kapinės

Rudenį, artėjant Vėlinėms, daugelis žmonių ne tik puošia artimųjų kapus, bet ir svarsto, kokius augalus dar galima pasodinti, kad jie džiugintų ir kitais metais. Nors dalis gėlių pasirenkamos trumpalaikiam kapavietės papuošimui, ruduo taip pat tinkamas metas pasirūpinti daugiamečiais augalais. Tiesa, svarbu žinoti, kuriuos augalus verta sodinti dabar, o kuriuos geriau palikti pavasariui.

Žvakės simbolizuoja atminimą apie išėjusius artimuosius. Pirkdami žvakes ir uždegdami jas ant šeimos narių bei draugų kapų, norime parodyti savo pagarbą ir meilę mirusiesiems. Daugeliui žmonių labai svarbu, kad žvakės degtų kuo ilgiau. Tai ypač aktualu per Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Jei tai svarbu ir jums, įsidėmėkite, ką daryti, kad žvakė degtų ilgiau. Jei renkatės žvakes su aliejiniais arba parafino įdėklais, verta laikytis kelių taisyklių, kurios padės joms degti ilgesnė laiką.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, penkiuose Lietuvos miestuose gyventojams vėl bus nemokamai dalijamos žvakutės. Jas akcijos „Nė vieno kapo be žvakelės“ organizatoriai kviečia uždegti ant apleistų kapų. Tradicija tapusi akcija prasidės spalio 26 d. ir tęsis iki lapkričio 2-osios. Šiemet ji vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Artėjant vienoms svarbiausių rudenį minėtų dienų – Visiems Šventiems ir Vėlinėms, Lietuvos kapines užplūs minios žmonių. Kasmet išreikšti pagarbą mirusiems artimiesiems šiuo laikotarpiu daugeliui tautiečių įprasta. Visgi, ne ką mažiau aktualus yra būtent dabar suintensyvėjęs kapaviečių paruošimas prieš pačias šventes.

Artėja Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos, kai tūkstančiai plūs lankyti artimųjų kapų, vis dėlto ne vienas užsuka prie amžinojo poilsio vietų, kuriose palaidoti ryškų pėdsaką Lietuvoje palikę žmonės. Ledo ritulio gerbėjams tokia vieta tampa Mindaugo Kiero kapas – pamatykite, kaip jis atrodo.

Tie, kurie dar nespėjo pasirūpinti Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms reikalingomis gėlėmis ir žvakutėmis, skuba tai padaryti dabar. Tuo tarpu kaunietė Aušra Venienė jau turi savo klientų ratą, kurie įstabioms jos gėlių kompozicijoms užsakymus pradėjo teikti dar spalio pradžioje. Šiuo metu Aušra, „Rytmečio gėlių studijos“ įkūrėja pluša iš peties ir stengiasi sukurti visiems klientams norimas gėles.

Atliekų tvarkytojai ruošiasi vienam intensyviausių metų laikotarpių – atliekų kiekis per Vėlines šalia kapinių esančiuose konteineriuose išauga net kelis kartus. Siekiant susidoroti su padidėjusiu atliekų srautu, pagrindinėse kapinėse jau padidintas konteinerių skaičius, o atliekų išvežimas suplanuotas net naktimis.  Specialistai pastebi, nors šiandien netrūksta alternatyvų, leidžiančių pagerbti artimųjų atminimą nepaliekant kalnų atliekų, gyventojų įpročiai keičiasi lėtai.

Vėlinės – viena svarbiausių atminimo dienų Lietuvoje, todėl spalį daugelis skuba sutvarkyti artimųjų kapavietes. Akmenys.lt duomenimis, šį mėnesį kapams skirtos skaldos ir kitų priežiūros prekių parduodama 3-4  kartus daugiau nei įprastą mėnesį. Ką lietuviai renkasi kapams, kaip pastaraisiais metais keitėsi kapų estetika ir kaip kapavietę sutvarkyti, kad ji ilgai išliktų tvarkinga, pasakoja pardavimų vadovė Asta Garliauskienė bei „Memorus“ direktorė ir dizainerė Eglė Balčiūnienė.

Lapkričio 1-ąją, per Visų Šventųjų dieną, daugelis žmonių vyksta į kapines, uždega žvakes ir pagerbia išėjusių artimųjų atminimą. Ruošiantis šiai dienai svarbu ne tik pasirūpinti gėlėmis ar žvakėmis, bet ir apgalvoti, kokią aprangą pasirinkti. Lapkričio pradžioje orai dažnai būna vėsūs, drėgni ir permainingi, todėl apranga turėtų apsaugoti nuo šalčio bei leisti patogiai judėti. Kartu verta atsižvelgti ir į šios dienos prasmę – rinktis tvarkingus, santūrius drabužius, kurie tiktų progai.

Artėjant Vėlinėms gyventojai skuba tvarkyti ir puošti artimųjų kapus. Kai kurie tam ruošiasi itin rimtai ir kapą atnaujina iš esmės – užsako naują paminklą. Aiškėja, kad kai kurie lietuviai tam gali išleisti dešimtis tūkstančių eurų, o kiti net ima paskolą, kad tik įsigytų paminklą.  Kiek kainuos sutvarkyti kapą, priklauso nuo to, ko žmogus pageidauja. Pavyzdžiui, vien antkapis gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 10 tūkst. eurų ir daugiau.

Žvakių uždegimas ant artimųjų kapų – prasminga tradicija, simbolizuojanti pagarbą ir prisiminimą apie išėjusius anapilin. Tačiau atvėsus orams ir sustiprėjus rudens vėjams, kapų žvakės neretai užgęsta anksčiau, nei tikimės. Laimei, yra keli paprasti naminiai triukai, padedantys prailginti žvakės degimo laiką be papildomų išlaidų ar pastangų, rašoma fakt.pl. 1. Palaikykite žvakes šaldiklyje Vienas veiksmingiausių triukų – prieš uždegant kelias valandas palaikyti žvakes šaldiklyje.

Kapinės yra susikaupimo, apmąstymų ir pagarbos mirusiesiems vieta. Būtent todėl verta žinoti, kad egzistuoja tam tikros taisyklės, kurių pažeidimas gali atnešti nelaimę – niekada nedarykite to kapinėse. Nors daugelis jas laiko prietarais, atsargumas nepakenks. Štai septyni dalykai, kurių, pagal senuosius tikėjimus, kapinėse kategoriškai nederėtų daryti, rašo fakt.pl.

Kasmet lapkričio pradžioje susirenkame kapinėse prisiminti savo mirusių artimųjų. Ramią atmosferą nesunku sudrumsti, todėl net jei kasdien nesame griežto etiketo šalininkai, lankydami artimųjų kapus turėtume elgtis oriai. Ką tai reiškia, paaiškina etiketo ekspertė dr. Irena Kamińska-Radomska. Ji taip pat perspėja dėl kelių netinkamų elgesio formų ir sako, kad taip elgtis kapinėse – nevalia, rašo fakt.pl.

Chrizantemos – vienos dažniausiai pasirenkamų gėlių kapams prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Nors šios rudens gėlės gali ilgai išlikti puošnios, jų išvaizdai didelę įtaką turi tai, kaip augalas prižiūrimas vos parsinešus iš parduotuvės. Viena dažniausių klaidų – norint augalui padėti, iš karto jį gausiai palaistyti ir pastatyti lauke. Tačiau per didelis vandens kiekis ir staigus temperatūros pokytis chrizantemai gali būti žalingi.

Jeigu nukeliautumėte į Antakalnio kapinių Menininkų kalnelį Vilniuje, pamatytumėte gausybę žymių lietuvių kapų, kurie nusipelno šaliai savo politiniais sprendimais, širdį glostančiomis dainomis arba vaidmenimis, įsirėžusiais giliai atmintin. Tad šįkart, pamažu vis labiau artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kviečiame jus virtualiai pasivaikščioti po šias kapines ir prisiminti žymiausius jau Anapilin iškeliavusius Lietuvos veikėjus.

Lenkijos Sopoto policijos pareigūnai išgelbėjo 53 metų vyrą, kuris aštuonias valandas buvo įstrigęs kapinių teritorijoje. Neįgalus vyras, neturėjęs galimybės susisiekti su išoriniu pasauliu dėl išsikrovusio telefono, buvo rastas pareigūnų budrumo dėka. Uniformuoti pareigūnai ragina būti jautresnius žmonių, kuriems gali prireikti pagalbos, poreikiams, rašo fakt.pl.

Žvakės kapuose yra ne tik tradicijos dalis, bet ir atminimo simbolis, todėl daugeliui svarbu, kad jų liepsna degtų kuo ilgiau. Rudenį, kai atvėsta orai ir sustiprėja vėjas, daugelis žvakių užgęsta greičiau, nei norėtųsi, tačiau yra keletas paprastų namų gudrybių, kurios gali gerokai pailginti jų degimo laiką be papildomų išlaidų ar didelių pastangų. Artėjant Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai, daugelis svarsto, kaip pasirūpinti, kad uždegtos kapų žvakės degtų kuo ilgiau.

Artėjant Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai daugelis perka gėles, žvakes ir kapų dekoracijas artimųjų kapams. Išlaidos ypač išauga tuomet, kai reikia sutvarkyti ne vieną kapavietę, vis tik graži kapo puošyba nebūtinai turi brangiai kainuoti. Sode augantys augalai ne tik gali puikiai papildyti rudenines kompozicijas ir sumažinti papildomų dekoracijų poreikį, bet ir turi ypatingą reikšmę.

Išėjusieji Anapilin visuomet užims mūsų širdyse ypatingą vietą, dėl to kiekvienas nori kuo oriau ir pagarbiau priminti apie mirusįjį. Dalijamės su jumis viena iš tokių istorijų, apie 12 gėlių, kurios buvo pasodintos ant kapo. Išgirdus, kodėl ant kapo reikėjo sodinti 12 gėlių, susigraudintų ne vienas. Ant kapo pasodino 12 gėlių Socialiniame tinkle „Facebook“ istorija apie 12 gėlių, pasodintų ant senyvo amžiaus moters sūnaus kapo.

Nors kapą uždengti akmens plokšte renkasi vis daugiau žmonių, vis tik šis sprendimas vis dar susilaukia įvairių nuomonių. Vieni teigia, kad tai patogus, reikalingas sprendimas, o kiti tikina, kad toks uždengimas nėra reikalingas, kokybiškas ar tikinčiųjų vertybes atitinkantis sprendimas. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į įmonės „Angelo akmuo“ direktorių Ernest Matijevski, kuris prabilo apie kapavietės dengimą akmens plokšte.

Kapų priežiūra Lietuvoje keičiasi – vis dažniau žmonės renkasi ne tik tradicinius paminklus, gėlynus ar žolę, bet ir akmens plokštėmis uždengtus kapus. Vieniems toks sprendimas atrodo praktiškas, ypač kai kapą sunku reguliariai prižiūrėti, kitiems kyla klausimų, ar visiškai akmeniu uždengtas kapas neprieštarauja krikščioniškai tradicijai.

Ruduo – metas, kai kapavietėse vasarines gėles pamažu keičia atsparesni augalai, tačiau renkantis, ką sodinti, verta atsižvelgti ne tik į jų išvaizdą. Vėsesni orai, dirvos drėgmė ir artėjanti žiema reiškia, kad vieni augalai šiuo metu prigis kur kas geriau nei kiti.

„Įvykdžiau liūdniausią pareigą, kurią man tenka atlikti einant mero pareigas“, – šiais žodžiais Vengrijos Kerepešo miesto meras László Gyuricza pakomentavo širdį veriančią laidojimo ceremoniją, kurioje jam neseniai teko dalyvauti. Per neseniai vykdytus darbus vietos kapinėse nepažymėtame kape buvo aptikti penkių vaikų, tarp jų ir naujagimio, palaikai. Vietos valdžia jiems surengė deramą paskutinį atsisveikinimą ir pasirūpino, kad jie atgultų į tikrą kapą, rašo fakt.pl.

Retas kuris į kapines važiuoja po kelis kartus per savaitę, tad norisi, kad nuvykus aplankyti mirusių artimųjų padėta žvakė degtų kuo ilgiau. Dalijamės su jumis vienu triuku, kuris padės tai pasiekti. Jeigu norite sulėtinti žvakės degimą ir mėgautis jos šviesa ilgiau, gali padėti vienas nesudėtingas būdas, rašoma bobvila.com. Pirmiausia – įdėkite žvakę į šaldiklį Taip, perskaitėte teisingai – į šaldiklį.

Dirbtinės gėlės ir plastikinės dekoracijos, kurias žmonės atneša į kapines per Vėlines ar kitas atminimo dienas, gali tapti rimta aplinkosaugos problema. Ekspertai ragina atsisakyti šios tradicijos ir rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas. Aplinkosaugininkai išskiria ne vieną priežastį, kodėl plastikinių dekoracijų kapinėse geriau vengti, rašoma ecopolitic.com.ua.

Nors šiais laikais apie gyvo žmogaus palaidojimą išgirstama retai, vis tik tokių atvejų nutinka. Sunku net įsivaizduoti, ką jaučia tuo metu kape gulintis žmogus, nežinodamas, ar jį kam nors pavyks išgelbėti. Apie tokią patirtį jums galėtų papasakoti 2023 metais kovo mėnesį Brazilijoje užmūrytame kape daugiau nei 10 valandų praleidusi moteris.

Praėjusį savaitgalį galinga audra be gailesčio nusiaubė ir amžinojo poilsio vietas. Žmonės, atvykę lankyti artimųjų kapų, randa sudaužytus paminklus, išvartytus antkapius. Tad nuostoliai siekia tūkstančius. ,,Lietuvos draudimas" skaičiuoja, kad vidutinė išmoka už suniokotą kapavietę siekia apie pusantro tūkstančio eurų, o štai pernai didžiausia išmokėta suma už suniokotą kapą buvo ir 5 tūkstančius eurų.

Penktadienį artimųjų kapų Daugų gatvės kapinėse aplankyti atvykusi alytiškė negalėjo patikėti tuo, ką čia pamatė. Visai neseniai ant kapo pasodinti augalai buvo pavogti. Vagys iškasė augalus kapinėse „Daugų gatvės kapinėse vėl siaučia vagys, iškasti tik ką pasodinti kadagiai. Tikiuosi, kad tie kadagiai, mieli „auksarankiai“, jums nudžius“, – tokia žinute, įspėdama kitus, socialiname tinkle pasidalino moteris. Ji teigė, kad su vagystės atveju kapinėse pati asmeniškai susidūrė pirmą kartą.

Šeštadienį Panevėžį talžiusi audra nepagailėjo ir Šilaičių kapinių. Stiprus vėjas išvertė medžius, laužė stambias šakas, o dalis jų užgriuvo kapavietes ir užtvėrė praėjimus tarp kapų. Kai kurie medžiai išversti su šaknimis, kitų nulaužti kamienai ir didelės šakos. Kol audros padariniai nepašalinti, dalyje kapinių teritorijos vaikščioti gali būti pavojinga. Vertina padarytą žalą Šilaičių kapines prižiūrinčių atstovų teigimu, teritorija apžiūrima ir vertinama.

Atrodo, kad būti palaidotam gyvam tikimybė yra itin menka, tačiau ji niekada nėra neegzistuojanti. Tai primena 2023 metų kovo mėnesį Brazilijoje nutikęs šiurpus įvykis – gyva palaidota moteris buvo išgelbėta po daugiau nei 10 valandų, praleistų užmūrytame kape. Pietrytinėje Minas Žeraiso valstijoje esančiose Viscondė do Rio Branko miesto kapinėse pareigūnai sulaikė du vyrus po to, kai 36 metų moteris buvo rasta gyva užmūryta kape.

Kapinės daugeliui atrodo paslaptinga vieta, kuri verta pagarbos. Yra daugybė nerašytų taisyklių, žyminčių kapinių etiketą, tad dalijamės su jumis, kaip reiktų elgtis ir ko šiukštu negalima daryti kapinėse. Pirmiausia, pradėsime nuo to, kaip kiekvienas turėtų elgtis kapinėse. Vėliau pereisime prie to, nuo kokių veiksmų reiktų susilaikyti, rašo americanghostwalks.com. Ką reikėtų daryti? Elkitės pagarbiai Kapinėse įprastai vyrauja tyla, todėl ją reikėtų gerbti.

Penktadienį artimųjų kapų Daugų gatvės kapinėse aplankyti atvykusi alytiškė negalėjo patikėti tuo, ką čia pamatė. Visai neseniai ant kapo pasodinti augalai buvo pavogti. „Daugų gatvės kapinėse vėl siaučia vagys, iškasti tik ką pasodinti kadagiai. Tikiuosi, kad tie kadagiai, mieli „auksarankiai“, jums nudžius“, – tokia žinute, įspėdama kitus, socialiname tinkle pasidalino moteris. Vagystė kapinėse Ji teigė, kad su vagystės atveju kapinėse pati asmeniškai susidūrė pirmą kartą.

Neišnešiotą kūdikį gimdymo metu praradusi pora patyrė dar vieną triuškinantį smūgį – atsitiktinai lankydami draugo kapavietę, kapinių patvoryje Milda su Romanu atrado savo mergytės kapelį, palaidotą šalia benamių. Tėvams kaltinant valdiškas institucijas atžalos laidojimu be jų žinios, paaiškėjo žiauri tiesa: didžiulį šoką ligoninėje išgyvenusi motina pati pasirašė dokumentus, kuriais kūdikio laidojimą perleido savivaldybei.

Molėtų rajone, Luokesos seniūnijoje, kapinių teritorijoje vyras, pjaudamas žolę, pirmadienį rado žmogaus kaukolę, antradienį pranešė Utenos apskrities policija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Šatrininkų seniūnija viešai pasmerkė neatsakingą elgesį Karklėnų kapinių prieigose. Už kapinių tvoros buvo aptiktas didelis kiekis statybinių atliekų ir kitų šiukšlių, kurios, kaip pabrėžiama, ne tik darko aplinką, bet ir rodo nepagarbą mirusiųjų atminimo vietai. Seniūnijos atstovai primena, kad statybinės atliekos negali būti paliekamos nei prie kapinių, nei už jų teritorijos ribų. Tokios atliekos turi būti pristatomos į specialias surinkimo aikšteles ir tvarkomos pagal nustatytą tvarką.

Atėjusi aplankyti savo tėvų kapą kapinėse Glazge, škotė Lynne Brown nustėro – nuo kapavietės buvo pavogtos granito detalės. L. Brown lankė savo tėvų kapą Lambhilo kapinėse Glazge tą dieną, kai jos mamai būtų sukakę 85 metai. Moteris buvo priblokšta pamačiusi, kad dingo trys dideli granito borteliai, kurie buvo pritvirtinti cementu aplink kapą.

Pamatęs vaizdus, kuriuose prie Pirmojo Alytaus kapinių esančių konteinerių paliktas klozetas su „pamerktomis“ plastikinėmis gėlėmis – Šv. Liudviko bažnyčio klebonas rėžė tiesiai: „Barbarai“. Klebonas Marius Talutis įsitikinęs, kad toks atvejis daug pasako apie visuomenės kultūrą. „Per didelė garbė klozetui, kad mes jį komentuotumėm“, – pusiau juokais, pusiau rimtai situaciją įvertino kunigas. Tačiau netrukus pokalbis pasisuko kur kas rimtesne linkme.

Panevėžio miesto savivaldybė tęsia galbūt neprižiūrimų kapaviečių stebėseną ir kviečia gyventojus pasirūpinti artimųjų amžinojo poilsio vietomis. Taip pat svarbu patikrinti, ar kapinių dokumentuose yra įrašyti jų artimųjų palaidojimo duomenys ir nurodytas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo.

Ant paminklų atsirandantys QR kodai, kuriuos nuskenavus galima perskaityti mirusiojo gyvenimo istoriją ir išvysti jo nuotraukas, jau pasiekė ir Panevėžio krašto kapines. Tačiau tokią mirusiųjų atminimo įamžinimo naujovę panevėžiečiai vertina nevienodai. Vieni mano, kad QR kodai galėtų atsirasti ant iškilių, visuomenei nusipelniusių žmonių kapų, nes leistų daugiau sužinoti apie jų gyvenimą.

Kaune esančiose kapinėse ketvirtadienį rastas kūnas. Portalo delfi duomenimis, rastas negyvas vyras. Į kapines atskubėjo gausios policijos pajėgos. Pranešama, kad vyras nusižudė, policija pradėjo tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Marijampolės savivaldybė kreipėsi į gyventojus su svarbiu prašymu – žmonės, kurių artimieji buvo Lietuvos partizanai, ryšininkai ar rėmėjai, raginami susisiekti dėl galimybės jų kapus pažymėti oficialiais atminimo ženklais ir taip įamžinti laisvės kovotojų atminimą. Marijampolės savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, jau gavo teigiamus sprendimus dėl devynių partizanų ir jų ryšininkų kapų pažymėjimo.

Žmonėms atgaunant pinigus iš antros pensijų pakopos, paminkladirbiai stebi ir didėjančią paminklų ar antkapių plokščių paklausą. Per pusmetį jų pardavimai šoktelėjo kone dvigubai. Dažnas nori mirusųjų atminimą įamžinti kuo originaliau, tad populiarėja ir naujovės – pavyzdžiui, ant paminklų vis dažniau galima išvysti QR kodus su pasakojimu apie mirusįjį.

Vis labiau Lietuvoje populiarėja kapo uždengimas akmens plokšte. Tokia alternatyva tautiečiams patinka dėl to, kad sutaupo laiko ir energijos tvarkant kapus – nebereikia kelis kartus per metus važiuoti sodinti gėlių ir tvarkyti artimojo kapo, pakanka mažiau pastangų siekiant tvarkingo kapavietės vaizdo.

Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „Cemety.lt“ pasirodė informacija apie seną, bet vis dar kapinėse dažnai sutinkamą tradiciją. Įraše atskleidžiama, ką reiškia ant paminklų dažnai matomas trumpinys „A. A.“ ir kodėl jis buvo taip plačiai naudojamas anksčiau. Pasirodo, kad laikui bėgant ši praktika tapo retesnė ir šiandien ant naujų paminklų tokį įrašą matome vis mažiau.

Kapavietės – tai vieta, kur saugomas mūsų artimųjų atminimas, todėl jų priežiūra yra svarbi pagarbos ir atsakomybės dalis. Siekiant užtikrinti tvarkingą ir estetišką kapinių aplinką patvirtinta laidojimo, leidimo laidoti išdavimo, kapinių priežiūros ir lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ar kapaviečių (kapų) identifikavimo tvarka.

Alytaus rajone iš kapinių pavogta stebėjimo kamera. Kaip nurodo policija, liepos 2 d.  Alytaus apskrities pareigūnai gavo Alytaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą, kad birželio 26 d. Alytaus rajone, Kaniūkų kaimo kapinėse buvo pavogta stebėjimo kamera. Pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas.

Į Pirmojo Alytaus Klevų gatvės kapines aplankyti artimųjų kapų atvykęs alytiškis, specialusis pedagogas logopedas Darius Moraza atsidūrė netikėtoje situacijoje. Iš tolo vyras pastebėjo kylančius dūmus, o priėjęs arčiau pamatė atvira liepsna degančią žvakę prie medinio kryžiaus. Kapinėse vos neužsidegė medinis kryžius  Pasak D. Morazos, iš pradžių nebuvo aišku, kas tiksliai dega. „Ėjome lankyti tėvų kapų ir iš tolo pamatėme, kad rūksta dūmai.

Vengrijoje sulaikytas 30-metis vyras, įtariamas neteisėtai rinkęs žmonių kūnų dalis iš ligoninės ir apleistų kapinių. Atlikę kratą jo bute Budapešte pareigūnai aptiko šiurpų radinį – kaukoles, kaulus, galūnes ir stiklainį su širdimi. Tyrėjų teigimu, įtariamasis dirbo vienoje Vengrijos ligoninėje sanitaru, rašoma ladbible.com. Policija mano, kad dalį žmonių palaikų jis galėjo pasisavinti darbo vietoje, o kitus – iškasti iš apleistų kapinių Vengrijoje ir Slovakijoje.

Policija sulaikė 30-metį vyrą, kuris, tyrėjų teigimu, rinko žmogaus kūno dalis, paimtas iš apleistų kapinių ir jo darbovietės ligoninėje. Vengrijos nacionalinis tyrimų biuras vyrą Budapešte sulaikė birželio 17 dieną, gavęs informacijos, kad jis kūno dalis laikė tiek namuose, tiek darbovietėje. Policija antradienį pranešė, kad įtariamasis dirba ligoninės sanitaru, pranešė apnews.