karaimai

 Lietuvos karaimų bendruomenė šįmet mini 620 metų karaimų gyvenimo Lietuvoje jubiliejų. Pagrindinis šiai sukakčiai skirtas renginys yra 15-oji tarptautinė Karaimų kalbos ir kultūros stovykla. Ji penktadienį prasideda Trakuose ir vyks visą savaitę, pranešė savivaldybė. Stovykloje bus mokoma karaimų kalbos, supažindinama su jų paveldu, kultūra.

 Kol lietuviai sėdi prie Kūčių stalo ar pirmąją Kalėdų dieną dalijasi dovanomis, ką mūsų šalyje veikia kitatikiai?  Ar Lietuvoje daugiau nei 600 metų gyvenantys žydai, musulmonai ar karaimai vaikštinėja nosis nukabinę? Lietuvos Rabinas Šimšonas Izaksonas ruošia menorą Chanukai. Šiemet viena didžiausių žydų švenčių simboliškai sutapo su Kūčiomis.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Karaimai teturėjo du kelius: arba prisitaikyti prie aplinkos ir išnykti, arba bandyti išlikti primestomis sąlygomis, sako istorikė Dovilė Troskovaitė. „Karaimų bendruomenei buvo pritaikytos diskriminuojamos socialinės sąlygos: dvigubi mokesčiai, nustatyta sėslumo riba, ribojusi jų judėjimą, apsunkintos galimybės dalyvauti ūkinėje veikloje ir pan.

Trečią vasarą Biržuose tvarkomos senosios žydų ir karaimų kapinės. Šiemet daug talkininkų atvyko iš Vokietijos. Kapinės sudomino ir mokslininkus, kurie tyrinėja antkapius, renka senųjų biržiečių prisiminimus apie čia gyvenusius žydus. Senųjų žydų ir karaimų kapinių tvarkytojai nepabūgo karščiausios savaitės dienos. Per trisdešimt Vokietijos Lipės regiono krikščionių ir judėjų bendradarbiavimo draugijos narių, Vokietijos moksleivių ir biržiečių valė apleistas ir mišku virtusias kapines.

Liepos 8-9 dienomis Trakuose pradeda darbą vienuoliktoji Trakų tarptautinė karaimų kalbos stovykla. Kaip paprastai, ją rengia Lietuvos karaimų kultūros bendrija, padedama Švedijos Uppsalos universiteto profesorės tiurkologės Evos Csato Johanson. Nuo praėjusių metų paramą šiai stovyklai teikia Turkijos Respublikos vyriausybės Turkų išeivijos ir giminingų tiurkiškų tautų rėmimo departamentas bei Turkijos kultūros Junus Emre institutas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl Lietuvos karaimų bendruomenės dvasinio ir pasaulietinio vadovo Marko Lavrinovičiaus mirties. „Trakuose gimęs Markas Lavrinovičius buvo universali asmenybė - dvasinis lyderis, mokslo žmogus ir aktyvus visuomenės veikėjas. Už nuopelnus šaliai jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliu.

Liepos 11 d. 16 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų dvejose salėse atidaroma fotoparoda „Karaj jollary – karaimų keliai“, atspindinti šios etninės mažumos gyvenimą Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje 1864–1950 m. Lenkijos karaimų bendrijos, kurios pirmininkė yra Mariola Abkovič,  organizuotoje parodoje eksponuojamos nuotraukos iš šioje šalyje gyvenančių karaimų šeimų archyvų, Lopatos šeimos archyvo Prancūzijoje ir Zajončkovskių bei Špakovskių archyvų Lietuvoje.

Dėl tokio patiekalo populiarumo kartais tenka pasigailėti – jo vardu pardavinėjami ir maža ką bendro su kibinais turintys gaminiai. Karaimai šį pyragėlį vadina „kybyn, kybynlar“, na, o Lietuvoje jis tapo kibinu. Karaimų virtuvės pagrindą sudaro mėsos ir tešlos patiekalai, taigi kibinai – tipiškas tokio derinio pavyzdys. Kai kurie karaimų patiekalai šiek tiek primena lietuvišką virtuvę, tačiau kas dabar beatskleis visas susigyvenusių tautų virtuvės paslaptis.

Trakai – nedidukas Lietuvos miestas, suvaidinęs milžinišką vaidmenį mūsų tautos istorijoje. Nors Trakuose gyvena apie septynis tūkstančius gyventojų, miestelis sulaukia neregėto turistų dėmesio. Pripažintas vienu labiausiai lankomų Rytų Europos miestų, Trakai traukia žmones savo architektūriniu savitumu, unikaliais kultūriniais renginiais ir pramogomis.