jonas karčiauskas

Lietuvos verslo konkurencingumas dėl augančio pragyvenimo lygio greitai išblės. Vienas būdų išlikti konkurencingiems – pradėti verslo kooperaciją. Tik, bent jau kol kas, Lietuvos verslo atstovai pasitikėti vienas kitu nėra pratę. Bendradarbiavimas žengiant į užsienio rinkas Lietuvai svarbus dėl to, kad dabar šalies konkurencingumą riboja kelios priežastys. Visų pirma, Lietuvos įmonių gamybos mastas nėra didelis, tad sunku pritraukti stambių pirkėjų.

Baldų salonai tikisi, jog šiųmetė prekyba už pernykštę turėtų būti maždaug 15 proc. intensyvesnė, bent jau taip rodo sausio–vasario duomenys. Vienas svarbiausių kriterijų pirkėjams esą yra kaina, o lietuvių įpročiai, pasak pardavėjų, – nelinkę keistis. Du mėnesius po baldų salonus besiblaškanti vilnietė Zofija sako ieškanti baldų naujam butui. Deja, tokių, kurie tenkintų ir dizainu, ir kaina, rasti niekaip negali. „Pirmiausia, aišku, žiūriu į kokybę.

Didžioji dalis lietuviškos tekstilės iškeliauja į užsienio rinkas, o lietuviai renkasi prastesnę kokybę ir mažesnę kainą pirkdami kinų gaminamus drabužius, tvirtina Lietuvos tekstilės gamintojai. Anot jų, dėl to kalta ne tik sumažėjusi lietuvių perkamoji galia, bet ir šalies valdžia, nenustojanti kartoti, kad tekstilės pramonė – neperspektyvi ūkio šaka.

Praėjo daugiau nei dvidešimt metų nuo dienos, kai Lietuva tapo nepriklausoma. Ar per tą laiką atsikratėme sovietinės praeities ir socialistinio požiūrio? „Lietuva dydžiu panaši į Daniją, Olandiją, bet šios šalys neišgyveno viso šio siaubo, – teigia Jonas Karčiauskas, UAB „Audėjas“ generalinis direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės viceprezidentas.

Visi piliečiai, nukentėję nuo neteisėtų valstybės tarnautojų bei pareigūnų veiksmų, galės sulaukti paramos, kompetentingos nemokamos teisinės pagalbos ir tvirto užnugario. Sostinėje duris atveria Nacionalinis žmogaus teisių gynimo centras (NŽMTGC). Pasak NŽMTGC iniciatoriaus profesoriaus Aloyzo Sakalo, jam dar dirbant europarlamentaru dažnai kreipdavosi žmonės, kurie skųsdavosi, jog pareigūnai pažeidžia įstatymus.

Dabartinės valdžios veikla chaotiška, o sprendimai atsitiktiniai. Ji nededa pastangų, kad iš anksto įžvelgtų problemas ir tik gesina „gaisrus”, spręsdama netikėtai iškilusias bėdas. Vyriausybės veikloje nėra aiškios strategijos, ateities vizijos. Ji tiesiog plaukia pasroviui. Mes – TS-LKD – esame tvirtai įsitikinę, kad daugiau taip tęstis nebegali, ir ypač dabar, kai Lietuva artėja link didelių ekonominių išbandymų. Lietuvai reikia aiškaus plano. Mes drąsiai tvirtiname, kad turime tokį planą.

Savaitraštis „Veidas” su Mykolo Riomerio universitetu paskelbė partijų rinkiminių programų vertinimą. Žinomi ekspertai jau yra įvertinę tris pagrindines sritis: ekonomiką, verslą, švietimą. Tėvynės sąjungos programos vertinimai ryškiai pirmauja visose šiose srityse.

Verslo atstovai tikina, kad didesnis pelno mokesčio kąsnis biudžete suteiktų tik laikiną sotumo jausmą politikams, bet nualintų visą šalies ekonomiką. Kai kurių politikų nuomone, verslas Lietuvoje yra gana sotus ir gali pasidalyti gaunamu pelnu, rašo „Lietuvos žinios“. Seime įregistruotas Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo ketinama padidinti juridinių asmenų pelno mokesčio tarifą nuo dabartinių 15 iki 19 procentų.

Manoma, kad šalies tekstilės pramonės padėtis šiuo metu yra gera, ir tikimasi, kad jos konkurencinis atsparumas kiniškai produkcijai didės. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, pigios ir nekokybiškos Kinijos tekstilės prekės kaip virusas paplitusios ES rinkoje išgąsdino ES tekstilininkus, kai 2005 metų sausio 1 dieną buvo liberalizuota pasaulinė prekyba tekstile ir apranga. Tais pačiais metais ES pasirūpino, kad kai kurių Kinijos tekstilės gaminių eksportas į ES iki šių metų pradžios būtų ribojamas.