kalėjimai

"Mums svarbiausia - pareigūnų saugumas. Stringantis projektas reikštų, kad pareigūnai ir toliau turės dirbti pavojingesnėmis sąlygomis. Tai visiškai nepriimtina, nes visuomenei ir valstybei labai svarbų darbą dirbantys žmonės turi turėti kiek įmanoma saugesnes, europietiškas darbo sąlygas", - pabrėžia ikiteisminių įstaigų profesinės sąjungos vadovas Tomas Vaitkunskas. Ikiteisminių įstaigų profesinės sąjungos vadovas ne sykį pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis dirbti - itin sunku.

Europos komitetas prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) kritikuoja Lietuvoje paplitusią praktiką laikyti asmenis policijos areštinėse ir sąlygas jose, taip pat kalėjimų perpildymą. Periodiškai situaciją Lietuvos kalėjimuose ir areštinėse analizuojantys ekspertai pažymi, kad pastabas dėl per ilgai areštinėse laikomų asmenų išsako ne pirmą kartą.

LRT.lt Teisingumo ministerija, reaguodama į Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kartu su Nacionaliniu pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu surengtą piketą, pabrėžia, kad siekiant pagerinti pataisos įstaigų prižiūrėtojų darbo sąlygas šias metais laisvės atėmimo vietoms jau skirta 10 mln. litų papildomų asignavimų lėšų. „Tai, kad profesinės sąjungos nusprendė surengti piketą, yra normali demokratijos išraiška.

Švedijos teisėja Carin Westerlund sako retai dvejojanti, kai pasitaiko galimybė nuteistąjį apsaugoti nuo kalėjimo. „Galiu pasirinkti skirti lygtinę bausmę arba viešųjų darbų, užuot pasiuntusi žmogų į kalėjimą“, – C. Westerlund, kuri yra Upsalos apylinkės teisėja, sakė naujienų agentūrai AFP. Tačiau alternatyvias bausmes galima skirti ne visiems pažeidėjams.

Didžiosios Britanijos kalėjimų tarnyba svarsto galimybę uždrausti rūkyti visuose kalėjimuose Anglijoje ir Velse. Ateinančiais metais keliuose kalėjimuose pietvakarių Anglijoje ketinama atlikti eksperimentą, o draudimas visuose kalėjimuose gali būti įvestas 2015 metais, skelbia šalies spauda. Manoma, kad apie draudimą rūkyti kalėjimuose galvojama baiminantis galimų kalėjimų prižiūrėtojų ir nerūkančių kalinių ieškinių dėl žalos sveikatai, kurią kelia pasyvus rūkymas.

Europarlamento deputatai, nuolat tikrinantys kalinių gyvenimo sąlygas visoje Europoje, pripažino, kad nuteistieji Latvijoje laikomi pačiomis blogiausiomis sąlygomis. Tikrintojai nepatenkinti Šioje šalyje labai daug nuteistųjų. Kaip, beje, ir visose Baltijos šalyse. Pagal kalinių skaičių, tenkančių 100 000 gyventojų, pirmauja Estija, antroje vietoje Latvija ir trečioje – Lietuva.

Praėjusiais metais iš kitų valstybių įkalinimo įstaigų į Lietuvą atlikti tos šalies teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo perduoti 34 Lietuvos piliečiai. 2011 m. tokių atvejų buvo 42, o per šių metų nepilną pusmetį 11 nuteistųjų buvo perduoti atlikti bausmės į Lietuvos pataisos įstaigas.

Neseniai pasirodžiusi Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų ataskaita sukėlė nerimą: pasirodo, per pastaruosius 15 metų musulmonų skaičius Anglijos ir Velso kalėjimuose išaugo daugiau nei 3 kartus – nuo 3681 iki 11 248 žmonių. Panaši situacija yra Rusijoje – per pastaruosius metus įkalintų musulmonų tapo daugiau. Viena iš pasekmių – vadinamųjų kalėjimo džamatų formavimasis. Jie tampa bendruomenėmis, kuriose vystosi radikalus islamas.

Tuo metu, kada kai kurie kalėjimai gali pasigirti televizija, sporto salėmis, stalo teniso stalais ir geromis valgyklomis, pasaulyje yra daugybė kitų laisvės atėmimo vietų, kurios ne be pagrindo vadinamos pragaru žemėje: PIRMĄ DALĮ SKAITYKITE ČIA. 13. San Quentino kalėjimas (Kalifornija, JAV) Seniausias valstijos kalėjimas buvo atidarytas 1852 metų liepą, jame buvo laikomi tiek vyrai, tiek moterys.

Plėšikai, sukčiai ir trys Gruzijos piliečiai atsisakė maisto. Vilniaus areštinėje maisto atsisakė asmenys - įtariami plėšimu 36 metų N.S. ir A.B. bei 25 metų N.G., kuris yra kaltinamas sukčiavimu. Priežastis, kodėl suimtieji paskelbė bado streiką, kol kas tikslinama. Pirminiais duomenimis, visi trys mano, kad sulaikyti neteisėtai ir prašo paleisti. Alytaus areštinėje bado streiką paskelbė keturi Gruzijos piliečiai, kurie kaltinami neteisėtu sienos kirtimu.

Telefoninių sukčių padaryta žala pernai viršijo tris milijonus litų, bandytas apgauti kas ketvirtas šalies gyventojas. Kol kas ryžtingų priemonių kovai su šia paplitusia sukčiavimo forma nesiimta, tačiau svarstoma į pagalbą pasitelkti algoritmus. Anonimiškumą sukčiams leidžia išlaikyti išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Vienas elementariausių būdų užkirsti kelią sukčiams anonimiškai pirkti tokias korteles – registruoti perkančiųjų asmens duomenis.

Europos taryba ir Europos Komisija Tbilisyje pristatė programą, kuri padės apginti žmogaus teises Gruzijos kalėjimuose ir psichiatrinėse ligoninėse, - praneša Gazeta.ru. Anot Gruzijos parlamento žmogaus teisių komiteto pirmininkės Eki Beselijos, programa apskaičiuota 30 mėnesių. Ji apima platų priemonių spektrą, siekiant užtikrinti normalų žmonių gyvenimą įkalinimo įstaigose ir psichiatrinėse ligoninėse.

„Žiaurios sulaikytųjų sąlygos recidyvistams“ - tokį įspūdį paliko keliems užsienio žurnalistams Rusijos kalėjimai. Tačiau įdomiausiai yra tai, kad siaubą sukėlė tos kolonijos, kurios rusams atrodo komforto pavyzdžiais. Pavyzdžiui – IK-17, į kurį netgi įleido „Reuters“ fotokorespondentą, matyt tam, kad pakeltų šalies prestižą. Tačiau buvo gautas visiškai priešingas efektas, rašo lenta.ru. „Vienas pačių žiauriausių kalėjimo režimų pasaulyje.

Kai kurios iš šių įstaigų dabar nebenaudojamos pagal savo pirminę paskirtį. Kai kurios iki šiol veikia pilnu pajėgumu. Tačiau visos jos kelia siaubą. Inosmi.ru išrinko žymiausius pasaulio kalėjimus.

Jungtinės Valstijos ketina pastatyti ir perduoti Haičio valdžiai du kalėjimus. Tai penktadienį pranešė "The Associated Press”, remdamasi JAV ambasados Port o Prense atstovais. Kalėjimai, kurių statyba iš viso atsieis 10 milijonų dolerių, turėtų išaugti pakrantės miestuose - Kabarė ir Pti Goave.

Rusų leidinys „Moskovskije novosti“ pasidomėjo savo tautiečiais, pabuvojusiais įvairių šalių kalėjimuose. Siūlome pažvelgti į keletą iš pasakojimų. Konstantinas Gromovas, keturios paros izoliatoriuje Stokholme „Mano istorija nutiko prieš ketverius metus. Man tada buvo 20. Mes su draugu išvykome į Stokholmą kelioms dienoms. Dėl jaunatviško kvailumo nusprendėme „išnešti“ iš parduotuvės brangaus prekės ženklo daiktą – „Stone Island“ striukę.

Rusų leidinys „Moskovskije novosti“ pasidomėjo savo tautiečiais, pabuvojusiais įvairių šalių kalėjimuose. Siūlome pažvelgti į keletą iš pasakojimų. Aleksandras Makarovas, metai Patajos izoliatoriuje (Tailandas) 2011 metų rugpjūtį aš poilsiavau Tailando kurorte Patajoje. Kartą aš išsinuomavau motociklą, kaip užstatą palikęs savo pasą. Kelyje mane sustabdė ir ir dėl teisių nebuvimo konfiskavo motociklą. Baudą priimti atsisakė ir iš karto išvežė į policijos nuovadą.

Rusų leidinys „Moskovskije novosti“ pasidomėjo savo tautiečiais, pabuvojusiais įvairių šalių kalėjimuose. Siūlome pažvelgti į keletą iš pasakojimų. Olegas Kapkajevas, penkios paros centrinėje Bagdado (Irakas) kalėjime 2011 metų gegužės pabaigoje aš trijų baikerių kompanijoje keliavau po Artimųjų Rytų valstybes. 90 kilometrų nuo Bagdado mus sustabdė Irako kariškiai.

Tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino naują seriją slaptų JAV dokumentų, susijusių su pastarojo dešimtmečio elgesio su sulaikytaisiais politika, skelbia AFP. Šiąnakt „WikiLeaks“ paviešino penkis JAV gynybos departamento tarnybiniam naudojimuisi skirtus aplankus, tarp kurių – Gvantanamo įlankoje esančios JAV karinės bazės „Camp Delta“ kalėjimo standartinių procedūrų vadovas.

Šiuo metu įkalinimo įstaigose tebemontuojami įrenginiai, blokuojantys mobilųjį ryšį. Montavimo darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos ir mobilusis ryšys turėtų būti užblokuotas 90 proc. įkalinimo įstaigų, žada teisingumo ministras Remigijus Šimašius. „Dėl telefono ryšio blokavimo galiu pasakyti, kad vasaros viduryje yra pasirašyta sutartis, pagal kurią iki gruodžio mėnesio daugelis, atrodo, 90 proc. įstaigų, turi būti užblokuota.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kritikuoja JAV valdžią, atsisakančią patraukti atsakomybėn asmenis, susijusius su slaptų CŽV kalėjimų funkcionavimu.

Likus savaitei iki Gruzijos parlamento rinkimų, Rusija sukritikavo prezidento Michailo Saakašvilio vyriausybę dėl smurto prieš kalinius ir pareiškė, kad tai kelia abejones vyriausybės pajėgumu užtikrinti piliečių teises. M. Saakašvilio partija tikisi laimėti rinkimus prieš milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio vadovaujamą koaliciją. Šie rinkimai M. Saakašviliui ypač svarbūs, nes kitais metais per prezidento rinkimus jis nebegalės kandidatuoti trečiai kadencijai.

Tiriant kalinių kankinimo Gldanio kalėjime, kuris yra viename iš Tbilisio rajonų, bylą sulaikyta 10 žmonių. Kaip praneša „Novosti-Gruzija“, tai pareiškė šalies vyriausiasis prokuroras Murtazas Zodelava. Pasak jo, tarp sulaikytųjų – Gruzijos bausmių vykdymo departamento vadovo pavaduotojas Gaga Mkurnalizdė, taip pat Gldanio kalėjimo direktorius Davidas Chučua ir dar aštuoni šios įkalinimo įstaigos darbuotojai.

Daugybė karinių ir pramoninių objektų mena buvusios didžiausios pasaulio valstybės istoriją ir šaltojo karo grėsmę. Kalėjimai, gulagai, fabrikai ir ištisi pramoniniai miestai, kariniai objektai ir tyrimų stotys – jų Sovietų Sąjungoje netrūko. Netrūksta ir dabar, tik šiandien šie betoniniai vaiduokliai tarsi praeities šešėliai stovi apleisti, niekam nebereikalingi.

JAV teisingumo departamentas baigė Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) tardymo programos įtariamiems teroristams tyrimą ir nusprendė nepateikti kaltinimų, informuoja BBC. JAV teisingumo departamentas 2011 metų liepą pradėjo tirti dviejų JAV nelaisvėje mirusių kalinių mirties aplinkybes. JAV oficialiai kalinių tapatybių neatskleidė, bet manoma, kad tai 2002 metais CŽV kalėjime Afganistane miręs Gulas Rahmanas ir 2003 metais Irako kalėjime miręs Manadelis al-Jamadis.

Įsigaliojus naujam probacijos įstatymui, masinio kalinių paleidimo nėra. Per kelis mėnesius į laisvę išėjo kelis kartus mažiau nuteistųjų nei pernai tuo pat metu. Nuo liepos įsigaliojus probacijos įstatymui arba įkalinimui alternatyviai bausmei, į laisvę paleisti 27 nuteistieji. Nors pagal naująją tvarką anksčiau laiko paleidžiami prašosi kone 700, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba.

Norvegijos pataisos įstaigų priežiūros tarnyba parengė planą, pagal kurį turi būti atsisakyta tų kalėjimų, kur vietų skaičius neviršija 30, rašo „Aftenposten“. Jeigu šis planas bus įgyvendintas, tai iš 60 šalies kalėjimų bus uždaryti 27. Tarnybos darbuotojų nuomone, nedidelių kalėjimų reikia atsisakyti dėl jų neefektyvumo. Dokumentas nusiųstas svarstyti teisingumo ministrei Grete Faremo. Manoma, kad ji priims sprendimą jau rugpjūčio mėnesį.

Teisingumo ministerija pretenduoja į 8 mln. eurų Norvegijos finansavimą mūsų šalies bausmių vykdymo sistemai toliau modernizuoti. Lėšos mūsų šaliai būtų skirtos iš Norvegijos finansinių mechanizmų paramos. Teisingumo ministerija yra parengusi programą „Pataisos įskaitant bausmes be įkalinimo", kurioje  numatyta visa eilė priemonių įkalinimo įstaigų veiklai tobulinti.

Federalinė komisija, nagrinėjanti seksualinės prievartos problemas įkalinimo įstaigose, išaiškino, kad kiekvienais metais dėl seksualinės prievartos Amerikos kalėjimuose nukenčia 60 tūkst. nuteistųjų. Beje, dauguma aukų tvirtino, kad yra seksualiai prievartaujami pataisos įstaigų darbuotojų, o ne kitų nuteistųjų. Apklausos metu, kurią atliko Nacionalinės komisijos kovos su prievartos apraiškomis įkalinimo įstaigose atstovai, paaiškėjo, kad 4,5 proc.

Iki šių metų pabaigos beveik visose mūsų šalies įkalinimo įstaigose bus įrengta mobilaus ryšio blokavimo įranga, kuri padės užkirsti kelią nuteistiesiems neteisėtai naudoti telefonus, pranešė Teisingumo ministerija. Pranešama, kad nauja įranga bus sumontuota Alytaus ir Kybartų pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Kauno bei Šiaulių tardymo izoliatoriuose ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Vilniaus 3-iosios apylinkės teismas paskelbė verdiktą sostinėje veikiančio Skandinavijos verslo centro vadovui Bjork Shultz už moters išžaginimą 48 metų vyriškis B. Shultz atliks trejų metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tiesa, jis galės atgailauti ir savo šalyje, tačiau jam reikės teikti prašymą Danijos teisingumo ministerijai. Be bausmės danas privalės atlyginti nukentėjusiai 51 tūkstantį litų.

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis duodamas interviu dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ pripažino, kad Lenkijoje veikė slaptas CŽV kalėjimas. „Be abejo viskas vyko man apie tai žinant“, – sakė jis dienraščio žurnalistui, rašo delfi.lt. Pasak jo, lenkai sutiko bendradarbiauti su amerikiečių žvalgyba, nes to reikalavo tuometinė Lenkijos situacija. „Ne mes sulaikėme teroristus, ne mes juos tardėme. Darėme prielaidą, kad mūsų sąjungininkai laikosi įstatymų.

„Amnesty International“ ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes nares iš naujo įsipareigoti ištirti savo dalyvavimą slaptuose JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) skrydžiuose, kuriais buvo gabenami įtariami teroristai, praneša AP. Žmogaus teises ginanti organizacija pirmadienį pareiškė, kad ES valstybėms „pasibaisėtinai trūksta politinės valios išsiaiškinti tiesą“. Žmogaus teisių aktyvistai seniai kaltino kai kurias Europos valstybes slepiant savo dalyvavimą CŽV skrydžiuose.

Buvęs Lenkijos Žvalgybos agentūros vadovas Zbigniewas Siemiatkowskis tapo įtariamuoju CŽV kalėjimo byloje. Dienraščio žiniomis, lenkų karininkui pateikti įtarimai dėl neteisėto laisvės suvaržymo ir prievartos prieš karo belaisvius, rašo dienraštis „Gazeta Wyborcza“. „Gazeta Wyborcza“ skelbia, esą įtarimus pareikšti padėjo tai, jog prokuratūrą pasiekė Žvalgybos agentūros dokumentai, kuriuose detaliai aprašomas bendradarbiavimas su CŽV pirmajame karo prieš terorizmą etape.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pranešė, jog 2011-aisiais pasaulyje, daugiausia Artimuosiuose Rytuose, įvykdytų egzekucijų gerokai padaugėjo, skelbia BBC. Grupės kasmečiame pranešime teigiama, kad Irakas, Iranas ir Saudo Arabija labiausiai atsakingos už egzekucijų padaugėjimą. Tačiau, pasak organizacijos, Kinijoje mirties bausmių įvykdyta daugiau nei likusiame pasaulyje. Bet pranešime taip pat teigiama, kad dabar mažiau šalių vykdo mirties bausmes.

Užrakinkite nuteistųjų šaldytuvus, uždarykite blogas, kaip jie teigia, parduotuves ir nebeduokite košės, kuri neva supelijusi. Nuteistųjų už gerus darbus streikas liausis gana greitai – mušti nereikės. Nehumaniška ir neeuropietiška, tad juridiškai atsiimu. Tarkime, kad juokauju. O jei rimtai, tai užvis labiausiai erzina viešojoje erdvėje (ypač interneto komentaruose) pasirodantys riksmai, panašūs į tokį: „TAI KAD SĖDI NE MILJONŲ VAGYS O VIŠTŲ,TEISUOLI SUMAUTAS TU.

Tikėtina, jog susitarimas dėl JAV kontroliuojamų sulaikymo centrų perdavimo Afganistano valdžiai bus netrukus įgyvendintas, informavo Afganistano prezidento atstovas. Šis žingsnis paspartintų pastangas dėl ilgalaikio strateginio bendradarbiavimo. „Abi pusės analizuoja šį klausimą. Aš manau, jog per ateinančias tris dienas mes susitarsime“, – teigė atstovas. JAV ambasados pareigūnai kol kas buvo nepasiekiami komentarams.

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos bus pertvarkytos pagal teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nustatytus kriterijus, atsisakant dalies statutinių pareigūnų. Tikimasi, kad tai leis įstaigų veiklą padaryti efektyvesnę ir sutaupyti biudžeto lėšų.

Nevaldomi Libijos nereguliarios kariuomenės daliniai slaptuose kalėjimuose laiko tūkstančius žmonių, o laikinajai šalies vyriausybei sunkiai sekasi įtvirtinti savo valdžią, teigia Jungtinių Tautų (JT) atstovas Libijoje Ianas Martinas. JT pareigūnai tvirtina, kad karių grupės slaptuose kalėjimuose laiko per 8 tūkst. buvusio šalies lyderio Muammaro Gaddafio rėmėjų ir yra pranešimų, kad jie kankinami, praneša BBC.

Pasipiktinę draudimu laisvai judėti po kalėjimo teritoriją, daugiau nei tūkstantis dešimties Kirgizijos kalėjimų kalinių protestuodami užsisiuvo burnas, praneša „Inopressa“. Vis dėlto, valstybinės bausmių vykdymo tarnybos vadovas Šeišenbekas Baizakovas akcijos nesureikšmino: „Tegul burnas užsisiuva nors ir visi!“. Pasak jo, kaliniai nori laisvai judėti po kalėjimą, kad tyčiotųsi iš prižiūrėtojų.

Specialiame The Guardian reportaže kalbama apie kaltinimus Izraelio teisingumo sistemai: palestiniečių vaikai yra suimami ir uždaromi kalėjimuose už akmenų mėtymą. Vienutės plotas yra vos didesnis už ploną, purviną čiužinį, kuris vos padengia šaltas grindis. Už žemos betoninės sienos – tualetas, kurio dvokas persmelkia visą mažytę patalpą – nuo jo  šiame kambarėlyje be langų niekur nepabėgsi.

JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) Bukarešte esantį vyriausybinį pastatą naudojo kaip kalėjimą, kuriame buvo laikomi kai kurie svarbiausi įtariami teroristai, rašo rt.com. Šioje vietoje buvo kalinami tarptautinio teroristų tinklo "al Qaeda" nariai, kurie 2006 metais galiausiai buvo perkelti į Gvantanamo įlankos karinę bazę Kuboje, teigė buvę JAV žvalgybos pareigūnai. Apie CŽV kalėjimo buvimą Rumunijoje buvo daug spėliojama, tačiau tiksliai nebuvo žinoma, kur jis įsikūręs.

Izraelio valdžia ketvirtadienį paleido 25 nelaisvėje laikytus egiptiečius mainais už dvigubą JAV ir Izraelio pilietybę turintį vyrą, kurį Kairas kaltina šnipinėjimu, praneša „RIA Novosti“, remdamasi Izraelio kalėjimų departamento atstove. Dėl kalinių apsikeitimo su Kairu buvo susitarta šios savaitės pradžioje. Vėliau Izraelio saugumo kabinetas patvirtino šį susitarimą. „Maždaug prieš valandą 25 egiptiečiai buvo paleisti į laisvę.

Konkurso dalyviai už įrangos montavimą pareikalavo itin didelių kainų - nuo 4 milijonų iki beveik 23 milijonų litų. Mėginant pažaboti telefoninius sukčius bei kitus aferistus, kurie atlikdami bausmę įkalinimo įstaigoje prasimano įvairių būdų išvilioti pinigų iš patiklių gyventojų laisvėje, Kalėjimų departamentas nutarė įrengti mobiliojo ryšio blokatorius. Atviras konkursas dėl ryšio blokavimo įrangos įsigijimo buvo vykdomas elektroniniu būdu.

Dėl potvynių Tailande buvo evakuoti šimtai kalinių bei uždaryta didelė dalis pramonės objektų. Nuo liepos vidurio prasidėjus galingiems potvyniams šalyje žuvo mažiausiai 244 žmonės. Dar 167 žmonės žuvo kaimyninėje Kambodžoje ir 15 - Vietname. Pasak Jungtinių Tautų pagalbos agentūros, tai vienas didžiausių potvynių Pietryčių Azijoje per pastaruosius 50 metų. Iš Ajutajos miesto, esančio apie 105 kilometrus į šiaurę nuo Bankoko, kalėjimo buvo evakuota 1 tūkst. 700 kalinių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritaria tyrimo dėl galimų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) Lietuvoje atnaujinimui, tačiau galutinį sprendimą turi priimti prokurorai. Tai antradienį „Žinių radijo“ laidoje sakė vyriausiasis Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Jei Lietuva neatnaujins tyrimo dėl CŽV kalėjimų, jos laukia tarptautiniai teismai, ketvirtadienį teigė iš Londono atvykę nevyriausybinių organizacijų atstovai . Palestinietis Abu Zubaidahas teigia, kad slapta buvo laikomas Lietuvoje. „Nukentėjusysis jau kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, paduotas ieškinys prieš Lietuvą“, – sakė „Amnesty International“ kovos su terorizmu ekspertė Julia Hall. Šalies prokurorai pasigenda informaciją patvirtinančių dokumentų.

Rugsėjo 29 dieną „Amnesty International" surengė spaudos konferenciją Vilniuje, kurioje  paskelbė naują informaciją apie Lietuvos dalyvavimą CŽV Ypatingųjų perdavimų ir slaptųjų kalėjimų programoje. „Amnesty International" atstovai atvažiavo į Lietuvą tam, kad išreikštų susirūpinimą tuo, kad tyrimas dėl slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje buvo nutrauktas Generalinės Prokuratūros.

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos – pačiame pertvarkų įkarštyje. Buvo sujungtos kai kurios įkalinimo įstaigos (Lukiškių laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namų reorganizacija baigta, tačiau Pravieniškėse dar tebevyksta pastatų rekonstrukcija), atleisti ar pakeisti įkalinimo įstaigų vadovai ir dalis pareigūnų, paskelbtas konkursas Kalėjimų departamento vadovo pareigoms.