jungtinės amerikos valstijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sutikimas nutraukti ugnį ir sėsti prie derybų stalo jau yra didelis Ukrainos kompromisas. Jis taip pat pabrėžė, kad karo aukų artimųjų skausmo neįmanoma panaikinti vien susitarimais, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų griežčiau kalbėti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir paskatinti jį pradėti derybas. „Kai prezidentas Trumpas sako: „Reikia rasti kompromisą“, mes su tuo gyvename.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinės Valstijos antradienį derybas Osle įvertino kaip „labai produktyvias“. Šiomis derybomis stengiamasi padėti tašką aštriame Kyjivo lyderio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo ginče dėl karo su Rusija. Po derybų su D. Trumpo pasiuntiniais Norvegijos sostinėje V. Zelenskis padėkojo Vašingtonui už tai, kad vėl atnaujintas JAV žvalgybos duomenų teikimas apie gresiančius Rusijos smūgius civiliams taikiniams ir energetikos objektams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per rinkimų kampanijos mitingą žemės ūkio valstijoje Kanzase dėl aukštų dyzelino kainų pažadėjo ūkininkams milijardinę finansinę paramą. Šis pažadas nuskambėjo likus vos dviem savaitėms iki svarbių Kongreso rinkimų. Pirmadienio vakarą D. Trumpas savo šalininkams pareiškė, kad Žemės ūkio departamentas pradės įgyvendinti 8 mlrd. JAV dolerių vertės paramos ūkininkams programą derliaus nuėmimo laikotarpiu.

Ukraina neturėtų smogti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Tai interviu laidai „2WAY TONIGHT“ pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as. Paklaustas žurnalisto, ar Ukraina yra JAV sąjungininkė, jis atsakė, kad tam tikra prasme ji yra Amerikos partnerė. „Tačiau manau, kad kartais mūsų interesai vis dėlto išsiskiria. Pavyzdžiui, ar manau, kad jie turėtų smogti Rusijos dyzelino infrastruktūros objektams ir dėl to didinti energijos išteklių kainas amerikiečiams? Ne“, – sakė pareigūnas.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vyksta į Europą, kur šią savaitę susitiks su Ukrainos ir Rusijos lyderiais, pirmadienį vėlai vakare pranešė naujienų portalas „Axios“. „Derybose dalyvaus Ukraina, Europos sąjungininkai ir JAV, siekdami parengti taikos pasiūlymą, kuris būtų pateiktas Rusijai“, – rašoma pranešime, kuriame remiamasi anonimišku JAV pareigūnu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė nuotolinį susitikimą su abiem JAV partijoms atstovaujančia Senato ir Atstovų Rūmų narių delegacija. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentūra, skelbia „Ukrinform“. Šalies vadovas informavo delegaciją apie brutalią Rusijos dronų ataką Charkivo srityje, per kurią žuvo šeši žmonės, įskaitant motiną ir jos vos daugiau nei vienų metų vaiką. Štai kaip Rusija reaguoja į sankcijų taikymo išimtis ir mažėjantį spaudimą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nepatvirtino Ukrainai skirtų priešraketinės gynybos sistemų, būtinų apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų. Kalbama, be kita ko, apie raketas-perėmėjas „Patriot“. Apie tai praneša „The Washington Post“. Pasak vieno JAV pareigūno ir dar trijų šaltinių, bent dalis raketų „Patriot“ Ukrainą pasiekia iš kitų šalių, kurioms, norint perduoti šią ginkluotę, būtinas JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho pritarimas.

JAV ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Andrew Puzderis perspėjo apie „pražūtingas“ atsakomąsias priemones, jeigu Briuselis įgyvendins planą didžiąją dalį vertingos palydovinio ryšio dažnių juostos rezervuoti Europos operatoriams, praneša „The Financial Times“ (FT). A. Puzderis pabrėžė interviu laikraščiui FT, kad JAV rinkos dydis suteikia Vašingtonui plačias galimybes imtis atsako.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Katie Zacharia, dėl kurios teisinės kvalifikacijos kyla vis daugiau klausimų, prisipažino neišlaikiusi advokatūros egzamino. Ketvirtadienį per neįprastai kritišką interviu „Fox News“ laidų vedėjas Seanas Hannity paklausė K. Zacharios, ar ji išlaikė egzaminą. Ji atsakė neigiamai, o vedėjui ėmus ją plačiau kamantinėti pripažino, kad daugiau jo nelaikė. S. Hannity laikomas vienu artimiausių ir įtakingiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkų.

Ginkluotas užpuolikas vienoje iš JAV Oregono valstijos pradinių mokyklų nušovė tris vaikus ir mokytoją, ketvirtadienį pranešė policija. Per spaudos konferenciją policija pranešė, kad 16-metį užpuoliką prisivijęs nušovė išpuolį matęs praeivis.

Artėjant JAV kadencijos vidurio rinkimams, viena iš rinkimų kampanijos temų gana netikėtai tapo mėsa. Demokratams ir respublikonams ginčijantis dėl aukštų kainų priežasčių ir karo Irane, tarp jų įsiplieskė ir savotiškas ginčas dėl mėsos – kurių atstovai yra aistringesni jautienos mėgėjai. Naujausias tokio ginčo pavyzdys užfiksuotas šią savaitę Misisipėje, kur demokratų kandidatas į JAV Senatą Scottas Colomas paskelbė vaizdo įrašą su respublikonų senatorės Cindy Hyde-Smith pasisakymo ištrauka.

JAV derybininkai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris pasiūlė Ukrainos ir Europos Sąjungos šalių atstovams, siekiant atnaujinti taikos derybas, atšaldyti dalį Rusijos turto ir perduoti jį Vašingtono kontrolei.

Pirmadienį, spalio 12 d., Jungtinės Valstijos pagrasino Ukrainai nutraukti žvalgybos duomenų teikimą, jei Ukrainos kariuomenė surengs naujų smūgių Rusijos energetikos objektams. Apie tai pranešė „The Washington Post“. Su šiuo klausimu susipažinusio šaltinio teigimu, pirmadienį JAV grasino nutraukti žvalgybos duomenų teikimą Ukrainai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį per rinkimų kampanijos mitingą Arizonoje pareiškė, kad asmenis, nutekinančius spaudai informaciją apie JAV karines operacijas, „reikėtų sušaudyti“. D. Trumpo pyktį sukėlė nenustatytas šaltinis, kuris esą žurnalistams atskleidė JAV smūgių Irano branduoliniams objektams laiką. „Informaciją nutekinančius asmenis reikėtų sušaudyti“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad „senais laikais“ tokie asmenys būdavo sušaudomi.

JAV nepakeitė savo dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina politikos, trečiadienį pareiškė vienas amerikiečių pareigūnas. Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Kyjivas apkaltino Vašingtoną neperspėjus jo apie artėjančius Rusijos smūgius. „JAV nepakeitė savo dalijimosi žvalgybos informacija su sąjungininkais ir partneriais, tokiais kaip Ukraina, politikos“, – su anonimiškumo sąlyga AFP sakė JAV pareigūnas.

JAV padeda Rusijai kare prieš Ukrainą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Jis apkaltino Vašingtoną neperspėjus Kyjivo apie rengiamus Rusijos smūgius ir sulėtinus „Starlink“ ryšį. „Jau buvo du atvejai, kai amerikiečiai neperspėjo apie Rusijos balistinių raketų paleidimą, masinę balistinę ataką prieš mūsų energetikos sektorių (...). Be to, jie apribojo „Starlink“ greitį“, – sakė anonimu norėjęs likti pareigūnas.

Naujoji Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Katie Zacharia antradienį pirmą kartą stojo prieš žurnalistus, tačiau jos surengta spaudos konferencija truko vos keliolika minučių – atsakiusi vos į kelis klausimus, ji staigiai konferenciją užbaigė. Konservatyvių pažiūrų komentatorė K. Zacharia, pastaruoju metu dirbusi prezidento Donaldo Trumpo socialinių tinklų bendrovėje, į šias pareigas buvo paskirta penktadienį.

JAV perspėjo Ukrainą apie galimą dalijimosi žvalgybos duomenimis nutraukimą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Apie tai kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu metu JAV nacionaliniam visuomeniniam radijui NPR. Pasak V. Zelenskio, Vašingtonas leido suprasti, kad gali persvarstyti bendradarbiavimą žvalgybos srityje, jei Ukraina ir toliau atakuos Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė, kad Grenlandijoje ruošiamasi pradėti „didžiulio masto“ naftos, dujų ir naudingųjų iškasenų žvalgybos darbus. Tačiau detalių apie galimą amerikiečių įsitraukimą į šiuos darbus jis nepateikė. „Mūsų naujojoje ir nuostabioje Grenlandijoje netrukus prasidės didelio masto naftos, dujų ir mineralų žvalgyba!“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas apkaltino Europą veidmainyste dėl kritikos susitarimui, pagal kurį Jungtinės Valstijos pirks rusišką dyzeliną. Pasak jo, nuo karo pradžios europiečiai Rusijai sumokėjo daugiau pinigų, nei skyrė Ukrainai, pranešė „Fox News“. Pasak S. Bessento, susitarimas su Rusija naudingas amerikiečiams, nes juo siekiama sumažinti dyzelino kainas. Kalbėdamas apie Europą, S. Bessentas pareiškė, kad Europos šalys nesugeba atsisakyti rusiškų energijos išteklių.

Gruodį įvyksianti buvusio JAV kariuomenės psichiatro, nuteisto už tai, kad karinėje bazėje Teksase nužudė 13 žmonių, egzekucija sušaudant bus tiesiogiai transliuojama internetu, naujienų agentūrai dpa patvirtino vienas oficialus Pentagono asmuo. JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas yra pareiškęs, kad prezidento Donaldo Trumpo patvirtinta mirties bausmė Nidalui Hasanui bus įvykdyta viešai.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei po nepavykusios egzekucijos, mirties bausme nuteista amerikietė Christa Pike vėl gali vaikščioti. Moteris jau vaikšto po savo palatą, ketvirtadienį stočiai BBC sakė jos advokatas Stephenas Ferrellas, remdamasis su Ch. Pike bendravusiais kolegomis. Tačiau ji esą vis dar yra „šiek tiek apdujusi“ ir kartais pamiršta, kur norėjo eiti. „Gali būti liekamųjų padarinių. Kol kas to nežinome“, – pridūrė S. Ferrellas.

Kremlius pareiškė, kad Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos dėl ginklų kontrolės jau seniai turėjo būti pradėtos, rašo „Sky News“. Rusija ne kartą yra pareiškusi norinti atkurti smarkiai pašlijusius santykius su JAV. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad tokios derybos turėjo prasidėti dar „vakar“. „Tai toks sudėtingas klausimas, kad jam išspręsti reikia labai ilgų ir kruopščių ekspertų derybų“, – sakė jis.

Sekmadienį į vieną iš Ostino (Teksasas) ligoninių buvo skubiai pristatytas Venesuelos pilietis, kurį pašovė JAV imigracijos tarnybos agentas, pranešė vietos pareigūnai, išreiškę pasipiktinimą ir pareikalavę ištirti incidentą. Pareigūnų teigimu, per gaudynes pėsčiomis vyrui buvo šauta į liemenį. Jo būklė stabili, bet sunki. Pareigūnai pabrėžė, kad informacija apie incidentą kol kas yra labai preliminari.

Dirbtinio intelekto sukurtame žvalgybos pranešime JAV kariškiams Artimuosiuose Rytuose buvo siūloma sulaikyti Kinijos laivą, kuris esą gabeno branduolinių ginklų komponentus. Tai galėjo sukelti konfliktą su Kinija, skelbia CNN. Keturių su incidentu susipažinusių šaltinių teigimu, JAV kariškiai pradėjo veikti remdamiesi DI pateikta informacija ir planavo perimti laivą. Dviejų šaltinių teigimu, ginkluoti JAV kariai ruošėsi įlipti į laivą.

Atsinaujinus karo veiksmams Jemene, JAV vyriausybės atstovai tiesiogiai kalbėjosi su husių smogikų atstovais, ketvirtadienį agentūra dpa sužinojo iš diplomatinių šaltinių Rijade. Pasak šaltinių, JAV ambasadoje Omane vykusiame susitikime husiai patikino, kad nepuls JAV ar Izraelio laivų Bab al Mandebo sąsiaurio rajone Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje. Smogikai anksčiau buvo paskelbę Saudo Arabijos laivų „blokadą“ ir vėliau užpuolė kelis šios šalies laivus arba privertė juos pakeisti kursą.

Kai prieš daugiau nei dešimtmetį Giedrė Arau išvyko iš Lietuvos, ji nemanė, kad po kelerių metų jos gyvenimo centru taps lietuvių kalba. Lietuvoje dirbusi renginių režisiere, rašiusi scenarijus ir kalbas, šiandien ji gyvena Jungtinėse Valstijose, augina tris vaikus ir vadovauja lituanistinei mokyklai „Gudrutis“, kur lietuvių kalbos moko žmones iš viso pasaulio. „Gyvendama svetur lietuvių kalbą atradau iš naujo – šįkart kaip mokytoja.

Baltųjų rūmų delegacija šią savaitę atvyksta į Lenkiją įvertinti galimų vietų nuolatinėms JAV karinėms bazėms, trečiadienį pranešė „TVP World“. Lenkijos gynybos viceministrės teigimu, artimiausios 48 valandos bus „lemiamos“ tolesnei Varšuvos ir Vašingtono santykių raidai.

Maskva ir Vašingtonas turi daug ką aptarti, tačiau svarbu žodžius paversti veiksmais, Rytų ekonomikos forumo (EEF) kuluaruose pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Žinote, tai labai įdomus klausimo formulavimas: ar dar yra apie ką kalbėtis? Žinoma, kad yra.

JAV Karo departamento valstybės sekretorius politikos reikalams Elbridge‘as Colby‘is prasidedant Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, dar vadinamos Ramsteino grupe, susitikimui pareiškė, kad sąjungininkai turi būti pasirengę tam, jog Rusijos karas prieš Ukrainą užsitęs, ir kad tokioje situacijoje labai svarbu teikti Kyjivui pagalbą, kuria visų pirma turėtų pasirūpinti partneriai iš Europos.

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį pranešė smogusi JAV karinei bazei Jordanijoje ir pažadėjo atkeršyti už amerikiečių smūgius iraniečių naftos tanklaiviams, gilėjant aklavietei dėl Hormuzo sąsiaurio. Teheranas šią ataką surengė po to, kai JAV pajėgos antradienį sunaikino penkis Irano naftos tanklaivius, reaguodamos į Irano sprendimą nusitaikyti į amerikiečių karo laivą. Tai buvo antras toks išpuolis per mažiau nei savaitę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris po vizito Maskvoje į Kyjivą atvežė blogesnes taikos sąlygas nei anksčiau, pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatė Anna Skorochod.  Pasak jos, jų atvežtas sąlygas sunku pavadinti „proveržiu“.  „Tai ne tik nebuvo proveržis – jie atvyko su dar blogesnėmis sąlygomis nei turėjome anksčiau.

Rusijos pajėgos šiandien, rugsėjo 3 dieną, dronais atakavo „Coca-Cola“ gamyklą Kyjivo srityje, per vakarinį kreipimąsi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak valstybės vadovo, Rusija savo ginklus naudoja civiliams terorizuoti. Priešas bando sutrikdyti civilinį gyvenimą ir pakenkti ekonomikai. „Šiandien rusai dronu smogė „Coca-Cola“ gamyklai. Matyt, „Coca-Cola“ jiems tapo tokiu priešu, kad jie ją degina „Shahed“ dronais. Aiškus Rusijos signalas Amerikai“, – sakė V. Zelenskis.

JAV derasi su Ukraina dėl licencijų gaminti raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“ suteikimo. Apie tai laidoje „The Brian Kilmeade Show“ pranešė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. „Būtent tai šiuo metu ir yra svarstoma. Ir, kaip jau sakiau, tai nėra greitas sprendimas. Gamybos didinimas reikalauja kelerių metų gamykloms pastatyti, net jei licencija jau yra. Tai aukštųjų technologijų ginklas.

Irano žiniasklaida pranešė, kad šalies kariuomenė antradienį pradėjo „lemiamą operaciją“ prieš JAV taikinius regione, Vašingtonui surengus naują smūgių bangą. Naujienų agentūra „Tasnim“ paskelbė, kad „prasidėjo lemiama Irano ginkluotųjų pajėgų operacija atsakant priešui JAV“. „JAV bazės ir interesai regione yra atakuojami Irano raketomis ir dronais“, – sakoma pranešime.

Šiaurės Korėja apkaltino JAV provokuojant naujas branduolinių ginklų varžybas ir pasmerkė planuojamas bendras Vašingtono ir Seulo karines pratybas. Pchenjanas pareiškė pasiliekantis teisę stiprinti savo karinį potencialą reaguodamas į išorės grėsmes, praneša „Bloomberg“, remdamasi valstybine Korėjos centrine naujienų agentūra. „Mūsų nuoseklus saugumo užtikrinimo principas – į naujo lygio grėsmę reaguoti naujo lygio atgrasymo priemonėmis“, – pareiškė KLDR užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Daugiau nei 1,3 tūkst. sporto programėlės „Strava“ naudotojų viešai dalijosi savo treniruočių duomenimis iš JAV karinių bazių Artimuosiuose Rytuose ir tokiu būdu potencialiai atskleidė jautrią informaciją Iranui, rašo „Sky News“. Teigiama, kad tūkstančiai įrašų atskleidė sportavusių žmonių maršrutus, treniruočių laiką, karinių bazių dienotvarkę ir personalo judėjimą tarp skirtingų objektų, dalis kurių nėra pažymėti viešuose žemėlapiuose.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad jau netrukus gali būti pasiektas susitarimas su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Susitarimas esą gali būti pasiektas antradienį arba trečiadienį. „Kalbamės su iraniečiais ir manau, jog yra tikimybė, kad šiandien ar rytoj pasieksime susitarimą atverti sąsiaurį ir judėti normalesnės padėties šiame konflikte link“, – sakė S. Bessentas antradienį interviu stočiai CNBC.

JAV kariai nuo 30 metų privalės atlikti testosterono tyrimą. Tai bus daroma per kasmetinę sveikatos patikrą, trečiadienį tinkle „X“ pareiškė JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hehsethas. Jaunesniems nei 30 metų amžiaus kariams šis testas bus savanoriškas. Jei bus nustatytas testosterono trūkumas, bus rekomenduotas gydymas, tačiau jis nebus privalomas. P. Hegsethas pabrėžė, kad kiekvienas karys visad bus svarbiausias taktinis JAV pranašumas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį griežtai sukritikavo naują JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos programą, esą skirtą remti „žodžio laisvę ir religijos laisvę“ Europoje, praneša „Politico“. Baltieji rūmai biudžete numatė milijonus dolerių paramos nacionalistinėms partijoms Europoje, įgyvendindami Nacionalinėje saugumo strategijoje išsikeltus tikslus.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas šį rudenį išleis memuarus, naujienų agentūrai „The Associated Press“ pranešė leidykla „Little, Brown and Company“. Knyga „Pažadėk man, Amerika“ (Promise Me, America), kurioje, pasak J. Bideno, bus aptariama viskas – nuo ekonomikos iki jo sprendimo atsisakyti siekti perrinkimo – turėtų pasirodyti lapkričio 17 dieną.

JAV planuoja smarkiai išplėsti sankcijas Rusijai, taikydamos jas plačiam Rusijos ekonomikos sektorių spektrui – nuo finansų iki energetikos, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Pasak leidinio Vašingtono korespondento Alexo Raufoglu, įstatymo projekto autoriai planuoja jį pristatyti pirmadienį, liepos 13 dieną. Ankstesnėje įstatymo projekto versijoje buvo numatyta, kad Vašingtono atsakas į Maskvos atsisakymą siekti taikos priklausytų beveik vien nuo prezidento Donaldo Trumpo sprendimų.

Kremlius ketvirtadienį užsipuolė JAV dėl pareiškimų, kad Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams galėtų padėti užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį Maskvos sukeltą karą. „Baltųjų rūmų administracijoje matome tam tikrų klaidingų nuostatų – neva didinant karinį spaudimą galima pasiekti taikos susitarimą.

Birželio 23 d. į Klaipėdą atplaukė neeilinis Jungtinių Amerikos Valstijų karinio vadovavimo ir valdymo laivas „USS Mount Whitney“. Tokios klasės laivai yra tik du pasaulyje. Na, o amerikiečiai dar kartą pabrėžė – Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios Lietuvos saugumui ir to niekas nepakeis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Penktadienį Guamo ir Šiaurinių Marianų salų gyventojai užkalinėjo langus ir pirko atsargas, nes prie JAV Ramiojo vandenyno teritorijų artėjo milžiniškas oro reiškinys, kuris, kaip prognozuojama, turėtų virsti „supertaifūnu“. Praėjus vos keliems mėnesiams po paskutinės didelės audros, prie degalinių nusidriekė automobilių eilės, o gyventojai plūdo į statybinių medžiagų parduotuves pirkti faneros ir į prekybos centrus – maisto, vandens bei kitų būtiniausių prekių.

Ukrainos pezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį lankydamasis Rusijos smūgio viename iš Kyjivo rajonų vietoje, žurnalistams pranešė, kad vis dar tikisi JAV specialiųjų pasiuntinių vizito į Ukrainą. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Europeiska Pravda“, remdamasis leidinio „The Guardian“ pranešimu.

Artėjant Ankaroje vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, JAV ambasadorius NATO trečiadienį įspėjo, kad kai kurios Europos šalys nededa pakankamai pastangų, kad įvykdytų įsipareigojimą dėl gynybos išlaidų. Spaudžiami D. Trumpo, NATO lyderiai pernai Hagoje vykusiame susitikime susitarė su gynyba susijusias išlaidas iki 2035 metų padidinti iki 5 proc.

Antradienį Rusija pareiškė, kad Amerika nebebando būti „objektyvia tarpininke“ dėl karo Ukrainoje pabaigos, kurį 2022 m. pradėjo pati Maskva. JAV vadovaujamos derybos dėl daugiausia gyvybių nusinešusio karinio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iš esmės tebėra įstrigusius, mat vasario pabaigoje surengti smūgius Iranui įsakęs prezidentas Donaldas Trumpas savo dėmesį, panašu, sutelkė į Artimuosius Rytus.

Dvipartinė šešių JAV senatorių grupė pristatė SABER įstatymo projektą. Pagal oficialų pareiškimą, paskelbtą senatoriaus Timo Kaine‘o svetainėje, šis projektas išplėstų konfiskuoto Rusijos valstybinio turto panaudojimo galimybes ir leistų šias lėšas naudoti ginklų Ukrainai pirkimui, rašo „RBC-Ukraine“. Pagal šiuo metu galiojantį REPO įstatymą, JAV jurisdikcijoje esančios įšaldytos Rusijos Federacijos centrinio banko lėšos gali būti konfiskuotos, tačiau jų panaudojimas apsiriboja Ukrainos a...