kariai

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas teigia, kad Kinija Rusijai karinės paramos neteikia, praneša UNIAN. Atsakydamas į žurnalistės klausimą apie Kinijos vaidmenį remiant Rusiją, A. Jusovas pabrėžė, kad karinė parama nėra teikiama, o kitus klausimus turėtų komentuoti diplomatai. „Karinės paramos nėra. Visa kita – sudėtingo diplomatinio proceso klausimas“, – sakė jis.

Portale „Bild“ pranešama, kad Vokietijos politikas Markusas Söderis kategoriškai atsisako siųsti Vokietijos karius į Ukrainą. Tačiau jis siūlo alternatyvą: karo tarnybai tinkami ukrainiečiai galėtų grįžti į gimtinę kovoti už savo šalį. „Siekiant užtikrinti saugumą jų pačių šalyje, yra teisėta svarstyti galimybę grąžinti karo tarnybai tinkamus ukrainiečius į tėvynę“, – teigia M. Söderis.

Antradienį prasideda Lietuvos kariuomenės (LK) pratybos „Perkūno griausmas 2025“. Per maždaug poros mėnesių laikotarpį įvairiuose mokymuose visoje šalyje treniruosis apie 17 tūkst. karių. „Šie mokymai apjungs daugelį Lietuvos teritorijoje vykstančių mažesnių pratybų, kuriose per du mėnesius iš viso dalyvaus apie 17 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ketvirtadienį pareiškė, kad JAV kariai jokiu būdu negalėtų įsiveržti į šalį, Vašingtonui dislokavus penkis karo laivus ir 4 tūkst. karių Karibuose, siekdamas paspausti kairiųjų pažiūrų lyderį. Jungtinės Valstijos teigė, kad karių ir karo laivų dislokavimas pietinėje Karibų jūros dalyje, netoli Venesuelos teritorinių vandenų, yra kovos su narkotikų kontrabanda operacija.

Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis kalbėdamas apie Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą, pritarė šiai idėjai ir rekomendavo atsižvelgti į Lietuvos finansines galimybes, nes Rusijos grėsmė aktuali visam Baltijos regionui. Be to, NATO, kaip organizacija, Ukrainoje veikti negali, nes ji nėra aljanso narė, todėl Lietuva jai turėtų padėti tiek, kiek išgali.

Misisipė į Vašingtoną pasiųs apie 200 Nacionalinės gvardijos karių, pirmadienį pranešė šios valstijos gubernatorius, – ten jie prisijungs prie šimtų kariškių iš kitų valstijų, kurioms vadovauja respublikonai, siekiant padvigubinti karių skaičių JAV sostinėje.

Varėnos rajone pirmadienį prasideda Algirdo pėstininkų bataliono pratybos „Aršus vilkas 2025“, jų metu keliais judės karinė technika, bus naudojami imitaciniai šaudmenys. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, šios vertinamosios lauko taktikos pratybos vyks rugpjūčio 11–22 dienomis, jas organizuoja pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas. Pratybose dalyvaus apie 350 karių ir 50 technikos vienetų.

Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rugpjūčio 6 d. į šalį atvyko pirmasis Rusijos kariuomenės ir karinės technikos kontingentas, kuris rengsis artėjantiems bendriems kariniams manevrams „Zapad-2025“, rašo „Kyiv Independent“. Kyjivas ir NATO išreiškė susirūpinimą, kad „Zapad-2025“ pratybos gali būti panaudotos kaip priedanga atnaujinti agresiją, nes Rusija tęsia karą prieš Ukrainą, o Baltarusija išlieka potencialia karinių veiksmų baze.

Pirmadienį prasideda 32-oji Tarptautinė karių piligriminę kelionę į Lenkijos miestą Čenstakavą, kurioje šiemet dalyvaus 13 Lietuvos karių.   Kaip praneša Lietuvos kariuomenė, tradicinis pėsčiųjų žygis iš Varšuvos į Čenstakavą suburs apie 500 karių iš Lenkijos ir artimiausių jos sąjungininkių kariuomenių – Lietuvos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir kitų šalių. Kelionė, kurios metu pėsčiomis įveikiamas maždaug 330 kilometrų atstumas, truks iki rugpjūčio 14 dienos.

Vašingtone viešinti krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad tolesnis Jungtinių Valstijų karių buvimas Lietuvoje paaiškės per kelis artimiausius mėnesius. Amerikiečių kariai pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014-ųjų pavasario, o nuo 2019-ųjų šalyje dislokuojami sunkieji batalionai, tačiau šiuo metu Vašingtonas peržiūri savo pajėgų buvimą Europoje.

Vyriausybė skyrė 1,96 mln. eurų, kad šiemet Vilniuje ir Kaune būtų pradėta kurti švietimo infrastruktūra Vokietijos brigados karių vaikams. Anot nutarimo, kurį šią savaitę patvirtino Ministrų kabinetas, 1,48 mln. eurų teks infrastruktūrai Vilniuje, 190 tūkst. eurų – Kauno mieste. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS informavo, kad Vilniuje Vokietijos brigados karių vaikai bus ugdomi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro patalpose bei teritorijoje Ateities gatvėje.

Vyriausybė šią savaitę nusprendė kariams už tarnybinio šuns priežiūrą ir bazinį karinį rengimą mokėti priedus. Anot siūlymą pateikusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM), įgyvendinti šį sprendimą papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Kaip BNS informavo ministerija, profesinės karo tarnybos kariams, prižiūrintiems priskirtą tarnybinį šunį ne tarnybos metu, mokamas 0,21 bazinio dydžio priedas per mėnesį – beveik 375 eurai, neatskaičius mokesčių.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų liepos 19 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 040 950 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 120 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Netoli Erbilio oro uosto, kuriame dislokuoti JAV kariai iš tarptautinės koalicijos prieš džihadistus Irako autonominiame Kurdistano regione, pirmadienį buvo numuštas sprogmenų prikrautas dronas, pranešė kurdų saugumo pajėgos. „2 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) netoli Erbilio tarptautinio oro uosto buvo numuštas sprogmenų prikrautas dronas, aukų ir žalos jis nepadarė“, – pranešė Kurdistano regiono kovos su terorizmu tarnybos.

Seimas trečiadienį patvirtino pakeistą principinę kariuomenės struktūrą, pritarė siūlymui padidinti kariams atlyginimus. Pateikdama šį įstatymų paketą parlamente, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sakė, kad pasiūlymai padaryti atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir išaugusį Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimo poreikį, vykdant Valstybės gynimo tarybos priimtą sprendimą dėl nacionalinės divizijos parengimo iki 2030 metų.

Nuo liepos mėnesio 4 eurais didės maistu neaprūpintiems kariams skiriama vienos paros maitinimosi išlaidų kompensacija – nuo 12,5 iki 16,5 euro. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) inicijuotą nutarimą, kuriuo numatoma, kad maistu neaprūpintiems kariams, šauktiniams bei 17-mečiams, besitikrinantiems sveikatą dėl privalomosios karo tarnybos, bus suteikiama 16,5 euro dydžio piniginė kompensacija.

Šiauliuose šeštadienį prisiekė 11-asis Bazinio komendantinių vienetų rengimo kurso būrys, priesaiką valstybei davė virš 70 kurse dalyvavusių Lietuvos piliečių, skelbia Lietuvos kariuomenė. Dešimties dienų bazinio kurso metu mokyta individualių karinių įgūdžių, supažindinta su Lietuvos kariuomenės ginkluote, taktika, topografija, inžinerija, pirmąja medicinine pagalba.

Po pateikimo Seimo nariai pritarė siūlymui didinti tarnybinio atlyginimo koeficientus bei nustatyti naujus jų priedus. Pasak projektą įregistravusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM), tokių pokyčių imamasi, siekiant atliepti vis didėjantį krašto apsaugos sistemos personalo trūkumą.

Siekiant atliepti vis didėjantį krašto apsaugos sistemos personalo trūkumą, antradienį parlamentą pasieks siūlymas gerinti karių tarnybos sąlygas, didinti tarnybinio atlyginimo koeficientus bei nustatyti naujus jų priedus. Jei Seimas pritartų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojamiems pokyčiams, nuo šių metų liepos mėnesio 7 proc. didėtų profesinės karo tarnybos karių darbo užmokestis.

Lietuvoje trūkstant kone tūkstančio profesinės tarnybos karių, Krašto apsaugos ministerija (KAM) bando juos vilioti pinigais. Ministerija siūlo didinti atlyginimus, priedus ir duoti papildomus priedus kai kuriems kariams.  KAM Seimo pavasario sesijai teikia siūlymą keisti įstatymą ir didinti karių atlyginimus bei išmokas. „Vienas esminių siūlymų – didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus 7 procentais.

Ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, kaip dirbti dėl pergalės, nes jei nieko nedarys, jie gali prarasti savo namus ir artimuosius. Apie tai pasakojo 9-osios atskirosios bepiločių orlaivių brigados vadė Darija, kurios šaukinys yra DŠK, rašoma „Unian“. Kalbėdama apie savo motyvaciją, karė pažymėjo, kad karas „turi baigtis mūsų pergale“. Jos nuomone, reikia pradėti nuo savęs, tobulėti, nesiskųsti, „kaip viskas blogai“, ir nelaukti, kol kas nors kitas tai padarys.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 978 700 karių, įskaitant dar 1 050 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam karių sąlygų gerinimo paketui, kuris leistų padidinti atlyginimus ir išmokas. KAM teigimu, paketas turėtų padidinti profesinės karo tarnybos patrauklumą, gerinti karių tarnybos sąlygas ir didinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Anot jos, pokyčiai reikalingi norint iki pilno operacinio pajėgumo išvystyti atkurtą Pirmąją nacionalinę diviziją.

JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris gegužės 16 d. pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šiemet pradės derybas su Europos sąjungininkais dėl JAV karių skaičiaus Europoje mažinimo, rašoma „Reuters“. Paklaustas apie pranešima, kad Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę išvesti karius iš Europos, M. Whitakeris atsakė, kad „nieko nėra nuspręsta“. „Bet kai tik nuspręsime, šias derybas pradėsime NATO struktūroje“, – teigė jis.

  Siekiant gerinti socialines karių sąlygas, Krašto apsaugos ministerija (KAM) inicijuoja įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma didinti karių atlyginimus bei išmokas. Taip tikimasi padidinti profesinės tarnybos patrauklumą ir praplėsti kariuomenės pajėgumus. „Siekiant išlaikyti esamus karius ir pritraukti naujų, reikalingos atitinkamos paskatos — dėl aukštos kvalifikacijos personalo konkuruojame visoje darbo rinkoje.

Gegužę Lietuvoje prasideda vienas intensyviausių karinių pratybų ciklų. Čia vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 8 tūkst. šalies ir sąjungininkų karių bei daugiau kaip tūkstantis karinės technikos vienetų. Skaitytojai antradienį jau dalijasi nuotraukomis, kuriose virš Vilniaus miesto užfiksuoti sraigtasparniai. „Gegužę Lietuvoje treniruosis gausios Lietuvos ir sąjungininkų pajėgos – bus sutelktas didelis kiekis sausumos, jūrų ir oro karinės technikos.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad iki 2038 m. turėti 20 tūkst. profesionalių karių yra pakankamai realus ir įgyvendinamas tikslas. Pasak jo, jeigu bus suteiktos atitinkamos galimybės ir sąlygos, norimą karių skaičių galima turėti ir anksčiau. „Tai pakankamai realu. (...) Jeigu bus gebėjimas, galimybė, mes galime tą ir anksčiau padaryti. Viskas priklauso ne vien tik nuo žmonių.

Jungtinė Karalystė greičiausiai atsisakys planų į Ukrainą pasiųsti tūkstančius karių, kad padėtų šaliai gintis, cituodamas diplomatinių šaltinių žodžius ketvirtadienį pranešė „The Times“. „Rizika yra pernelyg didelė, o pajėgos nėra tinkamai paruoštos tokiai užduočiai vykdyti“, – dienraščiui paaiškino vienas iš šaltinių.

Prancūzijos užsienio legiono ir Didžiosios Britanijos kariai šiaurės rytų Prancūzijoje pradėjo bendras karines pratybas, kurių metu taikomos Ukrainoje išmoktos miesto karo pamokos, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Dvi savaites truksiančių pratybų metu, antradienį PUL ir Karališkasis Velso pirmasis batalionas kartu su kitais daliniais mėgino užimti šį 5 000 gyventojų turintį Žerfrekūro miestelį.

Kovo pabaigoje Pabradėje nugrimzdus JAV karių šarvuočiui M88, žuvo keturi kariai. Po šešias dienas trukusios gelbėjimo operacijos jų kūnai buvo rasti pelkėje. Vienas iš žuvusiųjų – 25-erių seržantas Edvinas Franco. Jo žmona Georgia Franco socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo informacija apie laidotuvių vietą bei laiką ir pakvietė visus norinčius stebėti vakar vykusią ceremoniją tiesiogiai internetu.

Kovo pabaigoje Pabradėje nugrimzdus JAV karių šarvuočiui M88, žuvo keturi kariai. Po šešias dienas trukusios gelbėjimo operacijos jų kūnai buvo rasti pelkėje. Vienas iš žuvusiųjų – 25-erių seržantas Edvinas Franco. Jo žmona Georgia Franco socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė jautrią žinią – šiandien vyks vyro laidotuvės. Ji kviečia visus norinčius stebėti atsisveikinimą tiesiogiai. Atsisveikinimas su tragiškai žuvusiu E. Franco vyks baptistų bažnyčioje.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad Lietuvos kariuomenė turi pasitempti, jog išsaugotų profesionalius karius. Auditoriai skelbia, kad itin kariuomenei reikalingi karininkai ir puskarininkiai traukiasi iš tarnybos, nes negali kilti karjeros laiptais, negauna tinkamo atlygio. Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina, kad problema yra visame NATO aljanse, ir vien greitų sprendimų neužteks.

Siekiant atliepti Valstybės gynimo tarybos (VGT) išsikeltą tikslą plėsti kariuomenės personalą, dar šioje Seimo pavasario sesijoje ketinama parlamentui pateikti įstatymų projektus dėl karių socialinės gerovės didinimo, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. „Kalbant apie kariuomenės personalo plėtrą, reikės priimti dar papildomus sprendimus, kad paspartintume žmonių pritraukimą ir sumažintume jų praradimą.

Valstybės gynybos tarybai (VGT) raginant didinti profesinės tarnybos karių skaičių iki maždaug 20 tūkst., konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sveikina tokį žingsnį ir tikina, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savo ruožtu sieks šį procesą pagreitinti. „Aš sveikinu šitą sprendimą. Aišku, ambicija galėtų būti didesnė, bet suprantu, kad tai nėra lengvas uždavinys – būtent didinti profesionalių karių skaičių.

Ketvirtadienį prezidento Gitano Nausėdos sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nutarta siekti iki 2038 m. plėsti kariuomenės pajėgumų skaičių, sako šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius. Pasak jo, dėl Lietuvoje atkuriamos divizijos reikėtų turėti arti 20 tūkst. karių. „Kalbame apie personalo plėtrą.

Kovo pabaigoje Lietuvą sukrėtė skaudi tragedija – Pabradėje, drumzlinoje ir klampioje pelkėje, nugrimzdo sunkiasvoris JAV karių šarvuotis M88. Gelbėjimo operacija truko 6 paras, tačiau jos baigtis buvo tragiška – ištraukus karinį šarvuotį, jo viduje rasti trys žuvę kariai. Kitą dieną paieškų komandos aptiko ir ketvirtąją auką.

Seime tylos minute pagerbti tragiškai Pabradėje prieš porą savaičių žuvę keturi amerikiečių kariai. Jungtinių Valstijų ambasadorė Lietuvoje dėkojo Lietuvai už pagalbą ir tikino, kad be mūsų šalies pagalbos amerikiečių karių kūnai greičiausiai nebūtų pargabenti namo į JAV. Valdantieji neabejoja, kad ši tragedija tik sustiprino Lietuvos ir JAV ryšius, esą neatmestina, kad Pentagonui perdislokuojant pajėgas Europoje, Lietuvoje mes galime sulaukti didesnio kiekio amerikiečių karių.

Po visą Lietuvą sukrėtusios istorijos, kai Pabradėje pratybų metu žuvo keturi JAV kariai, ekspertai diskutuoja, kad ši gelbėjimo operacija buvo viena sunkiausių, su kokia Lietuvai teko susidurti. Vis dėlto panašių istorijų būta – tiek Lietuvos kariuomenės istorijoje, tiek kitose su saugumu ir gelbėjimu susijusiose operacijose, kai sudėtingos situacijos pareikalavo milžiniškų pastangų, specialios technikos ir gerai koordinuoto darbo.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui skrieja kritikos strėlės dėl to, kad jis praleido JAV karių, žuvusių per pratybas Lietuvoje, pagerbimą grįžus, rašo „The Mirror“. Vietoje to jis pasirinko dalyvauti golfo renginyje. Lietuvoje buvo surengta iškilminga atsisveikinimo su Pabradės pelkėje žuvusiais kariais ceremonija. Kaip pastebi leidinys, išlydėti tragiškai žuvusius JAV karius Vilniuje susirinko minios žmonių, aukščiausi šalies vadovai, pareigūnai, prezidentas.

Vilniuje pagerbtų pratybų metu žuvusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių kūnai jau gabenami namo. Ketvirtadienį sostinės Katedros aikštėje kortežą su žuvusiųjų kūnais pasitiko Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė bei kiti valstybės vadovai, politikai bei kariškiai.

Pabradėje žuvusių Jungtinių Valstijų karių atminimo įprasminimas nėra tik vienos savivaldybės lygmens klausimas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Taip jis kalbėjo ketvirtadienį Vilniuje pagerbiant nuskendusius amerikiečius ir jų palaikus išlydint atgal į tėvynę.

Vilniuje ketvirtadienį išlydint Pabradėje žuvusius keturis Jungtinių Valstijų karius, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad ši istorija užgrūdina dar labiau stengtis ir vienytis neramiais laikais. „Šiandien atiduodami pagarbą išreiškiame solidarumą.

Ketvirtadienį Vilniuje išlydint pratybų metu Pabradėje žuvusius JAV karius, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog pastaroji tragedija ir beveik savaitę trukusi gelbėjimo operacija dar kartą įrodė, jog nelaimės akivaizdoje sąjungininkai gali mobilizuotis ir susivieniję išlikti stiprūs. „Šiandien visiems mums yra labai liūdna diena, nes kiekvienas prarastas mūsų karys yra labai skaudi tragedija. Mūsų karys, nes kiekvienas mūsų sąjungininkų karys yra mūsų.

Vilniuje išlydint pratybų Pabradėje metu žuvusius karius, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad bendras įsitraukimas į vykusią gelbėjimo operaciją yra geriausias įrodymas, kad NATO yra nenugalimas. „Noriu išreikšti gilią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, jų šeimoms, visai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tautai.

Ketvirtadienį Vilniuje pagerbiami pratybų Pabradėje metu žuvę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai. Sostinės Katedros aikštėje kortežą su žuvusiųjų kūnais pasitiks Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė bei kiti valstybės vadovai, politikai bei kariškiai.

JAV karių tragedija Pabradės pelkėje rodo Amerikai, kas yra tikri Amerikos draugai, leidinyje „The New York Post“ rašo Peteris Doranas. „Kai praėjusią savaitę Lietuvoje per įprastą techninės priežiūros misiją žuvo keturi JAV kariuomenės kariai, dar kartą įsitikinome, kodėl Amerikai reikia labai pajėgių sąjungininkų Europoje, kurie pritaria mūsų vertybėms.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt antradienį pakomentavo keturių JAV karių žūtį Lietuvoje. Kaip rašo „Fox News“, ji pareiškė, kad šis incidentas yra „dar vienas ryškus priminimas apie mūsų drąsių kariškių, kurie kasdien rizikuoja savo gyvybėmis visame pasaulyje, kad užtikrintų mūsų saugumą, pasiaukojimą“. „Prezidentas, gynybos sekretorius ir visi Baltieji rūmai meldžiasi už aukas, draugus ir šeimas šiuo neįsivaizduojamu metu“, – sako ji.

Pirmadienį iš pelkės ištraukus šarvuotį su trijų amerikiečių karių kūnais, Jungtinių Valstijų ir Lietuvos kariuomenė įnirtingai ieško ketvirto kario kūno. Į pagalbą tarnybos pasitelkė droną ir sonarus, kurie skenuoja vandenį, bando užfiksuoti kario kūną. Ne tik dronais kariai skenuoja pelkę, į drumzliną vandenį bando panerti ir narai. Tačiau paieškas sunkina pelkėje nuolat besikaupiantis vanduo iš ežero.

JAV kariuomenė praneša, kad Pabradėje dingusio amerikiečių kario paieškai buvo pasitelkti trys šunys ir bepilotės sistemos. Trys Pabradėje dingę JAV kariai pirmadienį buvo rasti žuvę, tačiau ketvirtojo paieška dar tęsiasi. Dirba trys šunys Naujausią informaciją apie kario paiešką kariuomenė paskelbė antradienio popietę „Facebook“ įraše. „Vakar Lietuvos kariuomenės šuo prisijungė prie mūsų dingusio kario paieškų.