Kalėdos

Prekybininkai trina rankomis – vis daugiau žmonių per šventes aptingsta – patiekalų Kūčių ir Kalėdų stalui patys negamina, o perka jau paruoštus parduotuvėse ir tik tuščias pakuotes nuo svečių paslepia. Per šventes tonomis nuperka prekybos centruose gamintą baltą mišrainę, silkę, o besikeičiant tradicijoms prie jų deda ir sušius, Cezario salotas, o vietoj šakočio – itališką Panetonės pyragą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva pasitinka didžiąsias metų šventes. Valstybės vadovai Kūčių vakarą Lietuvos gyventojams linki ramybės, susitelkimo bei išlikti dėmesingais vieni kitiems. Per šventes žmones suvienija gerumas ir pagalba skurstantiems. Štai Vilkaviškio rajone jaunas verslininkas nepasiturintiesiems dovanoja malkas. Šiemet net trys šeimos apdovanotos kuru. Viena priekaba kainuoja apie 400 eurų.

Kūčios – tai vakaras, kai sustojame apmąstyti, kas gyvenime svarbiausia, ir dalijamės šiluma su artimaisiais. Šią ypatingą progą net ir didžiausios asmenybės atsigręžia į tradicijas ir paprastą žmogišką bendrystę. Jau šiandien šv. Kūčių vakarą praleiskite su šventine TV3 laida „Vilties Kūčios“, kurioje išvysite ir 98-erių kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Jo palinkėjimas gražiausių švenčių proga palies ne vieną širdį.

Valstybės vadovai Kūčių vakarą sveikina Lietuvos gyventojus su didžiausiomis metų šventėmis – šv. Kūčiomis ir Kalėdomis – ir linki ramybės, susitelkimo bei išlikti dėmesingais vieni kitiems. Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Kūčių vakarą išplatintame sveikinime Lietuvos gyventojams švenčių proga palinkėjo artumo ir šilumos bei tarpusavio palaikymo. „Kūčių vakaras yra dvasingiausia ir labiausiai mus virš kasdienybės pakylėjanti šventė.

Šv. Kūčios – tai ypatingas vakaras, skirtas sustoti, prisiminti artimuosius, pasinerti į dvasinę ramybę ir ragauti tradicinius patiekalus. Pasak kunigo Ričardo Doveikos, šv. Kūčios yra viena sakraliausių naktų, per kurią krikščionys įžengia į šv. Kalėdų šventę. Kunigas teigia, kad tai yra mūsų krašto unikalumas ir krikščioniškumo žymė, jog turime išsaugoję sakralią šv. Kūčių vakarienę.

Dauguma žmonių dievina Kalėdas dėl galimybės praleisti laiką su šeima ir pailsėti nuo kasdienių darbų. Tačiau princesei Dianai Spencer ši šventė nebuvo šeimos paguodos ir šilumos simbolis ir nesuteikė jai laimės. Pasak žurnalo „People“ biografės Ingrid Seward, princesė Diana privačioje Vindzorų valdoje Jungtinėje Karalystėje visada jautėsi nejaukiai ir įsitempusi. Ten paprastai vykdavo karališkosios šeimos šventės.

Kalėdos – tai metas, kai susiburiame su artimaisiais, dalijamės šiluma ir prisiminimais, kurie sušildo širdį net po daugelio metų. Aktorius Ramūnas Rudokas šventes laiko ypatingu laiku, kupinu šeimos bendrystės, nuoširdumo ir paprastumo. Jo pasakojimuose susipina vaikystės Kalėdų magija, dvelkianti mandarinų kvapu ir dabarties tradicijos, kai su šeima jis keliauja po Lietuvą aplankyti artimųjų.

Keičiantis Kūčių ir Kalėdų šventimo tendencijoms, marketingo strategas Giedrius Juozapavičius nuogąstauja, jog pamirštama švenčių esmė. Jos esą tampa nebe dvasinėmis, o komercinėmis. Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ jis paaiškino, kaip tą išnaudoja verslai ir į ką žmonėms vertėtų atkreipti dėmesį.  Dvasininkai teigia tame nematantys nieko bloga, o etnologai į naujus pokyčius žvelgia su lengva šypsena.

Prieglaudos ir organizacijos sako, kad jau prasidėjo kasmetinis pikas, kai tėvai ieško šuniukų ar kačiukų savo vaikams kaip dovanos Kalėdoms. Tačiau neretai tokios dovanos vėl atsiduria prieglaudose ar išmetamos bei pririšamos miške. Todėl kai kurios organizacijos gruodį visai neduoda žmonėms gyvūnų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kalytei Kolai – vos keturi mėnesiai. Per trumpą savo gyvenimą ji spėjo pabūti ir dovana, ir patirti žmogaus išdavystę.

Menininkui Remigijui Gataveckui apie artėjančias šventes primena tik miestuose žybsinčios dekoracijos ir parduotuvėse skambanti kalėdinė muzika, mat šiuo laikotarpiu jis išgyvena didžiausią metų darbymetį. Tačiau ne veltui šį periodą jis vadina „audra prieš tylą“ ir giliai širdyje labai laukia Kalėdų – žino, kad netrukus galės atsikvėpti, daugiau pabūti su šeima ir pamiršti visas problemas.

Jau ne pirmi metai, kada per Kūčias ir Kalėdas nebesitikime sulaukti sniego. Tikimybė, kad pradės snigti, yra labai maža. Klimatologas paaiškino, kas lemia, jog gruodžio antroje pusėje kartais sulaukiame, o kartais nesulaukiame sniego bei kodėl čia galime įžvelgti naudą. Klimatologo Gintauto Stankūnavičiaus teigimu, kad sniego nėra jau ne vieną dešimtmetį žmonių nebestebina. Dienų skaičius, kada per metus Lietuvoje atsiranda sniego, vis trumpėja.

Didžiąsias metų šventes ir vėl pasitiksime be sniego. Nors vieni tuo džiaugiasi, kitiems sniego labai trūksta, o tai gali sukelti liūdesį ar net nuteikti neigiamai. Psichologas paaiškino, kaip sniego nebuvimas gali paveikti žmonių emocinę būseną. Kaip sako psichologas Gediminas Navaitis, žmonių nusivylimas, kad per Kūčias ar Kalėdas nėra sniego, visų pirma, atsiranda nuo nusiteikimo ir išankstinio nusistatymo, kad be sniego bus negerai.

Šventiniu laikotarpiu, kurį praleidžiame su artimaisiais prie stalų, apkrautų skirtingomis vaišėmis, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ragina gyventojus atkreipti dėmesį į sveiką gyvenseną, mitybą ir judėjimą. Nesubalansuota mityba ir per didelis maisto kiekis gali ne tik sukelti virškinimo sutrikimų, bet ir paveikti kraujo sudėtį. Ypač – vieną iš svarbiausių donoro aukojamo kraujo komponentų – kraujo plazmą.

Šventinė savaitė nebus žiemiška. Į Europą atklysiantis anticiklonas Giunter atneš sausesnius ir ramesnius orus, praneša sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.  Virš Europos pakibęs darganotas, o kai kur ir audringas ciklonas Diana, pasidalino į tris dalis ir užgulė Skandinaviją, Baltiją ir dalį Vidurio Europos.  Lietuva pirmadienį atsidūrė jau aprimusioje rytinėje, pietrytinėje šios ciklonų sistemos dalyje.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, pastebima sparti visuomenės amžėjimo tendencija. Ir nors vyresnio amžiaus žmonės įprastai turi daugiau laiko poilsiui ir mėgstamiems užsiėmimas, neretai šis gyvenimo etapas būna lydimas kitokių iššūkių. Patirtos netektys, savijautą apsunkinančios ligos ar gyvenimas vienatvėje, ypač artėjant bene gražiausioms metų šventėms, gali sukelti liūdesį ir skausmingas emocijas.

Vilniuje jau jaučiasi šventinis maratonas – parduotuvėse sugūžėję žmonės perka paskutines dovanas, kiti jau pakeliui pas artimuosius, besiruošiant vienoms gražiausių metų švenčių. Vis dėlto vienas svarbiausių klausimų išlieka – kokių gi orų laukti per šventes? Pasak klimatologų ir sinoptikų, šventiniu laikotarpiu Lietuvoje vyraus gana švelnūs ir ramūs orai, nors kai kuriuose regionuose galima sulaukti nedidelių kritulių.

Daugelyje lietuvių namų jau tvyro kalėdinė nuotaika – žybsi elektrinės girliandos, o fone skamba populiariausi šventiniai kūriniai. Ne išimtis ir pirmojo Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio namai, kuriuose šventinėmis dienomis taip pat netils visų susirinkusių mylimų vaikų, anūkų ir proanūkių balsai.

Kalėdų šventės vieniems gali būti pats linksmiausias metų laikas, o kitiems – liūdnas ir psichologiškai sunkus gyvenimo tarpsnis. Tokių žmonių egzistuoja nemažai, todėl svarbu jiems padėti ir atkreipti dėmesį, jog egzistuoja ne viena išeitis. Psichologas Gediminas Navaitis prakalbo apie pagalbos būdus žmonėms, kuriems Kalėdų šventės nekelia jokio džiaugsmo bei kokią įtaką daro vienatvė.

Belfaste, Šiaurės Airijoje, gyvenanti pora ruošiasi pristatyti kalėdinį maistą dešimtims žmonių, kurie šią dieną praleis vieni. Tokią gerumo akciją jie surengtų jau ne pirmą kartą, nes, pasak jų, tai suteikia daugybę malonių jausmų, rašoma „Belfast Live“. Maisto ir mitybos ekspertai Tony O‘Neillas ir Jen Curran, anksčiau vadovavę restoranui „Tony and Jen's“, po sėkmingo praėjusių metų pirmojo renginio gruodžio 25 d. dar kartą tieks vakarienę, muziką ir linksmy...

Ne visos šeimos galės džiaugtis gausiu Kūčių stalu ar pasigirti kalėdine nuotaika. Šeimos, kurios yra nepritekliuje arba gyvena skurdžiau, negu kiti, patiria skirtingus išgyvenimus, ypatingai šventiniu laikotarpiu. Įvairios organizacijos dalinasi savo istorijomis iš Kūčių, Kalėdų švenčių, ir ką patiria vargingiau gyvenantys.

Beveik ant kiekvieno lietuvio Kūčių stalo galima pamatyti tradicinių patiekalų: pradedant nuo žuvies, silkės, baigiant mišrainėmis. Vienas svarbiausių pasninko aspektų, Advento metu, penktadieniais, yra nevalgyti mėsos, o ypatingai per Kūčias. Tačiau, ar visi kunigai tam pritaria, kad mėsos per Kūčias ne valia vartoti? Pasigirdus skirtingoms nuomonėms, naujienų portalas tv3.lt pakalbino kunigus.

Siaubo naktis Vokietijos Magdeburgo mieste. 50-metis vyras iš Saudo Arabijos dideliu greičiu rėžėsi į Kalėdų mugę. Tuo metu Kalėdų miestelyje buvo šimtai žmonių. Per sukrečiantį incidentą nukentėjo daugiau nei 200 mugės lankytojų, mažiausiai penki žuvo. Pareigūnai pusamžį išpuolio kaltininką sulaikė vietoje. Jis šalyje gyvena jau daugiau nei du dešimtmečius, dirbo psichiatru ir buvo pagarsėjęs islamo kritikas.

Ekologai mano, kad tikros kalėdinės eglutės neretai tampa iššūkiu aplinkosaugai, tačiau jei pasibaigus kalėdiniam laikotarpiui jas tinkamai panaudotume, galėtume išvengti taršos, rašoma BBC. 1800 m. karalienė Charlotte, karaliaus George‘o III vokietė žmona, kaip manoma, Vindzore (Jungtinėje Karalystėje) papuošė pirmąją Kalėdų eglutę.

Šio šeštadienio kalėdiniame TV3 žaidime „Kas po kiek?“ viskas prasidės nuo pagrindinio Kūčių stalo atributo – silkės – kainos. Kas kainuoja pigiau: silkė su svogūnais ar silkė su burokėliais? Ir nors atrodo, kad šie patiekalai papuošia ne vieno lietuvio stalą, atsakyti, kokia yra jų savikaina, laidos dalyviams nebus taip paprasta. Žiūrovų laukia intriga – iki pat rubrikos „Kelionė laiku“, Kalėdų senis studijoje tikrai nepasirodys.

Vieną popietę prieš Kalėdas Londono centrinėje Marilebono Didžiojoje gatvėje esančioje naudotų prekių parduotuvėje, pilnoje pirkėjų, atrodė dar daugiau žmonių nei aplink esančiose prabangiose parduotuvėse. Vienas vyriškis draugams rengėsi dovanoti du dėlionių rinkinius ir milžinišką pliušinį žaislą, kitas žmonai išrinko užrašų knygelę.

Artėjant Kalėdoms ir naujiesiems metams, dauguma žmonių išvyksta pas savo artimuosius kartu paminėti vienas gražiausių metų švenčių. Tiesa, šventinis laikotarpis tampa ir puikia galimybe vagims apšvarinti paliktus tuščius gyventojų namus. Apsaugos tarnybų atstovai teigia, kad vagysčių skaičius žiemos švenčių laikotarpiu ženkliai išauga ir kartu su policijos atstovais dalinasi patarimais, kaip reikėtų kuo geriau apsaugoti savo namus nuo ilgapirščių.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, santykių terapeutė Daiva Babilevičienė „Žinių radijo“ laidoje „(Ne)toksiški santykiai“ pasakojo, kaip joms tinkamai pasiruošti. Ji pabrėžė, ką reikėtų dovanoti žmonėms pagal jiems tinkančią vieną iš penkių meilės kalbų.

Jau kuris laikas Maltoje gyvenanti buvusi TV laidų vedėja, modelis, nuomonės formuotoja, elektroninės parduotuvės „Violetaeshop“ įkūrėja Violeta Repčenkaitė prasitarė, kad jai, kaip ir daugeliui, sunkiausias uždavinys prieš šventes yra išrinkti artimiesiems dovanas. Todėl ji paprastai pirmiausia sudaro sąrašą, susirašo idėjas ir tik tada ieško dovanų. Eleganciją ir kokybiškus daiktus vertinanti moteris atskleidė, kad jos dovanos artimiesiems ne visada būna brangios ir materialios.

Patrulių ekipažas netoli Utenos kalėdinės eglutės pastebi keistus objektus – galbūt skraidanti lėkštė, galbūt Kalėdų senelio rogutės. Nusprendžiama išsiaiškinti, kas čia aplankė Uteną.  Susitikimą užfiksavo laidos „Farai“ operatorius.  Pareigūnai šalia Utenos eglutės esančioje automobilių stovėjimo aikštelės pamatė du itin ryškius automobilius – abu jie buvo apkarstyti kalėdinėmis girliandomis.  „Buvom Panevėžy, Ankysčiuose ir dabar Utenoje.

Kalėdų laikotarpis – metas, kai visi susiburia su artimaisiais, dalijasi savo džiaugsmu ir šiluma prie bendro šventinio stalo. Ši tradicija gyvuos ir atlikėjos Justės Arlauskaitės-Jazzu namuose, kur ji Kūčių vakarą susirinks su visa šeima ir dalinsis gardžiausiais kalėdiniais valgiais. „Šventėms jokių planų neturiu, nes seku tradicijas. Turbūt vienintelė diena metuose yra gruodžio 24 diena, šv. Kūčios, kai susirenka visa šeima.

Šventinis laikotarpis – dovanų ir staigmenų metas, todėl dalis žmonių ieško būdų, kaip pradžiuginti artimuosius, su kuriais per Kalėdas susitikti nepavyko. Populiariu sprendimu tampa paštomatai, leidžiantys šventinę nuotaiką sukurti net ir esantiems toli nuo mūsų. Tačiau ne viskas, kas tinka kalėdiniam pasibuvimui su šeima, gali būti siunčiama paštomatu. Ekspertas pasakoja, kodėl mišrainė nuo šventinio stalo neturėtų atsidurti paštomate ar kurjerio automobilyje bei ko dar siųsti nederėtų.

„Tai darbas, kupinas iššūkių, nes žinai, kad pacientas iškeliaus į amžinybę. Tačiau dažnai būni jam tarsi šviesulys, o tai atperka viską“, – sako palaimintojo kunigo Mykolo Sapočkos hospiso direktorės pavaduotoja Aneta Gurnevič. Ji hospise dirba nuo pat jo atidarymo 2012 metais. Pasak Anetos, per šiuos metus teko susipažinti su ne viena naujo paciento istorija. Kiekviena jų paliečia ir įsirėžia į atmintį, tapdama savotiška pamoka, kuri priverčia susimąstyti apie gyvenimą ir jo trapumą. Pal.

Kalėdinės šventės – vienas gražiausių periodų metuose, kuomet širdis šildo jaukiai namuose sužibusios lemputės, po kambarius pasklinda gyvos kalėdinės eglutės kvapas, o virtuvėje jau garuoja 12 kalėdinių patiekalų. Taip šventes mini ir dainininkė, dainų autorė Monika Liu, šiemet su džiugesiu laukianti visos šeimos susibūrimo. Pokalbio metu atlikėja naujienų portalo tv3.lt skaitytojams pasakojo, kad svarbiausia per šventes jai – visų mylimų žmonių buvimas kartu.

Šventinis laikotarpis, turintis žadėti džiaugsmą ir ramybę, daugeliui tampa tikru pragaru. Andrius Užkalnis prakalbo apie moteris, kurios kalėdinės karštinės metu perisistengia su šventiniu maistu ir dovanomis, o dėl nuovargio griauna nuotaiką kitiems.

Artėjant didžiausioms metų šventėms ir didėjant pirkėjų srautams parduotuvėse, „Lidl“ tęsia kasmetinę tradiciją, kai administracijos darbuotojai jungiasi prie kolegų parduotuvėse. Tokia iniciatyva yra svarbus indėlis siekiant padėti parduotuvių kolegoms, tai taip pat prisideda ir prie motyvuojančios, palaikančios darbo aplinkos kūrimo. „Šventinis laikotarpis yra pats intensyviausias metuose, kai pirkėjų srautas parduotuvėse ženkliai išauga.

Nuo šiandien prie dalies Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatų galite rasti žaliaskares, kurios papuoštos išties ypatingai. Jas puošia atšvaitai, o geriausia šios, jau antrus metus vykstančios, akcijos dalis, jog šiuos papuošimus gyventojai gali nusikabinti ir pasilikti ne tik sau sau, bet ir per šventes padovanoti sau brangiems žmonėms.

Artėjant šventėms, daugelis siunčia siuntas ir ruošiasi Kalėdoms, tačiau tuo pačiu metu didėja siuntų srautai, todėl kyla rizika, kad siuntos gali pasimesti arba būti sugadintos. Ryšių reguliavimo tarnyba savo „Facebook“ paskyroje dalijasi patarimais, kaip elgtis tokiais atvejais, į ką atkreipti dėmesį siunčiant siuntas ir kaip apsaugoti savo siuntinius nuo galimų problemų.

Nors lauke jau blizga kalėdinės eglės, žmonės puošiasi namus ir vis labiau dvelkia kalėdine dvasia, dažniausiai paskutiniai metų mėnesiai būna gausiausi darbais. Tą galėtų patvirtinti ne tik kurjeriai, bet ir scenos žmonės. Operos solistas Merūnas Vitulskis (41 m.) neslepia, kad naujus metus kasmet pasitinka su darbų virtine, tačiau niekada nepamiršta savo artimiausių – šeimos. „Vienais metais buvo taip, kad nuo lapkričio turėjau 29 koncertus.

Trečiadienį visoje Lietuvoje vyks tradicija tapusi akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu miškininkai gyventojams dovanos eglių bei pušų šakas. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) teigimu, akcija vyks pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse – iš viso 65 vietose visoje Lietuvoje. „Kviečiame visus parsinešti mišku kvepiančias Kalėdas į savo namus ir rinktis eglės šaką, kaip jaukumo, o tuo pat metu ir tvarumo bei atsakingumo simbolį.

Vilnius kitais metais pretenduoja tapti Žaliąja Europos sostine. Visgi šių metų Kalėdinė mugė verčia abejoti, ar Vilnius tikrai turėtų tapti 2025 m. Europos Žaliąja sostine. Šiukšliadėžėse jau nebetelpa vienkartiniai mugės puodeliai, šiukšlės voliojasi tiesiog ant Katedros aikštės dangos, o imti pavyzdį iš kaimynų kol kas bijoma.

Laura sako svarstanti galimybę nutraukti 11 metų trukusią santuoką per šias Kalėdas dėl vyro elgesio šiuo metų laiku, nes jai jau atsibodo jo išdaigos. Ne visiems Kalėdos yra džiugus metas. Daugeliui šeimų Kalėdos yra džiaugsmingiausia metų šventė, kuri paprastai mums asocijuojasi su susitikimu su artimaisiais, kurių seniai nematėme, pelnytu atokvėpiu nuo darbo ir gardžiu maistu.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis dalijasi mintimis apie artėjančias šventes, asmeninį gyvenimą, miesto pokyčius ir svarbius profesinius sprendimus. Kalėdinis laikotarpis jam – tai ne tik džiaugsmas su šeima puošiant eglutę, bet ir laikas apmąstyti nuveiktus darbus bei suplanuoti ateities tikslus.

Kalėdos – stebuklų ir dovanų metas, per kurį Lietuvoje ir į užsienį siunčiamų siuntų kiekiai išauga iki 50 proc. Tačiau, norint šventine siunta nustebinti artimą žmogų, svarbu nepamiršti kelių svarbių pakavimo patarimų. Jie garantuos, kad dovana gavėją pasiektų nepažeista ir nesugadintų šventinės nuotaikos, rašoma pranešime spaudai. Pagrindinės taisyklės Pagrindinė siuntų pakavimo taisyklė paprasta – svarbiausia yra pakuotės tvirtumas ir patvarumas, o ne išvaizda.

Buvusi „TV pagalbos“ gelbėtoja Neringa Mažeikienė (44 m.) mėgaujasi švelnia žiema, kuri iki šiol lepino gerais orais. Nors ji pripažįsta, kad pasigenda sniego, šventinė nuotaika jos namuose sužibo dar gruodžio pradžioje. Naujienų portalui tv3.lt moteris papasakojo, kaip ruošiasi gražiausioms metų šventėms ir atskleidė, kokią dovaną tikisi rasti po eglute bei kokios šventinės tradicijos nesutiko pakeisti jos vaikai.

Kalėdų mugė Vokietijos Kelno mieste sekmadienį buvo evakuota antrą dieną iš eilės dėl be priežiūros palikto lagamino, kuriame vėliau buvo rasta smėlio. Dieną prieš tai buvo evakuotas kalėdinis turgus miesto vakarinėje Rudolfo aikštėje aptikus be priežiūros paliktą lagaminą, o sekmadienį miesto centre esančiame „Heumarkt“ turguje vėl buvo iškviesta policija. Policija aptvėrė teritoriją ir paragino žmones vengti aikštės, kol laukė, kad bombų šalinimo komanda apžiūrėtų įtartiną lagaminą.

Kalėdų Senelių sostinė šiandien persikėlė į Šiaulius. Tradicinis bėgimas, kurio tikslas surinkti pinigų labdarai, subūrė apie 700 bėgikų, kurie, pasipuošę kalėdiniais rūbais, įveikė beveik pusantro kilometro. Vieniems tai buvo tik lengvas apšilimas, kiti gerokai sušilo.

Netrukus švęsime Kalėdas, dažnas jų neįsivaizduojame be dovanų, ir, žinoma – Kalėdų senelio. Tik štai retas ko gero žino, kodėl per šventes būtent Kalėdų senelis mums neša dovanas. Ir dar rečiau susimąstome, o kaip atsirado tradicija dovanoti ir kas iš tikrųjų yra tas Kalėdų senelis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniaus centre vieną po kitos dovanas mažiesiems jau renka Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda.

Daugėja Lietuvos gyventojų, kurie kalėdinėms dovanoms išleidžia daugiau nei 200 eurų, rodo naujausias tyrimas. Atlyginimai kyla sparčiau nei kainos, dėl to ekonomistai prognozuoja, kad dalis Lietuvos gyventojų prieš šventes taškysis pinigais. Tiesa, rinkos ekspertai priduria, kad daugėja žmonių, kurie prieš šventes perka ne dovanas, o nekilnojamąjį turtą, keliones. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjant Kalėdoms, dovanų paieškos ir šventinės nuotaikos apima beveik visus. Šventinis laikotarpis tampa ypatingu metu, kai visi, nepaisant savo užimtumo ar statuso, stabteli pagalvoti apie brangiausius žmones ir būdus, kaip juos nudžiuginti. Dovanų paieškos neaplenkia ir daugkartinio Lietuvos sunkiosios atletikos čempiono bei verslininko Ramūno Vyšniausko, kuris naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kam per šventes jis visai netaupo.