kainų skirtumai

Nuo vasario Lenkijoje pusmečiui nelikus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams, nemaža dalis lietuvių traukia į kaimynę šalį apsipirkti. Prekybos centrai Lietuvoje tikisi išlaikyti tokią pačią apyvartą, tačiau jos kilimo nebesitiki. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė, kad jiems sunku kovoti su Lenkijos rinka dėl skirtingų sąlygų.  Jau kelios dienos, kai Lenkijoje panaikinti PVM maisto produktams.

Per pastaruosius mėnesius daugelis dešimtis kartų girdėjo naujieną, kad kaimyninė Lenkija – pigių kainų šalis, o netrukus, nuo vasario 1 d., kai bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maistui, Lenkija taps pigių kainų rojumi. TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistas pats nuvyko į Lenkiją, kur apžvelgė lietuviškų ir lenkiškų prekių skirtumus. Pažintinė kainų ekskursija prasidėjo Punsko mieste esančios parduotuvės pieno skyriuje.

Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams. Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.

Pirmadienio vakarą „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė istorija apie nemalonią situaciją, kurioje atsidūrė „Express Market“ parduotuvėje apsilankęs skaitytojas. Už vandenį jis turėjo pakloti daugiau, nei buvo nurodyta etiketėje, o atkreipus į tai dėmesį, iš kasininkės sulaukė tik abejingo žvilgsnio. „Pirkome vandenį „Express Market“ parduotuvėje. Kasoje pamatėme, kad vandens kaina neatitinka tos, kuri nurodyta etiketėje prie prekės.

Mergaitiška suknelė latviams ir estams už nepilnus devynis eurus, o lietuviams – daugiau nei dvigubai brangiau? Socialiniuose tinkluose antradienį pasipiktinimą dėl esą lupikaujančių prekybininkų sukėlė vienos vilnietės pasidalinta kainų etiketės nuotrauka. Feisbuke patalpintoje fotografijoje matyti, kad Indijoje pagaminta vaikiška suknelė parduodama visų trijų Baltijos šalių rinkose. Tačiau to paties daikto kaina drastiškai skiriasi.

Nebe paslaptis, kad Lenkijoje ne maža dalis prekių yra pigesnės nei Lietuvoje. Tai įrodo ir kartas nuo karto vis ten vykstantys apsipirkti lietuvaičiai. Visgi, kiek išties tos kainos skiriasi? Skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pateikė du apsipirkimo čekius. Vienas iš Suvalkuose esančios parduotuvės „Lidl“, kitas – Vilniaus. Kadangi „Lidl Lietuva“ turi šūkį „Viena šalis, viena kaina“, galima manyti, kad tokios pat kainos būtų ir kitų Lietuvos miestų „Lidl“ parduotuvėse.

Ne paslaptis, kad Lietuvos krepšinio grandų mūšiai (pasimėgaukim taip sakydami apie „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ dvikovas, nes netrukus šis pasakymas jau gali būti suprantamas kaip Klaipėdos „Neptūno“ kova prieš abi šias ekipas) sulaukia itin didelio Lietuvos aistruolių palaikymo. Abiejų komandų arenose tuo metu susirenka ne tik šeimininkų miesto gyventojai, bet suvažiuoja ir nemažai svečių iš visos Lietuvos.

Kokią sumą žmogus gali skirti pirkdamas drabužius, priklauso nuo jo finansinės padėties. Tačiau ką daryti tuomet, kai drabužis patinka taip, jog naktimis sapnuojasi, bet kainuoja taip brangiai, kad norint jį įsigyti tektų nevalgyti visą mėnesį? Ogi ieškoti panašaus, tačiau pigesnio varianto (buzzfeed.

Kuro kainos, paskolų normos ar metinė infliacija – įprasti, tačiau daugeliui jau pabodę ekonomikos rodikliai, tad ekonomikos ir finansų žurnalas„The Economist“ sugalvojo šį tą įdomesnio.