jav kariai

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina JAV lyderio Donaldo Trumpo pareiškimus apie galimybę Lietuvoje kurti nuolatinę šalies karinę bazę, teigia, kad tai rodo Vašingtono pasitikėjimą Lietuva. „Tai yra labai gera žinia, kuri rodo, kad JAV pasitiki Lietuva. Dabar svarbiausia elgtis nuosekliai – sulaukime JAV karių rotacijos, esame parengę tam visas tinkamas sąlygas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuva būtų pasiruošusi suteikti „geriausias įmanomas sąlygas“ nuolatinėms Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinėms pajėgoms.  „Mes būtume suinteresuoti nuolatine dislokacija JAV karių Lietuvoje ir esame pasiruošę suteikti geriausias įmanomas sąlygas JAV pusei“, – Vyriausybės pasidalintame vaizdo įraše sakė premjeras. „Džiaugiuosi, kad tokios idėjos neatmeta ir prezidentas Donaldas Trumpas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas šeštadienį užsiminė, kad dalis JAV karių gali būti perdislokuota iš Europos į Vakarų pusrutulį, Donaldo Trumpo administracijai intensyvinant kampaniją prieš narkotikų kartelius Pietų Amerikoje, rašo „The Hill“. „Neabejotinai plečiame savo buvimą ir veiklos mastą Centrinėje bei Pietų Amerikoje kartu su partneriais, taip pat dėl drąsaus prezidento ėjimo Venesueloje“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas, turėdamas galvoje JAV kariuomenės operaciją, per ku...

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog nors JAV kariai į Lietuvą grįžta, bendras jų skaičius žemyne mažės, todėl Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą. „Europoje Jungtinių Amerikos Valstijų karių bus mažiau. Iš dalies tai yra susiję su tuo, ką sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kokius signalus mums siunčia Jungtinių Amerikos Valstijų administracija, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės pati“, – interviu LNK televizijai pirmadienį sakė šalies vadovas.

ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 23 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Trečiadienį pranešta, kad į Lietuvą spalio pabaigoje atvyks du Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių batalionai. Tai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) patvirtino su darbo vizitu Amerikoje viešintis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 22 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Prezidentas Gitanas Nausėda sako gavęs patvirtinimą, kad nauja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių pamaina jau yra pakeliui į Lietuvą.  Tuo metu Seimas linkęs palaikyti siūlymą išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pranešus apie gautą patvirtinimą dėl naujos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pamainos Lietuvoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog tai rodo strateginių partnerių vieningumą. „Sprendimas dėl tolesnio JAV karinio buvimo Lietuvoje yra stiprus sąjungininkų vienybės ir ryžto ženklas. JAV karių buvimas yra itin svarbus atgrasymui, gynybai ir saugumui NATO rytiniame flange“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį rašė ministras.

Vašingtone viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi sako, kad amerikiečiai apie savo karių buvimą Lietuvoje gali pranešti artimiausiomis dienomis arba savaitėmis. „Gavome patikinimą, kad tas tarpas, kur turime sumažėjimą JAV karių, ilgai neužtruks.

Vis dar nesant aišku, kaip ateityje atrodys JAV karių rotacija Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad garanto dėl jų buvimo nėra, tačiau Vašingtono pozicija dėl Baltijos regiono leidžia tikėtis, jog amerikiečiai jame bus. „Išraižęs sienoje vinimi, kad JAV kariai bus Lietuvos teritorijoje, nėra niekas, bet ir nereikia sienos gadinti.

Išklausęs iš Maskvos grįžusio žvalgybos vado, Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepuls NATO šalių. O į Briuselį atvykęs Karo sekretoriaus pavaduotojas jau nepeikė europiečių, o gyrė kai kurias šalis – dėl padarytos pažangos stiprinant savo pačių kariuomenes. Pagyrų sulaukę lenkai jau laukia amerikiečių savo šalyje, kurie tikrins vietas, kur galėtų įsikurti nuolatinė Amerikos karių bazė.

Didžioji dalis naujų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių pajėgumų Lietuvą turėtų pasiekti dar šiemet, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Anot jo, Lietuva yra gavusi teigiamų signalų dėl amerikiečių karių atvykimo. „Aš manau, kad dar šiais metais turėsime tikrai didžiąją dalį pajėgumų Lietuvoje. Kiek tai bus tiksliai – tai yra logistika ir skaičiavimas.

Tikimasi, kad ketvirtadienį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) informuos NATO sąjungininkus apie persvarstytą pajėgų dislokavimą. Kaip delfi.lt teigė Aljanso atstovas, JAV konsultuojasi su sąjungininkais dėl šalies pajėgų dislokavimo pokyčių, o ketvirtadienį įvyks visų dalyvaujančių šalių ambasadorių susitikimas Šiaurės Atlanto Tarybos formatu. JAV atstovaus gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikos klausimais Elbridge'as Colby.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pradėjo savo karinio buvimo Europoje peržiūrą, pranešė pareigūnai; JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas praėjusį mėnesį savo kolegoms NATO pareiškė, kad Vašingtonas planuoja tokią analizę.

Šią vasarą JAV į Estiją atsiųs naują dalinį, o karių rotacijos tęsis vykstant 6 mėnesių Europoje dislokuotų JAV pajėgų peržiūros procesui. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras tai patvirtino po pokalbių su JAV pareigūnais NATO viršūnių susitikimo metu Ankaroje, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. JAV pajėgos rotacijos principu dislokuojamos Estijoje nuo 2022 m pagal dvišalį susitarimą.

Daugėja gerų žinių dėl Amerikos karių mūsų regione. Lenkai jau giriasi, kad Vašingtonas siunčia savo pajėgas į Lenkiją, tačiau dėl Lietuvos atsakymų vis dar nėra. Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad daugėja požymių, kad ir su mumis viskas bus gerai. G. Nausėdos patarėjas pažymi, kad situacija gali išsispręsti jau artimiausiomis dienomis, o karių į Lietuvą galbūt atvyks ir daugiau nei iki šiol buvęs tūkstantis.

Lenkija per tris mėnesius turėtų sulaukti daugiau JAV karių, rašo Lenkijos laikraštis „Dziennik Gazeta Sprawna“. Remdamasis neoficialiais šaltiniais, laikraštis taip pat pranešė, kad sprendimas dėl nuolatinės JAV karinės bazės įkūrimo Lenkijoje galėtų būti priimtas per 6-12 mėnesių. Pasak straipsnio, Lenkijos vyriausybė ir prezidentūra veda derybas su JAV administracija tiek dėl amerikiečių karių rotacijos, tiek dėl nuolatinio karinio buvimo planų.

Kauno įgulos nariai susirinko Kauno senosiose Aleksoto kapinėse pagerbti už Lietuvos laisvę žuvusio JAV karininko, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio ltn. Samuelio Hariso atminimą, pranešė Lietuvos kariuomenė. Prie paminklo „Pieta“, kuriame tarp žuvusiųjų už Lietuvos laisvę įamžinta ir ltn. S. Hariso pavardė, vyko iškilminga atminimo ceremonija.

Prezidentas Donaldas Trumpas tebėra įsipareigojęs padėti Lenkijai užtikrinti jos saugumą, tačiau 5 tūkst. Amerikos karių siuntimo į Lenkiją, apie kurį jis yra pranešęs, sąlygos dar nėra galutinai patvirtintos, trečiadienį pareiškė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris. Po D. Trumpo ir NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte susitikimo Baltuosiuose rūmuose M. Whitakeris teigė, kad šiuo klausimu su sąjungininkais tebevyksta diskusijos.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad amerikiečiai per kelias savaites turėtų priimti galutinį sprendimą dėl karių rotavimo Lietuvoje ateities.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad į Lietuvą atvyksianti amerikiečių karių rotacija gali būti ir didesnė nei iki šiol. Šalies vadovas pabrėžia, kad daugiau detalių šiuo klausimu paaiškės netrukus. „Pagal informaciją, kurią gauname iš Vašingtono, sprendimas dėl JAV karių rotacijos Lietuvoje gali būti ir geresnis, nei buvo iki šiol.

Praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai JAV  gynybos departamentas panaikino privalomą karių vakcinaciją nuo gripo, Teksase įsikūrusioje karinių oro pajėgų bazėje kilo gripo protrūkis. Apie tai pranešė kelios amerikiečių žiniasklaidos priemonės, remdamosi JAV kariuomene. Informuotų šaltinių duomenimis, susirgo apie 160 kareivių.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad pasibaigus rotacijai dalis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių vis dar yra Lietuvoje. Pasak jo, vykstant rotacijos ciklui, laukiama atsakymų kokiais pajėgumais atvyks nauji JAV kariai. „Mes esame rotacijos cikle, rotacijos ciklas vyksta. Dalis amerikiečių vis dar yra Lietuvoje, dalis technikos yra Lietuvoje ir ji niekur neišvyksta“, – žurnalistams Seime teigė R. Kaunas.

Iš Lietuvos išvyksta amerikiečių karių batalionas – lieka tik keli šimtai jų karių. Ar rusai dar labiau provokuos mus? Plačiau apie tai, ką sumanė JAV ir kuo bagsis karių Europoje atitraukimas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis ir Ukrainoje esantis MRU politologas Alvydas Medalinskas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariams išvykstant iš Lietuvos, premjerė Inga Ruginienė sako, kad tai yra techninio pobūdžio veiksmas, todėl panikos dėl to neturėtų kilti.  „Šią savaitę buvau susitikusi su (JAV – ELTA) ambasadore. Ilgai kalbėjome ir apie šitą klausimą. Ji mane patikino, kad viskas yra gerai, tai yra tiesiog techninis veiksmas, kuomet vyksta rotacija – vieni kariai atvažiuoja, kiti išvažiuoja.

Nors iš Lietuvos išvyksta čia dislokuotas sunkusis amerikiečių karių batalionas, bet mūsų šalyje vis dar lieka keli šimtai Jungtinių Valstijų karių. Politikai kartoja, kad reikia laukti žinių iš Vašingtono, amerikiečiai esą žada, kad liks mūsų šalyje. Tačiau ar bus išlaikytas toks pat pajėgumas, ar liks tik žymiai silpnesnės pajėgos – niekas nežino.

Amerikiečių kariai palieka Lietuvą. Pabradėje dislokuoto Jungtinių Valstijų bataliono buvimo laikas mūsų šalyje baigiasi, jie pagal rotacinius planus jau pakuojasi daiktus grįžti namo į Ameriką, kelionei jau ruošiama ir Pabradėje esanti jų technika. Nors juos turėtų pakeisti kitas rotacinis batalionas, tačiau Pentagonui dar anksčiau sustabdžius rotaciją į Europą, lieka neaišku, ar atvyks į mūsų šalį nauji JAV kariai, ar liksime be jų.

 Pasibaigus rotacijai, per tūkstantį amerikiečių karių su technika šiomis dienomis pradeda pasitraukimą iš Lietuvos. Juos turėtų pakeisti nauja grupė karių, tačiau kada tai įvyks ir kiek jų bus, JAV peržiūrint ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje, dar nėra aišku. Apie tai BNS patvirtino keli gynybos srityje dirbantys šaltiniai Lietuvos vykdomojoje valdžioje, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Pranešama, kad Jungtinės Valstijos planuoja paspartinti karių išvedimą iš karinių bazių Europoje ir kitą mėnesį pateiks savo pasiūlymus NATO sąjungininkams. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, apie tai cituodamas savo šaltinį Pentagone šeštadienį pranešė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“. JAV skelbė išvesianti 5 tūkst. karių iš Vokietijoje Gegužę Vašingtonas paskelbė ketinantis iš Vokietijos išvesti 5 tūkst. karių.

Šiaurės vakarinėje Lenkijos dalyje įvykusioje transporto priemonių avarijoje nukentėjo aštuoni JAV kariai, vienas iš jų patyrė sunkias traumas. Sunkiai sužeistą karį į ligoninę nugabeno greitosios pagalbos sraigtasparnis, o įvykio vietoje dirbo penkios greitosios pagalbos brigados, pranešė majoras Tomaszas Zygmuntas.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus nusiųsti į Lenkiją dar 5 tūkst. amerikiečių karių, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tiki, jog tai bus ilgalaikis sprendimas.  „Mes girdėjome žinias iš Vašingtono šį rytą ar šią naktį. Mes tikime, kad turėti dislokuotus karius čia yra JAV interesas. Tai efektyviausias atgrasymo būdas, tai pigiausias būdas išlaikyti taiką žemyne. Tai taip pat yra karinė nauda ir JAV“, – žurnalistams Švedijoje teigė K. Budrys.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) sumažino savo brigadų Europoje skaičių nuo keturių iki trijų. Priėmus sprendimą sumažinti JAV karių skaičių, „laikinai atidedamas“ ir pajėgų dislokavimas Lenkijoje, antradienį praneša Pentagonas. O tai – neraminanti signalas ir Lietuvai, teigia žurnalistas Artūras Anužis. „Dramblys kambaryje“ – taip A. Anužis aprašo vengimą Lietuvoje kalbėti, kad 4 tūkst. JAV karių neatvykimas į Lenkiją liečia ir mus.

Gynybos departamentas antradienį pranešė, kad JAV kariuomenės brigadų skaičių Europoje mažina nuo keturių iki trijų – 2021 m. egzistavusio lygio, Vašingtonui spaudžiant žemyną labiau pasirūpinti savo paties gynyba. Pentagonas „sumažino Europoje dislokuotų kovinių brigadų (BCT) skaičių nuo keturių iki trijų“, – teigiama jo pranešime. Remiantis Kongreso ataskaita, vieną kovinę brigadą sudaro nuo 4 iki 4,7 tūkst. karių.

Lenkijos vyriausybė teigia, kad JAV gynybos departamentas nepriėmė jokio sprendimo dėl karių skaičiaus mažinimo šioje NATO šalyje.  Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle X parašė apie tai sužinojęs per pokalbį su kolega iš JAV Pete'u Hegsethu. „JAV gynybos sekretorius patvirtino, kad JAV įsipareigojimas Lenkijos gynybai ir saugumui išlieka nepakitęs“, – parašė jis.

Lietuva rengiasi žengti dar vieną svarbų žingsnį – prie JAV vadovaujamų pastangų Hormūzo sąsiauryje gali prisidėti ir mūsų kariai. Toks sprendimas kelia diskusijų, tačiau kartu siunčia aiškią žinią Vašingtonui: Lietuva ne tik tikisi sąjungininkų paramos, bet ir pati pasirengusi būti patikima partnere. Ar tai teisingas sprendimas? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr.

Naujienų agentūra „Reuters“ patvirtino ankstesnius žiniasklaidos pranešimus apie sprendimą atšaukti 4 tūkst. JAV karių dislokavimą Lenkijoje. Anot „Reuters“, Pentagono atstovas atsisakė komentuoti, tačiau vienas JAV įstatymų leidėjas agentūrai teigė, kad apie šį sprendimą nebuvo pranešta Kongresui ir kad jis dar nėra oficialiai paskelbtas. Kitas šaltinis „Reuters“ užsiminė, kad sprendimas dėl Lenkijos buvo dalis plano, turinčio padėti įvykdyti anksčiau paskelbtą sprendimą išvesti 5 tūkst.

JAV senatoriai reikalauja Pentagono paaiškinimo po žiniasklaidos pranešimų, kad staiga sustabdytas 4000 karių JAV šarvuotosios brigados dislokavimas Lenkijoje, tai sukėlė susirūpinimą dėl NATO rytinio flango saugumo. Ketvirtadienį „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Pentagonas sustabdė planuotą 2-osios šarvuotosios brigados kovinės grupės iš 1-osios kavalerijos divizijos dislokavimą Lenkijoje rotacijos tvarka, nepaisant to, kad kai kurie kariai ir įranga jau buvo pakeliui į šalį.

Amerikiečių žiniasklaidai skelbiant apie staiga atšauktą JAV karių dislokavimą Lenkijoje pagal planinę rotaciją bei Pentagonui iš Vokietijos ketinant išvesti dalį pajėgų, NATO tarptautinio karinio štabo vadas Remigijus Baltrėnas pabrėžia, jog rizikos atgrasymui nėra. „Komentuoti tai, kas visai neseniai buvo paskelbta, šiai dienai neturiu informacijos, bet galiu tik pasakyti tai, kad rizikos atgrasymui ir gynybai rytiniame flange šiuo metu nėra“, – LRT radijui penktadienį sakė jis.

JAV Gynybos departamentas sustabdė daugiau nei 4 tūkst. kovinės brigados karių dislokavimą Europoje, tokiu savo sprendimu nustebindamas kai kuriuos kariuomenės pareigūnus, trečiadienį pranešė žiniasklaida. „The Wall Street Journal“ cituodamas vieno Pentagono pareigūno žodžius pranešė, kad apie šį sprendimą buvo paskelbta susitikime, kuriame dalyvavo JAV kariuomenės Europos vadavietės (EUCOM) ir kai kurių JAV sausumos pajėgų dalių atstovai.

NATO šeštadienį pranešė, kad bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis, siekdama suprasti Vašingtono sprendimą iš Vokietijos išvesti 5 tūkst. karių. Tai vyksta gilėjant transatlantinių ryšių atotrūkiui dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Pentagono pranešimas apie karių išvedimą pasirodė po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzoginčo. Pirmadienį F. Merzas pareiškė, kad Iranas prie derybų stalo „žemina“ Vašingtoną.

Maroke dingo be žinios du JAV kariai, dalyvavę pratybose pietinėje šalies dalyje, sekmadienį pranešė abiejų šalių karinės institucijos. Jų teigimu, šiuo metu vyksta karių paieška. Karinės pratybos „African Lion 2026“ prasidėjo balandžio pabaigoje pietiniame Agadiro mieste. Jose iki gegužės 8 d. dalyvauja beveik 5 tūkst. karių iš daugiau nei 40 šalių.

JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas 5 tūkst. JAV karių išvedimas iš Vokietijos turės pražūtingų pasekmių bendruomenėms, kuriose įsikūrusios JAV bazės, sekmadienį naujienų agentūrai „dpa“ sakė Ramšteino-Myzenbacho meras. Ralfo Hechlerio vadovaujamame mieste pietvakarių Vokietijoje įsikūrusi Ramšteino oro bazė – JAV oro pajėgų Europoje štabas.

Vokietijos gynybos ministras šeštadienį pareiškė, kad JAV karių išvedimo iš Vokietijos buvo laukiama ir kad Europa turi dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų savo saugumą. „Kad JAV kariai traukiasi iš Europos, taip pat ir iš Vokietijos, to reikėjo laukti“, – pažymėjo Borisas Pistorius pareiškime, kurį naujienų agentūrai AFP atsiuntė jo vadovaujama ministerija. „Mes, europiečiai, turime prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą“, – pridūrė jis.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nurodė iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkst. JAV karių. Pentagono atstovas naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad šis karių išvedimas turėtų būti baigtas per artimiausius 6–12 mėnesių.

Nors iš Vašingtono sklindantis griežtas Donaldo Trumpo tonas ir derybiniai žaidimai verčia Europą gūžtis, Lietuva pasiduoti nerimui neketina. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rėžia tiesiai – sąjungininkų kariai iš mūsų šalies niekur nesitraukia, o rekordinis finansavimas ir statomi nauji poligonai rodo, kad namų darbus atliekame su kaupu.

Jungtinės Amerikos Valstijos ruošiasi perleisti dvi aukščiausias regionines NATO vadavietes Europai. Ar tai rodo, kad netrukus Europa gali likti be Amerikos pagalbos? Lietuvos premjerė jau ne kartą yra užsiminusi apie būtiną planą B. Tačiau ar mes jį turime? Plačiau apie saugumo situaciją ir aktualius klausimus TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais Deividu Matulioniu.

Lietuva nebelaukia malonės iš Vašingtono – siūlo konkrečius argumentus ir finansinį paketą, kad JAV kariai Baltijos šalyse liktų. O kontrabandiniai balionai jau įvardijami kaip hibridinė ataka, dėl kurios stumiamos sankcijos Baltarusijai – bet ar Vakarai pagaliau atsakys taip, kad daugiau nekiltų pagundų kartoti tokių provokacijų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Nuo visą Lietuvą sukrėtusios tragedijos, kai Pabradės poligono pelkėje nuskendo 4 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai, prabėgo geri 8 mėnesiai. Artėjant Kalėdoms ir vieno iš žuvusių karių – Edvino Franco – gimtadieniui, jo žmona Georgia Franco sutiko pasidalinti su naujienų portalu tv3.lt, kokie buvo pastarieji mėnesiai be vyro ir ką žino apie tragedijos priežastis. Išskirtinis naujienų portalo tv3.lt interviu su Pabradėje žuvusio kario Edvino Franco žmona Georgia Franco.

Lietuva neturi nei patvirtinimo, nei paneigimo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai ketintų palikti Lietuvą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Deividas Matulionis. „Aš galiu tik pasakyti, kad šiai dienai mes neturime jokio patvirtinimo arba paneigimo. Išties JAV kariai yra ir artimiausiu metu jie liks“, – paklaustas, ar Prezidentūra negavo oficialaus rašto iš JAV pareigūnų dėl amerikiečių karių pasilikimo Lietuvoje, atsakė jis.

JAV peržiūrint karinį buvimą Europoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, jog aiškus planas dėl amerikiečių karių pasilikimo Lietuvoje nėra pateiktas. „Tikslaus atsakymo, plano nebuvo pateikta susitikimo metu“, – antradienį naujienų portalo „15min“ laidoje sakė K. Budrys, aptardamas susitikimą Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.