kainos

Nepaisant kylančių dujų kainų šiluma ir karštas vanduo nuo spalio pradžios Vilniuje  pigs. Šiluma sostinės daugiabučių gyventojams pigs 0,17–0,16 cento, o karštas vanduo – 8 centais. Tokias kainas paskelbė karštą vandenį ir šilumąVilniui tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“. Nuo spalio 1 dienos vartotojai, priklausomai nuo šilumos punktų priklausomybės, mokės 28,14–30,16 cento už kilovatvalandę, arba 0,6–0,5 proc. mažiau nei rugsėjį, kai buvo 28,31–30,32 cento.

Automobilių industrijoje jau senokai žinoma tiesa apie tai, kad geriausiai perkami yra naujausi automobiliai pasitvirtino dar kartą. Didžiausiu pardavimų prieaugiu JAV šiais metais galėjo pasigirti 2011 m. pristatyti rinkai ar bent jau atnaujinti modeliai – skelbia forbes.com. Saufielde, Mičigano valstijoje įsikūrusios rinkodaros tyrimų „R. L. Polk & Co“ kompanijos patarėjas Tomas Libby išskyrė penkis sėkmingiausius premium ir ekonominio segmento automobilius JAV.

Nuvertėjęs zlotas vėl kaitina lietuvių kraują. Kol šalies prekybininkai aiškina, kad Lietuvoje maisto kainos vienos mažiausių Europoje, į Lenkijos pasienio miestus ir miestelius ir savaitgaliais, ir darbo dienomis plūsta pigesnio maisto pasiilgę lietuvaičiai. Nuvertėjusi Lenkijos valiuta sugrąžino lietuvius į 2009-uosius, kai atpigęs zlotas lietuvaičiams leido nušluoti lenkų prekybos centrų lentynos, o Lietuvos verslininkai dejavo, kad tokia padėtis juos stumia prie bankroto.

Pavasarį energetikos ministras Arvydas Sekmokas iš įvairių tribūnų ne kartą drąsiai rėžė: „Dujos Lietuvai ne tik nebrangs, bet ir pigs iki 15 procentų“. Kadangi kartota rimtu veidu, dalis visuomenės pasidavė valdžios kuriamai iliuzijai. Juolab kad A. Sekmoko žodžius kartojo ir premjeras Andrius Kubilius, o konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma po uždaro posėdžio netgi pridūrė, esą ministras turįs labai rimtą planą, kaip to pasiekti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad norint apsaugoti žmones nuo nepateisinamo kainų kilimo Konkurencijos taryba turi pirmiausia pažaboti įmonių piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi ir neteisėtus jų susitarimus. Būtina efektyviau dirbti tose srityse, kurių priežiūra atneš didžiausią naudą paprastam žmogui, kenčiančiam dėl dirbtino ir nepagrįsto būtiniausių, kasdienio vartojimo prekių brangimo.

Prekybos centrai tapo neišvengiama buities dalimi: „Norfa“, „Rimi“, „Iki“ ir „Maxima“  ženklus tenka matyti kas dieną. Jų kainos ir prekių asortimentas skiriasi, bet ne visada tai nulemia pasirinkimą, kur apsipirkti.  Patogumas, artumas – vienas svarbiausių faktorių. Kiekvienas prekybos centras turi savo pirkėjo viziją ir orientuojasi į tam tikrus žmonių pirkimo įpročius. Balsas.lt pasidomėjo, kuo vieni prekybos centrai pranašesni už kitus.

Rugpjūtį butai brango Vilniuje ir Taline, tuo tarpu būsto kainos Rygoje ir Varšuvoje smuktelėjo, parodė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus Real Estate Advisors“ apskaičiuota šių metų rugpjūčio mėnesio butų kainų indekso reikšmė. Rugpjūčio mėnesį butų kainos Vilniuje, nors ir nedaug - 0,1 proc., - tačiau vis dėlto kilo. Gerokai daugiau butai brango Taline - 3,3 proc. Tuo tarpu Rygoje rugpjūtį, kaip ir liepos mėnesį, buvo stebimas 0,2 proc. smukimas.

Apsalę nuo laosiečių svetingumo sėdom į autobusą link Pietryčių Azijos perlu vadinamo Luang Prabang. Kelionę pradėjom su netyčia atrastu „draugu“ – kaimiečio vežamu rūkytu šikšnosparniu. „Kvepėjo“ ir kalnų serpentinais kratėsi kartu su mumis visą kelionę.

Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė perspėja, kad priėmus Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomas Šilumos ūkio įstatymo pataisas kainos staigiai nesumažės. Anot jos, priėmus Šilumos ūkio įstatymo pataisas kainos galėtų kristi nebent po metų. „Kai kurios Prezidentės siūlomos pataisos kainą sumažinti gali. Tačiau tik po metų. Nereikėtų žmonių apgaudinėti, kad priėmus pataisas kainos jau kitą dieną bus kitos.

Tuščios vietos rungtynių metu arenoje ir nosis nukabinę sirgaliai – visi bilietai parduoti. O mieste iš po skverno siūlomi bilietai už pusę kainos. Viešbučiuose – laisvos vietos, o Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė tikina, kad laisvų vietų nėra. Sirgaliai už nakvynę palapinėje moka brangiau nei kainuoja kambarys viešbutyje.

Kaune jau šios savaitės pabaigoje paaiškės 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojai. Sekmadienį į Nemuno salą susirinkę sirgaliai turėtų išvysti įspūdingą reginį – kraują užvirins dviejų stipriausių Europoje rinktinių dvikova, o finalinį čempionato etapą baigs auksu puošiamų čempionų triumfas. Maža Lietuvos tauta tikisi, kad šis titulas po aštuonerių metų pertraukos grįš į Lietuvos krepšininkų rankas.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) teigia, kad maisto produktų kainos visame pasaulyje išlieka beveik rekordinės, praneša BBC. FAO skaičiuojamas pasaulio maisto kainų indeksas rugpjūtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 26 proc. ir siekia 231 punkto. Jis beveik siekia rekordinį vasario mėnesio rodiklį – 238 punkto. Grūdų kainos išaugo baiminantis, kad šiemet gali sumažėti jų derlius. Prognozuojama, kad šiemet jis bus 6 mln.

Lietuvos noras apie energetikos problemas Europos Sąjungoje kalbėti vienu balsu pildosi. Europos Komisija (EK) patvirtino išorinės energetikos politikos strategiją, kurioje žadama sukurti mechanizmą, kad visos Bendrijos šalys galėtų kartu derėtis su energijos ir jos išteklių tiekėjais, praneša LTV „Panorama“. Lietuvos ir jos kaimynių raginimai kurti bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką nenuėjo veltui.

Monopolinių kainų ir politinės korupcijos suvaržymas – tokius naujojo politinio sezono prioritetus nubrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, su Seimo valdyba aptardama svarbiausius Seimo rudens sesijos darbus. Paskutinius kadencijos metus pradedančiam Seimui Prezidentė trečiadienį pristatė naujas įstatymų iniciatyvas, akcentuodama šilumos ūkio pertvarkos, partijų finansavimo ir viešųjų pirkimų skaidrinimo, teismų sistemos tobulinimo svarbą.

Europos skolų krizė apribojo bankų pajamų augimą daugeliui metų ir gali priversti išnykti silpniausius bankus, sako „Deutsche Bank“ vadovas Josefas Ackermannas. Tą jis pareiškė bankininkų susitikime Frankfurte, rašo dv.ee. „Ateities pajamos apribotos dabartinės padėties ir sistemos“, – sakė jis. J. Ackermannas atkreipė dėmesį į paraleles tarp dabartinės situacijos vertybinių popierių rinkose ir padėties 2008 metų rudenį, kai įsiliepsnojo pasaulinė finansų krizė.

Paskutiniais metais sumažėjus nekilnojamojo turto kainoms, dalis būsto ieškančiųjų vis rimčiau svarsto galimybę įsikurti savo name. Įvertinę gyvenimo nepriklausomai ir atskirai nuo svetimų žmonių privalumus ir turėdami finansinių galimybių, pirkėjai vietoj buto renkasi individualų namą. Nekilnojamojo turto portalo „Aruodas.

Baltarusija didina kiaulienos ir jautienos kainas 10 proc., pranešė šalies Ekonomikos ministerija. Pranešime teigiama, kad toks sprendimas priimtas siekiant „kompensuoti mėsos gamybos pabrangimą, pašalinti skirtumą tarp užsienio ir vidaus rinkos kainų ir aprūpinti šalies rinką būtinu kiekiu mėsos“. Šis šalies Ekonomikos ministerijos nutarimas įsigalioja nuo rugpjūčio 31 dienos. Nuo rugsėjo 1 dienos jautiena kainuos 15, 089 tūkst.

Aiškintasi, kokių šildymo, elektros, dujų, naftos ir maisto produktų kainų galime tikėtis šį rudenį. Artėjant šildymo sezonui „Vilniaus energija“ vėl pranešė kelsianti šildymo ir karšto vandens kainas. „Žinoma, šios naujienos nenudžiugino.

Norintieji įsigyti nuosavą butą arba investuoti į nekilnojamąjį turtą gali atsikvėpti – butų kainos jau kurį laiką nekyla, kai kur jos, atrodo, tvirtai stabilizavosi ir nerodo kilimo ženklų. Butų kainos kito skirtingai Skelbimuose siūlomų vidutinių butų kainų statistika rodo, kad per paskutinius pusantrų metų didžiuosiuose šalies miestuose būta skirtingų pokyčių. Vilniaus mieste šiuo metu siūlomos butų kainos tokios pat, kokios buvo praėjusių metų pradžioje, rodo portalo Aruodas.

Vieno sporto reikmenų prekybinio tinklo parduotuvėse galima įsigyti identišką Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjų aprangą ir avalynę. Norintys atrodyti taip, kaip atrodys žaidėjai, turės išleisti beveik pusantro tūkstančio litų. Prekybininkai tikina, kad jau yra ne vienas įsigijusių visą sportinį komplektą: sportinius krepšinio batelius, marškinėlius, šortus ir apatinį sportininkų trikotažą.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) išaugo 2,5 proc. Liepos mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc.

Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos – 2,8 karto, javų mišiniai – 2,4 karto, grikiai – 80,4 procento, miežiai – 80,2, rugiai – 69,7, kviečiai – 57,6, kvietrugiai – 46,3, rapsų sėklos – 39,6, vaisiai – 22,9 procento. Daržovės atpigo 20,1 procento, bulvės – 10,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo galvijų (23,3 proc.), paukščių (22,7 proc.), natūralaus pieno (15,1 proc.), kiaušinių (10,1 proc.), avių ir ožkų (6,3 proc.), kiaulių (4,9 proc.

Trečiadienį vykusiame energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovų susitikime vėl įvardytos pagrindinės šio sektoriaus problemos: aukštos šilumos kainos, skirtinga vietos šilumos ūkių padėtis, dėl ko šilumos kainos atskirose savivaldybėse skiriasi iki 2 kartų, 70 proc.

Kaskart artėjant šildymo sezonui virš sostinės pakimba niūrios nuotaikos, kurias sukelia milžiniškos sąskaitos už šildymą. Rugpjūčio 24 dieną šildymo kainų mažinimo planų aptarti susirinko Vilniaus meras Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos pirmininkas Romas Adomavičius, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Jaroslav Kaminski ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo prie...

Rytai su Vakarų pasauliu varžosi ne tik ekonomikos augimo tempais, bet ir besikuriančių verslo centrų skaičiumi. Per pastarąjį dešimtmetį besivystančios rinkos tampa vis patrauklesnės didelioms pasaulio kompanijoms. Azija, Vidurio Rytai ir Pietų Amerikos regionas traukia ne tik dėl spartaus jų ekonomikų augimo, bet ir išvystytos infrastruktūros bei kai kuriais atvejais ir ne tokių griežtų verslo reguliavimo mechanizmų, rašo portalas CNBC.

Portalas guardian co.uk sudarė Britanijos labiausiai lankytinų miestų penketuką. Pateikiame sąrašą su aprašymais. Galbūt rasite idėją šiam, o gal kitam, ilgajam, savaitgaliui? Nottinghamas turi daugiau barų, restoranų ir klubų per kvadratinį kilometrą nei kuris nors kitas miestas Europoje. Tai linksmybių ir vakarėlių miestas. Nottinghamo Rivera – 300 tonų smėlio paplūdimys su kavinėmis, barais, gyva muzika, atrakcionais ir tinklinio aikštele ypač tinka vasaros poilsiui.

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai de­juo­ja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Tvirčiausia Europoje Vokietijos ekonomika pradeda buksuoti. Tai savo kailiu jau patyrė mūsų šalies verslininkai, prekiaujantys su šia mokia valstybe. Lėtėjantis Vokietijos ūkis (antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, jis augo tik 0,1 proc.) menkina Lietuvos eksportuotojų viltis. Buksuojančios Vokietijos ekonomikos pėdsakai jau ir Lietuvoje. sxc.hu nuotr. Vieni pirmųjų sąstingį pajuto plastikinių PET ruošinių gamintojai.

Berlynas paskelbtas geriausiu Vokietijos miestu pagal atlyginimų ir kainų santykį, praneša „Welt“, remdamasis Šveicarijos banko UBS tyrimu „Kainos ir atlyginimai“, kurį bankas skelbia kas treji metai. Pagal gyventojų atlyginimus pirmaujančiais miestais pripažinti Ciurichas ir Ženeva, nuo jų kiek atsilieka Kopenhaga ir Oslas. Tarp Vokietijos miestų pagal atlyginimus pirmauja Miunchenas – jis užima 9-ąją vietą bendrajame sąraše.

„Kodėl Šiaulių miesto vairuotojai yra diskriminuojami?“ – klausia “Šiaulių krašto“ skaitytojas, teigdamas, kad vos išvažiavus už Šiaulių, degalinėse dujos 7 ar net 9 centais pigesnės negu mieste. Mažesnių degalinių savininkai sako, jog kainos skiriasi nežymiai ir tik atsivežus pigesnių degalų. Vairuotojai skirtumus mato Satkūnų kaimo (Joniškio rajonas) gyventojas vairuotojas Petras pasakojo, kad Joniškyje degalinių kainos praktiškai nesiskiria, nebent pora centų.

Kol išsivysčiusios šalys giliai įklimpusios į finansines skolas, investuotojams vis aktualesnis tampa klausimas, kur kreipti savo investicijas: ar bėgant nuo Vakarų problemų galima išsigelbėti Rytuose? Prieš kelias savaites pasaulį sudrebinęs staigus kritimas akcijų biržose, privertė vieną didžiausių pasaulio bankų „HSBC“ atleisti 30 tūkst. savo darbuotojų Vakarų rinkose ir pasistamdyti 15 tūkst. naujų besivystančiose šalyse.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai – 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai – 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Atsigaunant vidaus vartojimui ir investicijoms Lietuvos bankas prognozuoja spartesnę ekonomikos plėtrą. Pagal naujausias Lietuvos banko valdybos patvirtintas prognozes, šalies realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 6,2 proc. (š. m. gegužės mėnesį prognozuota 5,6 proc.), o 2012 m. ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista - 4,8 proc. „Pirmą kartą per daugiau kaip porą metų realusis Lietuvos BVP auga dėl atsigaunančio vartojimo ir investicijų.

Kairių (Šiaulių rajonas) gyventojams iš galimybės gauti šilumą pigiau, kai pradės veikti biojėgainė, deginanti uždaryto Kairių sąvartyno dujas, išėjo šnipštas. Šiluma bus gaminama kone dvigubai pigiau, nei deginant rusiškas dujas, bet šiluma Kairių miestelio gyventojams nepigs. Žmonės mano, jog turėtų pigti vien dėl to, kad ilgus metus kentė sąvartyno kaimynystę ir smarvę.

Vartojimo kainos Baltarusijoje šiemet sausį-liepą išaugo 41 proc., palyginti su 4,4 proc. per analogišką praėjusių metų laikotarpį. Tai pranešė Baltarusijos nacionalinis statistikos komitetas. Tuo tarpu infliacija liepą Baltarusijoje sulėtėjo nuo 8,6 proc. birželį iki 3,5 procento. Baltarusijos vyriausybė šiemet prognozavo 7,5-8,5 proc. infliaciją, tuo tarpu 2010 metais infliacijos rodiklis šalyje sudarė 9,9 procento.

Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 procento, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo atpigę drabužiai ir avalynė, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai ir pabrangę būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės bei transporto prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,4 procento, paslaugų kainos padidėjo 0,4 procento.

Estijoje metinis kainų augimas liepą augo iki 5,2 proc. nuo 4,9 proc. birželį, nors buvo tikėtasi infliacijos sumažėjimo iki 4,6 proc. Tokį infliacijos padidėjimą lėmė netikėtai paaugusios maisto ir degalų kainos. Kaip rodo Estijos statistika, liepą santykinai šoktelėjo alkoholio, cukraus, vaisių ir kai kurių daržovių kainos. Kol kas sunku pasakyti, ar infliacijos padidėjimas yra daugiau trumpalaikė tendencija, ar tai rodo vidaus paklausos, o kartu ir ekonomikos atsigavimą.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas dideles sąskaitas už šildymą sieja su savivaldybių nekompetencija tvarkytis šilumos ūkyje. Paprašytas pakomentuoti kalbas, jog šiame sezone gyventojai mokės rekordines sąskaitas už šildymą, atkreipė dėmesį į tai, kad brangsta energetiniai resursai, o ypač tai pasijaučia, kai jie importuojami iš vienintelės šalies – Rusijos. Kita vertus, A. Sekmokas sakė, kad šilumos kainos kai kuriose savivaldybėse skiriasi beveik dvigubai. „Tai nenormalu, negali būti.

Skambūs Vyriausybės pažadai dėl Lietuvai taikomos nesąžiningos gamtinių dujų kainos skųsti Rusijos dujų monopolininkę „Gazprom“ Stokholmo arbitražo teismui iki šiol neįgyvendinami, nes Energetikos ministerija nesugeba skaidriai nupirkti su galimu bylinėjimusi susijusių teisinių paslaugų. Pasak dienraščio „Respublika“, Energetikos ministerija pati ieškinio parengti nepajėgia, o samdydama profesionalius teisininkus įklimpo į neskaidrių viešųjų pirkimų pelkę.

Benzinas Latvijoje liepą buvo septintoje vietoje pagal pigumą Europos Sąjungoje (ES), o dyzelinis kuras – dešimtoje, verslo portalui „Nozare.lv“ pranešė Latvijos centrinio banko ekonomistė Krista Kalnberzinia, remdamasi „Energy.eu“ duomenimis. Estijoje benzino kainos – antros mažiausios, o dyzelinio kuro – penktos mažiausios. Benzinas Lietuvoje liepą buvo aštuntoje vietoje pagal pigumą ES, o dyzelinas – antroje vietoje.

Antroji festivalio diena prasidėjo mankšta ir rytiniu kino seansu. Smulkiai lynojant, festivalininkų apsimiegojusius veidus budino rytinė kava, alus ir sumuštiniai. Didžiosios scenos grindinys virto kūrybinių minčių labirintais – visi norintys galėjo čiupti į rankas spalvotąsias kreidutes ir išreikšti savo meilę muzikai bei „Tamsta“ festivaliui.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama gerinti piliečių informuotumą, parengė ir patalpino interneto svetainėje www.sam.lt gydymo paslaugų įkainių sąvadą. Jame pateikiami duomenys ne tik apie tai, kokios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, bet ir jų bazinės kainos. Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų sąrašai ir bazinės kainos tvirtinamos Sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

Švedijos elektros prietaisų gamintoja „Electrolux“ pranešė apie sumažėjusį pelną, informuoja BBC. Prastus rezultatus lėmė smukusi paklausa ir išaugusios išlaidos medžiagoms. Antrojo ketvirčio „Electrolux“ grynasis pelnas siekė 561 mln. Švedijos kronų (86 mln. JAV dolerių) ir buvo 45 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jis siekė 1 mlrd. kronų. Pardavimai sumažėjo 12 proc. ir sudarė 24,1 mlrd. kronų.

Maždaug po dviejų savaičių turgavietėse pasirodys pirmieji vasariniai lietuviški obuoliai, prasidės šiemečio derliaus supirkimas. Nors važiuojant automobiliu šalies keliais ir keliukais matyti, kad soduose derlius bus geras, verslinių sodų savininkai miestiečiams pigių obuolių nežada.

Alytaus miesto savivaldybė, pakėlusi vėzdą prieš šilumos tiekėją – bendrovę „Litesko", paduota į teismą dėl norimos sutrumpinti šilumos ūkio nuomos sutarties su šia įmone. Miesto tarybos sudaryta darbo grupė atliko šilumos ūkio valdymo strategijos analizę, įvertino esamo valdymo modelio efektyvumą ir padarė esminę išvadą – jis naudingas šilumos tiekėjams, bet ne vartotojams. O pastarieji vis labiau spaudžiami didesnių šildymo kainų, kurių galutinių negali nustatyti savivaldybė.

Nors lietuviams kaimyno žolė visada atrodo žalesnė, panašu, kad bent jau maisto produktus perkame tikrai pigiau nei mūsų kaimynai latviai ir estai. Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt  neseniai paskelbė trijų  Baltijos šalių sostinių būtiniausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas, kurios rodo, kad už daugumą produktų lietuviai moka mažiausiai.

Londono priemiestinių traukinių bilietai nuo ateinančio sausio brangs 8–13 proc. Dėl 8 proc. padidėjimo metinis traukinio bilietas, šiuo metu kainuojantis maždaug 4 tūkst. svarų sterlingų, pabrangs 320 svarų sterlingų, o dėl 13 proc. prieaugio – 500 svarų sterlingų, skelbia britų laikraštis „The London Evening Standard“. Tai bus pirmas brangimas iš suplanuotų per trejus ateinančius metus, kai Britanijos valdžia pakeitė taisykles, kurios dabar leidžia geležinkelio kompanijoms kelti kainas.

Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą Lietuvoje ženkliai padidintos studijų kainos, kas prieš porą metų sukėlė didelį studentų nepasitenkinimą. Kaip alternatyva gabiausiems studentams, kurie ryšis studijuoti savo lėšomis, buvo patvirtinta studijų mokesčio grąžinimo tvarka. Tiesa, studentai įstatymus turėtų skaityti atidžiau, nes studijų įmokos grąžinamos tik bakalauro pakopų studentams, o savo lėšomis studijuojantys magistrantai tokios galimybės neturi.

Birželį vartotojų kainos Estijoje augo sparčiausiai iš visų euro zonos šalių. Birželį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos Estijoje išaugo 4,7 proc. Nuo sausio infliacija Estijoje nuolat buvo didžiausia iš visų euro zonos šalių. Būtent nuo sausio Estija įsivedė eurą. Šių metų birželį, palyginti su geguže, metinė infliacija euro zonoje išliko nepakitusi ir siekė 2,7 proc. Lietuvoje kainos augo 3,2 proc., Latvijoje - 2,4 proc.