Velionės urną išlydėjo Garbės sargybos kuopa, įvyko iškilminga valstybinių laidotuvių ceremonija. Dėl kažkada glaudžių ryšių su Rusija visuomenėje kontraversiškai vertintos politikės bendražygiai pasisakė apie jos ryžtingą dvasią ir nuopelnus Lietuvai. Ceremonijoje dalyvavo ir pirmosios, ir dabartinės Vyriausybių ministrai, politikai, artimieji ir visuomenės nariai.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šventų Jonų bažnyčioje ryte prasidėjo religinės apeigos: į paskutiniąją kelionę artimieji, bendražygiai ir politikai išlydėjo signatarę, pirmąją nepriklausomos Lietuvos premjerę Kazimirą Danutę Prunskienę.
Ruošiantis valstybinių laidotuvių procesijai pagerbti pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės rinkosi jos suburtos vyriausybės ministrai.
Bendražygę išlydėti atvykusi ilgametė Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė kalbėjo apie Kazimiros Prunskienės gyvenimo iššūkius ir jos parodytą pavyzdį.
„Tai buvo be galo ryžtinga, valinga moteris, sugebėjusi, atvirai pasakysiu, pačiu sunkiausiu Lietuvai periodu būti premjere. Atlaikyti blokadą“, – pasakojo B. Valionytė.
Paskutinė kelionė
Atvykusieji guldė vainikus prie urnos, klojo baltus gėlių žiedus, reiškė užuojautą velionės artimiesiems.
„Aš paveiktas tų gražių apibūdinimų, prasmingų jos darbų įvertinimo, kurie skambėjo čia visą valandą Šv. Jonų bažnyčioje“, – kalbėjo brolis Rimantas Stankevičius.
Socialdemokratų garbės pirmininkas, signataras ir europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis pasakojo, koks sunkus iššūkis Kazimirai Prunskienei teko būti pirmąja premjere epochų pervartoje.
„Prunskienė mums kalba savimi ir kalbės ateičiai. Jaunesnei kartai ir kitai kartai, kartai po mūsų“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Nuo vidurdienio prie Kazimiros Prunskienės urnos stovėjo Garbės sargyba. Ceremonijos metu vienam Garbės sargybos kuopos nariui staiga pablogėjo savijauta, jam iškart suteikta pagalba.
Vienu jautriausių ceremonijos momentų, kai urna jau netrukus bus išnešta iš bažnyčios ir lydima Antakalnio kapinių link, ašaras sunkiai tvardė sesuo, anūkės.
Grojant kariuomenės orkestrui, Garbės sargyba, lydima laidotuvių procesijos, iškilmingai išnešė velionės urną.
Nugulė Antakalnio kapinėse
Tvieskiant kaitriai vidurdienio saulei, juoda laidotuvių procesija pasiekė Antakalnio kapines. Velionės Kazimiros Prunskienės urną dešimtys žmonių lydėjo Signatarų kalnelio link. Aidėjo salvės.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas kapinėse prisiminė pažintį, siekiančią Sąjūdžio metus. Velionei reiškė padėką už jos gyvenimo nuopelnus.
„Ačiū jums, bendražyge. Ačiū jums, signatare. Ačiū jums, premjere. Ačiū už tarnystę Lietuvai. Už drąsą ir išmintį tada, kai jos labiausiai reikėjo“, – kalbėjo J. Olekas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius Kazimiros Prunskienės vaikams įteikė Lietuvos valstybės vėliavą, simbolizuojančią pirmosios premjerės tarnystę Lietuvai.
„Lietuvos Respublikos vardu priimkite šią Lietuvos vėliavą kaip dėkingumo ir pagarbos už Kazimiros Danutės Prunskienės tarnybą Lietuvai“, – sakė M. Sinkevičius.
Prisiminė ilgą ir prasmingą gyvenimą
Signatarų kalnelyje prabilo Lietuvos signatarų klubo vadovė: Birutė Valionytė jautriai pasakojo apie velionės gyvenimo kelią ir iššūkius:
„Ilsėkis ramybėje, Aukštaitijos dukra nuo Labanoro, šiame gražiame Vilniaus kalnelyje.“
Kapo duobę laimino apeigoms vadovaujantis kunigas Ričardas Doveika.
„Tai nėra palaidojimo vieta, bet jos prisikėlimo amžinajam gyvenimui erdvė“, – sakė R. Doveika.
Po simbolinę saują žemių į kapo duobę įmetė velionės artimieji, premjeras Mindaugas Sinkevičius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė ir kiti. Pagerbiant velionę prie kapo suskambėjo Lietuvos himnas.
Signatarų kalnelyje Antakalnio kapinėse jau atgulė keliolika Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Nuo šiol šalia jų ilsėsis ir Kazimira Danutė Prunskienė.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
demokratijos–moterų partija (1998–2000 m.)
Naujosios demokratijos partija (2000–2001 m.)
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (2001–2005 m.):
Susijungus Naujosios demokratijos partijai ir Lietuvos valstiečių partijai, K. Prunskienė tapo bendros sąjungos pirmininke.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (nuo 2005 m.): Per suvažiavimą partija pasivadino liaudininkų vardu, K. Prunskienė jai vadovavo iki 2009 m., kai pasitraukė iš pareigų ir partijos.
kaip Lietuvos žemės ūkio instituto direktoriaus pavaduotoja 1988 m. gegužės 27 d. pasikvietusi į Lietuvą Estijos Tartu universiteto ekonomistą, Estijos TSR ekonominio savarankiškumo idėjos vieną iš autorių ir Estijos liaudies fronto steigėjų Ivarą Raigą, paraginusį imtis kažko panašaus ir Lietuvoje. Greitai, birželio 3 d. LMA prezidiumo salėje susiburs LPS iniciatyvinė grupė, kurioje vienu iš pirmųjų smuikų grieš Kazimiera, o 1988 m. spalio 22-23 d. Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime bus išrinkta į Sąjūdžio tarybą.
1989 m. birželio 8 d. ji pirmoji pristatys Respublikos ekonominio savarankiškumo koncepciją TSRS liaudies deputatų suvažiavime.
