Lietuvos darbo biržos duomenų registre liepos 1 d. buvo registruota 1,4 tūkst. absolventų. 35 proc. jų baigę universitetus, 17 proc. – kolegijas, 48 proc. – profesinio mokymo įstaigas. Didžiausias įsidarbinimo galimybes šiuo metu turi įgiję šias profesijas: informacinių technologijų specialistai, gydytojai specialistai, reklamos ir rinkodaros specialistai, statybos vadovai, pardavimo atstovai. Mažiausias įsidarbinimo galimybes šiuo metu turi įgiję šias profesijas: verslo paslaugų agentai, teisininkai, ekonomistai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai. Pateiktoje lentelėje absolventų, besikreipusių į teritorines darbo biržas, skaičius apima 2,5 metų laikotarpį – nuo 2013 sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 13 d.
Pagal Lietuvos darbo biržos duomenis matyti, kad greičiausiai įsidarbina ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto absolventai. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovė Gintarė Aldonytė sako, kad universitetas itin daug dėmesio skiria studentų gebėjimui reprezentuoti savo įgūdžius, tinkamai prisistatyti darbdaviui, sukurti profesionalų CV, parengti tokius, kokius reikia motyvacinius laiškus, parodyti, kad ne tik tai turi tam tikrų teorinių žinių, bet ir geba jas taikytis bei geba parodyti, kad mokės jas taikytis.
„Dar viena priežastis – gana glaudus mūsų ryšys su verslo pasauliu. Būdami verslo vadybos, ekonomikos srities universitetu turime palaikyti tuos ryšius ir mes juos stengiamės palaikyti. Renginiai su įmonių atstovais, seminarai, konkursai, susitikimai, kontaktų tinklo kūrimas padeda įsitvirtinti gana greitai arba turėti kontaktus ir gebėti atsirinkti kada, kur ir kaip save pristatyti. Be to, paskutinį pusmetį studentai atlieka praktiką įmonėse ir rašo baigiamąjį darbą (susijusį su ta įmone), tad studentas turi gerą platformą pademonstruoti ką moka", komentavo Karjeros centro vadovė G. Aldonytė.
O štai Aleksandro Stulginskio universiteto Studijų skyriaus vyriausiasis specialistas Albinas Pugevičius tikina, kad jų absolventų retai sutiksi darbo biržoje.
„Mes ruošiame žemės ūkio specialistus, kurie pradeda dirbti dar besimokydami, o į darbo biržą nueina vienas kitas. Mūsų universiteto įsidarbinamumas gana aukštas, tą rodo ir tai, kad valstybė skiria daugiausiai tikslinių vietų, nes mes neparuošiame tiek specialistų, kiek jų reikia Lietuvai. Net tie, kurie stoja su žemesniais balais gali patekti į valstybės finansuojamą vietą, nes nėra tiek stojančiųjų į tam tikras studijų programas, kurie sugebėtų patenkinti mūsų ūkio poreikius. Pavyzdžiui, hidrotechnikos specialistai net nepasirodo darbo biržoje, todėl mes važiuodami į mokyklas moksleiviams sakome: mūsų absolventai darbo neiaško, nes darbas juos susiranda pats", sako Studijų skyriaus vyriausiasis specialistas A. Pugevičius.
Šiaulių universiteto studijų prorektorius Remigijus Bubnys teigia, kad Lietuvos darbo biržos skaičiai, nes Šiaulių darbo birža pateikia kiek kitokius skaičius.
„Šiaulių darbo biržos duomenimis 2014 metais įsidarbino 45,5 proc. tų metų laidos absolventų, vidutinė įsidarbinimo trukmė 2,5 mėn. Be to, 2013 metų MOSTA tyrimas rodo, kad laikotarpyje iki studijų baigimo likus 6 mėnesiams ir studijų baigimo metu buvo įsidarbinę 63 proc. Šiaulių universiteto bakalaurų, nuo studijų baigimo iki praėjus 6 mėnesiams po studijų baiimo įsidarbino 74 procentai, o nuo studijų baigimo iki praėjus 12 mėnesio po studijų baigimo dirbo net 82 proc.", komentuoja studijų prorektorius R. Bubnys.
