Prieš savaitę nukabinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai miesto gatvėse atgimė plakatų pavidalu. Be to, ant Vilniuje esančio paminklo rašytojui Petrui Cvirka trumpam užkabinta lentelė su užrašu „Drauge Šimašiau, didžiuojuosi“. Įvairiose Vilniaus vietose, taip pat ir ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, kur dar prieš savaitę kabėjo atminimo lenta Jonui Noreikai, klijuojami plakai su lentos atvaizdu.

Vilniaus taryba nusprendė Kazio Škirpos alėjai suteikti Trispalvės vardą. Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 politikų, vienas susilaikė. Sprendimo nepalaikė valstiečiai, Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai bei mero Remigijaus Šimašiaus koalicijos partneriai konservatoriai. Prašė parodyti pagarbą Posėdyje apsilankę K. Škirpos alėjos vardo palaikytojai šūkavo posėdžio metu, nepagarbiai besielgę asmenys buvo ne kartą įspėti.

 Minint Lietuvos vėliavos dieną penktadienį bus pakeista Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, plevėsuojanti trispalvė. 2015 metais bokšte plevėsavusi vėliava bus perduota saugoti Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazijai, kuri, anot Švietimo ir mokslo ministerijos, išugdė daugiausiai savanorių, kurie patys pasirinko atlikti privalomąją karo tarnybą.

Sausio 1-ąją, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniaus Gedimino pilies bokšte tradiciškai bus pagerbta Lietuvos valstybės vėliava. Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę 1919 m. sausio 1 dieną iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Lietuviai yra kantrūs, jie laukia ir kenčia,  kraštutinių priemonių imdamiesi tik, kai kėsinamasi į jų gyvybes. Laukimas ir beprasmis tylėjimas Lietuvai jau kainavo šimtus tūkstančių gyvybių. Daug tokių mažai kam žinomi, tačiau mūsų šaliai labai svarbių atpasakota naujame lietuvių vaidybiniame ‒ dokumentiniame filme „Pavergtųjų sukilimas“ 1939 m. rugpjūčio 23 – pasirašomas Molotovo-Ribentropo paktas. Lietuva patenka Sovietų Sąjungos įtakos sferon.