kazimira prunskienė

Sostinės Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje, iškilmingai palaidota pirmoji atkurtos Lietuvos Vyriausybės premjerė, Kovo 11-osios Akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė. Velionės urną išlydėjo Garbės sargybos kuopa, įvyko iškilminga valstybinių laidotuvių ceremonija. Dėl kažkada glaudžių ryšių su Rusija visuomenėje kontraversiškai vertintos politikės bendražygiai pasisakė apie jos ryžtingą dvasią ir nuopelnus Lietuvai.

Rugpjūčio 6-ąją į paskutinią kelionę išlydima pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerė Kazimira Prunskienė. Gausiai susirinkusieji atiduoti pagarbą buvusiai premjerei neslėpė gražių ir jautrių žodžių. Tiesioginę transliaciją stebėkite straipsnio pradžioje. Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius Antakalnio kapinėse reiškė dėkingumą K. Prunskienei. „Ačiū gerbiamai premjerei už Lietuvos valstybei padėtus pamatus. Jais remsis būsimos Vyriausybės.

Retai viešumoje matoma garsi Lietuvos operos solistė Judita Leitaitė (66) trečiadienį pasirodė viešumoje. Dainininkė atvyko į Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios, skirtos pagerbti mirusios politikės, signatarės ir pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Ministrės Pirmininkės Kazimiros Danutės Prunskienės atminimą.

Rugpjūčio 6-ąją į paskutinę kelionę netrukus bus išlydima pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerė Kazimira Prunskienė. Jos brolis Rimantas Stankevičius dalijosi asmeniniais prisiminimais apie 75 metus trukusį bendrą gyvenimo kelią. Jis pabrėžė, kad ypatingą vietą sesers gyvenime užėmė Šv. Jonų bažnyčia, kuri, jo teigimu, formavo K. Prunskienę kaip asmenybę ir politikę. K. Prunskienės brolis R. Stankevičius pabrėžė, kad jos sesei Šv.

ELTA glaustai pristato svarbiausius rugpjūčio 5 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Trečiadienį visuomenė Šv. Jonų bažnyčioje turėjo galimybę atsisveikinti su pirmąją nepriklausomos Lietuvos premjere Kazimira Danute Prunskiene.  Be to, paaiškėjo, kad liepos pabaigoje tuneliu į Lietuvą bandę patekti migrantai užpuolė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus. Dėl šio incidento vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pradėjo tarnybinį patikrinimą.

Rugpjūčio 5-ąją šv. Jonų bažnyčioje vyksta atsisveikinimas su pirmąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjere Kazimira Prunskiene. Paskutinę pagarbą jai atiduoda politikai ir žinomi visuomenės žmonės bei dalijasi jautriais prisiminimais ir kas galėjo pakenkti jos sveikatai. Vyriausybėje ekonomikos ministru dirbęs Vytas Navickas teigė, kad kasmet susitikdavo su K. Prunskiene, dažniausiai apie jos gimtadienį.

Rugpjūčio 5-ąją šv. Jonų bažnyčioje atsisveikinama su pirmąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjere Kazimira Prunskiene. Su buvusia premjere atsisveikinti susirinko ne tik Lietuvos politikai, bet ir kiti žinomi žmonės. Pagerbti K. Prunskienės atvyko gausus būrys Vyriausybės atstovų: Mindaugas Sinkevičius, Inga Ruginienė, Kęstutis Budrys, Taurimas Valys, Robertas Kaunas ir kiti žinomi žmonės.

Prezidentui Gitanui Nausėdai šią savaitę nuotoliu dirbant iš Madeiros ir neatvykus atsisveikinti su pirmąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjere Kazimira Danute Prunskiene, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad „pasitaiko visokių situacijų“. Vis tik, jo nuomone, šalies vadovas velionę vertino už indėlį kuriant laisvą demokratinę Lietuvą.  „Gyvenime pasitaiko visokių situacijų. Aš irgi turėjau šiandienai, rytdienai planų – man pavyko juos pakeisti.

Liepos 30-ąją eidama 84-uosius metus mirė garsi politikė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė. Po iškilios politikės mirties jos bičiuliai dalijasi prisiminimais ir jautriais žodžiais apie šią neeilinę asmenybę. Savo mintis viešai paskelbė ir garsi dizainerė Audronė Bunikienė, kuri K. D. Prunskienę puošė visą kadenciją. Prisiminimus ji paviešino socialiniame tinkle Facebook, jais sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Praėjusią savaitę Lietuvą apskriejo skaudi žinia – eidama 84 metus mirė Kazimira Danutė Prunskienė, pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerė. Jos garbei bus organizuojamos valstybinės laidotuvės, o dabar paaiškėjo, kada bus galima atsisveikinti su velione. Dalijamės su jumis, kada bus galima tarti paskutinį „sudie“ K. Prunskienei. Atsisveikinimas su Kazimira Prunskiene Rugpjūčio 5 d., trečiadienis 14.00–20.00 val.

Artimųjų prašymu šį savaitgalį vyks privatus atsisveikinimas su ketvirtadienį mirusia pirmąja atkurtos Lietuvos premjere Kazimira Prunskiene. Visuomenės atsisveikinimas ir valstybinės laidotuvės planuojamos kitą savaitę. Apie tai, kad šeštadienį Vilniuje artimiausi šeimos nariai atsisveikina su K. Prunskiene, pranešė naujienų portalas „Lrytas“. Eltai perduotame komentare Vyriausybės atstovai patvirtino, kad artimųjų prašymu vyksta privati atsisveikinimo ceremonija.

Vilniuje šeštadienį prasidėjo privatus atsisveikinimas su pirmąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjere Kazimira Prunskiene, valstybinės jos laidotuvės numatomos kitą savaitę. „Planuojama, kad visuomenei atsisveikinti bus galima trečiadienį ir ketvirtadienį. Valstybinės laidotuvės numatomos ketvirtadienį Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje“, – BNS šeštadienį nurodė premjero atstovas Gedas Salyga.

Lietuva neteko iškilios asmenybės – vakar pranešta, kad eidama 84-uosius metus mirė garsi politikė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, pirmosios Vyriausybės ministrė pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė. Politikės gyvenimą pakeitė 2012 metais ištikęs insultas. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad insultas „gintarine ledi“ vadintą K. Prunskienę ištiko per 69-ąjį gimtadienį.

Mirus pirmajai atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerei Kazimirai Prunskienei, bus organizuojamos valstybinės laidotuvės, politikė bus laidojama Antakalnio kapinėse. „Bus valstybinės laidotuvės, laidojama Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje“, – BNS penktadienį sakė premjero atstovas Gedas Salyga. Pasak jo, tikslus laidotuvių laikas bus paskelbtas kiek vėliau. Mirė iškili asmenybė Kaip rašė BNS, K. Prunskienė mirė eidama 84-uosius metus.

Žinia apie 84-uosius metus ėjusios Nepriklausomybės akto signatarės, profesorės Kazimiros Danutės Prunskienės netektį sukrėtė kolegas ir bendražygius. Mirtį naujienų portalui tv3.lt patvirtino jos dukra Rasa Vaitkienė, o apie paskutinį susitikimą papasakojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas. Apie šį prisiminimą jis atsivėrė portalui lrytas.

Liepos 30-ąją eidama 84-uosius metus Anapilin išėjo nepriklausomybės akto signatarė, profesorė Kazimira Danutė Prunskienė. Mirtį naujienų portalui tv3.lt patvirtino jos dukra Rasa Vaitkienė. Ši netektis palietė politikus, jos buvusias kolegas ir bendražygius. Pagarbą velionei išreiškė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kuris prisiminė istorinį jos žingsnį.

Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai ketvirtadienį mirusią pirmąją atkurtos nepriklausomos šalies premjerę Kazimirą Danutę Prunskienę prisimena kaip vieną ryškiausių to meto lyderių, kurią lydėjo ir prieštaringi sprendimai. „Pirmiausia pasireiškė Sąjūdyje kaip labai aktyvus žmogus, kaip ekonomistė“, – BNS buvęs Seimo pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės Česlovas Juršėnas.

Eidama 84-uosius metus Anapilin išėjo nepriklausomybės akto signatarė, profesorė Kazimira Danutė Prunskienė.  Ši netektis palietė daugelį jos buvusių bendražygių bei kolegų, tarp jų – ir buvusį Seimo narį Arūną Valinską. Jis naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip prisimena buvusią kolegę.

Liepos 30-ąją šalį pasiekė žinia apie iškilios politikės, Nepriklausomybės akto signatarės, profesorės Kazimiros Danutės Prunskienės mirtį. Naujienų portalui tv3.lt šią žinią patvirtino jos dukra Rasa Vaitkienė. Nuotraukų galerijoje kviečiame pamatyti, kaip bėgant metams keitėsi K. Prunskienė. Profesinis kelias ir pasiekimai K. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone, Vasiuliškių kaime.

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia – mirė Nepriklausomybės akto signatarė, profesorė ir pirmoji atkurtos Lietuvos Ministrė Pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė. Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino jos dukra Rasa. Po K. Prunskienės mirties dėmesio sulaukė ir jos Facebook paskyra, kurioje žmonės dar vasarį ją sveikino su ypatinga proga.

Liepos 30-ąją Lietuvą apskriejo skaudi žinia – mire iškili Lietuvos politikė, nepriklausomybės akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė. 2012-aisiais moterį iškilo insultas. Kaip tąkart rašė žiniasklaida, insultas K. Prunskienė ištiko per jos 69-ąjį gimtadienį. Prieš 14 metų ištiko insultas 2012-aisiais žiniasklaidoje pranešta, kad po insulto politikė buvo nugabenta į Santariškių klinikas, ji kurį laiką buvo reanimacijoje.

Ketvirtadienį mirus pirmajai atkurtos Lietuvos ministrei pirmininkei Kazimirai Prunskienei, jos kabinete dirbę politikai teigia, jog tai buvo veržli Sąjūdžio asmenybė, diegusi demokratinio valstybės valdymo tradicijas. „Kazimira Prunskienė diegė demokratinio valstybės tvarkymo tradicijas, kūrė naujas tradicijas. Ir daug jos įdiegtų dalykų šiandien galioja iki šiol Vyriausybėje“, – BNS ketvirtadienį sakė pirmasis atkurtos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys.

Šiandien, liepos 30-ąją, Lietuvą pasiekė skaudi žinia – Anapilin išėjo nepriklausomybės akto signatarė, profesorė Kazimira Danutė Prunskienė. Dar vasario mėnesį jos brolis Rimantas Stankevičius su naujienų portalu tv3.lt dalijosi, kaip tuomet jautėsi sesuo. Tą dieną, vasario 26-ąją, ji minėjo savo 83-ąjį gimtadienį. Žemiau pateikiame interviu su K. Prunskienės broliu R. Stankevičiumi, kuris buvo publikuotas šių metų vasarį.

Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl ketvirtadienį mirusios pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimiros Danutės Prunskienės. „Netekome Kovo 11-osios akto signatarės, ekonomistės, valstybės veikėjos, pirmosios po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ministrės pirmininkės, vadovavusios pirmajai atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Eidama 84-uosius metus mirė garsi politikė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė. Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino jos dukra Rasa. Šalies vadovai reiškia užuojautą Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl ketvirtadienį mirusios pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimiros Danutės Prunskienės.

Vasario 26 diena Nepriklausomybės Akto signatarės, pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės gyvenime ypatinga – ji mini savo 83-ąjį gimtadienį. Išskirtinę dieną K. Prunskienę sūnaus Vaidoto namuose aplankė mylintis brolis Rimantas bei dukros – Rasa ir Daivita. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su K. Prunskienės broliu Rimantu Stankevičiumi, kuris sutiko pasidalinti sesers gimtadienio planais bei žiniomis apie jos sveikatą.

Po 1990 m. paskelbto nepriklausomybės atkūrimo Lietuva susidūrė su stipriu Maskvos politiniu ir ekonominiu spaudimu. Sovietų Sąjunga sustabdė prekių tiekimą, apribojo energijos išteklius. Tuo pat metu šalies viduje veikė prosovietinės jėgos, siekusios įrodyti, kad naujoji valdžia su premjere Kazimira Prunskiene priešaky nesugeba efektyviai valdyti valstybės.

2012-aisiais Lietuvą apskriejo netikėta žinia – per gimimo dieną, vasario 26-ąją, politikę Kazimirą Prunskienę ištiko insultas. Šiemet 80-metį atšventusi pirmoji nepriklausomos Lietuvos premjerė dienas leidžia gamtos apsuptyje, apgaubta artimųjų ir bendražygių dėmesiu. Visuomet aktyvią, kito bėdai neabejingą žymią politikę, buvusią Lietuvos Respublikos Ministrę pirmininkę, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarę K. Prunskienę insultas pakirto per vieną gražiausių dienų metuose – gimtadienį.

Vasario 26-ąją buvusi pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos ministrė pirmininkė, Nepriklausomybės Akto signatarė Kazimira Prunskienė šventė jubiliejų – moteriai suėjo 80 metų. Kovo 4 dieną gintarine ledi vadinamos politikės su artimaisiais laukė dar viena šventė – Kazimierinės, kurios ne mažiau reikšmingos nei gimtadienis. Kazimierines moteris sutiko Švenčionių rajone pas savo sūnų Vaidotą, o šventės ir jubiliejaus kadrais moteris sutiko pasidalyti ir su portalo tv3.lt skaitytojais.

Rusijos specialiosios tarnybos KGB bei agentų įtaka Lietuvai ir Baltijos šalims buvo jaučiama ne tik Sąjūdžio metu, bet ir iki šių dienų, o šių asmenų įtakos zonoje – Lietuvos politikai, verslininkai, žurnalistai ir politologai, tvirtina Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas Marius Laurinavičius.

Nors dabar džiaugsmingai minime Baltijos kelio 30-metį, retas kuris turbūt žinome, kad apie visa tai tikrai žinojo ir atidžiai stebėjo KGB. Pasirodo, agentai ne tik iš šono akylai sekė, kas vyksta Baltijos šalyse, bet ir buvo infiltravę savus žmones į visus demokratinius išsilaisvinimo sąjūdžius. Kaip veikė KGB ir kas iš Sąjūdžio veikėjų dirbo Rusijai, kalbame su kaimynų režimą tyrinėjančiu Mariumi Laurinavičiumi.

„Tiems, kurie mano, kad grįžau į aktyvų visuomeninį ir politinį gyvenimą tik dėl to, kad galėčiau dalyvauti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, atsakau: „Jūs klystate!“ Niekada nesiveržiau į vadovaujančius postus“, - Seime kalbėjo signataras Zigmas Vaišvila. Jis pabrėžė, kad pagal dabartinį politikos suvokimą jam teko aukoti savo politinę karjerą dėl tiesos sakymo žmonėms.

Vasario pabaigoje insulto pakirsta politikė Kazimira Prunskienė kasdien jaučiasi  geriau. Ketvirtadienį seserį aplankęs Rimantas Stankevičius maloniai nustebo, kai K. Prunskienė mėgino kalbėti apie darbus – keletą kartų pakartojo žodžius „knygos“, „kompiuteris“, „trys programos“. „Vakar šita tema ją jaudino. Ji nuolat kartoja šiuos žodžius. Ko gero, jau galvoja apie darbą.

Bendraujant su Rusija Lietuva visų pirma turi žiūrėti savo interesų ir siekti stabilios, naudingos Lietuvai kaimynystės, o ne primygtinai kištis į Rusijos vidaus reikalus, naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Po kurių rinkimų pagerės mūsų valstybės santykiai su Rusija?“ sutarė tiek Nepriklausomybės akto signatarai profesorė Kazimira Prunskienė ir Audrius Butkevičius, tiek parlamentarai Gintaras Songaila ir Kęstutis Daukšys.

Nepriklausomybės Akto signatarė prof. dr. Kazimira Prunskienė sako pastaraisiais metais, ypač šiemet, dažnai sulaukianti klausimo, kokie motyvai skatina bendradarbiauti su Rusijos valdančiąja partija „Jedinaja Rosija“. Po pastarųjų Dūmos rinkimų sustiprėjusi rinkimus pralaimėjusių partijų ir jų rėmėjų kritika dėl rinkimų skaidrumo daugumą balsų gavusiai partijai „Jedinaja Rosija“ įgavo gan stiprų atgarsį ir Lietuvoje. Natūralu, kad rinkimų skaidrumas yra be galo svarbi demokratijos dalis.

Ekspremjerė, Lietuvos liaudies partijos lyderė Kazimira Prunskienė pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos premjero Vladimiro Putino vadovaujama „Vieningąja Rusija“, nes neranda paramos ir sutarimo su mūsų šalies partijomis. Tiesa, abejotina, ar toks politikės žingsnis duos jai politinių dividendų kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose, mano Prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Užmarštin grimztančios politinės partijos ir jų lyderiai nepraranda vilties prisikelti, tačiau neįstengia pelnyti buvusio populiarumo. „Politinis lavonas“ Apie aukščiausiojo rango „politinius lavonus“ Lietuvoje vėl pradėta kalbėti, kai pirmosios Europoje prezidento apkaltos metais Rusijos verslininkas Jurijus Borisovas, negavęs žadėtos tuomečio prezidento Rolando Pakso paramos, pagrasino jį sunaikinti politiškai.

Kazimieros Prunskienės vadovaujama Lietuvos liaudies partija (LLP), kovą vykusiame suvažiavime patikslinusi pavadinimą ir pakoregavusi įstatus, jau oficialiai įregistruota. "Partijos steigimosi biurokratiniai kliuviniai ir įvairiausi spąstai akivaizdžiai pademonstruoja dabartinės valdžios institucijų "gebėjimus" ir veikimo būdus.

Lietuvoje 2009 metų gruodžio mėn atsirado dvi naujos politinės partijos: Algirdo Paleckio Socialistinis Liaudies Frontas (SLF) bei Kazimiros Prunksienės Lietuvos Liaudies Sąjūdis (LLS). Įdomu – ar šios partijos tikrai peržengs svarbiausius nusistovėjusius riboženklius? Pats savaime naujų partijų įsiliejimas į Lietuvos politinę sistemą nėra kažkas labai naujo ir netikėto – prieš kiekvienus Seimo rinkimus Lietuvoje užregistruojamos 1-2 politinės partijos, kurių konkrečios socialinės, ekonominės ...

Teisingumo ministerijai atsisakius registruoti Kazimiros Prunskienės įsteigtą Lietuvos liaudies sąjungą, partijos taryba nusprendė kovą rengti dar vieną steigiamąjį suvažiavimą. Ministerija patikrinusi partijos dokumentus ir įstatus, nusprendė, kad ji prieštarauja įstatymams. K.Prunskienė teigė išsiuntusi patikslintus dokumentus, tačiau spėja, kad jų nepakaks. Lietuvos politinių kankinių ir tremtinių sąjunga ragina neregistruoti Lietuvos liaudies sąjungos.

Vakar, sausio 13 d. jau 19 metų praėjo nuo tos dienos kai Lietuva  patyrė buvusios TSRS reakcinių jėgų išpuolį, nusinešusį žmonių gyvybių. Šios aukos, kaip ir taikingas Baltijos kelias sustiprino Tautos ryžtą apginti savo laisvę. Tai padėjo sulaukti kitų tautų palaikymo, tarp jų ir Rusijos demokratinių jėgų. LR Seime, minint sausio 13 – Laisvės gynėjų dieną, iš Seimo tribūnos nuskambėjo istoriškai ir politiškai prasmingos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės bei kitų pranešėjų kalbos.

Antrojoje „Žvaigždžių duetų“ laidoje pasirodys trys netikėtos poros, pretenduojančios patekti į šou. Tai – ekspremjerė Kazimira Prunskienė ir Eduardas Kaniava, Seimo narys Petras Gražulis ir Artūras Orlauskas su Aleksandru Ivanausku bei aktorius Marius Jampolskis ir Irūna iš grupės „Studentės“. Kazimiros Prunskienės ir Eduardo Kaniavos duetas, sudainavęs dainą iš „Giminių“ serialo, išgirdo daug komisijos liaupsių.

Liustracijos komisijos sprendimas dėl bendradarbiavimo su KGB neturi jokio teisinio pagrindo, teigia Nepriklausomybės akto signatarė, ekspremjerė Kazimiera Prunskienė, minėtąjį sprendimą apskundusi teismui. Antradienį Vilniaus vyriausiajam administraciniam teismui (VAAT) nepavyko pradėti nagrinėti bylos, nes pasikeitė teisėjų kolegijos sudėtis. Politikė teismui Liustracijos komisijos sprendimą dėl jos slapto bendradarbiavimo su KGB apskundė rugsėjo pabaigoje.

Lietuvos politinės partijos po dviejų Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių vis dar neturi vieningos pozicijos dėl šalies ekonominio modelio. Postsocialistinis liberalizmas, įsitvirtinęs ne tik dešiniosiose – Liberalų ir Konservatorių partijose, bet ir turintis svarų palaikymą centro – kairiojoje pusėje, propagavo laisvą rinką ir menkino valstybės vaidmenį ekonomikos raidoje.

Spalio mėnesį palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Apie valstybės vadovę viešosios nuomonės apklausoje palankiai atsiliepė 89 proc. respondentų. Didžiausią šuolį į visuomenės lyderių viršūnę rugsėjį padariusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir spalį išliko antrojoje pozicijoje. Ją palankiai įvertino 63 proc. apklaustųjų. Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus sulaukė 56 proc. respondentų teigiamų atsiliepimų.

Naują plataus vidurio centristinę politinę partiją kurianti Nepriklausomybės akto signatarė, ekspremjerė Kazimira Prunskienė apskundė teismui Liustracijos komisijos sprendimą dėl jos slapto bendradarbiavimo su KGB. Liustracijos komisija rugsėjo 10 d. pripažino, kad K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.

Nors sakoma, kad iš minties kyla noras, iš noro – poelgis, iš poelgių – įprotis, iš įpročių formuojasi charakteris, o charakteris jau apsprendžia likimą. Tačiau būna ir kitaip, kai mintis, norus, įpročius, charakterį ir patį likimą formuoja kažkas iš šalies, kai žmogus tampa priklausomas, pavaldus kažkam, kai jo likimą lemia pašalinės jėgos. Taip atsitinka, kai iš smalsumo ar nedoros draugijos poveikio randasi priklausomybė nuo įvairių kvaišalų – alkoholio, tabako, narkotikų.

Prieš keletą dienų Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija (Liustracijos komisija) pripažino, kad ekspremjerė Kazimira Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.

Naują plataus vidurio centristinę politinę partiją kurianti Kazimira Prunskienė sulaukė nepalankaus Liustracijos komisijos sprendimo. Pati politikė priimtu sprendimu atvirai piktinasi Komisija, į kurios posėdį buvo kviesta, bet jame nedalyvavo ir pati ekspremjerė, pripažino, kad K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.