karinė invazija

Apie 46 tūkst. 750 rusų karių žuvo kare Ukrainoje, rašo „The Guardian“, remdamasi šalies užsienio reikalų ministro pranešimu „Twitter“ paskyroje. Priduriama, kad nuo karinės invazijos pradžios rusų pajėgos taip pat prarado 3 tūkst. 171 karines transporto priemones ir kuro talpyklas, taip pat 234 lėktuvus, 1 tūkst. 942 tankus. Šiuo metu Kremlius neįvardija, kiek tiksliai karių jau žuvo arba buvo suniokota karinės įrangos invazijos metu.

Rusija pripažino, kad žuvo vienas iš „Moskva“ kreiserio įgulos narių. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad kariniame jūrų laivyne tarnavęs Dmitrijus Čeremiskinas žuvo po Ukrainos kariuomenės suduotų smūgių kreiseriui „Moskva“.  Rusija iki šiol pranešė apie 5 kreiserio „Moskva“ įgulos narių mirtį.

Ukrainos policijos atstovai užfiksavo 122 rusų kariuomenės suduotus karinius smūgius Sumų regionui, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad okupantai atakas įvykdė šeštadienį, o jų metu žuvo mažiausiai 2 žmonės. Po suduotų smūgiu buvo subombarduoti privatūs namai, ūkiniai pastatai, mokyklas, parduotuvę ir vaikų darželį.

Rusijos kariuomenė prarado dešimtis tūkstančių savo karių, todėl nėra aišku, kokiu būdu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į kariuomenę sugebės įtraukti dar daugiau kariškių, rašo „SkyNews“, remdamasi Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos pranešimu. Dar visai neseniai Rusija pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino, kad bus didinamos ginkluotosios šalies pajėgos – į karinę tarnybą siekiama įtraukti beveik 140 tūkst. asmenų.

Ukrainos žvalgyba paviešino perimtą rusų kario pokalbį su savo draugu apie tai, kaip Kyjivas nuolat atakuoja jų pajėgas. „Liepą sudegė tankas. Mechanikas mirė. Jaunuolis tik sulaukė 25 metų. <...> Prakeikimas, [Ukrainos] artilerija mus dulkina kiekvieną dieną", – sakė rusų karys.

UNIAN skelbia, kad jau spalio mėnesį fronto linijoje galima tikėtis ryškių karinių permainų, mat būtent tada didelė dalis Ukrainos kovotojų po karinio pasirengimo Europoje, sugrįš į Ukrainą.  Teigiama, kad į karinę tarnybą sugrįš 10–15 tūkst. Ukrainos karių, kurie šiuo metu dalyvauja karinėse pratybose ir ten naudoja modernius ginklus.  Šią prognozę išsakė karo ekspertas Michailas Žirochovas.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pagrasino Lenkijai, kad prieš šią Europos valstybę gali būti panaudotas branduolinis ginklas, jeigu to reikės, rašo NEXTA. „Jeigu Duda (Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda – red. past.) neturi smegenų, Lenkijos kariuomenė yra protinga, [kariai] supranta, kad neapgalvoti veiksmai, nukreipti prieš Baltarusiją, iš karto reiškia, kad bus panaudotas branduolinis ginklas", – sakė diktatorius.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas teigė, kad du ateinantys mėnesiai kare Ukrainoje bus itin sudėtingi, tačiau taip pat išreikšta viltis, kad Kyjivas sugebės atlaikyti okupantų puolimus, rašo „Ukrinfrom“. Be to, B. Johnsonas pastebėjo, kad sąskaitos už energetinius išteklius šiais metais bus gerokai didesnės, o dėl to kaltas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris griebėsi barbariškų veiksmų prieš Ukrainą. „Ateinantys mėnesiai bus sunkūs, labai sunkūs. Jis [V.

Ukrainos karinės žvalgybos atstovas pranešė, kad Rusijos Federacija ruošiasi mobilizuoti ir į karą Ukrainoje įtraukti 90 tūkst. rusų karių. Tiesa, abejojama, ar šį tikslą Kremliui iš tiesų pavyks įgyvendinti, kadangi jau dabar susiduriama su rimtomis problemomis.

Su Lenkijos bendrove pasiektas susitarimas dėl skraidančio šaudmens sistemos „Warmate“ įsigijimo, šie dronai kamikadzės bus perkami Ukrainai, penktadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM). Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška dėl to Varšuvoje sutarė su Lenkijos įmonės „WB Group“ atstovais. KAM tarpininkaus perkant šiuos dronus Ukrainai už Lietuvos piliečių surinktus pinigus.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ketvirtadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti puolimą Ukrainoje ir „neįsivaizduojamai siaubingą“ karo poveikį civiliams gyventojams. M. Bachelet, besiruošianti šio mėnesio pabaigoje pasitraukti iš pareigų, kalbėjo prasidėjus antrajam Rusijos karo prieš provakarietišką kaimynę pusmečiui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį įsakė šalies ginkluotosioms pajėgoms papildomai pritraukti į karo tarnybą 137 tūkst. piliečių, tęsiantis Maskvos karui prieš Ukrainą. V. Putino pasirašytame įsake nenurodoma, kaip kariuomenė didins savo gretas – šaukdama naujus prievolininkus, pritraukdama daugiau kontraktininkų ar pasitelkdama abu variantus.

Turkijos pramonės ir verslo asociacija patvirtino gavusi JAV Iždo departamento laišką, kuriame įspėjama apie gresiančias sankcijas, jei ir toliau vykdys verslą su Rusija. Vašingtonas vis labiau nerimauja, kad Rusijos vyriausybė ir įmonės naudojasi Turkija, kad išvengtų Vakarų finansinių ir prekybos apribojimų, įvestų reaguojant į Kremliaus pajėgų invaziją į Ukrainą prieš šešis mėnesius.

Trečiadienį rusai apšaudė Dniepropetrovsko sritį, per smūgį žuvo 11 metų amžiaus vaikas. Trečiadienį Ukrainoje minima nepriklausomybės diena. Trečiadienį taip pat sueina lygiai pusė metų nuo žiauraus rusų karo prieš Ukrainą pradžios. Jau prieš rugpjūčio 24-ajai auštant buvo nerimaujama, kad Rusija šiandien gali surengti stiprių atakų. Jau pranešta apie sprogimus Chmelnyckio ir Žytomyro regionuose, tačiau trečiadienį rusai atakavo ir Dniepropetrovsko sritį.

Vokietija registravo beveik milijoną pabėgėlių iš Ukrainos nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į šią šalį, antradienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerija. Iš viso į Vokietiją bent laikinai atvyko 967 546 nuo karo bėgantys žmonės, 36 proc. iš jų – vaikai, sakoma ministerijos pranešime. Maždaug 97 proc. jų yra Ukrainos piliečiai. Tarp suaugusiųjų trys iš keturių yra moterys, maždaug 8 proc. atvykėlių yra vyresni nei 64 metų.

Kyjivas antradienį apkaltino Maskvą organizuojant masinį neteisėtą ukrainiečių vaikų įvaikinimą, perkeliant juos iš okupuotų teritorijų į Rusiją. Kyjivas kaltina Maskvą ukrainiečių „deportavimu“ nuo karo pradžios, nes ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų būna priversti vykti į Rusiją, o ne į kitus Ukrainos regionus.

Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje Jungtinės Valstijos orientuojasi teikti saugumo pagalbą ilgesniu laikotarpiu ir planuoja paskelbti dar apytikriai 3 mlrd. dolerių (ir eurų) paramos paketą, iš kurio Kyjivo pajėgos būtų apginkluojamos ir apmokomos ne vienerius metus, pranešė amerikiečių pareigūnai. JAV pareigūnai naujienų agentūrai AP sakė, kad šį paketą planuojama paskelbti trečiadienį, kai bus minima Rusijos invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktis ir Ukrainos nepriklausomybės diena.

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje, daugelis rusų tebėra susiskaldę dėl šio konflikto – vieni sako, kad įsiveržti buvo „būtina“, kitiems invazija kelia „liūdesį“. Šią savaitę, artėjant šio karo pusės metų sukakčiai, Maskvoje ir jos apylinkėse dalis rusų reiškė palaikymą, anot Kremliaus, „specialiajai karinei operacijai“ provakarietiškoje kaimynėje, o kiti apgailestavo dėl šio karo sukeltų kančių.

Jungtinės Tautos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad Rusija ruošiasi teisti Ukrainos karo belaisvius tokiomis sąlygomis, kurios gali prilyginti karo nusikaltimams. JT žmogaus teisių biuras pareiškė, kad susirūpinimą kelia vaizdai ir filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip sugriautame Ukrainos Mariupolio mieste filharmonijos salėje statomi metaliniai narvai, skirti karo belaisviams laikyti teismo proceso metu.

Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą baigtis nulems Europos ateitį, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį dalyvavęs nuotoliniame Krymo platformos viršūnių susitikime. „Turime visuomet prisiminti, kad Ukraina kovoja už visus mus. Šio karo pabaiga nulems Europos ateitį“, – teigė šalies vadovas. Anot jo, šalys turi ir toliau padėti Ukrainai tiek karine prasme, tiek remiant jos ekonomiką.

Vakarų šalių lyderiai antradienį perspėjo Rusiją neaneksuoti kitų Ukrainos teritorijų, pasklidus gandams, kad Rusija planuoja prisijungti kitas okupuotas teritorijas, neskaitant Krymo. Vadovai atsiuntė savo vaizdo kreipimusis į Krymo platformos konferencijos Kyjive dalyvius. Konferencijoje gyvai dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda. Krymo pusiasalį Rusija užgrobė ir neteisėtai aneksavo 2014 metais, surengusi neteisėtą referendumą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viliasi, kad Europos Sąjungos vieningas atsakas į jo pradėtą invaziją Ukrainoje pakriks, kai augančios kainos smogs europiečių vartotojų piniginėms, antradienį perspėjo Briuselio užsienio politikos vadovas.

Europos Sąjunga svarstys galimybę pradėti didelę Ukrainos pajėgų mokymo programą kaimyninėse šalyse, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Atitinkamas pasiūlymas bus aptartas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime Prahoje, J. Borrellis sakė per spaudos konferenciją Ispanijos šiauriniame Santandero mieste.  „Tikiuosi, kad jam bus pritarta“, – pridūrė jis. „Žinoma, kad tai būtų didelė misija.

Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo beveik 9 000 Ukrainos karių, pirmadienį pranešė ukrainiečių kariuomenės vyriausiasis vadas. Generolas leitenantas Valerijus Zalužnas sakė per vieną televizijos forumą, kad Ukrainos vaikams reikalingas ypatingas dėmesys, nes „jų tėvai išvyko į frontą ir yra galbūt beveik 9 000 didvyrių, kurie žuvo“. Ukrainos pareigūnai labai retai pateikia kokios nors konkrečios informacijos apie kariuomenės nuostolius per jau beveik šešis mėnesius besitęsiantį karą.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vieno iš regioninių padalinių vadovas buvo rastas negyvas savo namuose, sekmadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Oleksandras Nakonečno kūnas su šautinėmis žaizdomis vėlai šeštadienį buvo rastas savo žmonos bute Kropyvnyckio mieste, kai sutuoktinė išgirdo šaudant, sakoma per platformą „Telegram“ paskelbtame prokuratūros pranešime. Policija pradėjo tyrimą, bet kol kas jokių komentarų nepaskelbė.

Perimto rusų kario telefoninio pokalbio su artimaisiais metu paaiškėjo, kad didžioji dalis okupantų atsisako tęsti karinę invaziją Ukrainoje, rašo UNIAN. Rusų karys išreiškė viltį, kad Kremlius galiausiai bus priverstas sugrąžinti atgal savo karius į Rusijos Federacijos teritoriją. Pasak jo, Rusijos kariuomenė jau dabar pasiduoda, mat ne tik palieka savo pozicijas mūšio lauke, bet ir atsisako kovoti.

Ukrainos žurnalistas Romanas Cymbaliukas teigia, kad Rusijos Federacijos ginkluotojų pajėgų vadovybės atstovai yra priversti sumažinti karinių dalinių skaičių dėl vis mažėjančio karių skaičiaus, rašo UNIAN. Teigiama, kad didžioji dalis rusų kariškių palieka karinę tarnybą, daugiausiai dėl sveikatos problemų ar pasibaigus karinės tarnybos sutarčiai. Priduriama, kad karių skaičius, atsisakančių toliau tęsti karinę invaziją Ukrainoje, nuolat didėja.

UNIAN skelbia, kad grėsmė, jog iš Baltarusijos teritorijos gali būti paleistos raketos arba suduoti smūgiai iš oro, išlieka. Pranešama, kad netoli prie Ukrainos sienos rusų okupantai Baltarusijos teritorijoje dislokuojo oro gynybos sistemas. “„Voluinės ir Polesės kryptimis pastebėta, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos  Baltarusijos Respublikos teritorijoje dislokuoja oro gynybos sistemas“, – rašoma Ukrainos generalinio ginkluotųjų pajėgų štabo pranešime.

Albanijoje du kariai buvo sužeisti, kai mėgino neleisti dviem Rusijos ir vienam Ukrainos piliečiui patekti į karinę gamyklą, šeštadienį vakare pranešė šalies Gynybos ministerija. Kaip pranešama, vienas iš įtariamųjų užpuolė sargybinius, kai bandė fotografuoti įmonę Gramšio mieste Albanijos centrinėje dalyje, kurioje utilizuojama pasenusi ginkluotė, sakoma ministerijos pranešime.

Artėjant Ukrainos nepriklausomybės dienai šalis ruošiasi galimoms naujoms atakoms iš Rusijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau perspėjo, kad Rusija rugpjūčio 24-ąją, per Ukrainos nepriklausomybės dieną, veikiausiai bandys įgyvendinti ką nors šlykštaus ir žiauraus. Todėl vyriausybinio Kyjivo kvartalo darbuotojams tą dieną patariama dirbti iš namų, mat raketos vėl gali atskrieti į sostinę. Charkive tai dienai nustatyta komendanto valanda, nekursuos traukiniai.

Pasaulinė aviacija ir toliau vienareikšmiškai tęsia sankcijų Rusijai vykdymą ir iš Rusijos oro linijų atimtus orlaivius paruošia ir pritaiko naujiems operatoriams, o vakar vienas iš lėktuvų buvo išbandomas. Bendradarbiavimas tarp orlaivių lizingo bendrovių ir lėktuvų priežiūros bei remonto organizacijų užtikrina greitą ir kokybišką orlaivių paruošimą naujiems valdytojams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas dalyvaus artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, penktadienį paskelbtame interviu patvirtino forumą organizuojančios Indonezijos lyderis. V. Putino ir Xi Jinpingo dalyvavimas sudarytų sąlygas svarbioms deryboms su JAV prezidentu Joe Bidenu, Vašingtonui įsivėlus į konfrontaciją su abiem konkuruojančiomis galybėmis. Itin didelė įtampa šiuo metu tvyro dėl krizių Ukrainoje ir Taivane.

Vakarų teisininkų grupė sieks iš Rusijos įmonių ir jos oligarchų, kuriems buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, atimti iki 1 trln. JAV dolerių vertės turto, skelbia agentūra „Bloomberg“. Aljansu už Ukrainos teisingumą pasivadinę teisininkai, atstovaujantys tarptautinėms advokatų kontoroms „McCue Jury & Partners“ ir „Mishcon de Reya“, dabar ieško finansavimo, kad galėtų pradėti bylinėjimąsi ir pasiektų šio turto nusavinimą.

Estijoje ketvirtadienį įsigaliojo draudimas atvykti į šalį Rusijos piliečiams, kuriems Estija yra išdavusi Šengeno vizą turizmo, verslo, sporto ar kultūros tikslais. Vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas teigė, kad tokia priemonė yra būtina, nes Maskvos karas prieš Ukrainą kelia pavojų Europos vertybėms bei laisvėms.

Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainiečių, bet dauguma jų sunkiai dirba. Viena pabėgėlė, triūsusi mūsų viešbutyje, mėnesį praleido rūsyje, kol galiausiai pabėgo į Italiją. Ji sakė, kad džiaugiasi grynu oru ir galimybe vėlų vakarą vienai pareiti namo.

Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.

Nors dalis valstybių, įskaitant Latviją, sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Europos Sąjunga vis dar svarsto, ar toks siūlymas išties galėtų būti įgyvendintas visos Bendrijos mastu. Tuo metu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad nėra priežasties, kodėl rusams vis dar turėtų būti išdavinėjamos vizos.

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų dydžio lengvatinį kreditą, pranešė Ukrainos finansų ministerija. Pagal paskolos sutarties sąlygas ji už nulines palūkanas suteikta 15 metų laikotarpiui, pusei jo atidedant grąžinimą. „Lėšos bus naudojamos bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigiama ministerijos pranešime. Italija toliau padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį pasisakė už sistemingas baudžiamąsias priemones prieš Rusijos oligarchus, palaikančius prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje. Ilgame pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus, A. Navalnas rašo, kad Vakarų šalių sankcijos, skelbiamos JAV, Europos Sąjungos ir arba Jungtinės Karalystės iniciatyva, iki šiol buvo nukreiptos tik prieš 46 iš 200 turtingiausių Rusijos žmonių, įtrauktų į  žurnalo „Forbes“ sąrašą.

Latvijoje pradėtos rinkti lėšos, siekiant nupirkti Turkijos gamybos kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, antradienį pranešė naujienų svetainė Ziedot.lv.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad pasaulis gali pralaimėti terorizmui, jeigu valstybės neįsikiš į situaciją dėl Zaporižės atominės elektrinės, rašo „Sky News“. V. Zelenskis savo vakariniame pranešime dar kartą ragino pasaulio lyderius, kad šie griebtųsi veiksmų tam, jog būtų išvengta skaudžių pasekmių Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje. „Jei dabar pasaulis neparodys jėgos ir ryžtingumo tam, kad būtų apsaugota atominė elektrinė, tai reikštų, kad pasaulis pralaimėjo.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad pirmadienį 5 užsieniečiams, kurie padėjo Ukrainos kariuomenei priešintis prieš Rusijos karines pajėgas, pateko į karo nelaisvę, o dabar sulaukė naujų kaltinimų, rašo „The Guardian“.  Teismo metu, už kurį buvo atsakingi Rusijos remiami separatistų atstovai, paaiškėjo, kad 3 asmenims gali būti skirtos mirties bausmės.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks pirmadienį pranešė, kad Ukrainos kariuomenei bus perduoti 4 kariniai sraigtasparniai. Be to, Latvijos ministras taip pat paragino Vakarų valstybes didinti karinę paramą Ukrainai. Ukraina teigia smogusi Rusijos „Wagner“ samdinių bazei Ukraina pirmadienį pareiškė, kad smogė Rusijos sukarintos grupuotės „Wagner“ naudojamai bazei, taip pat tiltui netoli okupuoto Melitopolio miesto.

UNIAN skelbia, kad Rusija gavo prieigą prie ginklų ir arsenalo sandėlių, esančių Baltarusijoje. Teigiama, kad Baltarusija 12 tonų amunicijos rugpjūčio pabaigoje perduos Rusijai, kuri vėliau šias karines priemones žada panaudoti Ukrainoje. Šiuos teiginius „Telegram“ tinkle išsakė karo ekspertas Aleksandras Kovalenko. Pasak jo, „okupantų apetitas išaugo“. Karo ekspertas tikina, kad vienas didžiausių minusų yra tai, kad Rusija iš Baltarusijos amuniciją gabena vienu trumpiausiu keliu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį užsienio sąjungininkams reklamavo rusiškus ginklus, teigdamas, kad dauguma jų yra išbandyti mūšio lauke. „Esame pasirengę pasiūlyti sąjungininkams ir partneriams moderniausius ginklų rūšis – nuo šaulių ginklų iki šarvuočių ir artilerijos, kovinių lėktuvų ir bepiločių orlaivių“, – sakė V. Putinas, atidarydamas karinį forumą netoli Maskvos.

Ukrainoje per naujausius Rusijos artilerijos smūgius žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai, dar beveik 20 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė vietos valdžia. Pastaruoju metu smarkiai apšaudoma rytinė Donecko sritis – viena iš dviejų provincijų, sudarančių užpultos šalies pramoninį centrą Donbasą, kur Maskva tęsia savo pagrindinį puolimą. Pasak regiono pareigūnų, per pastarąją parą daugelio Donecko srities miestų ir kaimų bombardavimas pareikalavo mažiausiai trijų gyvybių.

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas teigė, kad Rusijos kariai iš Melitopolio miesto išveža ten esančias savo šeimas, rašo BBC. „Po to, kai partizanai ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos aktyviai kovojo [mūšio lauke] dar vieną savaitę, Rusijos kariai išveža savo šeimas iš miesto“, – sakė jis. Ši situacija susiklostė po to, kai Chersono valdžia sekmadienį pranešė, kad kai kurie Rusijos vadai paliko miestą.

Armėnijos sostinę sudrebino galingas sprogimas. Įtariama, kad miesto turgavietėje sprogo fejerverkų sandėlis. Sprogimas buvo toks stiprus, kad sugriuvo keli pastatai, o po griuvėsiais atsidūrė dešimtys žmonių. O štai Ukrainoje Rusijos okupantai ir toliau tyčia su žeme lygina miestus. Tiesa, netrukus Kyjivas jau gali sulaukti sovietinių naikintuvų iš Slovakijos. Jerevane šiandien popiet užvirė tikras pragaras.

Rusija, siekdama perimti Ukrainos okupuotų teritorijų kontrolę, Zaporižės atominę elektrinę naudoja tarsi įkaitę, o Ukrainą nori parodyti tarsi agresore rašo UNIAN. Šiuos teiginius penktadienį išsakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas . „Sunku įsivaizduoti al-Quada ar ISIS atstova, sėdintį Jungtinėse Tautose ir oficialiai tvirtinant, kad JAV ar Izraelis yra šalys agresorės. Čia nėra kvailių, išskyrus [Dmitrijų] Medvedevą.