karas ukrainoje

Rusijos okupuotame Kryme šeštadienio naktį nugriaudėjo virtinė sprogimų, kelioms valandoms buvo uždarytas Krymo tiltas, remdamasis įrašais socialinėje žiniasklaidoje pranešė ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“. Vietos gyventojai kalbėjo apie bepiločių orlaivių veiklą ir oro gynybos darbą, informuoja laikraštis „Kyiv Independent“, remdamasis keliais „Telegram“ kanalais ir liudininkų pasakojimais. „Telegram“ kanaluose pranešta, kad Krymo tiltas buvo uždarytas nuo penktadienio 23 val.

Per smarkią Rusijos bepiločių orlaivių ataką Rytų Ukrainos Charkivo mieste buvo sužeista mažiausiai 11 žmonių, penktadienį pranešė pareigūnai. Pasak jų, tarp sužeistųjų yra penkių mėnesių kūdikis ir du 9 ir 10 m. amžiaus vaikai. Teigiama, kad bepilotis orlaivis smogė netoli gyvenamojo pastato ir išdaužė langus. Gubernatorius Olehas Syniehubovas savo „Telegram“ kanale parašė, kad penki sužaloti asmenys gydomi ligoninėje.

Dvi Donaldo Trumpo per parą paskelbtos deklaracijos, kad Vladimiras Putinas turi šiek tiek daugiau nei savaitę laiko nutraukti ugnį Ukrainoje, sukėlė klausimą: kokia tai gali būti bausmė. Kaip rašo „The New York Times“, JAV turi įvairių būdų daryti spaudimą Rusijai. Galimos sankcijos: antriniai muitai ir „kieta diplomatija“ Labiausiai tikėtinas variantas – muitai Rusijos prekėms, importuojamoms į JAV, ir antriniai muitai šalims, kurios toliau perka Rusijos energijos išteklius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugriežtino grasinimus Rusijai dėl galimų sankcijų, jei ši nesudarys paliaubų susitarimo su Ukraina. Vis dėlto jis abejoja, ar jo ultimatumas turės įtakos Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, rašo „The New York Times“. Leidinyje primenama, kad liepos 31 d., komentuodamas naktinį Kyjivo apšaudymą, D. Trumpas Rusijos veiksmus pavadino „pasibjaurėtinais“. Tuomet jis taip pat užsiminė apie galimą naujų sankcijų įvedimą.

Norėdami pasirengti kitam dideliam kariniam konfliktui, JAV turi pamiršti beveik viską, ko išmoko per du dešimtmečius karų Artimuosiuose Rytuose, – teigia amerikiečių instruktorius, treniruojantis Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų 4-ojo reindžerių pulko karius. Savo įžvalgomis jis dalijosi su „Business Insider“. Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą yra pamoka Vakarams, kaip reikėtų rengtis būsimiems kariniams veiksmams.

Europos Sąjunga nebeformuoja savo politikos, o tai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, lems ekonominio suvereniteto praradimą. Jis tai pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimus, rašo TASS. „Suverenitetas vaidina svarbų vaidmenį, ypač ekonominės plėtros kontekste. Jau anksčiau buvo akivaizdu, kad Europos Sąjunga neturi visiško suvereniteto. Dabar tapo aišku, kad jo neturi visai. Esant dabartinei krizei, tai neišvengiamai lems ekonominius nuostolius“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimus ir pareiškė, kad norint užbaigti karą bei užtikrinti ilgalaikę taiką, būtinas susitikimas aukščiausiu šalių vadovų lygiu, rašo „Unian“. Valstybės vadovas savo „Telegram“ kanale rašė, kad Ukraina mato ir remia Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangas nutraukti Rusijos pradėtą karą, sustabdyti žudymus ir pasiekti orią bei ilgalaikę taiką.

Rusija nori ilgalaikės ir stabilios taikos Ukrainoje, penktadienį pareiškė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas. „Mums reikia ilgalaikės ir stabilios taikos ant tvirto pamato, kad ji tiktų ir Rusijai, ir Ukrainai, užtikrintų saugumą abiem šalims“, – reporteriams sakė V. Putinas. Tačiau jis pridūrė, kad Rusijos sąlygos dėl taikos „tikrai išlieka tos pačios“. Derybos dėl karo užbaigimo kol kas didelių rezultatų nedavė, šalių pozicijos radikaliai skiriasi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą viešai pasisakė apie karą Ukrainoje po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Rusijai ultimatumą, rašo „Unian“. Per susitikimą su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka V. Putinas pareiškė teigiamai vertinantis derybų Turkijoje rezultatus ir įvykdytus belaisvių mainus. Pasak jo, Maskva laiko šį procesą svarbiu, todėl „pasirengusi palaukti“, jei Kyjivas nėra pasirengęs deryboms.

Ukrainos bombardavimą intensyvinanti Rusija liepą į šalį paleido daugiau dronų nei bet kurį kitą mėnesį nuo invazijos pradžios 2022-aisiais, rodo penktadienį naujienų agentūros AFP atlikta analizė. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenys parodė, kad Rusija per liepą į Ukrainą paleido 6 297 tolimojo nuotolio dronus – beveik 16 proc. daugiau nei birželį, ir tai jau trečias mėnuo iš eilės.

Po grįžimo į Baltuosius rūmus JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė save „taikos prezidentu“ ir ne kartą pareiškė, kad yra vertas Nobelio taikos premijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad per šį mėnesį Rusija patyrė skaudžių nuostolių kare prieš Ukrainą. „Man ką tik pranešė, kad šį mėnesį beveik 20 tūkst. Rusijos karių žuvo absurdiškame kare su Ukraina. Nuo metų pradžios Rusija jau prarado 112, 5 tūkst. karių. Tai – daug nereikalingų mirčių!“ – kalbėjo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje iki rugpjūčio 8 dienos, – liepos 31-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė aukštas JAV diplomatas Johnas Kelley, rašo „Kyiv Independent“. Šie komentarai nuskambėjo po mirtino Rusijos naktinio puolimo, per kurį Kyjive žuvo mažiausiai 13 žmonių, o dar 135 buvo sužeisti. „Tiek Rusija, tiek Ukraina turi pradėti derybas dėl paliaubų ir ilgalaikės taikos.

Nikaragvos vyriausybė pareiškė esanti pasirengusi pripažinti Rusijos pretenzijas į keturias Ukrainos sritis, kurios šiuo metu yra okupuotos. Apie tai pranešė vietos žiniasklaidos priemonė „El 19 Digital“, remdamasi Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos liepos 30 d. laišku Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Verbalinis ginčas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pereina į kitą etapą. „Jei kažkokie buvusio Rusijos prezidento žodžiai sukelia tokią nervingą tokio galingo JAV prezidento reakciją, vadinasi: Rusija visais atžvilgiais yra teisi ir tęs savo kelią“, – rašė D. Medvedevas tinkle „Telegram“. Tarp abiejų politikų pastaruoju metu įsipliekė verbalinis ginčas.

Kyjivo gyventoja Veronika per naktinį puolimą mieste liepos 31 d. stebuklingai išliko gyva. Apie tai mergina pati papasakojo televizijos kanalo TSN žurnalistams. „Iš devinto aukšto tiesiog išskridau. Sulūžo koja, iškrito dantis. Buvau sąmoninga. Buvau tiesiog mieguista ir nesupratau, kas vyksta. Išgirdau sprogimą – ir po sekundės jau buvau ant žemės. Nežinau, kaip tai įmanoma.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė propagandinį straipsnį, kuriame tiesiogiai raginama naikinti visus ukrainiečius. Publikacijoje ne tik žeminami Ukrainos kariai, bet ir kartojami agresyvūs naratyvai, neigiantys šalies teisę egzistuoti. Tai dar vienas įrodymas, kad Rusijos propaganda vis atviriau pateisina ir skatina smurtą prieš ukrainiečius, priartėdama prie genocido kurstymo.

Kremlius pareiškė, kad Rusija išsiugdė „imunitetą“ Vakarų sankcijoms. Tai teigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumą, kuriame reikalaujama, kad Rusija per 10 dienų sutiktų nutraukti karą Ukrainoje, praneša Rusijos agentūra TASS.

JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu paskelbs tolesnius žingsnius Rusijos atžvilgiu, siekdamas priversti Kremliaus prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox News“ eteryje. T. Bruce patvirtino, kad D. Trumpas ketina sutrumpinti Rusijai nustatytą terminą nuo 50 iki 10–12 dienų – per šį laikotarpį Maskva turės sudaryti taikos sutartį su Ukraina.

Ukrainai svarbūs ne JAV prezidento Donaldo Trumpo impulsyvūs pareiškimai, o jo praktiniai veiksmai. Taip teigė karo ekspertas Sergejus Grabskis, komentuodamas D. Trumpo ultimatumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo nustatyto termino sutrumpinimą, rašo „Unian“. „Tokie impulsyvūs pareiškimai buvo, yra ir, tikėtina, bus. Mums svarbu suprasti, kokių realių veiksmų bus imtasi po jų.

Rusija siekia patikrinti NATO reakciją į savo veiksmus, vykdydama įvairias hibridines atakas Vakarų šalyse. Tokį vertinimą išsakė karino ekspertas, karininkas Aleksandras Musijenka. „Anksčiau Rusija taikė taktiką, kai pažeisdavo Estijos oro erdvę, prisidengdama mokomaisiais skrydžiais... Dabar jie perėjo prie kito etapo. Pirmasis žingsnis – infrastruktūros naikinimas arba gadinimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad sutrumpino terminus, kuriuos anksčiau buvo paskelbęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl naujų sankcijų įvedimo, siekdamas priversti jį pasirašyti taikos susitarimą. Buvęs Ukrainos ambasadorius Baltarusijoje Romanas Bessmertnyjus teigė, jog tam buvo dvi priežastys. „Pirmoji priežastis yra ta, kad Trumpui šiandien labai reikia įvairių informacinių pranešimų, galinčių numalšinti prieš jį kilusią audrą dėl Epšteino bylos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija šiuo metu gąsdina bei šantažuoja Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną ir visą Rusiją. Nors kol kas dar negalima kalbėti apie aiškią proukrainietišką JAV lyderio poziciją, Ukraina turėtų pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ogryzko, rašo „Unian“. Jis buvo paklaustas, ko siekia Donaldo Trumpo administracija spręsdama Rusijos ir Ukrainos karo klausimą.

Rugsėjį Baltarusijoje suplanuotos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“ kelia nerimą tiek Ukrainai, tiek NATO šalims. Nors oficialiai skelbiama apie gynybinius manevrus, ekspertai įspėja – tokios pratybos jau kartą tapo priedanga invazijai. Rugsėjo mėnesį Baltarusijos teritorijoje turėtų vykti naujos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“. Panašios pratybos 2022 m. tapo paskutiniu pasirengimu Rusijos visapusiškam įsiveržimui į Ukrainą.

Liepos 28 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują terminą, iki kurio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi pasiekti taikos susitarimą su Ukraina.

Nuo 2024 m. pabaigos Rusijos pusėje kariaujantys Šiaurės Korėjos kariai gali tapti vis reikšmingesne jėga kare prieš Ukrainą. Pasak ekspertų, jų skaičius sparčiai auga, o bendradarbiavimas tarp Maskvos ir Pchenjano kelia nerimą tiek Ukrainos, tiek Vakarų pareigūnams. Tuo metu Rusija, regis, naudojasi šia sąjunga norėdama daryti spaudimą Vakarams ir ruoštis ilgam karui. Šiaurės Korėjos kariai kartu su Rusijos pajėgomis kovojo nuo 2024 m. pabaigos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustatė naują terminą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nutraukti karui Ukrainoje – „maždaug 10 ar 12 dienų“. Tačiau jis pareiškė, kad nenori to daryti, nes mano, kad žmonės Rusijoje yra puikūs, rašo „Sky News“. „Apie tai paskelbsiu greičiausiai šįvakar arba rytoj – nėra priežasties laukti“, – teigė jis. „Tai būtų sankcijos ir galbūt tarifai, antriniai tarifai“, – pridūrė JAV prezidentas. Vis dėlto D. Trumpas pabrėžė: „Aš nenoriu to daryti Rusijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatys naują „10 arba 12“ dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti. Kalbėdamas apie ankstesnį 50 dienų terminą, JAV prezidentas teigė, jog norėjo būti „dosnus“. „Nustatysiu naują maždaug 10 arba 12 dienų terminą nuo šiandien. Nėra jokios priežasties laukti, tiesiog nematome jokios pažangos“, – žurnalistams sakė D. Trumpas po susitikimo su JK ministru pirmininku Keiru Starmeriu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad sutrumpins Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatytą 50 dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti. Jis patikslino, kad naujasis terminas gali būti 10-12 dienų. „Esu nusivylęs prezidentu Putinu, labai juo nusivylęs.

Kinija pareikalavo panaikinti Ukrainos sankcijas, taikomas 53 asmenims ir organizacijoms, kaltinamoms Rusijos karo veiksmų Ukrainoje rėmimu, ir pavadino šį žingsnį klaida, liepos 28 d. spaudos konferencijoje pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun, rašo „Kyiv Independent“. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai liepos 27 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos Rusijos ir jos sąjungininkių asmenims bei organizacijom...

Rusijos sąlygos karui su Ukraina išspręsti apima Kyjivo neįtraukimą į NATO, Aljanso plėtros sustabdymą ir dabartinės padėties pripažinimą, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Laikomės savo teisėto reikalavimo – užtikrinti mūsų saugumą: Ukraina neturi būti įtraukta į NATO, Aljansas neturi toliau plėstis. Nepaisant visų pažadų ir priimtų dokumentų, jis jau išsiplėtė iki mūsų sienų“, – S. Lavrovą citavo Rusijos naujienų agentūra TASS.

Rusijai pirmadienį surengus dar vieną ataką prieš Ukrainą, kaimyninės Lenkijos kariškiai paskelbė, kad buvo pakelta aviacija. Apie tai skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė pareiškime teigė, kad buvo pradėtos visos būtinos procedūros, siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą. Ji pridūrė, kad nuolat stebi situaciją. Apie Lenkijos oro erdvės pažeidimus nepranešama. Rusijos pajėgos smogė sostinei Kyjivui, per ataką nukentėjo apie dešimt žmonių.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka artimiausiu metu planuoja susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir „aptarti svarbiausius klausimus akis į akį“, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi Baltarusijos prezidento atstove spaudai Natalija Eismont.

Ukrainos mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema, kovojanti su Rusijos bepiločiais orlaiviais, netrukus bus gerokai pakeista. Kovoje su šahedais ir žvalgybiniais dronais Ukrainos gynėjai naudoja stambaus kalibro kulkosvaidžius ir priešlėktuvinius pabūklus. Tačiau, jų manymu, ateitis priklauso dronams perėmėjams – tokiems, kurie gali sėkmingai kovoti su grėsmėmis ore. Kaip atrodo priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje – naktiniame mūsų kolegų ukrainiečių reportaže.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatyvaus perspėjimo Maskvai baigti karą Ukrainoje per 50 dienų, ekspertai perspėja: Rusija nesitraukia, o priešingai – stiprina puolimą ir gali užimti strategiškai svarbias teritorijas dar iki rudens. JAV prezidentas Rusijai paskelbė 50 dienų ultimatumą nutraukti karą Ukrainoje, pagrasindamas priešingu atveju įvesti griežtas sankcijas.

Nuo plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžios rusų kalbos populiarumas Lietuvos mokyklose nuosekliai mažėja.  Vis dažniau kalbama, kad šios kalbos turėtume visiškai atsisakyti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė vienoje iš šalies dronų gamyklų, rašo UNIAN. Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė įmonės gamybos procesų vaizdo įrašą.

Per karą Ukrainoje jau daugiau nei 50 tūkstančių ukrainiečių neteko galūnių. Tačiau negalia nepalaužia – šalyje kuriamos žaidėjų, kuriems amputuotos kojos, futbolo komandos. Pagal šios sporto šakos taisykles aikštėje gali žaisti žmonės su amputuota ar sužeista koja, o į vartus gaudyti kamuolio stoja tie, kam sužalotos ar amputuotos rankos. Kaip įmanoma taip žaisti futbolą – kolegų reportažas iš Charkivo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Amerikietis Derekas Huffmanas manė radęs puikų sprendimą: perkelti šeimą iš Teksaso į Rusiją dėl „tradicinių vertybių“, taip bėgant nuo „leftistų“ ir LGBT mokyklose. Jis planavo dirbti suvirintoju ir sugalvojo įstoti į kariuomenę, kad greičiau gautų pilietybę. Vietoj to po trijų savaičių mokymų jis vyksta į Ukrainos fronto linijas, nors buvo patikintas, kad tarnaus užnugaryje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad pasiūlė naujus teisės aktus dėl kovos su korupcija įstaigų.  Apie tai paskelbta po to, kai šalyje kilo protestai dėl ankstesnių pakeitimų, kuriais buvo apribotas priežiūros organizacijų nepriklausomumas.

Ketvirtadienį, dienos metu, Charkivo centre rusai numetė dvi valdomas aviacines bombas, nukentėjo 33 žmonės. Miesto meras Ihoris Terechovas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad į miestą atskriejo dvi bombos KAB, kurios sugriovė pastotę bei siuvyklą. Taip pat užsidegė apie 15 automobilių. Šiuo metu žinoma, kad nukentėjo 33 žmonės, įskaitant 10 metų mergaitę ir naujagimį. Visi jie šiuo metu yra ligoninėje. Į ligonines pristatyti penki nukentėjusieji, vienos moters būklė sunki.

Per Rusijos naktinį išpuolį Charkivo srityje žuvo trys ukrainiečių šeimos nariai, kuriems teko bėgti iš savo namų kitur, kad išvengtų rusų puolimo, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Maskva suintensyvino dronų ir raketų atakas, net ir tuo metu, kai kariaujančios šalys rengia tiesiogines derybas dėl paliaubų. „Po namo griuvėsiais rasti trijų žmonių kūnai.

Naktį rusai surengė masinę dronų ir raketų ataką Ukrainoje. Smogta ne vienam miestui. Daugiausiai žalos padaryta Odesoje ir Čerkasuose. Yra sužeistųjų. Čerkasų meras Anatolijus Bondarenko teigia, kad per naktį įvykusio raketų išpuolio metu sužeistų žmonių skaičius išaugo iki septynių, tarp jų yra ir vienas vaikas. Jis pridūrė, kad iki ryto ugniagesiai sugebėjo užgesinti išpuolio metu kilusius gaisrus.

Kitą mėnesį turėtų įvykti asmeninis Ukrainos ir Rusijos vadovų susitikimas. Pasak „Ukrinform“ korespondento, tokią nuomonę išsakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksandras Bevzas po Ukrainos ir Rusijos derybų grupių susitikimo Stambule. „Bet kuri to mėnesio diena tinka mūsų partneriams, įskaitant JAV, ir atitinka prezidento [Donaldo] Trumpo nustatytą galutinį terminą sprendimui pasiekti“, – sakė O. Bevzas.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos atakavo Charkivą. Rusai pirmą kartą panaudojo naujus UMPB-5 aviacinius šaudmenis, pranešė Charkivo srities prokuratūra, rašo UNIAN.

Ukrainos delegacija atvyko į derybas Turkijoje ir yra pasirengusi „reikšmingiems žingsniams“, rašo „Sky News“. Diplomatinis šaltinis pranešė, kad Ukrainos delegacija atvyko į Turkiją deryboms su Rusijos atstovais. Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos delegacija jau keliauja į Stambulą, nors Kremlius ir toliau mažina lūkesčius dėl proveržio.

Kurskos operacija – vienas iš rizikingiausių sprendimų, kuriuos priėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Tačiau šis žingsnis buvo būtinas siekiant sustabdyti okupantų pažangą, taip pat atsižvelgiant į kritiką, kad Ukrainos kariai tik gina pozicijas ir traukiasi patirdami priešo spaudimą.

JAV atstovas NATO pareiškė, kad Kiniją reikia „patraukti atsakomybėn už Rusijos karo Ukrainoje subsidijavimą“, nes D. Trumpo administracija grasina įvesti muitus, jei Maskva nesutiks sudaryti taikos susitarimo.

Baigėsi Ukrainos ir Rusijos derybos Stambule, praneša rusų agentūros TASS šaltinis. Anot jo, derybos vyko rusų kalba....