jaunimo nedarbas

Balandžio mėnesio Kinijos ekonominiai duomenys neatitiko praėjusio mėnesio lūkesčių, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, nes maža paklausa ir didelis jaunimo nedarbas lėmė nevienodą atsigavimą po griežtų COVID-19 apribojimų panaikinimo. Nacionalinio statistikos biuro (NSB) paskelbti duomenys rodo, kad mažmeninė prekyba – pagrindinis šalies vartotojų aktyvumo rodiklis – išaugo 18,4 procento. Šis rodiklis buvo mažesnis už 21,9 proc.

Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,1 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,6 punkto iki 6,5 procento. Vasario pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 89 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje per metus sumažėjo 1,7 punkto iki 11,1 proc.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų balandį buvo 7,5 proc. ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. Per metus - balandį, palyginti su 2016-ųjų balandžiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o palyginti su šių metų kovu - sumenko 0,6 punkto, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Balandžio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 110 tūkst. gyventojų.

Konkurencingoje darbo rinkoje jauniems žmonėms įsidarbinti nelengva, tad jaunimo nedarbas jau kurį laiką išlieka didele problema tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Situaciją imasi taisyti didžiosios bendrovės, pasiryžusios ne tik padėti pasirengti profesionalų pasauliui, bet ir suteikiančios realų šansą įsidarbinti – kad pradžia būtų lengvesnė.Taip pat kuriasi verslo iniciatyvos, skatinančios jaunuolių užimtumą ir supažindinančios su verslu.

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti. Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc.

Nedarbo lygis Lietuvoje gruodžio mėnesį buvo 8,5 proc. ir neviršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, skelbia Eurostatas. ES nedarbo lygis gruodį sudarė vidutiniškai 9 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus - gruodį, palyginti su 2014-ųjų gruodžiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o palyginti su pernai lapkričiu - ūgtelėjo 0,1 punkto. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 125 tūkst. gyventojų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų sausio-birželio mėnesiais įregistruota 5,1 tūkst. absolventų, atitinkamu laikotarpiu prieš metus – 5,7 tūkst. Absolventų dalis tarp registruotų jaunų iki 29 m. amžiaus bedarbių sudarė 12 proc., 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 13,8 proc. Lietuvos darbo biržos duomenų registre liepos 1 d. buvo registruota 1,4 tūkst. absolventų. 35 proc. jų baigę universitetus, 17 proc. – kolegijas, 48 proc. – profesinio mokymo įstaigas.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai tvirtina, kad teigiantys, jog anksčiau išleidus į pensiją vyresniuosius, jų vietas užims jaunimas, gyvena fantazijų pasaulyje. Tačiau nors ne visi jauni žmonės bodisi „juodo" darbo, 60-mečiai bus priversti kantriai klebenti darbo biržos duris. Negailestinga statistika Šių metų gegužės 1 dieną Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis mūsų šalyje buvo tarp daugiau kaip 155 tūkst. registruotų bedarbių (8,5 proc.

Šalčininkai yra vienas iš Lietuvos miestų, kuriame įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva jau turėjo pozityvų efektą. Miesto darbo biržos darbuotojai aktyviai dirba su niekur nesimokančiais ir nedirbančiais jaunuoliais, skatina jų dalyvavimą įvairiuose projektuose. Asta Adomavičienė, Jaunimo darbo centro Šalčininkuose vyr. specialistė, sutiko papasakoti apie tai, kaip jaunimo situacija Šalčininkuose po truputį, bet tvirtai keičiasi į gerąją pusę.