kainos

Pareiškęs susirūpinimą „Vilniaus energijos“ taikomų šilumos kainų vilniečiams pagrįstumu, premjeras Andrius Kubilius sušaukė žinybų pasitarimą, į kurį šilumininkų atstovų nepakvietė. Pasitarime dalyvavo Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės bei Prezidentūros, Teisingumo ir Energetikos ministerijų atstovai.

Saldumynų gamintojai su nerimu stebi padėtį cukraus rinkoje. Mat kalbas apie brangstantį cukrų veja gandai apie pramonėje jau imamą justi jo trūkumą. Pastarosiomis dienomis ne vieną pirkėją nustebino kai kuriose prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse cukraus kainų etiketėse atsiradusi informacija, kad perkant cukrų jo kilogramas kainuoja 2,89 lito, o perkant 11 kilogramų ir daugiau kaina jau didesnė – 3,29 lito už kilogramą.

Kosminės sąskaitos baigia galutinai pasmaugti ir taip vos kėpuojančius Lietuvos žmones. Šildymo moksečiai už praėjusį mėnesį sumušė kone visus rekordus: aštuoni, devyni šimtai ir net tūkstantis litų. Pats premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę viešai paskelbė, kad mokesčiai už komunalines paslaugas neturi viršyti 20 procentų gyventojų pajamų. Vadinasi, jeigu žmonės komunalinių mokesčių sumoka apie 1000 litų, jų pajamos turėtų būti apie 5 tūkstančius litų.

Degalų prekybos bendrovės „Lukoil Baltija“ prezidentas Ivanas Paleičikas teigia, kad Lietuvoje degalų kainos per didelės – tai, esą, rodo ir mažėjanti degalų paklausa. „Aš jau ne vieną kartą sakiau, kad kaina susideda iš dviejų dalių – iš naftos produktų kainos ir mokesčių. Šiandien 4,4 Lt kaina, žinoma, yra didžiulė ir man – čia, Lietuvoje, žmonės negali mokėti tokios kainos, tai mes ir matome, nes (degalų) vartojimas krenta“, - Žinių radijo laidoje „Prie pietų stalo“ sakė I. Paleičkas.

Rumunijoje prieš degalų brangimą protestuojantys vairuotojai atvažiavo į degalines automobiliais, į kuriuos buvo įkinkyti arkliai. Akcija, kurią parodė televizijos kanalas „Realitatea“, buvo surengta trečiadienį Konstancos mieste. „Mes pašaipa atsakėme į naftos produktus realizuojančių kompanijų savininkų patyčias –  jie per metus jau kelis kartus didino benzino ir dyzelino kainas“, - sakė žurnalistams vienas iš akcijos dalyvių.

Už gruodžio mėnesį tiektą į butus šilumą gyventojai turės sumokėti rekordines sumas: šiauliečiai net 1,7 karto brangiau nei lapkritį. Tikimasi, kad dar labiau pailgės ir taip ilgi skolininkų sąrašai. Šilumininkai guodžia, kad vasarį šilumos dar neketinama branginti. Perspėjo gyventojus AB „Šiaulių energija“ prieš išsiuntinėdama gyventojams sąskaitas už gruodį, perspėjo , kad sąskaitos net 1,7 karto didesnės, nei lapkritį.

Dėl padidėjusių pridėtinės vertės mokesčių, muitų ir išaugusios naftos kainos užsipilti baką degalų Didžiosios Britanijos vairuotojams tapo nepaprastai brangu, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Tačiau vienas šalies vairuotojas pademonstravo, kad jam visai ne motai tokios problemos. Tai buvo daugiausiai kuro suvartojančio automobilio savininkas, kuris degalus pylėsi brangiausioje degalinėje visoje Britanijoje. 1 mln. svarų sterlingų (4 mln.

Pernai Vilniuje parduota daugiau nei 1250 naujų butų tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų. Preliminariais Registrų centro duomenimis, praėjusias metais Vilniuje parduota daugiau kaip 5300 butų. Palyginti su 2009 metais, pardavimai išaugo beveik 33 %. 2010 metais tiesiogiai iš NT vystytojų buvo nuperkama apie 100 butų per mėnesį. Beveik 65 % naujų butų pardavimų sudarė ekonominės klasės butai, kurių kaina šiuo metu svyruoja nuo 2700  iki 4300 litų už kvadratinį metrą.

Kai kurie klaipėdiečiai skundžiasi, jog nebeįmanoma įpirkti ne tik legaliai pardavinėjamų rūkalų, bet ir kontrabandinių cigarečių, rašo „Vakarų ekspresas“. Pastarosios brangsta ne tik dėl to, jog pasidarė sunkiau jas pervežti per sieną, bet ir dėl kainų pokyčių Rusijoje, iš kurios jos dažniausiai ir atgabenamos į Vakarų Lietuvą. Pernai balandį „Vakarų ekspreso“ žurnalistams pabandžius įsigyti populiariausių kontrabandinių rūkalų „Saint George„ mėlyną pakelį, šis atsiėjo keturis su puse lito.

Viešbučiams ir restoranams sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 21 iki 9 proc. atpigo kambarių nuoma ir daugėja klientų, skelbia Lietuvos radijas. Šios srities verslininkai sako, kad aiškesni rezultatai, sumažinus šį mokestį, paaiškės po kelių mėnesių. Anot Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidento Artūro Vainoros, šį sausį viešbučiai sulaukė daugiau klientų negu pernai, tačiau gerokai mažiau nei dar ankstesniais metais.

„Džiugi“  žinia vairuotojams –  benzino ir kitų degalų kaina, gerokai perkopusi 4 litų kartelę, gali dar kilti. „Orlen Lietuva“ neslepia, kad galimi ir nauji degalų kainų rekordai, rašo „Kauno diena“. Esą dabartines kainas vis dar labiausiai veikia JAV šeštadienį įvykusi naftotiekio avarija, o ateityje degalai gali brangti dėl atsigaunančios Lietuvos ir pasaulio ekonomikos. „Kainas prognozuoti sunku, nes „Orlen Lietuva“ produktų kainas nustato, atsižvelgdama į padėtį rinkoje.

Lenkai už maisto produktus moka mažiau nei kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai, rodo „Euromonitor International“ atliktas tyrimas. Anot tyrimo, kuris vykdytas 11 Europos šalių, Lenkijoje galima įsigyti pigiausios arbatos. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje ji kainuoja 14 proc. brangiau, o Vokietijoje šio gėrimo kaina net iki 585 proc. didesnė, praneša portalas thenews.pl. Pigiau nei kitose Europos šalyse Lenkijoje galima įsigyti ir cukraus, pomidorų, pieno, vištienos, miltų.

Prognozuojama, kad dėl medvilnės kainų šuolio praėjusį sezoną brangs pavasario-vasaros drabužių kolekcijos, taip pat kiti tekstilės gaminiai. „Šiemet medvilnės kainos stabilizavosi, jos vis dar kyla, bet nebe kartais, o šiek tiek lėčiau. Tai sąlygoja tendencijos pasaulio rinkoje, medvilnės žaliavos trūksta, o jos poreikis didėja. Natūralu, kad medvilnės brangimas paveiks galutinio produkto brangimą.

Per visus praėjusius metus augusios daugumos būtiniausių maisto produktų kainos 2011-ųjų pradžioje pasivijo ir aplenkė tas, kurios buvo 2009-ųjų pradžioje. Svaigiausias aukštumas pasiekė aliejus ir grikiai, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. 2009-aisiais, išaugus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), mažmeninės prekybos tinklai su konkurentais grūmėsi ieškodami būdų mažinti kainas.

Penktadienį Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje pristatant e. bilieto sistemą, savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas teigė, jog iki šiol naujos sistemos įdiegimas įmonės biudžetui atsiėjo apie 800 tūkst. litų, o šių išlaidų atsipirkimo tikimąsi jau per artimiausius kelerius metus. „Šiuo metu Vilniaus mieste išplatinta per 200 tūkst. kortelių.

Apklausos metu buvo nustatyta, kad didžioji dauguma pasaulio automobilių gamintojų vadovų prognozuoja, jog per artimiausius metus elektrinių automobilių kainos masinėje rinkoje bus prieinamos, skelbia BBC. Dauguma jų taip pat buvo įsitikinę, kad žmonės neišgalės įsigyti elektromobilių be vyriausybės dotacijų. Vis dėlto, apklaustieji sutiko, kad šių automobilių rinka yra viena iš sparčiausiai augančių automobilių pramonės šakų.

Nuo Naujųjų metų pakilus dyzelino akcizui, taksi bendrovės jau prabilo apie brangsiančias taksi paslaugas. Ne taip drąsiai apie bilietų kainų kėlimą puse lūpų kalba  ir vežėjai. Keleiviams sausis dar gali būti pakankamai ramus, tačiau kas bus vėliau, spėlioja ir patys vežėjų bendrovių vadovai.

Ekonomikos krizė savaip pakoregavo verslo sektorių ir, masiškai užsidarinėjant mažoms įmonėms, kaip grybai po lietaus pradėjo dygti lombardai. Šių įstaigų savininkų tegimu, lombardų paslaugų poreikis pastaruoju metu labai išaugo, nes žmonės dažnai pritrūksta pinigų. Dar viena ironiška snkmečio grimasa – lombardai itin vilioja ir sukčius, kurie įvairiais būdais stengiasi pasipelnti įkeisdami padirbtus ar nekokybiškus daiktus.

Augančios žaliavų kainos pasaulinėje rinkoje jau pradeda atsiliepti Estijai ir gali paskatinti šalies infliaciją, Estijos ekonominių tyrimų instituto direktorės Marje Josing nuomonę cituoja „rus.err.ee“. Didžiausią Estijos vartotojų susirūpinimą kelia staigus žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje, sakė M. Josing per interviu ERR radijo naujienų laidai. „Deja, neigiamų naujienų vartotojai sulaukia iš visur. Svarstomos medvilnės, taip pat cukraus kainos.

Antradienį Didžiojoje Britanijoje pridėtinės vertės mokestis (PVM) padidintas 2,5 proc. punkto iki 20 procentų. Šalyje iškart pabrango daugybė prekių ir paslaugų. Didžiosios Britanijos mažmeninių pardavimų centro skaičiavimais, padidinus PVM mokestį šalyje, jau pirmąjį šių metų ketvirtį vartojimo apimtys - tiek prekių, tiek paslaugų - sumažės 2,2 mlrd. svarų sterlingų (8,9 mlrd.

Pasiruošus iš anksto, euro įvedimas – nebaisus. Toks leitmotyvas skamba pirmuosiuose estų bei Estijoje gyvenančių lietuvių įspūdžiuose apie ką tik įvykusį europinės valiutos įvedimą, rašo „Vakarų ekspresas“. „Ačiū eurui – dabar galima lyginti kainas ir atlyginimus su tikrai europietiškais“, - savo ruožtu kandžiai replikuoja skeptikai. Anot vakarykštės estų spaudos, pirmuosius pirkinius daugiausia visi apmoka kronomis, bet grąžą dažniausiai atsiima eurais.

Kuro kainoms viršijant visų laikų rekordus, pagaliau atkuto ir šalies valdžia. Energetikos ministerija rengiasi kitąmet keisti naftos produktų atsargų kaupimo tvarką taip, kad privalomą rezervą kauptų tik valstybė. Verslininkai nuo šios prievolės būtų atleisti. Tačiau nė vienas degalų pardavėjas „Respublikai“ nesiryžo patvirtinti, kad dėl to mažės kuro kainos degalinėse.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba primena, kad nuo sausio 1–osios piliečiams suteikta teisė rinktis asmens dokumentus – galima turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, norintieji gali įsigyti ir abu dokumentus. Vilniaus migracijos valdyba taip pat informuoja piliečius, kad įsigaliojo ir nauja rinkliava už asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos paso išdavimą.

Pirmadienį naftos kaina viršijo 91 JAV dolerį už barelį, nes išaugo optimizmas dėl įsibėgėjančio ekonomikos atsigavimo ir padidėjo naftos paklausa. Prekiautojai nekantriai laukia šią savaitę pasirodysiančių duomenų apie Jungtinių Valstijų pramonės rodiklius, pirminius prašymus gauti bedarbio pašalpą ir gruodžio nedarbo lygį. Taip jie stengsis nustatyti didžiausios pasaulio energijos vartotojos ekonomikos atsigavimo tempą.

Sausio 1 dieną „Lietuvos dujos“ siūlo gyventojams keisti pastovią ir kintamą tarifo dalį. Gamtinių dujų tarifo kintamąją dalį atitinkamoms kainų grupėms siūloma mažinti 11 ir 12 ct už kubinį metrą, o pastovią kainos dalį 5 ir 24 ct per mėnesį. Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos, kurios sudaro neženklią (apie 3 proc.) galutinės dujų kainos vartotojams dalį, turėtų didėti vidutiniškai apie 6,6 proc.

Panevėžio politikai taip ir nesiryžo prispausti „Aukštaitijos vandenų“, kad bendrovė iš naujo apsvarstytų vandens įkainius miesto gyventojams. Taigi vandens ir nuotekų mokesčiai kitąmet liks nepakitę, bet vandens tiekėjams teks susiveržti diržus ir ieškoti lėšų dividendams mokėti.

Išaugusi prekyba dyzelinu ir smarkiai kritęs benzino pardavimas. Toks šių metų rezultatas degalų rinkoje. Nors vairuotojai protestavo degalinėse, o verslininkų biuruose buvo atliekamos kratos, Lietuva visus metus išliko brangiausio benzino Baltijos šalyse lyderė, rašo „Lietuvos rytas„. Per metus benzinas degalinėse pabrango apie 40 centų už litrą – metų pradžioje kaina svyravo apie 4 Lt, o metų pabaigoje – 4,4 Lt. „Prekyba benzinu per šiuos metus smuko 23 procentus.

Šiais metais butų nuomos kainos didžiuosiuose šalies miestuose buvo daugmaž stabilios, nors, atsižvelgiant į sezoniškumą, vyko tam tikrų pokyčių. Kaip rodo aruodas.lt kainų statistika, metų pradžioje butus buvo siūloma išsinuomoti 35–50 proc. pigiau nei kainų piko laikotarpiu. Siūlomos nuomos kainos buvo nukritusios bent jau trečdaliu. Pirmuosius du 2010–ųjų ketvirčius jos buvo stabilios ir nekito.

Pasak urėdijos pardavimo vadybininkės Ramunės Petkevičienės, šį kartą pirkėjai buvo aktyvūs, smarkiai varžėsi tarpusavyje ir visų medienos sortimentų kainą, palyginti su dabar esama, pakėlė. Pastebimai didėja medienos paklausa, kyla jos kainos. Tai geras ženklas, kad baigiasi krizė, medienos rinka atgyja. Konkursuose dalyvavo gausiai Biržų miškų urėdijoje įvyko apvalios medienos pardavimo pagal ilgalaikes sutartis konkursai.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 19,8 procento. Per metus augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 37,7, o gyvulių ir gyvulininkystės – 8,9 procento. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango vaisiai (4 kartus), grikiai (3,1 karto), avižos (2,4 karto), rugiai (2,3 karto), kvietrugiai (2 kartus), ankštinių augalų grūdai (78,2 proc.), kviečiai (65,2 proc.

Už lango spaudžiant šaltukui, dažnas pagalvoja apie naujų  žieminių batų porą, paltą ir kitus šiltesnius drabužius. Tačiau perėjus parduotuves, norą apsipirkti numalšina aukštos kainos. Už vardą moki brangiau 2008 metų duomenimis, Lietuvos gyventojai drabužiams bei avalynei išleisdavo apie 10 proc.  savo atlyginimo. Europos Sąjungos vidurkis šioms prekėms kas mėnesį siekė 5,4 proc. 2010 m. šis procentas Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip dvigubai, iki 4 proc.

Šių metų sausra paskatino augti kainas, nors nemažos įtakos turėjo ir spekuliantai. Grikių kruopos Rusijoje jau pabrango 80 proc., o bulvės – du kartus, pranešė Rusijos žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik per spaudos konferenciją, skelbia „RIA Novosti“. Maisto produktų kainos auga. Ir daugiausia brangsta grikių kruopos ir bulvės – atitinkamai 80 ir 100 proc. Sviestas pabrango 22 proc., pienas - 19 proc., o vidutiniškai pieno produkcijos kainos ūgtelėjo 15 proc.

Tarptautinio tinklo degalinėse „Statoil“ antradienį Latvijoje dujos kainavo 0,414 lato už litrą, arba 2,02 lito už litrą (Lt/l), tuo tarpu Lietuvoje tame pačiame tinkle jos buvo net 37 centais už litrą (ct/l) brangesnės - 2,39 Lt/l. Kainų skirtumas dviejose kaimyninėse valstybėse sudarė net 15,7 proc. Kodėl jis toks didelis, vakar niekas dorai paaiškinti negalėjo.

Antradienį kavos ir cukraus kainos pasaulio žaliavų rinkose pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 30 metų. Cukraus žaliavos išankstiniai sandoriai 2011 m. kovui Niujorko prekių ir žaliavų biržoje pasiekė 33,5 JAV cento už svarą (454 g). Savo ruožtu arabikos rūšies kavos pupelių sandoriai taip pat 2011 m. kovo pirkimui pabrango iki 2,2695 JAV dolerio už svarą – pasiekė aukščiausią kainą per pastaruosius 13 metų.

Benzino litro kaina Jungtinėje Karalystėje pasiekė didžiausią lygį istorijoje. Šiuo metu vidutiniškai litras benzino kainuoja 122,14 penso ir Britanijoje jau pasigirsta raginimų streikuoti prieš degalų brangimą, skelbia naujienų kanalas „Sky News“. Dabartinė benzino kaina pagerino praėjusią savaitę pasiektą istorinį rekordą – 121,76 penso. Suskaičiuota, kad dabar benzininių automobilių savininkai Britanijoje iš viso degalams vienai dienai skiria 8 mln.

Ignalina ir Anykščiai  šiemet pirmieji pradėjo slidinėjimo sezoną Lietuvoje. Anot Lietuvos žiemos sporto centro direktoriaus Broniaus Cicėno, per jo darbo istoriją tai pirmoji žiema, kai slidinėjimo sezonas atidarytas taip anksti. Oficialiai trasos lankytojams atvertos gruodžio 4-ąją.

Stipriai brangstant degalams Lietuvos vežėjai teigia bilietų kainų artimiausiu metu nedidinsiantys, tačiau Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius pastebi, jog tokia padėtis ilgai tęstis negali. Anot jo, bilietų brangimas yra neišvengiamas, nes keleivių vežėjai jau dabar yra patyrę nuostolių, daug įsiskolinę degalų tiekėjams. Neatmetama tikimybė, kada dalies įmonių laukia bankrotas.

Kitąmet didžiausi Lietuvos gyventojų laukiantys iššūkiai vis dar bus augančios skolos, nors ir mažėjantis, bet tik statistiškai, nedarbas bei atlyginimai vokeliuose. Tokiomis prognozėmis trečiadienį vykusiame kasmetiniame Lietuvos namų ūkių finansinės situacijos apžvalgos pristatyme dalijosi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai.

Jei įsigalios Seimo priimta įstatymo pataisa dėl mažesnio PVM apgyvendinimo paslaugoms, viešbučiai mato galimybę atitinkamai mažinti apgyvendinimo paslaugų kainas iki 10 proc. Taip tikimasi pritraukti daugiau klientų, o augant apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių užimtumui būtų atstatomas darbo užmokesčio fondas, kuriamos naujos darbo vietos. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA), vienijanti 300 apgyvendinimo ir viešojo maitinimo įmonių.

Reguliariai ekologiškus produktus perkančių žmonių Lietuvoje yra 1-2 proc., o daugelyje Europos šalių šis skaičius siekia 7-9 proc., JAV – 10-12 proc. Tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta gyventojų apklausa, kaip dažnai lietuviai perka ekologiškus maisto produktus, atskleidė, kad mažiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas perka juos nuolatos. Dažniausiai nurodoma tokių maisto produktų nevartojimo priežastis - didelė kaina.

Didžiąją dalį gyvenimo pramiegame, o liūto dalį algos „pravalgome“. Sakote, ne? Išimtys tik patvirtina taisyklę: vidutinė Lietuvos šeima maistui skiria nuo ketvirtadalio iki pusės visų savo pajamų. Tad šią išlaidų eilutę naudinga ir netgi būtina kontroliuoti. O pradėti galima nuo to, kas nebūtų labai skausminga, bet padėtų mažiau išleisti. Viena iš tokių galimybių – racionalumas lankantis  viešojo maitinimo įstaigose. Kaip to pasiekti? Į darbą neškitės savo gamintą maistą.

Nors sostinę šildančiai „Vilniaus energijai“ Kainų komisija beveik dešimtadaliu sumažino bazines šilumos kainas, vilniečiams šildymas kitąmet kažin ar pigs. Kiek jiems reikės mokėti už šilumą priklausys nuo to, kiek kainuos dujos, ir kokią dalį skolos dėl kuro brangimo savivaldybė nuspręs grąžinti šilumos tiekėjams, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija gerokai apkarpė sostinės šilumos tiekėjų apetitus ir patvirtino 8 proc.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų lapkričio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad butų kainos trijose Baltijos šalių sostinėse judėjo skirtingomis kryptimis. Augimas fiksuojamas buvo tik Vilniuje – 0,4 proc.. Rygoje kainos išliko nepakitusios. Tuo tarpu Estijos sostinėje Taline, po 7,6 proc. kilimo spalio mėnesį, lapkritį jau buvo stebimas 5,2 proc. smukimas.

Naujausiais duomenimis, brangiausiu pasaulio miestu išrinktas Oslas. Tai išaiškėjo kainų palyginimo tinklalapyje „PriceRunner“ atliktoje apklausoje. Norvegijos sostinė brangiausiu pasaulio miestu iš 32-ių tirtų šalių šio tinklalapio yra išrenkama jau ketvirti metai iš eilės. Tyrimas, kurio metu tarpusavyje buvo lyginamos būtiniausių produktų kainos, parodė, jog Osle kainos yra bent trečdaliu didesnės nei likusioje pasaulio dalyje.

Atliekų tvarkymo studija palaiminta be Šiaulių balso. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdyba ketvirtadienį patvirtino regiono atliekų tvarkymo galimybių studiją, rašo „Šiaulių kraštas“. Apskrities rajonų tarybos studiją yra palaiminusios, o Šiaulių miesto politikai, kritikavę ir vis atidėlioję jos svarstymą, „liko su nosimi“. Projektą įgyvendinus, rinkliava prognozuojama pašoks nuo 56 litų iki 82 litų vienam gyventojui per metus.

Pastaruoju metu šalyje sparčiai kyla degalų kainos, tačiau palengvėjimo vairuotojų piniginei nežadama net ir po Naujųjų. Baugiausia, kad dėl to gali brangti ir kitos prekės bei paslaugos.Degalų kainų kilimą lėmė kelios priežastys. Bene svarbiausios jų – nestabilus JAV dolerio kursas ir smarkiai per pastaruosius porą metų išaugusios pasaulinės naftos kainos. Vakar Panevėžyje įvairiose degalinėse litras populiariausio A-95 benzino kainavo daugiau nei 4 litus 30 centų.

Lapkričio mėnesį, palyginti su spalio mėnesiu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 1,4 proc. Kainų pokytį didžiąja dalimi lėmė 2,2 proc. pabragę rafinuoti naftos produktai, 8 proc. – chemikalai ir chemijos produktai, 0,9 – maisto produktai ir 1,3 proc. atpigę baldai, 1,1 – kiti nemetalo mineraliniai produktai, 1 proc. – metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius. Neįskaitant rafinuotų naftos produktų, parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 1,1 proc.

Praėjusią savaitę prekybos tinkluose labiausiai išaugo batono, juodos duonos bei sviesto kainos. Jos lyginant praėjusią savaitę su užpraėjusia vidutiniškai pakilo daugiau kaip 30 centų, rodo tinklalapio produktukainos.lt duomenys. Vidutinė batono kaina didžiuosiuose prekybos centruose išaugo 42 centais, juodos duonos – 30 centų. Taip pat gana ženkliai pasikeitė ir 83 proc. riebumo sviesto kaina. Per savaitę ji nuo vidutiniškai 4 litų už pakelį pakilo iki 4,30 lito.

Atkutusi Lietuvos ekonomika, sumažėjusios būstų kainos bei liberalėjanti bankų skolinimo politika - trys svarbiausi veiksniai lėmę būstų rinkos atsigavimą. Anot „Ober Haus“ Būsto departamento vadovo Remigijaus Pletero, ekonomikos nuosmukio metu nukritusios būstų kainos pamažu pradeda stiebtis aukštyn. Panašių tendencijų galima laukti ir 2011-aisiais. „Drastiško kilimo ateityje neturėtų būti, tačiau visiems verta tikėtis nuosaikaus  būstų kainų augimo.