jungtinės amerikos valstijos

Atsinaujinus karo veiksmams Jemene, JAV vyriausybės atstovai tiesiogiai kalbėjosi su husių smogikų atstovais, ketvirtadienį agentūra dpa sužinojo iš diplomatinių šaltinių Rijade. Pasak šaltinių, JAV ambasadoje Omane vykusiame susitikime husiai patikino, kad nepuls JAV ar Izraelio laivų Bab al Mandebo sąsiaurio rajone Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje. Smogikai anksčiau buvo paskelbę Saudo Arabijos laivų „blokadą“ ir vėliau užpuolė kelis šios šalies laivus arba privertė juos pakeisti kursą.

Kai prieš daugiau nei dešimtmetį Giedrė Arau išvyko iš Lietuvos, ji nemanė, kad po kelerių metų jos gyvenimo centru taps lietuvių kalba. Lietuvoje dirbusi renginių režisiere, rašiusi scenarijus ir kalbas, šiandien ji gyvena Jungtinėse Valstijose, augina tris vaikus ir vadovauja lituanistinei mokyklai „Gudrutis“, kur lietuvių kalbos moko žmones iš viso pasaulio. „Gyvendama svetur lietuvių kalbą atradau iš naujo – šįkart kaip mokytoja.

Baltųjų rūmų delegacija šią savaitę atvyksta į Lenkiją įvertinti galimų vietų nuolatinėms JAV karinėms bazėms, trečiadienį pranešė „TVP World“. Lenkijos gynybos viceministrės teigimu, artimiausios 48 valandos bus „lemiamos“ tolesnei Varšuvos ir Vašingtono santykių raidai.

Maskva ir Vašingtonas turi daug ką aptarti, tačiau svarbu žodžius paversti veiksmais, Rytų ekonomikos forumo (EEF) kuluaruose pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Žinote, tai labai įdomus klausimo formulavimas: ar dar yra apie ką kalbėtis? Žinoma, kad yra.

JAV Karo departamento valstybės sekretorius politikos reikalams Elbridge‘as Colby‘is prasidedant Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, dar vadinamos Ramsteino grupe, susitikimui pareiškė, kad sąjungininkai turi būti pasirengę tam, jog Rusijos karas prieš Ukrainą užsitęs, ir kad tokioje situacijoje labai svarbu teikti Kyjivui pagalbą, kuria visų pirma turėtų pasirūpinti partneriai iš Europos.

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį pranešė smogusi JAV karinei bazei Jordanijoje ir pažadėjo atkeršyti už amerikiečių smūgius iraniečių naftos tanklaiviams, gilėjant aklavietei dėl Hormuzo sąsiaurio. Teheranas šią ataką surengė po to, kai JAV pajėgos antradienį sunaikino penkis Irano naftos tanklaivius, reaguodamos į Irano sprendimą nusitaikyti į amerikiečių karo laivą. Tai buvo antras toks išpuolis per mažiau nei savaitę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris po vizito Maskvoje į Kyjivą atvežė blogesnes taikos sąlygas nei anksčiau, pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatė Anna Skorochod.  Pasak jos, jų atvežtas sąlygas sunku pavadinti „proveržiu“.  „Tai ne tik nebuvo proveržis – jie atvyko su dar blogesnėmis sąlygomis nei turėjome anksčiau.

Rusijos pajėgos šiandien, rugsėjo 3 dieną, dronais atakavo „Coca-Cola“ gamyklą Kyjivo srityje, per vakarinį kreipimąsi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak valstybės vadovo, Rusija savo ginklus naudoja civiliams terorizuoti. Priešas bando sutrikdyti civilinį gyvenimą ir pakenkti ekonomikai. „Šiandien rusai dronu smogė „Coca-Cola“ gamyklai. Matyt, „Coca-Cola“ jiems tapo tokiu priešu, kad jie ją degina „Shahed“ dronais. Aiškus Rusijos signalas Amerikai“, – sakė V. Zelenskis.

JAV derasi su Ukraina dėl licencijų gaminti raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“ suteikimo. Apie tai laidoje „The Brian Kilmeade Show“ pranešė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. „Būtent tai šiuo metu ir yra svarstoma. Ir, kaip jau sakiau, tai nėra greitas sprendimas. Gamybos didinimas reikalauja kelerių metų gamykloms pastatyti, net jei licencija jau yra. Tai aukštųjų technologijų ginklas.

Irano žiniasklaida pranešė, kad šalies kariuomenė antradienį pradėjo „lemiamą operaciją“ prieš JAV taikinius regione, Vašingtonui surengus naują smūgių bangą. Naujienų agentūra „Tasnim“ paskelbė, kad „prasidėjo lemiama Irano ginkluotųjų pajėgų operacija atsakant priešui JAV“. „JAV bazės ir interesai regione yra atakuojami Irano raketomis ir dronais“, – sakoma pranešime.

Šiaurės Korėja apkaltino JAV provokuojant naujas branduolinių ginklų varžybas ir pasmerkė planuojamas bendras Vašingtono ir Seulo karines pratybas. Pchenjanas pareiškė pasiliekantis teisę stiprinti savo karinį potencialą reaguodamas į išorės grėsmes, praneša „Bloomberg“, remdamasi valstybine Korėjos centrine naujienų agentūra. „Mūsų nuoseklus saugumo užtikrinimo principas – į naujo lygio grėsmę reaguoti naujo lygio atgrasymo priemonėmis“, – pareiškė KLDR užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Daugiau nei 1,3 tūkst. sporto programėlės „Strava“ naudotojų viešai dalijosi savo treniruočių duomenimis iš JAV karinių bazių Artimuosiuose Rytuose ir tokiu būdu potencialiai atskleidė jautrią informaciją Iranui, rašo „Sky News“. Teigiama, kad tūkstančiai įrašų atskleidė sportavusių žmonių maršrutus, treniruočių laiką, karinių bazių dienotvarkę ir personalo judėjimą tarp skirtingų objektų, dalis kurių nėra pažymėti viešuose žemėlapiuose.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad jau netrukus gali būti pasiektas susitarimas su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Susitarimas esą gali būti pasiektas antradienį arba trečiadienį. „Kalbamės su iraniečiais ir manau, jog yra tikimybė, kad šiandien ar rytoj pasieksime susitarimą atverti sąsiaurį ir judėti normalesnės padėties šiame konflikte link“, – sakė S. Bessentas antradienį interviu stočiai CNBC.

JAV kariai nuo 30 metų privalės atlikti testosterono tyrimą. Tai bus daroma per kasmetinę sveikatos patikrą, trečiadienį tinkle „X“ pareiškė JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hehsethas. Jaunesniems nei 30 metų amžiaus kariams šis testas bus savanoriškas. Jei bus nustatytas testosterono trūkumas, bus rekomenduotas gydymas, tačiau jis nebus privalomas. P. Hegsethas pabrėžė, kad kiekvienas karys visad bus svarbiausias taktinis JAV pranašumas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį griežtai sukritikavo naują JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos programą, esą skirtą remti „žodžio laisvę ir religijos laisvę“ Europoje, praneša „Politico“. Baltieji rūmai biudžete numatė milijonus dolerių paramos nacionalistinėms partijoms Europoje, įgyvendindami Nacionalinėje saugumo strategijoje išsikeltus tikslus.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas šį rudenį išleis memuarus, naujienų agentūrai „The Associated Press“ pranešė leidykla „Little, Brown and Company“. Knyga „Pažadėk man, Amerika“ (Promise Me, America), kurioje, pasak J. Bideno, bus aptariama viskas – nuo ekonomikos iki jo sprendimo atsisakyti siekti perrinkimo – turėtų pasirodyti lapkričio 17 dieną.

JAV planuoja smarkiai išplėsti sankcijas Rusijai, taikydamos jas plačiam Rusijos ekonomikos sektorių spektrui – nuo finansų iki energetikos, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Pasak leidinio Vašingtono korespondento Alexo Raufoglu, įstatymo projekto autoriai planuoja jį pristatyti pirmadienį, liepos 13 dieną. Ankstesnėje įstatymo projekto versijoje buvo numatyta, kad Vašingtono atsakas į Maskvos atsisakymą siekti taikos priklausytų beveik vien nuo prezidento Donaldo Trumpo sprendimų.

Kremlius ketvirtadienį užsipuolė JAV dėl pareiškimų, kad Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams galėtų padėti užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį Maskvos sukeltą karą. „Baltųjų rūmų administracijoje matome tam tikrų klaidingų nuostatų – neva didinant karinį spaudimą galima pasiekti taikos susitarimą.

Birželio 23 d. į Klaipėdą atplaukė neeilinis Jungtinių Amerikos Valstijų karinio vadovavimo ir valdymo laivas „USS Mount Whitney“. Tokios klasės laivai yra tik du pasaulyje. Na, o amerikiečiai dar kartą pabrėžė – Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios Lietuvos saugumui ir to niekas nepakeis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Penktadienį Guamo ir Šiaurinių Marianų salų gyventojai užkalinėjo langus ir pirko atsargas, nes prie JAV Ramiojo vandenyno teritorijų artėjo milžiniškas oro reiškinys, kuris, kaip prognozuojama, turėtų virsti „supertaifūnu“. Praėjus vos keliems mėnesiams po paskutinės didelės audros, prie degalinių nusidriekė automobilių eilės, o gyventojai plūdo į statybinių medžiagų parduotuves pirkti faneros ir į prekybos centrus – maisto, vandens bei kitų būtiniausių prekių.

Ukrainos pezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį lankydamasis Rusijos smūgio viename iš Kyjivo rajonų vietoje, žurnalistams pranešė, kad vis dar tikisi JAV specialiųjų pasiuntinių vizito į Ukrainą. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Europeiska Pravda“, remdamasis leidinio „The Guardian“ pranešimu.

Artėjant Ankaroje vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, JAV ambasadorius NATO trečiadienį įspėjo, kad kai kurios Europos šalys nededa pakankamai pastangų, kad įvykdytų įsipareigojimą dėl gynybos išlaidų. Spaudžiami D. Trumpo, NATO lyderiai pernai Hagoje vykusiame susitikime susitarė su gynyba susijusias išlaidas iki 2035 metų padidinti iki 5 proc.

Antradienį Rusija pareiškė, kad Amerika nebebando būti „objektyvia tarpininke“ dėl karo Ukrainoje pabaigos, kurį 2022 m. pradėjo pati Maskva. JAV vadovaujamos derybos dėl daugiausia gyvybių nusinešusio karinio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iš esmės tebėra įstrigusius, mat vasario pabaigoje surengti smūgius Iranui įsakęs prezidentas Donaldas Trumpas savo dėmesį, panašu, sutelkė į Artimuosius Rytus.

Dvipartinė šešių JAV senatorių grupė pristatė SABER įstatymo projektą. Pagal oficialų pareiškimą, paskelbtą senatoriaus Timo Kaine‘o svetainėje, šis projektas išplėstų konfiskuoto Rusijos valstybinio turto panaudojimo galimybes ir leistų šias lėšas naudoti ginklų Ukrainai pirkimui, rašo „RBC-Ukraine“. Pagal šiuo metu galiojantį REPO įstatymą, JAV jurisdikcijoje esančios įšaldytos Rusijos Federacijos centrinio banko lėšos gali būti konfiskuotos, tačiau jų panaudojimas apsiriboja Ukrainos a...

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vykstantis į Prancūzijoje rengiamą Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą, pirmadienį atvyko į Ženevą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ nusileido šio Šveicarijos miesto oro uoste, iš kur D. Trumpas turi išvykti į netoliese esantį Prancūzijos Evian le Beno kurortą, kuriame vyks viršūnių susitikimas.

Lankydamasis JAV bazėje Gvantanamo įlankoje, Kuboje, JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas trečiadienį dar labiau padidino spaudimą šiai socialistinei Karibų jūros salai. „Kubos ateitis priklauso nuo Jungtinių Valstijų prezidento ir Kubos vadovybės“, – pareiškė P. Hegsethas, kurį prezidento Donaldo Trumpo administracija vadina karo sekretoriumi.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažėrė kaltinimų Vašingtonui ir pareiškė, kad karas Ukrainoje jau būtų pasibaigęs, jei JAV iš tiesų būtų siekusios taikos. Kremlius taip pat pareiškė, kad vadinamasis „Bideno karas“ dabar tapo „Trumpo karu“. Kovos Ukrainoje jau būtų pasibaigusios, jei JAV iš tiesų būtų siekusios taikos susitarimo, pareiškė užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu priima „galutinį“ sprendimą, ar sudaryti taikos susitarimą su Iranu. „Dabar turėsiu susitikimą Situacijų kambaryje, kad priimčiau galutinį sprendimą“, – parašė D. Trumpas ilgame įraše socialiniame tinkle, pabrėžęs, kad Iranas privalo sutikti niekada neturėti branduolinių ginklų ir atverti Hormuzo jūrų kelią.

Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, ketina gerokai sumažinti savo karinį indėlį į NATO. JAV gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho pasiuntinys susitikime Briuselyje praėjusią savaitę informavo sąjungininkes apie tai, kad Vašingtonas ateityje „skirs žymiai mažiau pagrindinių karinių pajėgumų“. Apie tai antradienį rašo vokiečių leidinys „Spiegel“. Pajėgumų mažinimas esą, be kita ko, palies „JAV naikintuvus, karo laivus, dronus ar degalų pildymo lėktuvus“. Anot duomenų, JAV planuoja skir...

Laikinas JAV naftos sankcijų Rusijai sušvelninimas suteikė Kremliui galimybę „normalizuoti“ naftos pardavimą pasaulinėje rinkoje ir padidinti pajamas iš energijos išteklių eksporto. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai interviu „UA TV English“ sakė amerikiečių teisininkas, užsienio politikos ekspertas ir buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas Davidas Tafuri. Jo teigimu, net trumpalaikės išimtys sukuria Rusijos naftos „normalizavimo“ pasaulinėje rinkoje efektą.

Valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį įspėjo Kubą, kad Jungtinės Valstijos yra itin susitelkusios į komunistinės sistemos pakeitimą. Tai įvyko po to, kai salą sukrėtė JAV pateikti kaltinimai buvusiam jos prezidentui Rauliui Castro. JAV kariuomenė paskelbė, kad lėktuvnešis „USS Nimitz“ ir jį lydintys karo laivai įplaukė į Karibų jūrą, nors prezidentas Donaldas Trumpas, paklaustas, ar šiuo dislokavimu siekiama įbauginti Kubą, atsakė: „Ne, visiškai ne.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad Berlynas dar negavo jokių įpareigojančių planų iš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos dėl amerikiečių karių išvedimo iš Vokietijos. „Vis dar nėra tikrai patikimo patvirtinimo“, – po parlamento gynybos komiteto posėdžio sakė ministras. Jis nurodė, kad Vokietija girdėjo, jog Europoje dislokuotų JAV brigadų skaičius gali būti sumažintas viena formuote.

Jungtinių Valstijų Jungtinio štabo pirmininkas generolas Danas Caine‘as pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui vykdyti karą. Jis teigė, kad Rusija padeda Iranui kare prieš JAV, tačiau atsisakė pateikti detalių, rašo „The Guardian“. „Ten tikrai kažkas vyksta“, – pridūrė jis. Prakalbo apie Putino veiksmus Komiteto pirmininkas, respublikonų senatorius Rogeris Wickeris, su tuo sutiko.

NATO teigia, kad Aljanso statute nėra nuostatų dėl narystės sustabdymo ar valstybių narių pašalinimo. Apie tai BBC pareiškė NATO atstovas po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie JAV norą sustabdyti Ispanijos narystę.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusija gali užpulti NATO šalį artimiausiu metu – tai gali būti mėnesių, o ne metų klausimas. Kartu jis išreiškė abejonių, ar Jungtinės Valstijos būtų pasirengusios įvykdyti savo įsipareigojimus NATO ginant Europą tokio išpuolio atveju. „Visam rytiniam flangui, mano kaimynams.

Irano prezidentas pateikė prieštaringų signalų, ar jo šalis dalyvaus antrajame taikos derybų su JAV raunde, rašo „Sky News“. Anksčiau vienas aukšto rango Irano pareigūnas sakė, kad Teheranas „teigiamai vertina“ galimybę dalyvauti derybose, nors prieš tai buvo atmetęs Vašingtono pasiūlymą surengti dar vieną derybų etapą.

Daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas šiandien išlieka vienu svarbiausių veiksnių, stiprinančių Lietuvos gynybinius pajėgumus – jo teikiama nauda yra įvairiapusė, o partnerių indėlis reikšmingai prisidėjo prie to, kad Lietuvos kariuomenė šiandien yra stipresnė nei bet kada anksčiau.

Keletas Europos šalių esą gavo perspėjimą iš JAV, kad dalis užsakyto amerikietiško ginkluotės tiekimo gali vėluoti dėl karo Artimuosiuose Rytuose, kuris sekina JAV atsargas, praneša „Reuters“. 5 pašnekovai, kalbėję anonimiškai, teigė, kad JAV pareigūnai informavo kelias Europos šalis apie galimus užsakytos amerikietiškos ginkluotės tiekimo vėlavimus – dėl būtinybės JAV papildyti savo sandėlius vykstančio karo Artimuosiuose Rytuose sąlygomis.

Persijos įlankos arabų šalių ir Europos lyderiai mano, kad norint pasiekti taikos susitarimą tarp JAV ir Irano prireiks 6 mėnesių, o šalys turėtų pratęsti paliaubas šiam laikotarpiui, rašo „Bloomberg“. Pasak agentūros šaltinių, šalių lyderiai nori, kad Hormuzo sąsiauris būtų nedelsiant atidarytas, kad būtų galima atnaujinti energijos išteklių tiekimą, ir privačiuose pokalbiuose įspėja, jog jei tai neįvyks iki kito mėnesio, gali kilti pasaulinė maisto krizė.

Vengrija iš Jungtinių Valstijų perka žaliavinės naftos už 500 mln. JAV dolerių, kad „diversifikuotų tiekimo šaltinius“, ketvirtadienį, po JAV viceprezidento J. D. Vance‘o vizito, pranešė vienas vyriausybės pareigūnas. Šią savaitę J. D. Vance‘as lankėsi Budapešte ir reiškė paramą nacionalistinių pažiūrų ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kurio sekmadienį per parlamento rinkimus laukia beprecedentis iššūkis jo 16 metų trukusiam valdymui.

Iranas pareiškė įvykdęs ataką prieš JAV naikintuvus bazėje Jordanijoje, pranešė naujienų agentūra „Mehr“. Pajėgos smogė oro bazei Al Azrake, kuri laikoma vienu strategiškai svarbiausių JAV pajėgų vadovavimo ir operacijų centrų Vakarų Azijoje. Žalos mastas kol kas nėra aiškus. Sutelkti 7 mln. iraniečių Irano kariuomenė taip pat dar kartą pabrėžė savo įsipareigojimą ginti šalies suverenitetą ir gebėjimą reaguoti į grėsmes.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šį rytą atsisakė aptarti, su kokiais konkrečiais asmenimis Irane Jungtinės Valstijos derasi, tačiau teigė, kad šalies vadovybėje atsirado „skilimų“, rašo CNN. Paklaustas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmadienio rytą socialiniuose tinkluose paskelbtą žinutę, kurioje teigiama, kad JAV derasi su „NAUJU IR DAUG LABIAU PROTINGU REŽIMU“, M. Rubio atsisakė įvardyti, su kuo vyksta derybos dėl karo pabaigos.

Šeštadienį visoje Amerikoje vėl planuojamų protestų „Karaliams – ne“ epicentru taps Minesota – valstija, kurioje iki šiol tebetvyro įtampa po brutalios JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos imigracijos pareigūnų kampanijos, nusinešusios dviejų vietos gyventojų gyvybes.  Visų 50 valstijų dideliuose ir mažuose miestuose organizuojama daugiau nei 3,1 tūkst. renginių, kuriuose tikimasi sulaukti daugiau nei 9 mln. dalyvių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Jungtines Valstijas siekiant kontroliuoti dujotiekius „Nord Stream“, tokiu savo pareiškimu dar labiau paaštrindamas geopolitinę įtampą, susijusią su vienu iš jautriausių Europos energetikos objektų, praneša naujienų svetainė „Money Control“. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, duodamas interviu transliuotojui „France Télévisions“, S. Lavrovas pareiškė, kad Vašingtonas dabar „sako norintis perimti dujotiekius „Nord Stre...

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį atvyko į Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Prancūzijoje, kur, kaip tikimasi, pagrindinis klausimas bus įtampa dėl karo prieš Iraną, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Tai pirmoji M. Rubio kelionė į užsienį nuo vasario 28 dienos, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas prieš Iraną.

Per retą naktinę sesiją JAV Senatas vienbalsiai priėmė sprendimą skirti finansavimą didžiajai daliai Vidaus saugumo departamento (DHS), išskyrus Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) bei dalį Muitinės ir sienos apsaugos (CBP) tarnybos, praneša CNN. Pagal šį susitarimą būtų finansuojami visi kiti DHS padaliniai, įskaitant už oro uostų darbą atsakingą Transporto saugumo administraciją (TSA) ir JAV pakrančių apsaugos tarnybą.

Ant JAV popierinių pinigų netrukus atsiras Donaldo Trumpo parašas, ketvirtadienį paskelbė Iždo departamentas. Tai bus pirmasis toks atvejis pareigas einančiam JAV prezidentui ir sutaps su šalies 250-osiomis metinėmis. Iždo sekretorius kalba apie Trumpo pasiekimus „Vadovaujant prezidentui Trumpui, einame precedento neturinčio ekonominio augimo, ilgalaikio dolerio dominavimo bei fiskalinio stiprumo ir stabilumo keliu“, – pranešime apie sprendimą teigė iždo sekretorius Scottas Bessentas.

JAV rengia sankcijas prieš Vengrijos pareigūnus dėl pagalbos Ukrainai blokavimo, praneša FT. Kongrese bus pristatytas įstatymo projektas „Block Putin Act“, numatantis vizų apribojimus ir finansines sankcijas. Jos gali būti taikomos pareigūnams, prisidėjusiems prie pagalbos Ukrainai blokavimo, taip pat prie rusiškos naftos ir dujų pirkimų. Nurodoma, kad sprendimą dėl konkrečių pavardžių priims JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija.

Nušalinto Venesuelos prezidento Nicolas Maduro sūnus, kurio tėvo ketvirtadienį laukia antrasis posėdis Niujorko teisme, naujienų agentūrai AFP sakė pasitikintis JAV teisine sistema, tačiau jis pabrėžė, kad bylą temdo jo tėvų „pagrobimas“. „Mes pasitikime Jungtinių Valstijų teisine sistema“, – Karakase kalbėjo įstatymų leidėjas Nicolas Maduro Guerra, taip pat žinomas kaip „Nicolasito“ arba „Mažasis Nicolas“. Vis dėlto jis pridūrė: „Šis teismo procesas nuo pat pradžių turi neteisėtumo požym...