kariai

Šeštadienį Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenės narys, pranešė šalies gynybos ministerija, kurią cituoja „Sky News“. Ministerijos teigimu, karys žuvo „per eismo įvykį“. Skelbiama, kad kario žūtis nebuvo susijusi su priešo veiksmais. Šeimos prašymas Gynybos ministerija pridūrė, kad, šeimos prašymu, daugiau informacijos bus paskelbta vėliau.

Pirmadienį Estijos ginkluotųjų pajėgų Centriniame poligone netoli Tapos buvo sužaloti penki kareiviai, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Estijos kariuomenė paskelbė, kad nelaimė įvyko šaudant iš 120 mm minosvaidžio – buvo sužaloti 5 aktyviosios tarnybos Žvalgybos bataliono kariai. „Šiandien per 120 mm minosvaidžio šaudymo pratybas ginklo viduje susidarė perteklinis slėgis, dėl kurio įtrūko vamzdis. Šalia ginklo buvę penki aktyviosios tarnybos kariai buvo sužeisti.

Po daugiau nei 200 jūroje praleistų dienų ir pranešimų apie rimtas problemas laive, JAV lėktuvnešis „Abraham Lincoln“ trečiadienį atplaukė į Tailandą. Šis laivas su maždaug 5 tūkst. laivo įgulos narių dalyvavo ilgai trunkančioje karinėje misijoje, sulaukusioje ir dėmesio dėl įtariamų aprūpinimo trūkumų, ir jūreivių, jūrų pėstininkų bei jų šeimų skundų. Laivas prisišvartavo Lajem Čabango uoste, esančiame už maždaug 20 kilometrų nuo turistų pamėgto Patajos miesto.

Klaipėdos piliavietėje penktadienį po devynių mėnesių privalomosios karinės tarnybos į atsargą išleisti 99 Karinių jūrų pajėgų Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių bataliono kariai, pranešė Lietuvos kariuomenė. Didelė dalis jaunuolių į batalioną atvyko tarnybą pasirinkę savo noru.

Iš Vievio miesto centro Elektrėnų savivaldybėje šią savaitę baigti ekshumuoti sovietų karių palaikai. „Informuoju, kad šią savaitę Vievio sovietinių karių kapinėse sėkmingai baigti archeologiniai tyrimai, jų metu archeologai rado 81 Antrojo pasaulinio karo aukos palaikus“, – trečiadienį išplatintame savivaldybės pranešime cituojamas jos meras Gediminas Ratkevičius.

Jungtinėms Valstijoms peržiūrint savo karinių pajėgų buvimą Europoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad Lietuvos, kaip pavyzdinės Aljanso narės, reputacija turės teigiamos įtakos Vašingtono sprendimams dėl karių rotacijos. „Dabar gauname šiek tiek detalesnės informacijos, kaip JAV pusė mato veiksmų išdėliojimą laike, kada galėtų būti priimti sprendimai. Tikimės, kad visi siūlymai, pagerinimai iš Lietuvos pusės bus įvertinti, taip pat intensyvūs kontaktai su JAV puse.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pradėjo savo karinio buvimo Europoje peržiūrą, pranešė pareigūnai; JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas praėjusį mėnesį savo kolegoms NATO pareiškė, kad Vašingtonas planuoja tokią analizę.

Ketvirtadienį Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Lietuvos karininko priesaiką davė tryliktoji Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) karūnų aspirantų laida. Šalies gynybos pajėgas papildė daugiau nei 120 naujųjų leitenantų.  Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, leitenantai mokymus baigė Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje (LKM), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (LKA) ir Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje.

 Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje šią savaitę vyksta Lietuvos kariuomenės pratybos, per kurias treniruojamasi užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą, aktyvuotos Greitojo reagavimo pajėgos, trečiadienį pranešė kariuomenė. Anot jos, pratybų metu treniruojamas operatyvus karių ir karinės technikos perdislokavimas, vykdomos budėjimo bei taikos meto užduotys, tobulinami kariuomenės gebėjimai veikti kartu su kitomis valstybės institucijomis.

Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame, kaip teigiama, užfiksuota, kaip rusų kulkosvaidis „JakB-12.7“ tapo nevaldomas, rašo „New York Post“. Kulkosvaidis nusviedė rusų kareivį nuo bokštelio ir nvos nepražudė kito kario. Vaizdo įrašas sparčiai išplito socialinėse medijose. Įraše matyti, kad rusų kariai rengiasi šaudyti aparatu. Paleidus šūvius, kulkosvaidis ėmė suktis kaip sraigtasparnis, nusviedė vieną rusų karį nuo bokštelio, o kitas smūgio išvengė vos per plauką.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako, kad jaunuolių sveikatos būklė šiuo metu išlieka vienu esminių veiksnių, kodėl nepereiname prie visuotinio šaukimo. Kariuomenė paaiškina plačiau, kokios problemos kamuoja jaunuolius ir kaip dar jie bando išsisukti nuo tarnybos.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje ketvirtadienį po sėkmingai įvykdytos tarptautinės mokymo misijos „Interflex“ Jungtinėje Karalystėje apdovanoti į Lietuvą sugrįžę paskutinės Lietuvos kariuomenės mokymo grupės kariai.

Lietuva yra pasiruošusi siųsti paruoštas karių grupes į Hormuzo sąsiaurį, jei toks poreikis vis dar būtų, tikina kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. „Dėl Hormuzo planavimas vyksta, turime paruoštas (karių – ELTA) grupes, kurias buvome numatę. Tai dabar pasitikslinsime, nes dabar ką tik šviežiai viskas įvyko, ar dar yra poreikis. Nes jeigu dar minos plaukioja po vandeniu ar dar kažkur, reikia užtikrinti saugią laivybos navigaciją Hormuzo sąsiauryje“, – „Žinių radijui“ teigė R. Vaikšnoras.

Nepaisant to, kad iš Lietuvos išvyksta daugiau nei tūkstantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ramina, kad pagrindo nerimauti nėra. Pasak jo, Lietuvos pastangos diplomatiniu ir kariniu lygmenimis duoda rezultatų, todėl pozityvūs signalai dėl amerikiečių karinio buvimo šalyje išlieka. „Dėl amerikiečių buvimo niekas nesikeičia – kaip buvo pozityvūs signalai iš kariškių pusės, taip ir liko.

Donaldas Trumpas per susitikimą su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu „dar kartą patvirtino“ savo įsipareigojimą dislokuoti Lenkijoje dar 5 tūkst. JAV karių, pranešė vienas iš aukštų Lenkijos vadovo patarėjų, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „TVP World“. Konservatorius K. Nawrocki, glaudžia besivienijantis su D. Trumpo judėjimu „MAGA“, sekmadienį Baltųjų rūmų kvietimu dalyvavo Vašingtone vykusiose iškilmėse JAV prezidento 80-ajam gimtadieniui paminėti.

Seimas ketvirtadienį nusprendė leisti tarptautinėse jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje dalyvauti iki 40 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Už tai balsavo 77 parlamentarai, prieš – 11, o dar šeši susilaikė.

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar į operaciją Hormuzo sąsiauryje leisti siųsti daugiau Lietuvos karių. Pernai parlamentas buvo suteikęs kariuomenei mandatą dalyvauti tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormuzo sąsiauryje ir leido ten siųsti iki penkių karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

 Lietuvos Seimas linkęs leisti siųsti daugiau Lietuvos karių į operaciją Hormuzo sąsiauryje. Antradienį po svarstymo pritarta atitinkamam Seimo nutarimo projektui. Už balsavo 87 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė 15 politikų. Prieš balsavo „valstietis“ Valius Ąžuolas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šeršniovas, susilaikė 14 „aušriečių“ ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Birželio 7 d. Rusijos kariai daugiau nei 20 kartų atakavo tris Dnipropetrovsko srities rajonus, naudodami dronus ir artileriją. Per šias atakas žuvo vienas žmogus, taip pat buvo apgadinti namai ir automobiliai.

„Financial Times“ paskelbė, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą ir kitose NATO šalyse Europoje. Tuo tarpu Lietuvoje pradėta kalbėti apie Konstitucijos 137 straipsnio keitimą – jame įtvirtintas draudimas Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus.

Penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) bus svarstomas siūlymas siųsti Lietuvos karius į Hormuzo sąsiaurį.  Tai numatančiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta ketvirtadienį. Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu klausimą nuspręsta svarstyti skubos tvarka.

Pranešama, kad Jungtinės Valstijos planuoja paspartinti karių išvedimą iš karinių bazių Europoje ir kitą mėnesį pateiks savo pasiūlymus NATO sąjungininkams. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, apie tai cituodamas savo šaltinį Pentagone šeštadienį pranešė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“. JAV skelbė išvesianti 5 tūkst. karių iš Vokietijoje Gegužę Vašingtonas paskelbė ketinantis iš Vokietijos išvesti 5 tūkst. karių.

JAV planuoja perpus sumažinti savo giliojo smūgio pajėgumus Europoje, įskaitant lėktuvnešius ir karo lėktuvus, remdamasis šaltiniais skelbia portalas „TVP World“, kilus susirūpinimui dėl JAV įsipareigojimų savo NATO sąjungininkėms.

Lenkijoje bus dislokuota 5 tūkst. amerikiečių karių. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas savo sprendimą grindžia gerais santykiais su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu. Ką Lietuva dar galėtų pasiūlyti JAV, kad sustiprintų savo vietą jų saugumo strategijoje? Apie tai laidoje diskutavo socialdemokratas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas ir konservatorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Prieš kelias dienas laikinai sustabdęs karių rotaciją į Lenkiją, Trumpas pareiškė, kad savo artimam draugui Lenkijos prezidentui Nawrockiui siunčia 5 tūkstančius amerikiečių. Tiesa, ar tai papildomi 5 tūkstančiai karių lenkams, ar tiesiog išliks tiek pat karių, kiek ir planuota – tapo mįsle už saugumą atsakingiems politikams. Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras leidžia suprasti, jog amerikiečių pajėgų skaičius Lenkijoje reikšmingai nesikeis.

Antradienį Gynybos departamentas pranešė, kad JAV kariuomenės brigadų skaičių Europoje mažina nuo keturių iki trijų. Kyla klausimas, koks bus JAV pajėgų Lietuvoje likimas? Pentagonas „sumažino Europoje dislokuotų kovinių brigadų (BCT) skaičių nuo keturių iki trijų“, – teigiama jo pranešime. Remiantis Kongreso ataskaita, vieną kovinę brigadą sudaro nuo 4 iki 4,7 tūkst. karių.

Vyriausiasis NATO vadas antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos nekenkia aljanso gynybai. „Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų įgyvendinimui“, – žurnalistams sakė JAV generolas Alexusas Grynkewichius, vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) vykdant karinių pajėgumų Europoje peržiūrą, prezidento Gitano Nausėdo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad kol kas Lietuvai dėl šio klausimo nėra nei džiuginančių, nei liūdinančių žinių. „Būčiau nenuoširdus, jei sakyčiau, kad visiškai nėra jokių indikacijų. Taip, vyksta diskusijos su Pentagonu, su Amerikos vadovybe. Tačiau kol kas negalėčiau nei nuliūdinti, nei nudžiuginti. Realiai situacija yra valdoma.

Pranešimai apie dislokuotų JAV karių skaičiaus mažinimą nėra nukreipti prieš Lenkiją, šeštadienį vakare nurodė Lenkijos prezidentui pavaldus Nacionalinio saugumo biuras (BBN). Teigiama, kad vykstantys pakeitimai yra platesnės struktūrinės Amerikos karinio buvimo Europoje reorganizacijos dalis. BBN teigimu, JAV kariuomenė tiesiog vykdo įprastą karių rotaciją. Kariai ir technika iš 1-osios kavalerijos divizijos, dislokuotos Fort Hude, Teksase, aktyviai perkeliami į Lenkiją.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį paragino nedaryti skubotų išvadų dėl JAV karių judėjimo Europoje, pabrėždamas, kad galutinis perdislokavimų rezultatas tikriausiai dar nėra matomas. Visgi šalies vadovas teigė besitikintis, kad galiausiai amerikiečių karių Lietuvoje liks. Taip jis kalbėjo Pentagonui sustabdžius 4 tūkst. JAV karių siuntimą į Lenkiją, tačiau tarptautinei žiniaskaidai siejant šį veiksmą su ankstesniais Vašingtono pažadais išvesti maždaug 5 tūkst. amerikiečių iš Vokietijos.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad Lenkiją palies JAV gynybos departamento sprendimas sustabdyti daugiau kaip 4 000 kovinės brigados karių siuntimą į Europą. „JAV karių skaičius Lenkijoje nebus mažinamas“, – Varšuvoje sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. Vietoj to Lenkija siekia padidinti JAV karinį buvimą šalyje, pridūrė jis.

Jungtinėms Valstijoms svarstant apie Vokietijoje dislokuotų amerikiečių karių pajėgų mažinimą, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad šalis galėtų papildomai priimti tūkstantį sąjungininkų karių. „Jungtinės Amerikos Valstijos mums yra labai svarbios ir jų buvimas čia regione yra mums labai svarbus.

JAV pagrasinus išvesti dalį savo pajėgų iš Vokietijos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog amerikiečių karių perkėlimas į sieną su agresorėmis turinčias valstybes padidintų atgrasymą. Pentagonas per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos planuoja išvesti apie 5 tūkst. karių. Baltųjų rūmų šeimininkas taip pat pagrasino pajėgas atitraukti ir iš Italijos bei Ispanijos.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nurodė iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkst. JAV karių. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad karių rotacija yra natūralus procesas, tačiau pabrėžia – didžiausias dėmesys šiandien turi būti skiriamas pačios Europos ir Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimui. Apie tai laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Lietuva stiprina oro gynybą – į šalį jau atvyko nauji radarai, kalbama apie dronų perėmėjus, o patirties semiamasi iš Ukrainos. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, kad nors ginkluotės šiuo metu reikia daugeliui pasaulio šalių, Lietuva išlieka tarp prioritetinių valstybių. Apie tai laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Lietuvos oro gynyba Ką galite pasakyti apie mūsų progresą stiprinant oro gynybą? Akivaizdu, kad tai išlieka labai aktualus klausimas.

Pirmadienį Lietuvoje prasideda dvi savaites truksiančios Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ lauko taktikos pratybos „Geležinis Vilkas 2026“. Jų metu bus vertinamas karių pasirengimas vykdyti šalies gynybos planus, pranešė kariuomenė. Pratybos vyks Gaižiūnų poligone bei Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų ir Jonavos rajonų apylinkėse. Jose dalyvaus  daugiau kaip 2,5 tūkst. karių.

Donaldas Trumpas grasina, kad iš Vokietijos atitrauks dar daugiau pajėgų. JAV prezidentas taip kalbėjo po to, kai Pentagonas patvirtino, kad Vokietijoje amerikiečių kontingentas bus sumažintas 5 tūkst. karių. Politologas Linas Kojala atkreipia dėmesį, kad ne visada D. Trumpo grasinimai tampa realybe ir pabrėžia, kad amerikiečių kontingentas Europoje Vašingtonui – strategiškai svarbus.

Lietuvos kariai balandžio mėnesį dalyvavo Suomijoje vykusiose tarptautinėse pratybose „Mighty Arrow 26“, kur vykdė puolimo bei gynybos operacijas, praneša Lietuvos kariuomenė.  „Balandžio-gegužės mėnesiais Suomijoje vykusių tarptautinių pratybų „Mighty Arrow 26“ metu Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai kartu su priskirtais vienetais iš Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono ir sąjungininkais vykdė puolimo bei gynybos operacijas.

Dar 2023 m. buvo priimtas sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje. Šis sprendimas – istorinis tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didžiulę stabilumo stiprinimo visame regione bei Europoje reikšmę. Tai reiškia, kad kasmet į Lietuvą atvyksta kariai iš Vokietijos, o šalis yra įsipareigojusi sukurti tinkamas sąlygas brigados priėmimui, pavyzdžiui, juos apgyvendinti.

Prieš metus, kovo pabaigoje, Lietuvą apskriejo nerimą sukėlusi žinia – Pabradės poligone, pelkėje, dingo šarvuotis su keturiais JAV kariais. Po ilgų ir įtemptų paieškų visi keturi kariai rasti negyvi. Laikas bėga, tačiau skausmas neslūgsta – Lietuvoje apsilankiusios dviejų žuvusių karių našlės išliejo savo skausmą. Pabradės pelkėje žuvusių 25-erių seržanto Edvino Franco ir 25-erių Jose Duenezo, kurie buvo artimi draugai, našlėmis likusios žmonos minint metines apsilankė Lietuvoje.

Klaipėdos universiteto aikštėje į tarptautinę NATO operaciją Kosove bus išlydimi Lietuvos kariai. Tai jau antroji į šią misiją vykstanti karių pamaina. Į tarptautinę operaciją išvyksta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono ir kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kariai.  Ką veiks operacijos metu? Operacijos metu kariai prisidės užtikrinant saugumą regione bei sustiprins bendrą NATO saugumą.

Atsižvelgiant į blogėjančią saugumo padėtį regione ir galimą konflikto eskalaciją, priimtas sprendimas iš NATO misijos Irake grąžinti namo tris Latvijos karius, savo paskyroje platformoje „X“ pranešė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Pranešama, kad kariai jau grįžo į Latviją. Sprendimas priimtas bendradarbiaujant su sąjungininkėmis ir laikantis tarptautinės operacijos vadovų rekomendacijų.

Seimas ketvirtadienį nustatė tarptautinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2026–2027 metais skaičių. Pagal priimtą nutarimą, nuo šių metų pradžios iki kitų pabaigos jose galės dalyvauti 385 kariai. Iki 80 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų bus skiriama budėti Sąjungininkų reagavimo pajėgose.

Kitą savaitę archeologai planuoja atnaujinti darbus iškeliant sovietų karių palaikus iš Šiaulių miesto centro. „Jeigu išsilaikys tokie orai, kaip dabar, kitą savaitę atvažiuos archeologai ir baigs paruošiamuosius darbus, tai yra pamatų ardymą, jų ten nemažai, o tada prasidės ir kasinėjimas“, – pirmadienį BNS sakė Šiaulių mero patarėja Virginija Mickavičienė. Darbus vykdys mažosios bendrijos „Arksaika“ specialistai. „Aišku, daug kas priklauso nuo orų.

Vokietijos karo medikai treniruojasi, kaip dirbtų pagal blogiausią scenarijų, jeigu Rusija ir Baltarusija užpultų Lietuvą ir joje dislokuotus vokiečių karius. Pabradėje vokiečiai pastatė visą karo lauko ligoninę ir demonstruoja, kaip nuo pat fronto linijos gabentų ir gydytų sužeistus karius. Vokiečiai ir lietuviai sako, kad tokios pratybos yra ir atgrasymo būdas.

Vokietijos kariuomenė susiduria su sunkumais ieškodama savanorių, norinčių tarnauti brigadoje, kuri bus dislokuota Lietuvoje, skelbia naujienų žurnalas „Der Spiegel“. Savaitraščio duomenimis, 203-ajame tankų batalione ir 122-ajame šarvuotųjų pėstininkų batalione savanorių paraiškos sudaro tik 28–47 procentus. Tuo metu cituojamuose šalies vidaus dokumentuose teigiama, kad po visoje kariuomenėje atliktos apklausos 1971 pareigybei užpildyti atsirado tik apie 10 proc. reikiamų savanorių.

Trečiadienį vienam JAV piliečiui už tai, kad dirbdamas civiliniu rangovu JAV karinėje bazėje Vokietijoje perdavė Kinijai slaptą informaciją, buvo skirta dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsakovo – Martino D. – bylą nagrinėjo vakarinėje Vokietijos dalyje esančio Koblenco miesto teismas, o dalis teismo proceso vyko už uždarų durų.

Ukraina pernai metų pabaigoje pradėjo Tarptautinio legiono išformavimą, skelbia „Le Monde“, rašo UNIAN. Jis buvo įsteigtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva pirmomis karo dienomis. Tarptautinio legiono kariai neslepia nuostabos Skelbiama, kad užsienio kariai perkeliami į reguliariosios armijos šturmo pulkus, kurie atlieka vieną iš pavojingiausių kovinių užduočių.

Nėra kalbų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) galėtų mažinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. „Mano nuomone tai yra labai aišku jau dabar. Kalbų apie karių skaičiaus mažinimą nėra“, – žurnalistams Seime teigė R. Kaunas.  „Kongresas pritaria „Baltic Security Initiative“ programai. Lietuva atliko savo namų darbus priimančiosios šalies paketo prasme. Vyksta diskusijos, kad infrastruktūra galbūt galėtų būti plečiama.