kalbininkai

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nutarė atnaujinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), pirmininko pareigas ėjęs Audrys Antanaitis joje nebedirbs. Po slapto balsavimo trečiadienį kitai kadencijai VLKK nariais siūloma skirti šešis dabartinius komisijos narius. Jais perrinkti Albina Auksoriūtė, Laimantas Jonušys, Lina Murinienė, Rūta Kazlauskaitė, Vidas Valskys ir Vilma Zubaitienė.

Kalbininkai ir tradicijų puoselėtojai ginčijasi, kaip teisingiau giedoti Lietuvos himną - ar „tegul saulė Lietuvoj, ar „tegul saulė Lietuvos tamsumas pašalina". Autentikos mylėtojai aiškina, kad Vinco Kudirkos sukurtos „Tautiškos giesmės" kraipyti negalima, kalbininkai paskutinę raidę taiso pagal gramatikos taisykles.

 Dauguma dabar neįprastai skambančių vardų yra sugalvoti ir naudoti dar senovės Lietuvoje, tačiau primiršti, tikina Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė. LRT Radijo klausytoja Aldona iš Molėtų stebisi neįprastais vardais ir nori sužinoti, kas juos sugalvoja. „Džiaugiamės, kai spaudoje, kituose leidiniuose skelbiami vardai. Tačiau kyla klausimas, kas sudarinėja ir kas turi tokius vardus, pvz.

Asmenvardžių rašymo taisyklės yra kalbos, o ne teisės klausimas, sako teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis. Anot jo, todėl bet kokie kalbininkų pasiūlymai tuo klausimu turi būti perkelti į įstatymą. „Aš savo laiku kreipiausi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ankstesnio Konstitucinio Teismo nutarimo. Konstitucinis Teismas nutarė, kad kalbos klausimais iniciatyva turėtų būti iš oficialios valstybės institucijos, kuri tvarko kalbos reikalus.

Seime registruotas Tautinių mažumų įstatymas iškraipo Lietuvos vietovardžius, gatvių pavadinimus ir skatina įvesti dvi "regionines" kalbas, o asmenvardžių įstatymu siekiama Lietuvoje įteisinti svetimą abėcėlę. Dėl iš to kylančių pavojų visuomeninės organizacijos gegužės 6 d., antradienį, 12 val. prie LR Seimo organizuoja įspėjamąjį mitingą „Už mūsų kalbą, tautą ir valstybę“. Mitingo išvakarėse spaudos konferencijoje dalyvavę politikai ir visuomenininkai pabrėžė kylančių grėsmių svarbą.

Kol politikai rengiasi nuožmiam mūšiui dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose, kalbininkai pabrėžia, kad visuomenė vis dar per mažai žino, ką apie tai mano specialistai. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, savo poziciją šiuo klausimu jie išdėstė Lietuvių kalbos institute (LKI) surengtoje diskusijoje.

Lietuvos kerlingo federacijai galbūt neteks keisti pavadinimo į lietuvišką Lietuvos akmenslydžio federaciją. Kalbininkai sušvelnino savo požiūrį į žodį kerlingas. Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime kerlingas įvardijamas kaip vengtina svetimybė. Anksčiau kalbininkai kerlingą klasifikavo kaip netinkamą vartoti svetimybę. Nuo šiol futbolo ar ledo ritulio komandų vartininkai galės leisti kamuolius ar ritulius į savo vartus pro klyną.

Vyraujanti mada naujoms įmonėms suteikti kosmopolitinius pavadinimus baigiasi. Nuo gegužės kiekvienas naujas juridinis asmuo turės gauti kalbininkų palaiminimą, rašo „Vakarų ekspresas“. Pastarieji yra kategoriškai nusistatę prieš visokius kosmopolitizmus. Klaipėdoje registruotos „Max Coffee“ savininkas Audrius Statkevičius aiškina, kad jo pasirinkimą lėmė orientacija į platesnę nei Lietuvos rinką. „Norėjome, kad pavadinimą suprastų ir atvykėliai, ne tik lietuviai.

Lietuvių kalba pagal visus kalbos technologijų vertinimų parametrus Europoje atsiduria paskutinėje vietoje, todėl jai būtinas proveržis skaitmeniniame amžiuje, teigia kalbininkai. „Man nemalonu vis kartoti, bet šnekos atpažinimo ir sintezavimo srityje esame paskutiniai, mašininio vertimo - esame paskutiniai, teksto analizės - esame paskutiniai.