kaimai

Kretingos rajono muziejininkai ėmėsi išskirtinės misijos – jie važinėja po kaimus ir žmonių prašo atiduoti pakelės koplytėlėse saugomas senovines šventas skulptūras. Tačiau ne ekspozicijas muziejininkai taip siekia papildyti – į tokias koplytėles įsisuko vagys. Vien per šiuos metus jie jau nugvelbė dešimtis senovinių skulptūrų. O juodojoje rinkoje tokių, daugiau nei šimtą metų skaičiuojančių rankų darbo kūrinių, kaina siekia ir 5000 eurų.

Marijampolės savivaldybės siūlymas naikinti beveik 200 kaimų ir gyvenviečių pavadinimus nesulaukė gyventojų palaikymo. Etnologai įspėjo, kad priėmus tokį sprendimą būtų padaryta žalos tradicijoms ir mokslui. Nors savivaldybės surengtoje apklausoje dalyvavo vos 3,5 proc. suinteresuotų gyventojų, jie pareiškė neigiamą nuomonę dėl siūlomų pakeitimų, todėl savivaldybė ketina atsižvelgti į šią poziciją.

Kauno marių dugne likusių užlietų kaimų istorijos kasmet atgyja vis naujai. Šiemet tam pasirinkta mitologinė misterija. Ją kuria ir profesionalūs atlikėjai, ir vietiniai gyventojai. Jie kviečia prisiminti lietuviškąją Atlantidą ir vandeniu užlietus tūkstančių žmonių gyvenimus. Ten, kur dabar tyvuliuoja Kauno marios, prieš 64 metus virė gyvenimas, ganėsi karvės, triūsė darbininkai, augo sodai ir stūksojo kaimo trobos.

Niūrios prognozės Lietuvos kaimams – jie sparčiai nyksta. Virš 4 tūkstančių šalies kaimų jau neturi gyventojų, o jų vardas telikęs žemėlapiuose.  Kadaise Pagilupio kaime stūksojo daug sodybų, o dabar belikusios vos dvi – vienoje gyventojas Vytautas Žilys su žmona, kitoje kaimynė. „Galėčiau parduoti ir nusipirkti, bet aš mieste nelabai noriu. Man neišeina mieste gyventi“, – sako Pagilupio gyventojas V. Žilys. Kaimai tuštėja ir nyksta.

Ukrainos kariai pirmadienį paskelbė, kad vykdydami kontrpuolimą išvadavo Storoževės kaimą Donecko srityje.  Ši gyvenvietė nuo 2022 metų kovo buvo okupuota Rusijos pajėgų. „Per gyvenvietės išvadavimą žuvo apie penkiasdešimt rusų ir keturi pateko į nelaisvę. Šiandien virš Storoževės vėl plevėsuoja nacionalinė vėliava, taip bus su kiekviena gyvenviete, kol išlaisvinsime visą Ukrainos žemę“, – teigiama Odesos jūrų pėstininkų išplatintame pranešime.

Didelis gaisras, deginantis tundrą pietvakarių Aliaskoje, priartėjo prie dviejų Aliaskos čiabuvių kaimų, todėl pareigūnai penktadienį paragino gyventojus pasiruošti galimai evakuacijai. Prieš dieną dėl netoliese kilusio gaisro dūmų savanoriškai išsikraustė kelios dešimtys vyresnio amžiaus žmonių ir sveikatos problemų turinčių gyventojų.

1972 metų vasario 3 dieną prasidėjo daugiausiai gyvybių nusinešusi pūga rašytinėje istorijoje. Kelias dienas siautusi sniego audra palaidojo daugiau nei keturis tūkstančius žmonių. 1972-ieji net nebuvo taip seniai. Gali būti, kad jūs pats ar jūsų tėvai gimė prieš tuos metus. Todėl tikėtina, kad anksčiau yra pasitaikę ir dar žiauresnių pūgų, tik žinios apie tai neišliko. Bent jau iš dalies dėl didžiulio žuvusiųjų skaičiaus kalta ir nelaimės geografija.

Prie Klaipėdos miesto jungiasi kaimai, priklausantys uostamiesčio rajono savivaldybei, trečiadienį rašo „Lietuvos rytas“. Slengių kaimo gyventojai praėjusį sekmadienį nežymia persvara nubalsavo už prisijungimą prie Klaipėdos miesto. Apklausos rezultatus per 15 dienų turėtų patvirtinti Vidaus reikalų ministerija. Vėliau, Vyriausybei parengus įstatymų pakeitimus, galutinį sprendimą dėl Slengių priklausomybės turės priimti Seimas.

Kaunietis Žilvinas Mažeikis piešia nuo pat mažumės. Jo kurti piešiniai išsiskiria iš kitų savo originalumu – tai savotiškos schemos. Už piešinius surinktus pinigus Žilvinas skiria ne naujiems pirkiniams, o kur kas kilnesnei veiklai – vaikams iš kaimų, norintiems savo akimis pamatyti tikrąjį miesto gyvenimą. Žilvinas Mažeikis jau daugelį metų gyvena Vilniuje, tačiau kaip pats sako, jo širdyje visuomet žaliuoja mylimas Kauno žaliakalnis.