karinė invazija

Ketvirtadienį posėdžiavusi Ukrainos nacionalinio banko valdyba nusprendė nekeisti  25 proc. dydžio bazinių palūkanų, taip pateisindama rinkos dalyvių lūkesčius. „Atsižvelgus į prognozuojamą infliacijos dinamiką bei infliacijos rizikų balansą, nuspręsta palikti galioti 25 proc. dydžio bazinių palūkanų normą“, – teigiama banko pranešime. Bazinių palūkanų išlaikymą 25 proc.

Vykdydama prieš Rusijos pajėgas pietuose neseniai pradėtą kontrpuolimą, Ukraina daro nuoseklią pažangą, ketvirtadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley. „Jų pažanga yra nuosekli ir ji apgalvota“, – pažymėjo M. Milley, bet įspėjo, kad „vis dar per anksti“ išsamiai vertinti, kaip sekasi Kyjivo pajėgoms.

 Vykdydama prieš Rusijos pajėgas pietuose neseniai pradėtą kontrpuolimą, Ukraina daro nuoseklią pažangą, ketvirtadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley. „Jų pažanga yra nuosekli ir ji apgalvota“, – pažymėjo M. Milley, bet įspėjo, kad „vis dar per anksti“ išsamiai vertinti, kaip sekasi Kyjivo pajėgoms.

Klausimas dėl Ukrainos narystės NATO yra dar ankstyvas, bet laimėjus karą viskas keisis, sako Vilniuje viešintis prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. „Jei mes laimėsime karą, tai bus visai kita situacija, dabar klausimas dėl NATO truputėlį.

Lūžis Ukrainos kare su Rusija bus pasiektas ukrainiečiams susigrąžinus Chersoną, sako prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. „Lūžis bus pasiektas, kai mes perimsime Chersoną. (...) Tikimės, kad per mėnesį ar du mes perimsime Chersoną ir tam tikri įdomūs veiksmai prasidės Ukrainos Rytuose“, – Lietuvos žiniasklaidai Vilniuje ketvirtadienį kalbėjo O. Arestovyčius.

Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Lietuvos karinė ir politinė parama Ukrainai yra neįkainojama, ir kartais atrodo, kad šalis atiduoda „du trečdalius savo karinio biudžeto“. „Jei lietuviai neremtų, aš jau būčiau negyvas. Lietuvos prezidentas, Lietuvos krašto apsaugos ministras buvo pirmieji užsienio lyderiai, atvykę į Kyjivą, kovo viduryje, kai jį buvo apsupusios Rusų pajėgos.

Keliavimas Europos Sąjungoje (ES) yra privilegija, o ne žmogaus teisė, Baltijos šalims sutarus neįleisti Rusijos piliečių ketvirtadienį paskelbė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai. „Tarp į ES ir Šengeno erdvę atvykstančių Rusijos piliečių yra asmenų, kurių atvykimo tikslas yra pakenkti mūsų šalių saugumui, nes trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių remia Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – sakoma keturių šalių premjerų deklaracijoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas trečiadienį paskelbtame straipsnyje pirmą kartą pripažino, kad Ukraina surengė raketų atakų prieš kelias Rusijos karines bazes aneksuotame Kryme. Ukrainos pajėgos „sėkmingai įvykdė raketų smūgius priešo karinėms bazėms, įskaitant Sakų aerodromą“, naujienų agentūros „Ukrinform“ straipsnyje cituojamas V. Zalužnas.

Kyjivas trečiadienį paragino siųsti tarptautinę misiją į Zaporižios atominės elektrinės teritoriją, taip pat paragino vietos gyventojus evakuotis, tvyrant būgštavimams dėl branduolinio incidento pavojaus. Kovą Zaporižios AE užėmė įsiveržę Rusijos kariai, o pastarosiomis savaitėmis jėgainės teritorija buvo apšaudoma. Ukrainai ir Rusijai dėl šių atakų kaltinant viena kitą, kilo nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

Lietuva Ukrainai išsiuntė rezerve turėtų 105 mm kalibro haubicų, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas „Lietuvos kariuomenės rezerve buvusios 105 mm haubicos M50/M101 iškeliavo į Ukrainą“, –  feisbuke trečiadienį informavo ministras. Anot jo, bendra Lietuvos karinė parama Ukrainai, išsiuntus šią ir kitą planuojamą siuntą, pasieks apie 180 mln. eurų. „Dėl Lietuvos ginkluotės arsenalų papildymo vyksta derybos su kitomis valstybėmis“, – nurodė A. Anušauskas.

 Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį apkaltino Vakarų šalis prieš Rusiją rengiant „provokacijas“, esą privertusias Maskvą nutraukti energijos išteklių tiekimą Europai. R. T. Erdoganas palaikė gerus darbinius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, stengdamasis išlikti neutralus Rusijos ir Ukrainos karo klausimu – nors Ankara tiekia Kyjivui ginkluotę ir kovinius dronus.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė skirti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai 5 mlrd. eurų finansinę pagalbą. Šios lėšos bus perverstos iš Ukrainai pažadėto 9 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo, dėl kurio ES vadovai susitarė gegužę. „Padėtis Ukrainoje reikalauja visapusiškos mūsų paramos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), pranešdama apie skubias paskolas Kyjivui.

Vienas prokremliškas pareigūnas Rusijos kontroliuojamame Pietų Ukrainos uostamiestyje Berdianske buvo „rimtai“ sužeistas antradienį sprogus automobiliui, pranešė Maskvos paskirti valdininkai. Miesto komendanto Artiomo Bardino automobilis sprogo „pačiame Berdiansko centre“, socialiniuose tinkluose teigė Maskvos paskirtas pareigūnas Zaporižioje Vladimiras Rogovas.

Europos Komisija antradienį nustatė naujas kliūtis keliautojams iš Rusijos, prašantiems įvažiavimo į Europos Sąjungą vizų, ir tai dar viena baudžiamoji priemonė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. ES šalių narių ministrai praėjusią savaitę sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Nors visiškas kelionių draudimas nepaskelbtas, Briuselio paprašyta parengti naujas taisykles.

Paskutinis dar dirbantis Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės reaktorius dėl apšaudymų buvo atjungtas nuo energetinės sistemos, visai elektrinei praradus ryšį su paskutine pagrindine elektros perdavimo linija, pranešė Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“. „6-asis [reaktorius] buvo išjungtas ir atsietas nuo energetinės sistemos“ dėl „apšaudymo sukelto“ gaisro, sakoma „Enerhoatom“ pareiškime.

Ginklų atsargos Europos Sąjungoje senka, nes valstybės narės toliau siunčia ginklus ir šaudmenis Ukrainai, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas ir paragino bloko šalis geriau koordinuoti savo išlaidas karinei įrangai. „Daugumos valstybių narių ginklų atsargos, nepasakyčiau, kad išsekusios, bet smarkiai apmažėjusios, nes mes perdavėme daug jų ukrainiečiams“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis per debatus su Europos įstatymų leidėjais.

Keliose Ukrainos srityse mažiausiai keturi civiliai gyventojai žuvo, dar septyni buvo sužeisti per pastarąją parą Rusijos pajėgų vykdytą apšaudymą, pirmadienį pranešė Kyjivas. Daugiausiai aukų yra rytinėje Donecko srityje, kur trys žmonės žuvo, o dar keturi nukentėjo. Didelę dalį šio regiono kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Šiauriau esančioje Charkivo srityje raketai pataikius į gyvenamąjį namą buvo sužeisti trys žmonės, pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.

Rusai smogė Dnipropetrovsko sričiai ir pražudė vos devynerių metų berniuką. Taip pat atakavo ir Mykolajivo sritį, kur sugriovė šeimos kliniką, tris ligonines ir švietimo įstaigą, o Charkive po raketų smūgių kilus gaisrui supleškėjo restoranas. Tačiau ir ukrainiečiai skelbia apie pergales – Сhersono srityje sunaikino dar vieną rusų bazę, o netoli Zaporižios numušė okupantų sraigtasparnį. Tiesa, Europoje ima aktyviau veikti prorusiškos jėgos.

Rusijos pajėgoms praėjusią parą apšaudžius rytinę Charkivo ir pietinę Mykolajivo sritis, žuvo mažiausiai du žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai. Mykolajivo srityje žuvo vaikas, taip pat buvo sužeisti septyni žmonės, per platformą „Telegram“ informavo regiono tarybos pirmininkė Hana Zamazejeva. „Vien vakar Mykolajivo srityje dėl priešiškų veiksmų buvo sužeisti septyni žmonės. Tarp nukentėjusiųjų trys vaikai – visi jie patyrė sužalojimų nuo skeveldrų.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis sekmadienį taps pirmuoju per kelis mėnesius aukšto rango ukrainiečių pareigūnu, apsilankiusiu Vokietijoje – tai ženklas, kad įtampa tarp Kyjivo ir Berlyno slūgsta. Kancleris Olafas Scholzas ne kartą žadėjo, kad Vokietija tvirtai rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija. Tačiau praėjus kelioms savaitėms po Rusijos kariuomenės įžengimo į Ukrainą, Kyjivas pareiškė, kad Vokietijos pagalba per maža ir per vėlyva.

Rusijos pareigūnai ragina benamius pradėti tarnauti šalies kariuomenėje, siekiant šiuos asmenis vėliau perkelti į karo frontą Ukrainoje, rašo UNIAN. Rašoma, kad vietos pareigūnas atvyko į vieną iš Sankt Peterburgo benamių prieglaudų ir pasiūlė išdalinti lankstinukus, kurie ragina įstoti asmenis į Rusijos kariuomenės gretas. Vietos valdžia tikina, kad tai buvo asmeninė pareigūno iniciatyva.

Ukrainos ginkluotojų pajėgų vyriausias Valerijus Zalužnis pranešė, kad du „Bayraktar“ dronai per 3 dienas sunaikino 26,5 mln. JAV dolerių vertės karinės įrangos. Priduriama, kad buvo sunaikinti rusų T-72 tankai, viena pėstininkų mašina ir keletas haubicų.

Turkijos prezidentas Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį kalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo „SkyNews“. „Prezidentas Erdoganas konstatavo, kad Turkija gali vaidinti palengvinamąjį vaidmenį Zaporižios atominėje elektrinėje, kaip darė dėl susitarimo [eksportuoti] grūdus“, – paskelbė Turkijos prezidentūra, paminėdama liepą Kyjivo ir Maskvos pasirašytą grūdų eksporto susitarimą, kurio laiduotojos buvo Turkija ir Jungtinės Tautos.

Rusai šeštadienį atsisveikina su paskutiniu Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu, bet laidotuvių ceremonijoje Maskvoje, surengtoje be didelių fanfarų, nedalyvauja prezidentas Vladimiras Putinas. Šimtai žmonių laukė eilėje, kad galėtų tylomis praeiti pro M. Gorbačiovo karstą Maskvos Sąjungų namų Kolonų salėje, kur istoriškai buvo šarvojami aukšto rango pareigūnai, įskaitant 1953 metais mirusį Josifą Staliną. Prie atviro karsto budėjo garbės sargyba.

Rusija išreiškė „nerimą“ JT generaliniam sekretoriui, kad JAV dar neišdavė vizų rusų delegacijai, kuri vėliau šį mėnesį ketina dalyvauti Generalinės Asamblėjos sesijoje, rašo „The Guardian“. „Nė vienas iš 56 Rusijos atstovų komandos ir pagrindinės grupės narių negavo vizų kelionei į JAV“, – ketvirtadienį Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia rašė laiške, adresuotame JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui.

Ukraina penktadienį paskelbė subombardavusi rusų bazę Enerhodaro mieste netoli Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės, kurios saugumą šiuo metu vertina Jungtinių Tautų inspektoriai. „Per mūsų kariuomenės... smūgius Enerhodare ir Chersone sunaikintos trys priešo artilerijos sistemos ir šaudmenų sandėlis“, – paskelbė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

JAV Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Rusija per savo oficialius ir neoficialius šaltinius toliau skelbia dezinformaciją apie Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo eigą. Be to, priduriama, kad Rusijos patiriamas karo nuovargis ir kur kas išreiškiamas mažesnis palaikymas pradėtai invazijai gali lemti tai, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bus itin sudėtinga įtraukti dar daugiau kovotojų pradėtame kare Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad oro pajėgos šeštadienį turi gerą rezultatą – numušė rusų sraigtasparnį „Kalibry“ ir bepiločius orlaivius. Tai jis pranešė per vakarinį vaizdo kreipimąsi. „Šiandien mūsų oro pajėgos turi gerą rezultatą – numušė okupantų puolimo sraigtasparnį „Kalibry“ ir bepiločius orlaivius. Noriu padėkoti visiems mūsų dangaus gynėjams iš oro gynybos. Puikiai padirbėjote – šiandien ir visada“, – sakė prezidentas.

Rusai visais įmanomais būdais bando neleisti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misijos nariams pamatyti realios padėties Zaporižios atominėje elektrinėje, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“. „Rašistai meluoja, manipuliuoja ir iškraipo tikrąją padėtį Zaporižios AE, skleidžia tik jiems naudingą informaciją apie TATENA misijos vizitą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus paskutinio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo laidotuvėse, ketvirtadienį pranešė jo atstovas. „Atsisveikinimo ceremonija ir laidotuvės vyks rugsėjo 3 dieną, bet, deja, prezidento darbo grafikas neleis jam jose dalyvauti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad V. Putinas atidavė paskutinę pagarbą M. Gorbačiovui ligoninėje, kur jis mirė antradienį po sunkios ligos, sulaukęs 91 metų.

Ukrainoje žuvo britas, savanoriškai dirbęs mediku karo draskomoje šalyje, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija. Craigo Mackintosho sesuo pranešė, kad savanoris žuvo rugpjūčio 24 dieną, ir internetu pradėjo rinkti lėšas jo kūno pargabenimui. „Mūsų brolis drąsiai pasisiūlė vykti savanoriu... kaip medikas, kad padėtų gelbėti gyvybes šioje karo niokojamoje šalyje“, – lėšų rinkimo platformos „GoFundMe“ puslapyje rašė Lorna Mackintosh.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai žada, kad jų vizito rusų kontroliuojamoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje nesustabdys Enerhodaro, kuriame ji įsikūrusi, apšaudymas. „Žinome apie dabartinę padėtį. Vyksta karinis aktyvumas, taip pat ir šį rytą, prieš kelias minutes, tačiau mes nesustojame“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossi, jam su komanda išvykstant iš Zaporižios miesto. „Manau, kad reikia tai tęsti.

Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį apkaltino Rusiją prieš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorių vizitą apšaudžius miestą, kuriame įsikūrusi Zaporižios atominė elektrinė. Nuo aušros Maskvos kariai „apšaudo Enerhodarą iš minosvaidžių ir naudojo automatinius ginklus bei raketas“, platformoje „Telegram“ pranešė meras Dmytro Orlovas, paskelbęs nuotraukas, kuriose matyti apgadinti pastatai, iš kurių veržiasi dūmai Rusijos okupuotoje teritorijoje.

Europos Komisija (EK) patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą padėti įmonėms mažinti iškastinio kuro vartojimą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, kuriomis padengiama dalios papildomų išlaidų, susijusių su dideliu gamtinių dujų ir elektros kainų padidėjimu.

Ispanijoje metų infliacijos augimas rugpjūtį sulėtėjo, sumažėjus degalų kainoms, tačiau išliko didelis dėl kylančių elektros ir maisto kainų, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą infliacija smarkiai išaugo visame pasaulyje, todėl centriniai bankai ėmė didinti bazines palūkanų normas, siekdami pažaboti vartotojų kainų kilimą. Ispanijos Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šalyje metų infliacija pasiekė 10,4 proc., palyginti su 10,8 proc.

Rusijos pajėgoms antradienį apšaudžius antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo centrą žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė miesto meras. Ihoris Terechovas platformoje „Telegram“ nurodė, kad žinoma apie mažiausiai penkis žuvusius ir septynis sužeistus žmones. Kiek anksčiau Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas informavo, kad Rusijos pajėgos apšaudė Charkivo miesto centrinius rajonus. I. Terechovas sakė, kad į miestą pataikė maždaug aštuoni sviediniai.

Rusijos visuomenės pritarimas karui Ukrainoje yra atsakomasis argumentas tiems, kurie nepalaiko turistinių vizų draudimo šios šalies piliečiams, sako prezidento patarėjas. „Keldami vizų klausimą, taip pat keliame pamatinius klausimus, kaip Vakarai turėtų vertinti, kas vyksta Rusijoje“, – Žinių radijui antradienį teigė Kęstutis Budrys.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Latvijos vyriausybė suteikė Kyjivui 300 mln. eurų vertės karinės pagalbos, dar daugiau kaip 15,7 mln. eurų Ukrainai paaukojo Latvijos gyventojai, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija.

Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros agentūros misija Rusijos pajėgų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje bus sunkiausia, kokią yra tekę vykdyti šiai institucijai, pirmadienį perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba . „Ši misija bus sunkiausia per TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros) istoriją, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos ten vykdomus aktyvius  kovos veiksmus, taip pat labai įžūlias Rusijos pastangas legitimuoti savo buvimą ten“, – pe...

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) kolegomis Prahoje tarsis dėl bendros europinės Ukrainos karių apmokymo misijos. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę sakė, jog tai galėtų būti didelė misija, o mokymai vyktų netoli Ukrainos esančiose šalyse. Lietuva yra apmokiusi ukrainiečius karius naudotis jos perduota ginkluote, įskaitant prieštakines sistemas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį po susitikimo su šalies gynybos ir saugumo sektoriaus atstovais pareiškė, kad rusų kariai pajaus pasekmes už surengtas atakas prieš Ukrainą. „Visi klausimai, kuriuos svarstėme, yra svarbūs, bet nevieši, negaliu detalizuoti. Tačiau okupantai netolimoje ateityje pajaus pasekmes, o tai pademonstruos mūsų šalies gynėjai. Nė vienas teroristas neliks be atsakomybės už įvykdytas atakas prieš mūsų miestus.

Ukrainos kariuomenė sunaikino Rusijai priklausantį sunkvežimį, kuriame buvo prikrauta amunicijos, rašo „Ukrinform“. Ukrainos operatyvinė komanda „Pietūs“ taip pat pasidalijo atskiru vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip yra sunaikinamas sunkvežimis. „Vaizdo įrašas parodo, kaip mūsų šalies gynėjai, prieš išsiunčiant dovaną – mūsų raketą – laukė priešo, kol šie į sunkvežimį pakraus visą amuniciją“, – teigiama prieraše.

Sekmadienį paskelbta žinia apie tai, kad aukšto rango rusų pareigūno visureigis BMW X6 buvo padegtas. Teigiama, kad Maskvoje moteris su benzino bakeliu priėjo prie juodo BMW X6 visureigio, kuris priklauso aukšto rango Rusijos gynybos ministerijos pareigūnui Jevgenijaui Sekretarevui, o vėliau jį padegė. Automobiliui ėmus liepsnoti, moteris – J. Sekretarevo kaimynė – pabėgo. Sulaikoma pareigūnų ji šaukė, kad „Azovas yra jėga“ ir tvirtino, kad yra nusiteikusi prieš karą Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos sekmadienį pasmerkė Rusijos „cinišką obstrukcionizmą“, Maskvai po ilgų tarptautinių derybų Jungtinėse Tautose užblokavus bendros deklaracijos dėl branduolinių ginklų neplatinimo priėmimą. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (NPT), kurią kas penkerius metus peržiūri 191 ją pasirašiusi šalis, siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Rusų okupantai pripažįsta, kad Ukrainos kariuomenė sugeba paleisti tikslius smūgius į numatytą taikinį. Dėl šios priežasties rusų kariai bėga miegoti automobiliuose, bijodami niekad daugiau nepabusti, rašo UNIAN, remdamasi vieno iš Luhansko regiono tinklaraštininkų teigimu. „Kiekvieną kartą, kai tu užmiegi, pradedi suprasti, kad tu vėliau gali ir nepabusti. Jie [Ukrainos kariai] niekad anksčiau taip nekovojo“, – kalbėjo dalis rusų karių, kurie buvo dislokuoti okupuotame Donbaso regione.

Rusijos kariuomenei nepavyko įgyvendinti karinių tikslų, užsibrėžtų šios vasaros pradžioje, sako karo ekspertas. UNIAN cituojamas karo ekspertas Aleksandras Kovalenko teigia, kad Rusijos kariuomenė nesugebėjo įgyvendinti savo karinių tikslų, užsibrėžtų vasaros pradžioje, be to, okupantai neturi jokių galimybių pradėti didelio masto puolimo, siekiant užgrobti prarastas teritorijas. „Mes galime sakyti, kad Rusijos okupantai neišpildė savo planų, kuriuos buvo numatę vasaros pradžioje.

Rusijos kariuomenė panaudojo didelio tikslumo „oras-žemė“ raketą Kh-59 tam, kad galiausiai sunaikintų viešąjį tualetą, esantį Chersono srities Novovoroncovkos pakraštyje, rašo „Ukrinform“. Šį pareiškimą išsakė operatyvinė vadovybė „Pietūs“. „Priešas iš naikintuvo Su-35 paleido didelio tikslumo „oras-žemė“ raketą Kh-59 tam, kad sunaikintų viešąjį tualetą Novovoroncovkos pakraštyje“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, leidžiantį Ukrainos pasą turintiems ir karinės invazijos laikotarpiu į Rusijos teritoriją atvykusiems asmenims čia gyventi ir dirbti neribotam laikui, rašo „SkyNews“. Iki šiol Ukrainos piliečiai Rusijoje galėjo gyventi be apribojimų daugiausiai 90 dienų. Tam, kad asmenys galėtų Rusijoje būti ilgiau arba dirbti, buvo būtina išsiimti atskirą leidimą.

Sekmadienį NEXTA skelbia, kad mirė vienas iš ryškių Rusijos propagandos veikėjų – Dmitrijus Litovkinas. Teigiama, kad rusų propagandistas D. Litovkinas staiga susirgo, o vėliau jam buvo sukelta dirbtinė koma.  Visgi vėliau paaiškėjo, kad propagandistas neišgyveno. Pastaraisiais metais D. Litovkinas intensyviai dirbo, skleisdamas propagandines naujienas visuomenei.